2K-171-788/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-171-788/2023 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00165-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, išteisintajam N. B. ir jo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalį ir BK 226 straipsnio 5 dalį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. N. B. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 226 straipsnio 5 dalį tuo, kad padarė nusikalstamą veiką tokiomis aplinkybėmis: jis, siekdamas už atliktą tariamą poveikį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui gauti kyšį, 2020 m. kovo 21 d. apie 11.00 val. prie Varėnos techninės apžiūros stoties susitiko su teisėsaugos užduotį vykdančiu S. G. ir, išsiaiškinęs automobilio „Ford Focus“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) techninius trūkumus, pasinaudodamas tariama įtaka valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – techninės apžiūros stoties darbuotojui M. T., savo naudai tiesiogiai susitarė priimti neapibrėžto dydžio kyšį iš S. G., pažadėjęs paveikti M. T., kad šis neteisėtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y., atlikdamas S. G. vairuojamo automobilio techninę apžiūrą, nefiksuotų automobilio techninių trūkumų, dėl kurių transporto priemonei nebūtų leista dalyvauti eisme, ir jų neįrašytų į techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą). N. B., vykdydamas šį susitarimą, tuoj pat nuvyko į techninės apžiūros stotį ir ten susitiko su M. T., po to davė nurodymą S. G. stoti į eilę, pateikti transporto priemonę techninei apžiūrai ir, atlikus techninę apžiūrą, iškart jį informuoti. Techninės apžiūros stoties darbuotojui M. T. atlikus minėto automobilio patikrą ir išdavus techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) su įrašu, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, N. B. nurodė S. G. atvykti į degalinės teritoriją ir tą pačią dieną apie 12.07 val. už padarytą tariamą poveikį M. T. iš S. G. tiesiogiai savo naudai priėmė 40 Eur kyšį, sutikdamas taip veikti ir ateityje, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jis kėsinosi į netinkamą objektą ir veiksmus atliko kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų.

2. Pirmosios instancijos teismas priėmė N. B. išteisinamąjį nuosprendį konstatavęs, kad byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, jog kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimas baudžiamajame procese buvo patvirtintas tinkamo subjekto; atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – ir NVIV) buvo provokuojantys; surinkti duomenys nebuvo patvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nurodytais veiksmais.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas įrodymais duomenų, gautų atliekant kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą, vertindamas šiuos įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes ignoravo svarbius bylos duomenis, taip padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

3.2. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar tokius duomenis patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, nesant byloje duomenų apie asmens, patvirtinusio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų panaudojimą baudžiamajame procese, įgaliojimus vykdyti kriminalinės žvalgybos veiklą, negalima konstatuoti šių duomenų panaudojimo baudžiamajame procese teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) vadovas, t. y. Policijos departamento struktūrinio padalinio viršininkas, A. J. rezoliucija patvirtino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautų duomenų panaudojimą baudžiamajame procese. Išvada, kad kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimas baudžiamajame procese buvo patvirtintas tinkamo subjekto, prokuroro kasaciniame skunde grindžiama nuorodomis į KŽĮ 2 straipsnio 12 punktą, 19 straipsnio 2 dalį; Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 16 straipsnio 4 dalį; Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu, 17.1 papunktį, 15, 19 ir 30 punktus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 108 patvirtinto Kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo 1.1 papunktį, 4 punktą; Alytaus apskrities VPK darbo reglamento 5 punktą.

3.4. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl provokacijos neatitinka byloje užfiksuotų aplinkybių. Prokuroro kasaciniame skunde detaliai išdėstytas 2020 m. rugsėjo 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, liudytojų S. G., Ž. Z., M. K. ir L. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų turinys, daroma išvada, kad teisėsaugos užduotį vykdančio S. G. veiksmai buvo itin pasyvūs. Be to, išteisintasis viso proceso metu nenurodė, kad jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje patvirtino, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tačiau kartu pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareigūnai prisijungė prie N. B. jau vykdomų neteisėtų veiksmų. Taigi vienas iš teismo nurodytų galimų provokacijos elementų, t. y. kad nebuvo faktinio pagrindo taikyti KŽĮ nustatytas priemones, yra paneigtas paties teismo. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad dar iki įvykio N. B. galima prekyba poveikiu užsiėmė sistemingai, tokius duomenis turėjo kriminalinės žvalgybos tyrimą vykdę pareigūnai, tokią informaciją įvykio dieną bendraudamas su S. G. patvirtino ir niekieno neklausiamas N. B.. Galimą sisteminę nusikalstamą veiką N. B. pradėjo ir tęsė be teisėsaugos institucijų įsikišimo, jis nebuvo skatinamas atlikti veiksmų, kurių pats neketino daryti, jo tyčia prekiauti poveikiu susiformavo savarankiškai. Bylos duomenys patvirtina, kad taikant NVIV buvo tik prisijungta prie galimai N. B. daromos, o ne naujai provokuojamos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, kad S. G. ar kiti tyrime dalyvavę ikiteisminio tyrimo pareigūnai kurstė padaryti nusikaltimą. Vien tik kontakto su galimai nusikalstama veika užsiimančiu asmeniu užmezgimas ir nagrinėjamu atveju bendro pobūdžio prašymas susitikti negali būti vertinami kaip vienas iš provokacijos elementų. Siekiant surinkti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūnų turimą informaciją apie daromus sunkius ar apysunkius nusikaltimus, sankcijų reikalaujantys kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti pagrįstai. Sprendžiant, ar asmuo buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIV dalyvių veikimo būdą, bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas; Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01).

3.6. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstas išvadas, kad liudytojų Ž. Z. ir M. K. parodymai visiškai prieštarauja vieni kitiems, todėl jais negalima vadovautis. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti, tačiau to nepadarė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl provokacijos atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus

5. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018, 2K-129-976/2019, 2K-90-788/2022, 2K-94-788/2022 ir kt.).

6. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, šių duomenų leistinumą vertina pagal tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

7. Esminė NVIV vykdymo teisėtumo sąlyga yra draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008). Draudimas provokuoti padaryti nusikalstamą veiką tiesiogiai įtvirtintas tiek KŽĮ 5 straipsnio 4 dalyje, tiek BPK 158 straipsnio 4 dalyje, 159 straipsnio 3 dalyje. Provokacija KŽĮ 5 straipsnio 4 dalyje apibrėžta kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra nurodęs, kad NVIV gali būti tik „prisijungiama“ prie nusikaltimų, kurie vykdomi ir be slaptųjų dalyvių pastangų; šiais veiksmais negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas; įstatyme nustatytų šių veiksmų taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas jais daro juos neteisėtus; šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas.

8. Teismų praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra ne kartą konstatuota, kad asmuo, atliekantis NVIV, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų ar su jų žinia veikiančių privačių asmenų įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, 2K-P-58-697/2019).

9. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad netoleruotina tokia nusikalstamos veikos įrodinėjimo praktika, kai teismui sąmoningai pateikiama tik dalis informacijos apie NVIV vykdymą, pavyzdžiui, tik apie finalinę operacijos stadiją, bet nepateikiama tikslios informacijos apie tai, kokiu būdu buvo susisiekta su įtariamu asmeniu ir koks buvo ankstesnis bendravimo su juo turinys. Tokios tikslios informacijos nebuvimas neabejotinai trukdo teismui išsamiai patikrinti, ar kaltinamasis nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Tokiu atveju teismas gali pripažinti NVIV metu gautus duomenis leistinu įrodymu tik pašalinęs minėtą informacijos spragą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/2011).

10. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas N. B. dėl prekybos poveikiu buvo grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą – taikant NVIV, taip pat šiuos veiksmus organizavusių ir atlikusių pareigūnų parodymais. Apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl įvykusios provokacijos taikant NVIV lėmė šios nustatytos aplinkybės:

10.1. Pirma, byloje nėra įrodymų, jog N. B. būtų pats siūlęs NVIV dalyviui S. G. neteisėtą pagalbą atliekant techninę apžiūrą.

10.2. Antra, techninėmis priemonėmis neužfiksuota duomenų apie tai, kas ir kokiu būdu susisiekė su N. B. ir susitarė su juo dėl susitikimo prie Varėnos techninės apžiūros stoties, kas ir su kokio turinio prašymu kreipėsi į N. B.. NVIV organizavęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ž. Z. šį įrodymų trūkumą paaiškino tuo, kad su N. B. buvo susisiekiama per internetinę programėlę „WhatsApp“, tačiau jam siųstos žinutės dingo ir nespėta jų užfiksuoti. Taigi, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, pareigūnai, kurių pareiga yra pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, neišsaugojo svarbių duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti užmegzto kontakto provokacinį pobūdį.

10.3. Trečia, teismui pateiktuose garso įrašuose, kuriuose užfiksuoti NVIV dalyvio S. G. ir N. B. pokalbiai, užfiksuota, kad būtent S. G. pirmas ir savo iniciatyva klausia N. B., kiek pinigų jis turi jam sumokėti.

10.4. Ketvirta, NVIV organizavusio pareigūno Ž. Z. parodymai apie NVIV vykdymą pripažinti nenuosekliais. Duodamas parodymus teisme 2021 m. vasario 23 d. šis liudytojas nurodė, kad su įvykiu susipažino per technines priemones, kiek buvo užfiksuota, tačiau 2021 m. gegužės 6 d. jis jau nurodė, kad NVIV operacijoje dalyvavo, buvo Varėnoje ir fiziškai, ne vien tik techninėmis priemonėmis stebėjo visą situaciją. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, nei surašytoje pažymoje dėl NVIV taikymo eigos ir pasiektų rezultatų nėra įrašyta, jog NVIV dalyvavo ir policijos pareigūnas M. K., nors šis liudytojas davė parodymus, kad kartu su Ž. Z. buvo įvykio vietoje ir stebėjo situaciją.

11. Pirmiau išdėstytos aplinkybės lėmė apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad valstybės pareigūnai ieškojo būdų kontaktui su N. B. užmegzti, patys jam sistemingai rašė žinutes, skatino padėti, susitikti, o NVIV dalyvis S. G. pats pasiūlė jam atlygį už pagalbą atliekant automobilio techninę apžiūrą, taigi N. B. jam inkriminuotus veiksmus atliko tik skatinamas pareigūnų, jų iniciatyva, ir jei pareigūnai nebūtų atlikę aktyvių veiksmų, inkriminuota veika nebūtų buvusi įvykdyta.

12. Tokiai išvadai pritartina. Nors prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad atliekant NVIV buvo tik prisijungta prie N. B. nusikalstamos veiklos ir jis nebuvo provokuojamas nusikalsti, tačiau pateikti argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų.

13. Pažymėtina, kad tikslas užsiminti dėl pagalbos „pravaryti“ automobilio techninę apžiūrą nurodytas tiek teikime dėl NVIV taikymo (1 t., b. l. 187), tiek NVIV dalyviui suformuluotoje užduotyje (1 t., b. l. 190). NVIV organizavęs pareigūnas Ž. Z., duodamas parodymus teismui, patvirtino, kad vykdant NVIV buvo pasiteirauta, ar N. B. galėtų padėti atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą (3 t., b. l. 30), kad S. G. dėl automobilio turėjo paprašyti pagalbos techninių apžiūrų centre (3 t., b. l. 61). Be to, nors užduotyje NVIV dalyviui nurodyta, kad pinigai N. B. turi būti sumokėti, jei jis ar su juo susiję asmenys pareikalautų pinigų kaip kyšio už automobilio techninės apžiūros atlikimą (1 t., b. l. 190), tačiau techninėmis priemonėmis užfiksuota, kad kalbą apie atlygį pradėjo pats NVIV dalyvis S. G., paklausdamas N. B.: „Kiek?“. Tokioje situacijoje NVIV metu gautų duomenų pripažinimas leistinu įrodymu įmanomas tik patikrinus, ar vykdant minėtus kriminalinės žvalgybos veiksmus asmuo nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, tačiau, kaip rodo apeliacinės instancijos teismo argumentai, detalesnė situacijos analizė nepaneigė provokacijos versijos, bet tik sustiprino ją.

14. Minėta, kad techninėmis priemonėmis neužfiksuota duomenų apie tai, kas ir kokiu būdu susisiekė su N. B. ir susitarė su juo dėl susitikimo prie Varėnos techninės apžiūros stoties, su kokio turinio prašymu buvo kreiptasi į N. B.. Pagal pažymoje dėl NVIV taikymo eigos ir pasiektų rezultatų (1 t., b. l. 192–196) ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (2 t., b. l. 3–4) pateiktą šios operacijos stadijos aprašymą, siekdamas prisijungti prie N. B. ir su juo galimai susijusių asmenų vykdomos nusikalstamos veikos, 2020 m. kovo 21 d. apie 10.30 val. teisėsaugos užduotį vykdantis asmuo (S. G.) nuvyko į Varėnos miestą ir telefonu per internetinę bendravimo programėlę „WhatsApp“ susisiekė su N. B., prisistatė asmeniu pagal iš anksto sugalvotą legendą ir susitarė susitikti su N. B. Varėnoje prie techninių apžiūrų centro. Tačiau tiek išteisintasis N. B., tiek liudytojas M. M. pirminį kontaktą aiškino visai kitaip, o būtent kad dėl N. B. atvažiavimo prie Varėnos techninės apžiūros stoties buvo susitarta per M. M., kad kontaktą su M. M. užmezgė visai kitas pareigūnas, kad S. G. su N. B. telefonu per internetinę bendravimo programėlę „WhatsApp“ nebendravo. Šio įrodymų prieštaravimo proceso metu pašalinti nepavyko, nes pareigūnų parodymai dėl to, kaip buvo užmegztas kontaktas su N. B., buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Antai NVIV organizavęs pareigūnas Ž. Z. teisme kategoriškai neigė, kad dėl pagalbos atliekant techninę apžiūrą buvo bendrauta su M. M. (3 t., b. l. 61), o NVIV dalyvis S. G. teisme teigė, kad iki susitikimo jam buvo pranešta, jog „ryšys su N. mezgamas per M.“ (3 t., b. l. 29). Be to, iš užfiksuoto S. G. ir N. B. pokalbio prie degalinės tampa aišku, kad jie prieš tai telefonu nebendravo. Atkreiptinas dėmesys ir į Ž. Z. paaiškinimą, kad N. B. siųstų žinučių nepavyko išsaugoti dėl savaiminio automatinio žinučių išsitrynimo (3 t., b. l. 31). Visgi tai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo tokios padėties neigiamo vertinimo, t. y. kad pareigūnai neišsaugojo svarbių duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti užmegzto kontakto provokacinį pobūdį.

15. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl teismui pateiktos informacijos apie vykdytą NVIV operaciją tikslumo ir atitikties įstatymo reikalavimams. Tokioje situacijoje pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad NVIV metu gauti duomenys nelaikytini leistinu įrodymu, nes neatitinka KŽĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodyto reikalavimo (pažeidžia draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką), be to, šių duomenų nepatvirtina BPK pagrindu surinkti duomenys. Įvertinus tai, kad kitų N. B. kaltumo įrodymų, kurie galėtų būti pripažinti leistinais, byloje nesurinkta, konstatuotina, kad N. B. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintas pagrįstai.

16. Padarius tokią išvadą, kasacinio skundo argumentai dėl to, kad kriminalinė žvalgyba prieš N. B. pradėta pagrįstai ir kad kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimas baudžiamajame procese buvo patvirtintas tinkamo subjekto, laikytini nebeaktualiais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                            Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas