eAS-236-789/2023

Administracinė byla Nr. eAS-236-789/2023 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00795-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 12 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rytkirta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rytkirta“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J57-995/2022/J01, kuriuo UAB „Rytkirta“ paskirta ekonominė sankcija – 3000 eurų bauda (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas prašė stabdyti administracinę bylą iki įsiteisės Panevėžio apygardos teismo  2023 m. sausio 12 d. sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023 pagal ieškovo AAD ieškinį atsakovui UAB „Rytkirta“ dėl žalos, padarytai gamtai, atlyginimo (63 636 Eur ir 5 % palūkanas). Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo stabdyti administracinę bylą, nes šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023 kilusių ginčų pobūdis skirtingas.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 1 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą. Teismas sustabdė administracinės bylos Nr. eI3-1463-320/2023 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00795-2022-4) nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023 (teisminio proceso Nr.2-59-3-00122-2022-0). Teismas nustatė, kad nagrinėjamojoje administracinėje byloje skundžiamu Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta ekonominė sankcija už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje, nustačius, jog UAB „Rytkirta“ Ignalinos regioninio parko Gražutės girininkijos 98 kvartalo 19 sklype, Zarasų rajone, 0,8 ha plote neteisėtai nukirto 348 medžius, kurių bendras tūris sudaro 159,09 m³, ir konstatavus, kad tokiais neteisėtais veiksmais padaryta 63 636,00 Eur žala gamtai. Civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023 priimtu Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimu buvo konstatuota, jog Ignalinos regioninio parko Gražutės girininkijos 98 kvartalo 19 sklype savavališkai be leidimo buvo iškirsti 368 medžiai, o UAB „Rytkirta“ veiksmų neteisėtumas pasireiškė atsakingų Bendrovės neteisėtų nurodymų davimu darbuotojui kirsti mišką, nurodžius klaidingą kirtimo būdą, vietoje neįsitikinus plyno miško kirtimo pagrįstumu ir teisėtumu, neturint leidimo dalies miško kirtimui plynu būdu, darbuotojui neperdavus kertamo miško brėžinio ar kito dokumento, kuriame būtų nurodytas kirtimo būdas. Teismas, susipažinęs su UAB „Rytkirta“ pozicija nagrinėjamoje administracinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023, darė išvadą, kad abiejose bylose UAB „Rytkirta“ iš esmės ginčija miško iškirtimo Ignalinos regioninio parko Gražutės girininkijos 98 kvartalo 19 sklype neteisėtumo faktą. Civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023 ši aplinkybė įrodinėjama byloje surinktais įrodymais ir dėl jos motyvuotai pasisakyta teismo sprendime. Teismas darė išvadą, kad civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023 priimtas sprendimas turės poveikį sprendimo priėmimui nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Dėl išvardintų priežasčių nagrinėjama administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023.

III.

Atsakovas AAD atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartį. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su bylos sustabdymo institutu, ir dėl to buvo padaryti administracinio proceso pažeidimai, t. y. byla buvo sustabdyta, nesant sustabdymo sąlygų bei priimant nemotyvuotą nutartį. AAD nuomone, priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokiu prejudiciniu ryšiu yra susijusios abi bylos, nepagrindė, kaip civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023 priimtas galutinis sprendimas (įsiteisėjimas) paveiks šioje byloje nagrinėjamą ginčą, padės nustatyti tam tikrus faktus ar aplinkybes. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi civilinėje byloje nagrinėjamas padarytos žalos aplinkai klausimas dėl neteisėtai iškirstų medžių miško žemėje, o šioje administracinėje byloje sprendžiama dėl nutarimo priimto dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J57-995/2022/J01 teisėtumo. Šiuo atveju šios administracinės bylos dalykas – paskirtos ekonominės sankcijos dėl padaryto pažeidimo pagrįstumas ir teisėtumas. AAD pažymėjo, kad civilinės bylos baigtis neturės jokios įtakos šiai administracinei bylai. Žala aplinkai buvo padaryta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje padarymo, t. y. už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Už padarytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą pareiškėjui Nutarimu skirta 3000 Eur ekonominė sankcija. Kilusi žala aplinkai yra padaryto pažeidimo pasekmė. Be to, civilinėje byloje padarytos žalos aplinkai dydis yra įrodytas visiškai. Byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo aplinkybių. Pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą civilinėje byloje, siekia vilkinti procesą ir taip išvengti gresiančio žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 1 d. nutarties, kuria nagrinėjama byla sustabdyta, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00122-2022-0), teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.). Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Iš civilinės bylos Nr. e2-125-755/2023 duomenų matyti, kad joje sprendžiamas žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo klausimas, joje, be kita ko, yra vertinama, kokiais veiksmais ši žala yra padaryta (ieškovas civilinėje byloje AAD teigia, ją padarė pareiškėjo darbuotojas, gavęs iš pareiškėjo nurodymą ir neteisėtai (nesant tam išduoto leidimo) plynai iškirtęs 368 medžius). Iš civilinės bylos medžiagos taip pat matyti, kad fiziniam asmeniui, atlikusiam neteisėtą kirtimą, 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje skirta 1400 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 272 straipsnio 3 dalį, šis nutarimas nebuvo ginčytas, asmuo sumokėjo baudą. Pareiškėjas (atsakovas civilinėje byloje) pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023. Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas pareiškėjo, kaip juridinio asmens, atsakomybės klausimas, pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas (pareiškėjui skirta ekonominė sankcija – 3000 Eur bauda). Miško įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus leidimo, kai toks leidimas būtinas pagal galiojančius teisės aktus. Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Analogiškai fizinių asmenų atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 272 straipsnio 3 dalyje už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip vienas šimtas, bet ne daugiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad AAD ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš šių aplinkybių atsirado vėliau. Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka. Įvertinusi bylų duomenis, ginčo dalyką, faktinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abi bylos yra susijusios tuo aspektu, kad jose vertinami iš esmės analogiški veiksmai – savavališkas miško kirtimas neturint tam leidimo. Minėtoje civilinėje byloje iš pareiškėjo priteistas žalos aplinkai atlyginimas nustačius, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, o nagrinėjamoje administracinėje byloje vertinamas ekonominės sankcijos, kuri paskirta pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, už analogiškus neteisėtus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad tarp civilinės bylos ir administracinės bylos yra prejudicinis ryšys, tai sudaro teisinį pagrindą, vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-125-755/2023. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis  yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                       Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis