e2AT-82-511/2022

Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-82-511/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01987-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 8.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 29 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. atstovo advokato Vaido Radvilos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Lošimų priežiūros tarnyba) 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu S. Z. nubaustas pagal ANK 134 straipsnio 2 dalį 900 Eur dydžio bauda už tai, kad, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ programų direktoriaus pareigas, pagal 2017 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ programų direktoriaus pareigų instrukcijos nuostatas turėdamas pareigą kurti ir prižiūrėti radijo stoties tinklelį, radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ eteryje laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. organizavo ir vykdė konkursą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Konkursas), kuris atitinka loterijos požymius, neturėdamas pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – ir LĮ) 9 straipsnį loterijų veiklai išduotos licencijos, taip pažeidė LĮ 28 straipsnio 1 dalį.

2.   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi 2021 m. rugsėjo 30 d. Lošimų priežiūros tarnybos nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. skundas netenkintas.

3.   Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. atstovo advokato V. Radvilos apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties atmestas.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. atstovo advokato V. Radvilos prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną S. Z. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apylinkės ir apygardos teismai neteisingai kvalifikavo S. Z. organizuotą konkursą „(duomenys neskelbtini)“ kaip loteriją, netinkamai taikė Loterijų įstatymo 1, 2, 3, 5, 9, 28 ir kitus straipsnius, nepagrįstai netaikė Konkursui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.947 straipsnyje įtvirtintų viešo konkurso teisės normų, taip padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus.

5.2. Administracinei atsakomybei pagal ANK 134 straipsnio 2 dalį atsirasti yra būtina nustatyti, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus, susijusius su loterijų organizavimo ir vykdymo veikla, asmuo pažeidė, taip pat nustatyti, ar asmens organizuojamas konkursas atitiko loterijos požymius. Pagal LĮ 2 straipsnio 4 dalį loterija – tai žaidimas įsigytais bilietais, siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Taigi, pripažinti konkursą ar žaidimą loterija galima tik tuo atveju, jei tenkinamos visos įstatyme apibrėžtos sąlygos.

5.3. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad varžytuvės tarp konkurso „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių nevyko, Konkurso nugalėtoją lemdavo atsitiktinumas, todėl konstatavo, kad Konkursas yra loterija ir nelaikytinas viešu konkursu. Tačiau, pasak Europos Komisijos, ne visada lengva atskirti žaidimus, grindžiamus atsitiktinumu, nuo žaidimų, kurie grindžiami įgūdžiais. Dauguma valstybių teismų, nustatydami, ar žaidimas yra grindžiamas atsitiktinumu, ar įgūdžiais, taiko dominuojančio veiksnio testą. Pareiškėjas, dėstydamas užsienio literatūroje pateikiamus žaidimo, paremto atsitiktinumu, ir žaidimo, paremto įgūdžiais, požymius, nurodo, kad konkursas „(duomenys neskelbtini)“ atitiko būtent žaidimo, paremto įgūdžiais, o ne sėkme, požymius, nes dominuojantis veiksnys, norint laimėti, buvo įgūdžiai, o ne atsitiktinumas. Pareiškėjo teigimu, Konkurse nebuvo įvykio, kurio baigties žaidėjai nežinojo, Konkurso dalyviai registruodavosi nuskambėjus iš eilės vienam, dviem arba trims muzikos kūriniams, kuriuos reikėdavo atpažinti, žaidėjai loterijos bilietų nepirko. Norint laimėti Konkursą, reikėjo žinių ir priemonių užduočiai atlikti. Be to, Konkurso dalyviai savo žiniomis varžėsi tarpusavyje dėl piniginio 30, 300 arba 3000 Eur prizo, kurį Konkurso organizatoriai buvo pažadėję iš anksto ir kuris nepriklausė nuo Konkurso dalyvių skaičiaus. Konkursas buvo vykdomas radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginiame eteryje, Konkurso taisyklės buvo paskelbtos tinklalapyje (duomenys neskelbtini), jame galėjo dalyvauti visi norintys. Apie Konkursą taip pat buvo paskelbta radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ eteryje. Konkurso laimėtoju turėjo tapti dalyvis, kuris pademonstruos geriausią rezultatą ir geriausiai atpažins radijo eteryje skambančius kūrinius. Konkurso paskelbimas buvo vienašalis sandoris, nes jam sudaryti pakako vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Be to, Konkursas atitiko CK 6.947 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viešo konkurso sampratą, juo buvo siekiama patenkinti privatų tikslą – paminėti radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ 30-metį, populiarinti lietuviškas dainas, didinti radijo klausytojų auditoriją.

5.4. Tam, kad Konkursas galėtų būtų laikomas loterija, jis turi būti grindžiamas atsitiktinumu, t. y. neturi būti jokio kito kriterijaus, sąlygojančio laimėtoją, ir tai tiesiogiai išplaukia iš LĮ normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. LĮ imperatyviai nurodoma, kad loterijos laimėtoją turi lemti vien atsitiktinumas. Šiuo atveju teismai nukrypo nuo imperatyvaus reguliavimo, įtvirtinto LĮ 2 straipsnio 4 dalyje, kad loterijos laimėjimas priklauso nuo atsitiktinai tenkančių bilietų duomenų. Aiškindami šią LĮ normą, teismai suformavo priešingą taisyklę, kad bet koks konkursas, kuriame kažkuriuo metu gali atsirasti atsitiktinumo elementas, iš esmės yra loterija. S. Z. niekada neneigė, jog Konkurse tam tikru momentu galėjo atsirasti atsitiktinumo elementas, tačiau Lošimų priežiūros tarnyba ir teismai nevertino esminės aplinkybės, kad atsitiktinai laimėti Konkursą buvo neįmanoma. Antai Konkurso dalyviai laimėti galėjo tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdydavo keturias sąlygas: 1) konkrečiu metu klausydavosi tiesioginio radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ eterio; 2) atpažindavo grojamą muzikos kūrinį; 3) per ribotą laiką suspėdavo atsiųsti tekstinę žinutę su kodu „(duomenys neskelbtini)“; 4) atsiliepdavo į radijo laidos vedėjo skambutį ir su juo pabendraudavo. Taigi Konkursas reikalavo iš klausytojų ne tik tam tikrų specifinių žinių, bet ir atlikti tam tikrus veiksmus. Teismai šių aplinkybių visiškai nevertino ir, pripažindami Konkursą loterija, rėmėsi vien tuo, jog atsitiktinumo elementas buvo. Apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog prizų laimėtojai buvo atrenkami atsitiktinai. Pareiškėjas pažymi, kad Konkurso organizatoriai laimėtojo nerinkdavo, rinkdavo tik asmenį, kuriam bandys prisiskambinti, be to, jį rinkdavo ne iš visų užsiregistravusių Konkurso dalyvių, o tik iš tų, kurie tinkamai įvykdė užduotis. Iš LĮ 2 straipsnio 4, 7 dalių, 24 straipsnio 1 dalies aiškiai išplaukia, kad loterijos laimėjimas visiškai priklauso nuo atsitiktinumo, o Konkurse tam tikras atsitiktinumo elementas atsirasdavo tik tada, kai teisingai užduotis įvykdžiusių dalyvių būdavo daugiau nei vienas, tačiau ir tuo atveju tiesiogiai nugalėtojas nebuvo renkamas, dalyviui bet kuriuo atveju reikėdavo atlikti papildomus veiksmus norint laimėti.

5.5. Lošimų priežiūros tarnyba ir teismai registraciją Konkurse SMS žinute neteisingai prilygino bilieto įsigijimui. Pagal LĮ 2 straipsnio 5 dalį loterijos bilietas – tai loterijos taisyklėse nurodytas dokumentas, kuriuo patvirtinamas dalyvavimas loterijoje, arba loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje atpažįstamas įrašas. Loterijos bilieto sąvoką aiškinant sistemiškai su LĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostata, matyti, kad dalyvavimą loterijoje lemia bilieto turėjimas. Šiuo atveju Konkurso dalyvių išsiųsta SMS žinutė savaime nesuteikė dalyvavimo Konkurse teisės, nes tam turėjo būti įvykdytos trys sąlygas: 1) SMS žinutė išsiųsta tinkamu momentu; 2) teisingai atpažintas tiesioginiame eteryje paskelbto atlikėjo kūrinys; 3) SMS žinutėje nurodytas kodas „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, skirtingai nei loterijos bilieto įsigijimo atveju, SMS žinutės išsiuntimas savaime jokių teisių dalyvauti Konkurse nesuteikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas LĮ nuostatas, yra nurodęs, kad fizinių asmenų dalyvavimą loterijoje (t. y. žaidimą pagal nustatytas taisykles) lemia bilieto turėjimas (2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5241-968/2019). Pareiškėjas pažymi, kad tikimybę laimėti loterijoje lemia įsigytų bilietų skaičius. Šiuo atveju išsiųstų SMS žinučių skaičius nedidino tikimybės laimėti Konkurse, nes SMS žinutė buvo skirta tik dalyvio registracijai. Tai paneigia teismo išaiškinimus, kad registracija SMS žinute buvo bilieto įsigijimas.

5.6. Lošimų priežiūros tarnyba ir teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad organizuojant Konkursą buvo siekiama gauti pajamų, kad S. Z. rinko Konkurso dalyvių lėšas, taip netinkamai taikė LĮ 2 straipsnio 13 dalį. Pagal LĮ 2 straipsnio 13 dalį loterijų veikla – tai savo vardu ir rizika vykdoma veikla, kuria siekiama gauti pajamų iš loterijų paslaugų teikimo. Šiuo atveju nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei S. Z. lėšų iš asmenų, kurie registravosi konkurse, nerinko ir nesidalijo. Konkurso dalyviai siųsdavo SMS žinutes ir už suteiktą padidinto tarifo SMS žinutės išsiuntimo paslaugą atsiskaitydavo su savo ryšio operatoriais. Prieš užsakant dalyvių registravimo paslaugą SMS žinutėmis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „TCG Telecom“ tarėsi dėl tipinės kainodaros, kuri padengtų planuojamas dalyvių registravimo paslaugos teikimo išlaidas, parinkimo, t. y. buvo tikimasi, kad per mėnesį registruosis apie 100–150 žaidimo dalyvių, todėl buvo nuspręsta taikyti simbolinį 1 Eur SMS žinutės mokestį, kuris turėjo padengti dalyvių ryšio operatorių teikiamų paslaugų ir UAB „TCG Telecom“ teikiamų paslaugų kainą. Taigi, asmens patiriamos išlaidos (1 Eur) buvo sumokamos ryšio operatoriui už naudojimąsi trumpuoju numeriu bei SMS (skambučių) administravimo sistema, kad konkurso registracija būtų kuo paprastesnė. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas – 55 919,12 Eur su PVM – gavo ne iš Konkurso dalyvių, o iš UAB „TCG Telecom“, kuri minėtą sumą uždirbo už suteiktą SMS žinučių priėmimo paslaugą ryšio operatoriams. Teismai išsamiai netyrė šių aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad gautos pajamos buvo Konkurse dalyvavusių asmenų lėšos ir kad Konkurso organizavimu buvo siekiama pasipelnyti. Sutartyje su UAB „TCG Telecom“ buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei dalyvių skaičius būtų didesnis, nei suplanuota, už teikiamas SMS žinučių priėmimo paslaugas UAB „TCG Telecom“ 52 proc. gautų pajamų sumokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atlygį už bendradarbiavimo paslaugą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų padengti dalį kitų su žaidimo organizavimu ir jo populiarinimu patirtų išlaidų. Taigi pajamų dalis (46 214,15 Eur be PVM), kurią gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo gauta teisėtai. 114 389 Eur sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nėra gavusi, t. y. įsakyme nurodyti faktai yra neteisingi, paremti išimtinai Lošimų priežiūros tarnybos nuomone bei prielaidomis.

5.7. Apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-1536-12 pateiktais išaiškinimais ir nepagrįstai sutapatino loteriją su azartiniais žaidimais. S. Z. inkriminuotas loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimas nurodytas ANK 134 straipsnio 2 dalyje, o azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas įtvirtintas ANK 134 straipsnio 4 dalyje. Apygardos teismas S. Z. organizuotą Konkursą vertino ne pagal loterijos požymius, o pagal azartinio žaidimo požymius, nors azartinių žaidimų organizavimo tvarka nustatyta ne LĮ, o Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme. Pareiškėjas pažymi, kad, vertindamas Konkursą kaip azartinį žaidimą, teismas turėjo nustatyti ir pasisakyti, ar Konkursas buvo paremtas sėkme ar įgūdžiais. Tačiau teismas padarė išvadą, kad prizų laimėtojai buvo atrenkami atsitiktinai, nors iš faktinių aplinkybių žinoma, jog laimėti atsitiktinai buvo neįmanoma.

5.8. Byloje kilus abejonių dėl LĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų loterijos požymių nustatymo, šios abejonės turėjo būti aiškinamos S. Z. naudai, tačiau teismai pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), nesilaikė nullum crimen sine lege certa (nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme) bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų ir pripažindami, kad S. Z. organizavo loteriją, LĮ nuostatas aiškino jo nenaudai.

5.9. Net ir nustačius, kad Konkursas neatitiko CK 6.947 straipsnyje įtvirtintos viešo konkurso sampratos ar kad iš esmės atitiko loterijos požymius, Konkursui turėjo būti taikoma LĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, pagal kurią šis įstatymas netaikomas tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą. LĮ nėra nurodyta, kad, norint taikyti minėtą išimtį, prekė ar paslauga privalo būti tik atlygintinė. Teismo aiškinimai, kad teisės normoje vartojama sąvoka „prekė“ neturi kitos reikšmės, kuri nebūtų susijusi su atlygintinumu, neatitinka tikrovės. S. Z. paaiškino, kad nemokamas paslaugų teikimas radijo klausytojams yra sąmoningai pasirinktas verslo modelis, kuriuo siekiama kuo didesnio klausytojų skaičiaus, kad būtų galima reklamos užsakovams parduoti daugiau ir brangesnių reklamos paslaugų.

6.   Lošimų priežiūros tarnybos atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašoma pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Daryti priešingas išvadas, negu padarė bylą nagrinėję teismai, nėra pagrindo.

6.2. Lošimų priežiūros tarnyba visiškai sutinka su teismų argumentais, kad LĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta įstatymo taikymo išimtis skirta tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs už atlygį tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą. Tokią teismų išvadą lėmė būtent minėtoje teisės normoje vartojama sąvoka „prekė“, kuri neturi jokios kitos reikšmės, kuri nebūtų susijusi su atlygintinumu. Daryti kitokią išvadą dėl (ne)atlygintinumo dėl sąvokos „paslauga“, t. y. kad įstatymų leidėjas būtų susiejęs įstatymo išimties taikymą su neatlygintinų paslaugų teikimu, nėra pagrindo. Kaip matyti iš konkurso sąlygų, asmuo, norėdamas dalyvauti konkurse, turėjo susimokėti, siųsdamas 1 Eur kainuojančią SMS žinutę, taip pat atlikti konkurse nustatytas tam tikras sąlygas, t. y. nusipirkti galimybę dalyvauti konkurse ir laimėti prizą. Vien radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ įsijungimas ir klausymasis nereiškia, kad asmuo įsigyja paslaugą ir (ar) prekę ir dalyvauja konkurse.

6.3. Teismai pagrįstai pažymėjo ir tai, kad LĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta įstatymo taikymo išimtis yra susijusi būtent su tuo, jog asmuo, renginio metu įsigydamas prekę ar paslaugą, gauna pirkimo kvitą ar kitą mokėjimo dokumentą, kuris tam tikra prasme ir yra „bilietas“ – pagrindas laimėti papildomą prizą. Tokiu atveju asmuo nerizikuoja prarasti pinigų, kuriuos sumokėtų pirkdamas loterijos bilietą, nes jis įsigyja tik išsirinktas prekes ir paslaugas (t. y. nelieka loteriją apibūdinančio požymio „įsigytais bilietais“, o su tokio požymio nebuvimu ir yra susijusi LĮ taikymo išimtis), nors tam tikras atsitiktinumo aspektas ir išlieka. Byloje nustatyta, kad asmuo turėjo siųsti trumpąją padidinto tarifo SMS žinutę su kodu „(duomenys neskelbtini)“, ji kainavo 1 Eur, ir tai laikytina bilieto įsigijimu. Gautos pajamos įrodo, kad konkurso metu buvo platinami ir įsigyjami bilietai, bilieto įsigijimo požymiui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad konkurso dalyviai sumokėjo 1 Eur mokestį. Aplinkybė, kaip ir tarp kokių asmenų buvo paskirstomos įmokėtos lėšos, bilieto įsigijimo fakto nustatymui reikšmės neturi. Dėl atsitiktinumo požymio pažymėtina tai, kad žaidėjas, įmokėjęs 1 Eur už dalyvavimą konkurse, rizikavo netekti įmokėtos sumos dėl galimybės laimėti prizą, prizų laimėtojai buvo atrenkami atsitiktinai pagal bilietų duomenis. Iš 114 289 SMS žinutes siuntusių asmenų nugalėtojų buvo tik 74, tai reiškia, jog tik kai kurie atsitiktine tvarka atrinkti asmenys laimėjo prizus. Visos kitos konkurso sąlygos: dainos atspėjimas, sutikimas kalbėti tiesioginiame eteryje ir pan., yra tik papildomos sąlygos, kurioms esant įsigyjamas bilietas ir galima laimėti prizą. Vien tai, kad dalyvis atspėja dainą ir laiku nusiunčia padidinto tarifo trumpąją SMS žinutę, nereiškia, kad dalyvis laimės prizą. Vadinasi, ne dalyvio įgūdis lemia, ar jis laimės prizą, o atsitiktinumas. Atsitiktinumo nepaneigia ta aplinkybė, kad asmenys, norėję dalyvauti konkurse, turėjo žinoti dainas, sutikti pakalbėti radijo eteryje ir pan.

6.4. Lošimų priežiūros tarnyba palaiko savo poziciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotas konkursas atitinka loterijos požymius, t. y. žaidimas buvo grindžiamas atsitiktinumu, žaidėjai siekė laimėjimo, pirkdami bilietą (siųsdami SMS žinutę), rizikavo netekti įmokėtos sumos, todėl toks žaidimas laikytinas loterija. Tai, kad teismai nepasisakė, kokią konkrečiai loteriją, remiantis LĮ 3 straipsniu, organizavo S. Z., nereiškia, kad organizuotas konkursas negali būti laikomas loterija. Teismai pagrįstai pažymėjo, kad tam tikri organizavimo trūkumai, kaip bilietų neatitiktis LĮ keliamiems reikalavimams ir kt., ir yra nulemti tos aplinkybės, kad S. Z., organizuodamas konkursą, kuris laikytinas loterija, nesilaikė LĮ reikalavimų.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. atstovo advokato V. Radvilos prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 134 straipsnio 2 dalies taikymo

8.   Pareiškėjas teigia, kad bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Loterijų įstatymo nuostatas, neteisingai nustatė, kad S. Z. organizuotas radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ konkursas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka įstatyme įtvirtintus loterijos požymius, todėl be pagrindo pripažino, kad S. Z. organizavo loteriją, neturėdamas tam licencijos, ir jį nepagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą bylą, daro išvadą, kad šie argumentai nepagrįsti.

9.   ANK 134 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šią normą kyla už kituose teisės aktuose, pirmiausia – Loterijų įstatyme, kuris nustato loterijų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir tvarką, įtvirtintų reikalavimų nevykdymą.

10. S. Z. nubaustas pagal ANK 134 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ programų direktorius, nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ eteryje organizavo ir vykdė žaidimą „(duomenys neskelbtini)“, kuris atitinka loterijos požymius, neturėdamas loterijų veiklai išduotos licencijos, taip pažeidė LĮ 28 straipsnio 1 dalį.

11. Pagal LĮ 28 straipsnio 1 dalį (2019 m. gruodžio 3 d. įstatymo redakcija) draudžiama organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką. LĮ 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra užtikrinti sąžiningą ir skaidrų loterijų organizavimą ir loterijų organizatorių įsipareigojimų loterijų žaidėjams vykdymą, taip pat užtikrinti loterijų žaidėjų ir loterijų organizatorių teisių apsaugą.

12. Pažymėtina, kad loterijos (kaip ir kiti lošimai ar azartiniai žaidimai) yra veikla, kuri gali sukelti žalą žmonių sveikatai, stiprią priklausomybę, neigiamus finansinius padarinius asmenims ir šeimoms, loterijų veikla gali būti naudojamasi ir nusikalstamai veikai daryti, pvz., sukčiavimui, pinigų plovimui. Todėl loterijų veikla Lietuvos Respublikoje yra licencijuojama ir valstybės griežtai kontroliuojama. Atitinkamai loterijų veiklą vykdantiems asmenims, jų veiklai yra keliami griežti skaidrumo, sąžiningumo, finansinio stabilumo ir kt. reikalavimai, kurie pirmiausia yra susiję su licencijos loterijų veiklai įsigijimu ir turėjimu. Pagal LĮ 9 straipsnį teisę organizuoti loterijas turi bendrovės, atitinkančios šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir gavusios loterijų veiklos licenciją. Taigi LĮ įtvirtina, kas gali gauti loterijų veiklos licenciją, kokius reikalavimus turi atitikti asmuo, kuris kreipiasi dėl licencijos išdavimo, ir licencijos turėtojas ir pan. Be to, loterijų veiklos specifika lemia tai, kad loterijų organizatoriams taip pat yra keliami papildomi reikalavimai, susiję su mokestinėmis ir kitomis prievolėmis. Antai įstatymų nustatyta tvarka loterijų organizatoriai sumoka 13 procentų išplatintų loterijos bilietų vertės: 5 procentai yra sumokami į valstybės biudžetą kaip loterijų mokestis (Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), o dar 8 procentai yra skiriami labdarai ar paramai (LĮ 19 straipsnio 1 dalis).

13. Svarbu pažymėti ir tai, kad tinkamas LĮ įtvirtintų loterijų organizavimo sąlygų ir tvarkos laikymasis sudaro prielaidas užtikrinti loterijų žaidėjų ir loterijų organizatorių teisių apsaugą. Pagal CK 6.243 straipsnio 1 dalį lošimo ir lažybų pagrindu jokios prievolės neatsiranda, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Su lošimu ir lažybomis susiję reikalavimai teisme neginami, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Aiškinant šią normą, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu jie organizuoti nesivadovaujant įstatymu, pripažįstama, kad jokių teisinių prievolinių santykių neatsiranda ir jokie reikalavimai neginami. Tokia nuostata aiškinama tuo, kad lošimas ir lažybos grindžiami atsitiktinumu, todėl, siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Šiuo atveju galioja priešingas principas – „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021). CK 6.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad loterijos ar kitokių žaidimų, grindžiamų rizika ar atsitiktinumu, pagrindu prievolės atsiranda tik tuo atveju, jeigu loterija ar kitokie žaidimai buvo organizuoti ir įvyko įstatymų nustatyta tvarka.

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad minėtą žaidimą „(duomenys neskelbtini)“ organizavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įstatymo nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis loterijų veikla. Tačiau prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su Lošimų priežiūros tarnybos ir abiejų instancijų teismų sprendimu žaidimą „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti loterija.

15. Pagal LĮ 2 straipsnio 4 dalį loterija – tai žaidimas įsigytais bilietais siekiant piniginių ir (ar) daiktinių laimėjimų ir (arba) neatlyginamų paslaugų, atsitiktinai tenkančių pagal bilietų duomenis. Loterijos bilietas – tai loterijos taisyklėse nurodytas dokumentas, kuriuo patvirtinamas dalyvavimas loterijoje, arba loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje atpažįstamas įrašas (LĮ 2 straipsnio 5 dalis). Loterijos laimėjimas – pagal loterijos bilietų duomenis atsitiktinai išrinkta ir loterijos taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka laimėtojui išmokama pinigų suma, neatlyginamai suteikiama paslauga ar išduodamas daiktas (LĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, žaidimas priskiriamas loterijai, jeigu atitinka visus šiuos Loterijų įstatyme nustatytus loterijos požymius: 1) žaidėjai perka bilietus, t. y. sumoka už dalyvavimą žaidime (rizikuoja sumokėta pinigų suma); 2) dalyvaujama atsitiktinumu, sėkme pagrįstame žaidime; 3) galima laimėti piniginius ir (ar) daiktinius laimėjimus ir (arba) neatlyginamas paslaugas.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginiame eteryje vyko žaidimas „(duomenys neskelbtini)“. Asmenys, norėdami dalyvauti šiame žaidime, turėjo atpažinti eteryje grojančio atlikėjo kūrinį (arba du, tris kūrinius iš eilės) ir jam grojant (ar praėjus ne daugiau nei 60 sekundžių nuo jo pabaigos) išsiųsti vieną eurą kainuojančią padidinto tarifo trumpąją SMS žinutę, joje įrašę žaidimo kodą „(duomenys neskelbtini)“, po to buvo užregistruojami sistemoje kaip šio žaidimo dalyviai ir įgydavo teisę laimėti prizą – 30, 300 ar 3000 Eur. Žaidimo bendras prizų fondas buvo 30 000 Eur.

17. Priešingai nei teigia pareiškėjas, bylą išnagrinėję teismai teisingai konstatavo, kad žaidimas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka LĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą loterijos apibrėžimą, nes, pirma, asmens dalyvavimą šiame konkurse lėmė tam tikro bilieto turėjimas, t. y. įrašo konkurso „(duomenys neskelbtini)“ organizatoriaus duomenų bazėje buvimas. Nustatyta, kad asmenys, norėdami dalyvauti šiame konkurse, turėjo išsiųsti Konkurso organizatoriaus nurodytu telefono numeriu padidinto tarifo trumpąją SMS žinutę su tekstu „(duomenys neskelbtini)“, ir atvirkščiai, asmenys, neišsiuntę tokios žinutės, žaidime dėl prizo dalyvauti negalėjo. Tai atitinka LĮ 5 straipsnio 2 punkto nuostatą, kad loterijos bilietus galima platinti ir telefono ryšiu – kai loterijoje dalyvauti reikalinga informacija į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduodama telefonu ir loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje.

18. Taigi, teismai pagrįstai nusprendė, kad minėtos trumposios SMS žinutės išsiuntimas ir jos siuntėjo telefono numeris, matomi žaidimo „(duomenys neskelbtini)“ organizatoriaus savitarnos svetainėje, iš esmės reiškė loterijos bilieto, siekiant laimėti piniginį laimėjimą, įsigijimą bei turėjimą.

19. Antra, žaidimo „(duomenys neskelbtini)“ prizų laimėtojai buvo atrenkami atsitiktinai. Pareiškėjas prašyme teisingai nurodo, kad Europos Sąjungos teisės aktuose pripažįstama, jog ne visada lengva atskirti žaidimus, pagrįstus „įgūdžiais“, nuo žaidimų, kurie pagrįsti „sėkme“, nes tame pačiame žaidime galimi abu elementai. Vis dėlto pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą pagrindinis kriterijus, leidžiantis identifikuoti loteriją, yra atsitiktinumo reikalavimas, nuo kurio ir priklauso, ar asmuo, įsigijęs loterijos bilietą, gali laimėti piniginius ir (ar) daiktinius laimėjimus ir (arba) neatlyginamas paslaugas. Nors atsitiktinumas kaip pagrindinis loterijos požymis teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra apibrėžtas, tačiau šiuo kriterijumi siekiama atriboti loteriją nuo kitų žaidimų, kuriuose laimėtojas atrenkamas pagal jo įgūdžius, žinias, gebėjimus. Taigi, tuo atveju, kai loterijoje dalyvaujantys asmenys turi panaudoti tiek tam tikrus įgūdžius (žinias), tiek jų laimėjimas priklauso nuo atsitiktinumo, turėtų būti vertinama, kuris aspektas (įgūdžiai (žinios) ar atsitiktinumas) yra dominuojantis ir nulemiantis loterijos laimėtoją.

20. Byloje nustatyta, kad iš laiku trumpąsias SMS žinutes su tekstu „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntusių asmenų, kurie sistemoje buvo užregistruojami kaip žaidimo „ (duomenys neskelbtini)“ dalyviai, programos prodiuseriai atsitiktinai išrinkdavo kelis užsiregistravusius dalyvius, kurių vardai ir telefono numeriai buvo perduodami laidų vedėjams, esantiems tiesioginiame eteryje, o pastarieji vėliau susisiekdavo su atrinktais dalyviais. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad asmenys, norėdami dalyvauti žaidime, be kita ko, turėjo turėti tam tikrų žinių ir atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. konkrečiu metu klausytis tiesioginio radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ eterio, atpažinus grojamą muzikos kūrinį, laiku atsiųsti trumpąją SMS žinutę su tekstu „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Tačiau tokie veiksmai buvo tik pradinės sąlygos, sudarančios galimybę, išsiunčiant SMS žinutę įsigyti bilietą, kad būtų galima dalyvauti žaidime ir pretenduoti į prizo laimėjimą, o sprendimas, kurie žaidime dalyvavę asmenys laikytini laimėtojais, priklausė nuo atsitiktinio veiksmo – programos prodiuserių sprendimo išrinkti žaidimo piniginių prizų laimėtojus.

21. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju dominuojančiu laikytinas būtent atsitiktinumas, t. y. atsitiktinis asmenų atrinkimas laimėtojais, nes toks atrinkimas priklausė ne nuo konkurso „ (duomenys neskelbtini)“ dalyvių žinių ar įgūdžių, bet nuo to, kaip juos atsitiktinai atrinks programos prodiuseriai.

22. Taigi, S. Z. organizuotas žaidimas „(duomenys neskelbtini)“ atitiko Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus loterijos požymius ir jį organizuojant bei vykdant turėjo būti laikomasi šio įstatymo reikalavimų, tarp jų  – turėti šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka tokiai veiklai išduotą licenciją.

23. Pažymėtina, kad Loterijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šis įstatymas nėra taikomas renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę ar paslaugą, gali laimėti papildomą prizą. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes minėto žaidimo „(duomenys neskelbtini)“ dalyviai nagrinėjamu atveju jokių prekių ar paslaugų neįsigijo ir piniginis laimėjimas čia nebuvo papildomas prizas, todėl Loterijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis negali būti taikoma.

24. Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad konkursas „(duomenys neskelbtini)“ nėra loterija, nes atitiko CK 6.947 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viešo konkurso sampratą.

25. CK 6.947 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos. Viešas konkursas gali būti skelbiamas tik norint pasiekti tam tikrą viešą ar privatų tikslą, neprieštaraujantį gerai moralei ar viešajai tvarkai.

26. Taigi, toks konkursas yra suprantamas kaip kelių asmenų varžybos, kurių tikslas yra atrinkti geriausią vykdytoją ar tam tikro darbo atlikėją ir pan. Įstatymo nustatyta, kad konkurso tvarka gali vykti ir varžybos dėl specialiosios teisės už geriausią įgyvendinimo projektą suteikimo. Specialioji teisė, kaip viešo konkurso sąlyga, gali būti suprantama ir kaip teisės verstis tam tikra veikla, pavyzdžiui, nuomos pagrindais eksploatuoti tam tikrą objektą, siekiant pelno iš šios veiklos, suteikimas ir pan. Ši teisė suteikiama tam asmeniui, kuris pripažįstamas konkurso nugalėtoju, t. y. nustačius, kad jo pasiūlytos sąlygos yra geriausios. Viešas varžymasis vyksta dėl tų sąlygų, kurias viešai paskelbia konkurso rengėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2005).

27. Iš bylos duomenų matyti, kad žaidimą „(duomenys neskelbtini)“ laikyti viešu konkursu pagal CK 6.947 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes jo tikslas neatitinka įstatyme ir teismų praktikoje nurodytų viešo konkurso tikslų, juo nebuvo siekiama išrinkti asmenį, kuris pagal geriausias sąlygas atliktų darbą arba pasiektų kitokį rezultatą. Šiuo atveju konkursą rengęs asmuo nesiekė gauti jokių darbų ar paslaugų iš jį laimėjusių asmenų. Taigi S. Z. organizuotas žaidimas neatitinka CK 6.947 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešo konkurso sampratos.

28. Byloje nustatę, kad S. Z. radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ eteryje organizuotas ir vykdytas žaidimas „(duomenys neskelbtini)“ atitinka loterijos požymius, nustatytus LĮ 2 straipsnio 4 dalyje, o S. Z. šį žaidimą organizavo ir vykdė neturėdamas loterijų veiklai išduotos licencijos, tuo pažeisdamas  Loterijų įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintą draudimą, Lošimų priežiūros tarnyba ir teismai padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog S. Z. veika atitinka ANK  134 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ir nubausdami jį pagal šį straipsnį teisės taikymo klaidos nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                       Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis