2K-132-976/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-132-976/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01421-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.11; 1.1.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant V. S. intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 15 d. Nepilnamečio nukentėjusiojo J. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš ADB „Gjensidige“ priteistas žalos atlyginimas po 97,99 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki J. R. pilnametystės; nepilnametės nukentėjusiosios E. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš ADB „Gjensidige“ priteistas žalos atlyginimas po 95,70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki E. D. pilnametystės; nepilnamečio nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš ADB „Gjensidige“ priteistas žalos atlyginimas po 95,70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki A. D. pilnametystės; nukentėjusiųjų A. M., I. R., E. P., L. B., I. P., M. D., J. L., K. L., E. L. civiliniai ieškiniai atmesti. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos, nukentėjusiųjų J. L., K. L., E. L. ir jų atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės, nukentėjusiojo A. M. atstovės advokatės Renatos Janušytės, nukentėjusiųjų E. P., L. B. ir I. P. atstovo advokato Aivaro Alimo, nukentėjusiųjų I. R. ir J. R., nukentėjusiųjų M. D., A. D. ir E. D. apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies ir pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendis: pašalinta V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; nustatyta V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte; padidinta V. S. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų E. P. ir I. P. civilinio ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jiems iš ADB „Gjensidige“ priteista po 2740 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo; iš dalies patenkinti nukentėjusiosios M. D. savo ir nepilnamečių vaikų A. D. ir E. D. vardu pareikšto civilinio ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jiems iš ADB „Gjensidige“ priteista po 1740 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečiams vaikams priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti jų atstovei pagal įstatymą M. D.; iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų J. L. ir K. L. civilinio ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jiems iš ADB „Gjensidige“ priteista po 2740 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo; iš dalies patenkinti nukentėjusiojo I. R. savo ir nepilnamečio vaiko J. R. vardu pareikšto civilinio ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jiems iš ADB „Gjensidige“ priteista po 1740 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečiam vaikui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti jo atstovui pagal įstatymą I. R..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   V. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl to įvyko eismo įvykis ir jo metu žuvo žmonės, t. y.: jis 2021 m. sausio 13 d. apie 16.37 val. Trakų rajone, kelio A16 (Vilnius–Prienai–Marijampolė) 35 kilometre, vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“ ir važiuodamas kryptimi nuo Marijampolės pusės link Vilniaus, buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių  127 punkto, 136.3 punkto, 140.3 punkto reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 reikalavimą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio krovininio automobilio su puspriekabe, prieš pradėdamas lenkti šią transporto priemonę, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkdamas automobilį įvažiavo į priešingą eismo pusę ir važiavo kelio ženklo Nr. 325 „Draudžiama lenkti transporto priemones“ galiojimo zonoje, grįžęs į savo eismo juostą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi (nuo Vilniaus pusės link Marijampolės) važiuojančiu automobiliu „Fiat Doblo“, vairuojamu R. L.. Nuo smūgio automobilis „Fiat Doblo“ buvo išstumtas į priešingą eismo pusę ir ten susidūrė su minėtu V. S. aplenktu krovininiu automobiliu MAN TGX su puspriekabe, vairuojamu M. V., dėl to nuo patirtų sužalojimų žuvo automobilio „Fiat Doblo“ vairuotojas R. L. ir su juo važiavę keleiviai M. D., D. K., G. M. ir D. B..

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro ir nukentėjusiųjų ir jų atstovų apeliacinius skundus, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

2.1. Pašalinta V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes nuteistasis nepripažino aplinkybės, kad nesuvaldė savo vairuojamo automobilio lenkimo neleistinoje vietoje metu, teigdamas, kad nebandė lenkti vilkiko, nes žinojo, kad toje kelio atkarpoje lenkimas yra draudžiamas, o automobilio nesuvaldė tiesiog važiuodamas iš paskos vilkikui ir šiam pradėjus stabdyti.

2.2. Nustatyta V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, nes nuteistojo padaryta veika sukėlė ypač sunkius padarinius – penkių žmonių žūtį.

2.3. Padidinta V. S. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų laisvės atėmimo ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, nes nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, byloje nėra nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės apeliacinės instancijos teismo pripažintos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas konstatavo, kad, nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, neišvengiamai formuojamas nebaudžiamumo suvokimas ir nėra įgyvendinami bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje.

2.4. Priteistas atskiriems nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimas konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavo atskirų nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3.   Kasaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pašalinta V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, konstatuota jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padidinta paskirta galutinė bausmė bei panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas pirmosios instancijos teismo konstatuotą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kasatoriaus visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, netinkamai aiškino ir taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tiek bylos nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu kasatorius pripažino, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, t. y. kad būtent jo veiksmai, pažeidžiant KET reikalavimus, lėmė eismo įvykio kilimą. Tačiau kasatorius kitaip, nei nurodyta kaltinamajame akte, aiškino eismo įvykio kilimo priežastis. Nors kasatoriaus automobilis prieš susidūrimą išvažiavo į priešingą eismo juostą ir tai formaliai KET požiūriu atitinka lenkimo manevrą, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo kategorišku ir subjektyviu vertinimu, kad automobilio kasatorius nesuvaldė jau pradėto lenkimo metu. Kasatorius sutiko, kad išvažiavo į priešingą juostą ne dėl to, kad turėjo tikslą lenkti, o dėl nesuvaldyto ir keliu slystančio automobilio, tai iš esmės patvirtina ir bylos duomenys.

3.2. Pagal teismų praktiką prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimo apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kasatoriui inkriminuotą lenkimo manevrą vertino kaip faktinę aplinkybę, o ne teisinį nusikalstamos veikos vertinimą. BK 281 straipsnyje nurodyti veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį kaip teisės šaltiniai naudojami kiti teisės aktai, atskleidžiantys KET nuostatų, kartu ir BK 281 straipsnyje nurodytų nusikaltimo požymių turinį. Šiuo atveju kasatoriaus veiksmai pagal pareikštą kaltinimą buvo kvalifikuojami kaip KET 127, 136.3, 140.3 punktų ir KET 1 priedo III skyriaus draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 reikalavimo „Draudžiama lenkti transporto priemones“ pažeidimas. Kasatorius nesutiko su teisiniu jo veikos vertinimu, teigdamas, kad jo veiksmai, netinkamai reaguojant į avarinę situaciją ir išvažiuojant (išslystant) į priešpriešinę eismo juostą, neturėtų būti vertinami kaip lenkimas, t. y. neturėtų būti kvalifikuojami kaip KET 136.3 punkto reikalavimo („prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms“), 140.3 punkto reikalavimo („lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias“) bei KET 1 priedo III skyriaus draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 reikalavimo „Draudžiama lenkti transporto priemones“ pažeidimas. Taigi, priešingai nei vertino apeliacinės instancijos teismas, kasatorius nesutiko ne su esminėmis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, o su jo veikos teisiniu vertinimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas neapgrįstai nusprendė, kad kasatorius nepripažino esminių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nustatydamas baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – sunkias pasekmes, netinkamai aiškino ir taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktą, taip pat iš esmės pažeidė BK 10 straipsnio 1 dalį. Žmogaus žūtis yra BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veikos padarinys. Nors kasatorius nekvestionuoja, kad jo padaryta veika, dėl kurios mirė ne vienas, o net penki žmonės, dėl atsiradusių pasekmių yra didesnio pavojingumo, tačiau, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, tai savaime nesudaro teisinio pagrindo automatiškai inkriminuoti kaltininkui jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė gali, o ne turi būti nustatoma. Be to, tokia aplinkybė veikose, kuriose sunkios pasekmės sutampa su nusikalstamos veikos požymiu, pripažįstama ne automatiškai, o atsižvelgiant į veikos pobūdį ir padarinių kilimo priežastis. Šiuo atveju, nors kasatorius ir nesiekia paneigti, jog atsiradusios pasekmės yra katastrofiškos ir labai sunkios, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į patį veikos pobūdį ir padarinių kilimo priežastis. Teismas neatsižvelgė, kad kasatorius padarė neatsargią nusikalstamą veiką, automobilį vairavo blaivus, eismo įvykio metu buvo itin sudėtingos meteorologinės sąlygos (buvo provėžuota, stipriai snigo), dėl šių sąlygų kasatoriaus vairuojamas automobilis tapo nevaldomas. Kilusios pasekmės – penkių asmenų žūtis – buvo atsitiktinės, nes kasatorius negalėjo numatyti, kad automobiliu, kurio jis nematė, važiuoja net penki asmenys. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, vertindamas tik vienintelį žmonių žūties faktą, nepaisydamas minėtų veikos padarymo aplinkybių, inkriminavo kasatoriui sunkinančią aplinkybę.

3.4. Nors asmenų žūtis patvirtinantys duomenys atsispindėjo tiek bylos medžiagoje, tiek kaltinamajame akte, tačiau nebuvo aprašyta ir įvertinta, kodėl šiuo konkrečiu atveju ši aplinkybė, atsižvelgiant į kitas veikos padarymo aplinkybes, turėtų būti vertinama kaip sunkinanti kasatoriaus atsakomybę. Nuo to priklausė ir kasatoriaus gynyba. Nesant kaltinamajame akte inkriminuotos sunkiančios aplinkybės, kasatorius nuo jos nesigynė, t. y. pripažino savo kaltę dėl penkių asmenų žūties, kaip nusikalstamos veikos požymio. Todėl, kasatoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino sunkinančia, tačiau atsižvelgė skirdamas kasatoriui bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir kasatoriui nustatydamas BK straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą sunkinančią aplinkybę, ne tik netinkamai pritaikė minėtą baudžiamąjį įstatymą, bet ir pažeidė kasatoriaus teisę į gynybą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 10 straipsnio 1 dalį ir pablogino nuteistojo padėtį.

3.5. Apeliacinės instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 60 straipsnio 1 dalies 11 punktą, taip pat pažeidus BPK 10 straipsnio 1 dalį, kartu buvo pažeistos ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos – BK 54 straipsnis, 61 straipsnis, o kasatoriui parinkta neteisinga bausmė. Kasatorius mano, jog būtent pirmosios instancijos teismo paskirta jam bausmė yra teisinga, todėl dėl šios dalies turėtų būti paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė BK 75 straipsnį, nes nepagrįstai kasatoriui panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusikaltimu sukeltas pasekmes įvertino kaip aplinkybę, lemiančią BK 75 straipsnio nuostatų netaikymą, ir visiškai nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, reikšmingų vertinant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Nors apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama tai, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, tačiau, netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo ir skirdamas realų laisvės atėmimą, su tuo susijusias aplinkybes ignoravo, t. y. neanalizavo nuteistojo asmenybės teigiamų ir neigiamų savybių, jo elgesio šeimoje ir visuomenėje, polinkių, elgesio po nusikalstamos veikos padarymo (kad jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų, nesistengė išvengti atsakomybės), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Skundžiamame nuosprendyje darant išvadą dėl BK 75 straipsnio netaikymo, buvo vertinama ne reikšmingų aplinkybių visuma, o išimtinai vienintelė aplinkybė – nusikalstamos veikos sunkios pasekmės. Todėl apeliacinės instancijos teismo liko tinkamai nenustatyta ir neįvertinta, ar neskiriant realaus laisvės atėmimo bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

3.7. Nepritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje taikydamas nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti kasacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo negalimumo asmenims, kurie apsvaigę nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdami KET, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonės ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nėra kategoriški. Būtent žodis „paprastai“ reiškia, kad yra galimos ir situacijos, kai bausmės vykdymo atidėjimas tokiems asmenims gali būti taikomas. Be to, neatsargių nusikaltimų, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairių, šie nusikaltimai skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, kilusius padarinius, tiek pagal juos padariusius asmenis. O sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes.

3.8. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nuteistajam atidėti bausmės vykdymą dvejiems metams (BK 75 straipsnio 2 dalis), vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nuteistajam paskyrė intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kartu su teismo paskirtais įpareigojimais šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui.

4.   Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas V. S. kaltės pripažinimą visiškai nepagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nuteistasis nepripažino esminių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių (reikšmingų išvadoms dėl asmens kaltės, veikos pripažinimo nusikalstama ir veikos kvalifikavimo pagal atitinkamą BK straipsnį), kad jis, pažeisdamas atitinkamų KET punktų nuostatų reikalavimus, atliko neleistiną priekyje važiuojančios kitos transporto priemonės (vilkiko) lenkimo manevrą ir būtent šio neleistino lenkimo manevro metu nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. nepripažino nagrinėjamu atveju neabejotinai esminės aplinkybės, kad nesuvaldė savo vairuojamo automobilio lenkimo neleistinoje vietoje metu, teigdamas, kad nebandė lenkti vilkiko, o automobilio nesuvaldė tiesiog važiuodamas iš paskos vilkikui ir šiam pradėjus stabdyti. Tokie nuteistojo parodymai, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis nesutiko ne su minėta esmine aplinkybe, o su teisiniu jo veikos vertinimu. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo (kurį, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, leidžiama taikyti tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis prisipažįsta kaltas), motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis ginčijo jam pareikštą kaltinimą dėl tam tikrų aplinkybių, bei vertindamas kaltinamojo parodymus, remdamasis bylos įrodymais, paneigė kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis savo automobilio nesuvaldė ne neleistino lenkimo manevro metu, o pamatęs vilkiko stabdymo šviesas, pradėjo stabdyti savo automobilį ir tada pradėjo slysti. Šie bylos duomenys nesuteikia pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokių inkriminuotos nusikalstamos veikos esminių aplinkybių nepripažinimas neleidžia konstatuoti, jog nuteistasis pripažino visas esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes.

4.2. Nors nuteistasis ir atsiprašė nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, tačiau toks iš esmės formalus kaltės pripažinimas neatitinka prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką turinio, kaip jis aiškinamas baudžiamajame įstatyme ir teismų praktikoje, ir nelaikytinas asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepagrįstai nustatė V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl to pagrįstai pašalino šią aplinkybę iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktą. BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytas nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veikos padarinys – žmogaus žūtis, todėl vieno žmogaus žūties atveju ši aplinkybė negali būti papildomai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau dviejų ar daugiau žmonių žūtis, nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, neabejotinai didina veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, pavojingumą ir, atsižvelgiant į veikos pobūdį bei padarinių kilimo priežastis, teismo gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad minėtos V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas nebuvo netikėtas kaltinamajam, nes šią aplinkybę patvirtinantys duomenys, ją atitinkantys faktai atsispindėjo tiek kaltinamajame akte, tiek bylos medžiagoje, t. y. nuteistajam neabejotinai buvo žinoma, kad jam inkriminuoti veiksmai sukėlė ypač sunkius padarinius – penkių žmonių žūtį. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nepripažino nuteistojo sukelto eismo įvykio padarinių atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau juos laikė sunkiomis nusikalstamos veikos pasekmėmis bei vertino kaip kitą aplinkybę, didinančią veikos pavojingumą ir turinčią įtakos bausmės skyrimui.

4.5. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo V. S., ne tik atsižvelgė į šiame straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertino bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Teismas vertino visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, tarp jų nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, nė vienai neteikdamas išskirtinės reikšmės. Byloje nustatyta, kad nors V. S. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, tačiau šia veika buvo sukeltos nepataisomos, negrįžtamos pasekmės penkiems asmenims. Žuvusiųjų šeimos nariai ir artimieji giminaičiai patyrė skaudžius V. S. nusikalstamos veikos padarinius. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė itin šiurkščiai pažeisdamas kelių KET punktų reikalavimus, tai rodo, kad nuteistasis suvokė, jog tokiais savo veiksmais neabejotinai kelia pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, t. y. kasatorius ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, konstatavo, kad nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, byloje nėra nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

4.6. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes nėra pagrindo išskirtinę, dominuojančią reikšmę suteikti kasaciniame skunde nurodytiems nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims, nes, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Apeliacinės instancijos teismas visas reikšmingas bausmei skirti ir BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti aplinkybes įvertino tinkamai. Kasatoriaus nurodytos su V. S. asmenybe susijusios aplinkybės (nuteistojo teigiama charakteristika, neteistas, nebaustas administracine tvarka, šeiminė padėtis ir kt.) nagrinėjamu atveju nesuteikia pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo atsakomybę (taikyti BK 75 straipsnio nuostatas).

5.   Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusiųjų J. L., K. L. ir E. L. atstovė advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

5.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai, įvertinę byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad kasatorius neigė jam inkriminuotą neatsargų vilkiko lenkimą neleistinoje vietoje, o tai negali būti vertinama kaip visiškas kaltės pripažinimas. Kasatorius nesutiko ne tik su teisiniu veikos vertinimu, bet ir su esmine faktine aplinkybe, t. y. kad jis atliko lenkimo manevrą. Kadangi kasatorius viso proceso metu neigė, jog atliko vilkiko lenkimo manevrą, nebuvo ir pagrindo konstatuoti visišką prisipažinimą. Atsižvelgiant į kasatoriaus poziciją, kad jis neva neatliko šio jam inkriminuoto veiksmo, akivaizdu, kad V. S. visiškai dėl nusikalstamos veikos aplinkybių neprisipažino.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl kasatoriaus veiksmų žuvo net penki jauni žmonės, pagrįstai konstatavo jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – sunkių padarinių kilimą. Kasatoriui neabejotinai buvo žinoma, kad jo kalti ir jam inkriminuoti veiksmai sukėlė ypač sunkius padarinius – penkių asmenų žūtį ir šie kaltinimai negalėjo būti netikėti. Kaip teisingai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju prokuroro surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyti V. S. nusikalstamos veikos padariniai – penkių asmenų žūtis, tačiau nebuvo pateiktas prokuroro įvertinimas šią aplinkybę laikyti V. S. atsakomybę sunkinančia. Tai negali užkirsti kelio konstatuoti tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja.

5.3. Nuteistasis padarė šiurkščius KET pažeidimus, pražudė penkis jaunus asmenis. Šiame kontekste teismas turėjo vertinti ir tai, kad kasatorius savo kaltę pripažino tik iš dalies, kad neišreiškė gailėjimosi dėl savo nusikalstamų veiksmų, kad nesikreipė į nukentėjusiuosius su pasiūlymu suteikti paramą ar kokią nors pagalbą. Paskyrus kasatoriui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, neišvengiamai formuotųsi nebaudžiamumo suvokimas ir būtų neįgyvendinami bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.   Nuteistojo V. S. gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7.   Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-7-82-699/2018). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Taigi bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8.   Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymu ir bausmės vykdymo atidėjimo netaikymu, tačiau analizuojant šiuos teisinius klausimus yra įterpiami ir argumentai, kuriais ginčijamos ir teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės (pvz., tai, ar V. S. atliko lenkimo manevrą, ar buvo priverstas atlikti manevrą dėl priešais nuteistojo automobilį važiuojančios transporto priemonės vairuotojo veiksmų). Remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teisėjų kolegija nevertina kasatoriaus argumentų, susijusių su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčijimu, juo labiau kai įrodymų tyrimo ar vertinimo klaidų klausimas kasaciniame skunde nėra keliamas.

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – taikymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

9.   Pirmosios instancijos teismas nustatė V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal šią teisės normą kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas panaikino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį konstatuodamas, kad nuteistasis nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas pritaikytas nepagrįstai.

10. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).‏‏‎ Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).

11. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad V. S., šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus, atliko lenkimo manevrą pavojingame, slidžiame kelio ruože, kur tai daryti buvo draudžiama, dėl to nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į priešpriešiais važiuojančią transporto priemonę, o po smūgio ši trenkėsi į kitą (V. S. anksčiau aplenktą) transporto priemonę. Viso proceso metu nuteistasis teigė, kad jis atliko ne lenkimo manevrą, o tiesiog stengėsi išvengti atsitrenkimo į prieš jį važiuojančią transporto priemonę dėl šios stabdymo ir dėl to buvo priverstas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, tokios pačios pozicijos laikomasi ir kasaciniame skunde (kasacinio skundo 13–14 punktai). Kasatorius teigia, kad nuteistojo pozicija dėl to, jog jis neatliko lenkimo manevro, turi būti vertinama ne kaip nesutikimas su faktinėmis bylos aplinkybėmis, o kaip nesutikimas su teisiniu jų vertinimu, taigi, neatima galimybės taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

12. Iš teismų nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis pripažino tik tas aplinkybes, kurios nekelia jokių klausimų, t. y. tai, kad jis išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į priešais atvažiuojantį automobilį, o po šio smūgio nukentėjusiųjų automobilis trenkėsi į kitą, V. S. anksčiau aplenktą, transporto priemonę, ir dėl smūgio metu patirtų sužalojimų žuvo priešais važiavusio automobilio vairuotojas ir keleiviai. Vis dėlto, nesutikdamas su byloje nustatytomis jo vairuojamo automobilio išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežastimis, kasatorius iš esmės nesutiko ir su padarytu KET pažeidimu (atliktu lenkimo manevru pavojingame, slidžiame kelio ruože, kur tai daryti buvo draudžiama), ir su jo kalte dėl eismo įvykio kilimo. Teismai nustatė, kad būtent šiurkštus KET reikalavimų pažeidimas lėmė eismo įvykio kilimą ir lemia V. S. kaltę. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad tokį nuteistojo manevrą kelyje lėmė neatsakingas ar pavojingas prieš jį važiuojančio automobilio stabdymas, keistųsi ir nuteistojo veiksmų teisinis vertinimas. Taigi, nesutikdamas su teismų nustatytomis aplinkybėmis, nuteistasis, nors tiesiogiai to ir nepažymi, arba vertina savo veiksmus kaip būtinus susiklosčiusioje situacijoje, taigi, tuo pat metu teisėtus; arba siekia, kad būtų nustatyta kita kilusio įvykio priežastis (pvz., kitų vairuotojų galimai padaryti KET pažeidimai). Be to, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nesutikimas su lenkimo manevro konstatavimu yra teisės, o ne fakto klausimas, nes vien tai, kad lenkimo manevrą apibrėžia KET nuostatos, nereiškia, kad šis klausimas tampa teisės klausimu. Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad toks nuteistojo dalinis bylos faktinių aplinkybių pripažinimas neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nuteistojo pozicija dėl faktinių bylos aplinkybių (objektyviųjų nusikalstamos veikos aplinkybių) paneigia ir tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (nuosprendžio 20 punktas). Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti nuteistojo atsiprašymo įrodymai (raštas tyrėjui, atsiprašymas teismo posėdžio metu) yra neginčijami, tačiau iš visumos pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistasis, nors ir išreiškia gailėjimąsi dėl kilusių padarinių, yra linkęs savo veiksmus pateisinti nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis (tariamu kitos transporto priemonės stabdymu). Taip pat pažymėtina, kad tokiu nuteistojo sąlyginiu prisipažinimu ir gailėjimusi nebuvo įtikinti ir nukentėjusieji, todėl jie apeliaciniais skundais prašė teismo pašalinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 3.10–3.12, 4.5, 5.1, 7.1 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiųjų subjektyvus požiūris į kaltininko atsiprašymą ir gailėjimąsi negali būti lemiamas veiksnys vertinant aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą, tačiau teismas gali į jį atsižvelgti ir vertinti kartu su kitais bylos duomenimis.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistasis proceso metu pripažino iš esmės tik jo padarytos nusikalstamos veikos paskutinę stadiją ir veikos padarinius, tačiau nepripažino, kad pavojingai elgėsi kelyje, kai šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus atliko lenkimo manevrą. Tokia nuteistojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo paneigia galimybę pripažinti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – sunkių padarinių atsiradimo – taikymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas)

15. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į dėl jo padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius – penkių jaunų žmonių žūtį, tačiau tokių padarinių kilimo nepripažino nuteistojo V. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius – penkių asmenų žūtį – įvertino kaip nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kasatorius akcentuoja tai, kad sunkios pasekmės gali, o ne turi būti pripažįstamos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat tai, kad nuteistasis niekaip negalėjo numatyti, jog dėl jo veiksmų gali žūti net penki asmenys.

16. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, pagal kurią nuteistas V. S., atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nors, pagal gramatinį šios teisės normos dispozicijos aiškinimą, ji apima tik vieno žmogaus žūtį, tačiau aiškinant ją sistemiškai ir tais atvejais, kai dėl kaltininko kaltės žūva daugiau nei vienas žmogus, tokia jo veika vis tiek kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

17. BK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kasacinės instacijos teismo praktikoje, kuria rėmėsi ir skundžiamą nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, taip pat nurodoma, kad sunkių padarinių sukėlimas teismo gali būti pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu sunkūs padariniai nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009). Neginčytina, kad ir vieno žmogaus žūtis yra sunkus nusikalstamos veikos padarinys bendrąja prasme, tačiau dviejų ar daugiau žmonių žūtis, nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, didina veikos pavojingumą ir, atsižvelgiant į veikos pobūdį ir padarinių kilimo priežastis, teismo gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2010).

18. Konstatuodamas baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas įvertino nuteistojo V. S. veiksmus, veikos pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes – pažymėjo, kad nuteistasis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, ignoravo kitų eismo dalyvių saugumą, neįvertino sudėtingų eismo sąlygų ir atliko lenkimo manevrą ten, kur jį draudė kelio ženklai. Nors apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepagrindė kilusių padarinių kaip sunkių, tačiau šioje byloje jie yra akivaizdūs ir be papildomo jų aptarimo – penkių jaunų asmenų žūtis vienareikšmiškai yra sunkūs padariniai. Iš dalies sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad nuteistasis V. S. negalėjo numatyti, jog priešais atvažiuojančiu automobiliu važiuos penki žmonės, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti kilusių padarinių, nes: 1) nuteistasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus ir atlikdamas draudžiamą lenkimo manevrą, apskritai nevertino (arba tikėjosi išvengti) galimybės susidurti su kitu automobiliu, taigi, ir nesiekė bent (ir) vieno asmens žūties; 2) priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu važiuojančių žmonių skaičius neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos nuteistojo veiksmams, niekaip neprisidėjo prie eismo įvykio kilimo tikimybės ar šios tikimybės nepadidino; 3) kaltininkas neturi jokio objektyvaus pagrindo vadovautis subjektyvia prezumpcija, kad kitoje transporto priemonėje važiuoja tik vienas žmogus; 4) vadovaujantis kasatoriaus argumentais, žuvusių asmenų skaičius apskritai turėtų būti vertinamas kaip abejonė, aiškinama kaltininko naudai, tai eliminuotų galimybę individualizuoti baudžiamosios atsakomybės taikymą kaltininkui.

19. Įvertinus nurodytus apeliacinės instancijos teismo argumentus ir teismų praktiką, darytina išvada, kad nuteistojo veika nagrinėjamu atveju sukėlė sunkius padarinius – penkių žmonių žūtį, tai apeliacinės instancijos teismo tinkamai įvertinta kaip nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

20. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas aptariamą nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pažeidė jo teisę į gynybą (BPK 10 straipsnio 1 dalis), nes ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo inkriminuota kaltinamajame akte. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

21. Visų pirma, prašymai konstatuoti aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę buvo nurodyti prokuroro bei nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, todėl apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies, draudžiančios bloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde, nuostatų. Antra, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, teismas gali spręsti dėl kaltinamajame akte neinkriminuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, jei tokią aplinkybę patvirtinantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022). Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, penkių žmonių žūtis, kaip nusikalstamos veikos padarinys, buvo nurodyta kaltinamajame akte, nuteistasis ir jo gynėjas viso proceso metu žinojo pareikšto kaltinimo esmę, šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę konstatuoti buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, nuo to nuteistasis gynėsi. Taigi, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismui, kad aptariamos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimas nagrinėjamu atveju gynybai nebuvo netikėtas ir atitinka pirmiau nurodytą teismų praktiką.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

22. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino BK 75 straipsnio taikymą, nes skundžiamame nuosprendyje pernelyg didelė reikšmė suteikta nusikaltimu sukeltų pasekmių vertinimui, neatsižvelgiant į kitas skiriant bausmę reikšmingas aplinkybes.

23. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020). Bausmės vykdymo atidėjimo institutas taip pat yra neatsiejamas nuo bausmės paskyrimo, todėl šia praktika vadovaujamasi ir nagrinėjant kasacines bylas dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimų.

24. Iš visumos kasatoriaus nurodomų argumentų matyti, kad jo nesutikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo grindžiamas apeliacinės instancijos teismo atlikto nuteistojo asmenybės bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ginčijimu. Tokio pobūdžio argumentai, kaip minėta, nesudaro kasacijos pagrindo. Vis dėlto teisėjų kolegija įvertina aktualius kasacinio skundo bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir pritaria apeliacinės instancijos teismui.

25. Kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika, kuri, kasatoriaus teigimu, patvirtina, kad analogiškais atvejais gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Kasatorius nurodo kasacinę bylą Nr. 2K-91/2014, tačiau šioje byloje asmuo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Nurodomoje byloje, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo pagrįstumo, kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Taip pat nurodė, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Kita kasaciniame skunde nurodoma byla – Nr. 2K-536/2014 – apskritai nesusijusi su eismo įvykiais ar asmenų žūtimi.

26. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškoje baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad kai kaltininkas BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Paprastai tokie atvejai vertinami ir kaip paneigiantys galimybę taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Analogiški išaiškinimai pateikti ir bylose Nr. 2K-434/2010 ir 2K-431/2013, kurių faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė ir išsamiai motyvavo, kodėl BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį ir aplinkybes, veikos padarinius, nuteistojo V. S. asmenybę apibūdinančius duomenis. Svarbu pažymėti, kad, kaip jau konstatuota pirmiau, nuteistasis nepripažino savo neteisėtų veiksmų, ginčijo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą aplinkybes, taip siekdamas sumenkinti savo kaltę, jo atsiprašymas nelaikytinas nuoširdžiu, be to, konstatuota jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – sunkių padarinių sukėlimas. Visuma šių duomenų patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad tik paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti baudžiamajame įstatyme nurodyti bausmės tikslai.

Dėl proceso išlaidų

28. Kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusiųjų J. L., K. L. ir E. L. atstovė advokatė K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiųjų patirtas 1000 Eur atstovavimo išlaidas, susijusias su advokatės parengtu atsiliepimu į kasacinį skundą. Taip pat pridėtas ir pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas – bankinio mokėjimo kopija, patvirtinanti, kad nurodytą pinigų sumą advokatei sumokėjo nukentėjusioji J. L..

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši nuostata taikoma ir nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė kasacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177-696/2015, 2K-161-696/2017, 2K-93-719/2021).

30. Nagrinėjamu atveju byla kasacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuris yra atmetamas. Atmetus nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, t. y. priėmus nukentėjusiesiems palankų procesinį sprendimą, nukentėjusieji įgyja teisę į proceso išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu, atlyginimą, kuris neprieštarauja ir proporcingumo principui. Svarbu pažymėti, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant pagrįstą proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019).

31. Susipažinusi su nukentėjusiųjų atstovės pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą, įvertinusi jame dėstomų argumentų reikšmingumą ir naujumą, dalinį sutapimą su anksčiau procese teiktų procesinių dokumentų ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų turiniu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 1000 Eur suma yra neproporcingai didelė, todėl mažina ją iki 700 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. S. (V. S.) gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą. Priteisti iš nuteistojo V. S. nukentėjusiajai J. L. 700 Eur turėtų išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai                                                                                                Olegas Fedosiukas Artūras Pažarskis Rima Ažubalytė