eA-3738-1062/2021

Administracinė byla Nr. eA-3738-1062/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01251-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 57.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. (V. P.), V. B. (V. B.) ir B. M. (B. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjai V. P. (V. P.), V. B. (V. B.) ir B. M. (B. M.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimus Nr. (15/14-8)50U-2978, Nr. (15/14-8)50U-2975 ir Nr. (15/14-8)50U-2979 (toliau – ir skundžiami Sprendimai).

2.  Pareiškėjai nurodė, kad 2021 m. kovo 2 d., 3 d. ir 15 d. prašymais kreipėsi į atsakovą dėl leidimų laikinai gyventi suteikimo tuo pagrindu, kad ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Bolivija“. Departamentas 2021 m. balandžio 1 d., 2 d. ir 13 d. sprendimais išdavė pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje UAB „Fortemas“ vadovas M. L. (kuris buvo ir UAB „Bolivija“ vadovas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį („Nelegalus darbas“) už tai, kad pažeidė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką; teismo nutarimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 12 d. įmonės vadovas sumokėjo jam paskirtą baudą. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.  Pareiškėjų teigimu, atvykdami dirbti į Lietuvą jie negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų (įmonės vadovo) veiksmų, kurie visiškai nesusiję su pareiškėjais, bei įmone, kurioje jie dirba (UAB „Bolivija“), nesant jokių pačių pareiškėjų neteisėtų veiksmų, bus panaikintas jų leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjai pažymėjo, jog Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje vadovo nubaudimas už nelegalų darbą nesusijęs nė su vienu iš pareiškėjų, t. y. pareiškėjai UAB „Bolivija“ buvo įdarbinti ir dirbo legaliai, pareiškėjai nedirbo UAB „Fortemas“. M. L. buvo nubaustas kaip UAB „Fortemas“, o ne kaip UAB „Bolivija“ vadovas. Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai buvęs UAB „Fortemas“ vadovas M. L. neva padarė pažeidimą, nelegaliai įdarbindamas trečiųjų šalių piliečius (šiems esant Lietuvoje neteisėtai) Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nebuvo numatyta, kad leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinami ir kai įmonės vadovas (o ne pats juridinis asmuo) yra baustas už nelegalų darbą. Šis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto pakeitimas įsigaliojo tik 2021 m. kovo 1 d. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala valstybės finansų sistemai, nebuvo pažeistos Lietuvos ar Europos Sąjungos valstybių narių piliečių įsidarbinimo ir darbo teisės Lietuvoje, įdarbinant pareiškėjus, nuostatos. Skundžiami Sprendimai yra neproporcingi, pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius.

4.  Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

5.  Departamentas nurodė nustatęs, kad M. L., būdamas UAB „Bolivija“ direktoriumi (nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gegužės 13 d.), įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d.) jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda, kuri sumokėta 2021 m. balandžio 12 d. Pareiškėjų darbdavio vadovą / įgaliotą asmenį patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį. Departamentas pažymėjo, jog minėtoje Įstatymo normoje nenurodyta, kad vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo turi būti nubaustas už nelegalų darbą tik bendrovėje, kuri įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą. Tokios bendrovės direktorius pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį gali būti nubaustas už nelegalų darbą kaip bet kurios bendrovės direktorius. Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog administracinį nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas M. L., o ne pareiškėjai, nereiškia, kad pareiškėjams negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygas priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių, ir spręsti, ar leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Atsakovas pabrėžė, kad ginčijami Sprendimai savaime neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jie atitinka Įstatyme numatytas sąlygas ir pagrindą, išdavimo.

II.

6.  Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjų V. P., V. B. ir B. M. skundą – panaikino Departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimus Nr. (15/14-8)50U-2978, Nr. (15/14-8)50U-2975 ir Nr. (15/14-8)50U-2979, taip pat priteisė pareiškėjams iš Departamento 23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

7.1. B. M. tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Bolivija“, Departamentui 2021 m. kovo 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2021 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. 760027278, galiojantis iki 2023 m. kovo 14 d.). B. M. nuo 2021 m. balandžio 26 d. įdarbintas UAB „Bolivija“. Departamento Šiaulių skyrius 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (15/14-8)50U-2978 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino B. M. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760027278.

7.2. V. P. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Bolivija“, Departamentui 2021 m. kovo 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2021 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi (Nr. 760026819, galiojantis iki 2023 m. kovo 14 d.). V. P. nuo 2021 m. balandžio 26 d. įdarbintas UAB „Bolivija“. Departamento Šiaulių skyrius 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (15/14-8)50U-2975 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino V. P. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760026819.

7.3. V. B. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Bolivija“, Departamentui 2021 m. kovo 15 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, 2021 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. 760028541, galiojantis iki 2023 m. kovo 14 d.). V. B. nuo 2021 m. balandžio 22 d. įdarbintas UAB „Bolivija“. Departamento Šiaulių skyrius sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-2979 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino V. B. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760028541.

7.4. Departamento Šiaulių skyrius, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu ir vertino tai, kad M. L., nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. buvęs UAB „Bolivija“ direktoriumi, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-442-951/2021 įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d., administracinę nuobaudą M. L. sumokėjo 2021 m. balandžio 12 d.

8.  Vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. eA-5394-1062/2019, Nr. eA-534-624/2019, Nr. eA-5344-556/2019, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Pagal ANK įmonės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų.

9.  Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tokiais atvejais, kaip šis, būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas yra įmonės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai buvo įdarbinti UAB „Bolivija“, kurios direktoriumi nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. buvo M. L., tačiau Departamento Šiaulių skyrius, priimdamas skundžiamus sprendimus, nevertino aplinkybės, jog M. L. administracinį nusižengimą atliko kaip UAB „Fortemas“ atstovas. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Bolivija“, kaip darbdavys, ar jos atstovas būtų pažeidę Užimtumo įstatymo ar ANK nuostatas, kurios įpareigotų imperatyviai taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatas UAB „Bolivija“ ir įmonėje dirbantiems užsieniečiams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ne bet koks įmonės atstovo pažeidimas sukelia teisines pasekmes Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto prasme, o tik toks, kuomet įmonės atstovas veikė atstovaudamas konkrečiam, darbo santykiais su atstovu susijusiam darbdaviui, pagal jo suteiktus įgaliojimus. Negalima tokia teisinė situacija, kuomet atstovaujant vienam darbdaviui, padaryto administracinio nusižengimo pasekmės yra perkeliamos kitam, su nusižengimu nesusijusiam darbdaviui, kurio atstovu po nusižengimo padarymo tapo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, taip nepagrįstai ir neproporcingai apsunkinant darbdavio, nesusijusio su administraciniu nusižengimu, padėtį.

10.  Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Departamentas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai jas pritaikė konkrečioje situacijoje, dėl to nepagrįstai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

11.  Tenkinęs pareiškėjų skundą ir panaikinęs skundžiamus Spendimus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjams iš Departamento priteisė 23 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą.

III.

12.  Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų V. P., V. B. ir B. M. skundą.

13.  Departamentas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nagrinėjamai bylai neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis Įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2021 m. kovo 1 d., numato, kad darbdavys (bendrovė) ir bendrovės direktorius / įgaliotas asmuo yra vertinami atskirai. Šioje Įstatymo normoje nėra įtvirtinta, kad darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį, vadovas turi būti baustas už neteisėtus veiksmus, įvykdytus būtent darbdavio įmonėje.

14.  Pareiškėjai V. P., V. B. ir B. M. atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, mano, kad Departamentas neteisingai interpretuoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio teisės normą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti, taip pat priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.  Ginčas byloje kilo dėl Departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimų Nr. (15/14-8)50U-2978, Nr. (15/14-8)50U-2975 ir Nr. (15/14-8)50U-2979, kuriais panaikinti pareiškėjams V. P., V. B. ir B. M. išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

16.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino nustatęs, kad M. L. administracinį nusižengimą atliko kaip UAB „Fortemas“ atstovas ir kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Bolivija“, kaip darbdavys, ar jos atstovas būtų pažeidę Užimtumo įstatymo ar ANK nuostatas, kurios įpareigotų imperatyviai taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatas UAB „Bolivija“ ir joje dirbantiems užsieniečiams.

17.  Departamentas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio redakcijoje, galiojančioje nuo 2021 m. kovo 1 d., numatyta, kad darbdavys (bendrovė) ir bendrovės direktorius / įgaliotas asmuo yra vertinami atskirai, taip pat kad šioje Įstatymo normoje nėra įtvirtinta, jog darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį, vadovas turi būti baustas už neteisėtus veiksmus, įvykdytus būtent darbdavio įmonėje.

18.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19.  Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. kovo 1 d.), kurio 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

20.  Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintą užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą įstatymų leidėjas sieja su konkretaus darbdavio, įsipareigojusio įdarbinti (šiuo atveju jau įdarbinusio) tokį užsienietį pagal darbo sutartį, ar priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto, taip pat šių konkrečių subjektų vadovų ar vadovų įgaliotų asmenų netinkamais veiksmais – nubaudimu už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) skirta administracine nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą būtent užsienietį įdarbinusiame / persikėlusiame / priimančiame subjekte. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų; būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4427-968/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2949-525/2021; kt.). Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia Departamentas, šie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, kadangi užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas Įstatymo (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. kovo 1 d.) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje siejamas su atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį taikymu.

21.  Pažymėtina, jog Departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklai taikomi griežti reikalavimai elgtis pagal teisės aktuose numatytas taisykles, o plečiamasis tokių taisyklių aiškinimas negalimas. Nagrinėjamu atveju nei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio normos turinys, nei Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto išdėstyta informacija dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pakeitimo (papildymo) nesuponuoja išvados, kad ši norma gali būti  aiškinama kaip nustatanti reikalavimą Departamentui panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tuo atveju, kai įmonės, kurioje dirbdamas direktorius nebuvo baustas už nelegalų darbą, bet dėl to, kad jis baustas kitoje įmonėje, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, nesant byloje jokių duomenų, kad juridinio asmens savininkas įmonės, kurioje dirba užsienietis, yra susijęs su įmone, kurioje anksčiau vadovas buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, ir / arba nesant duomenų apie tai, kad užsienietis turėjo realią galimybę žinoti apie vadovo, vadovo įgalioto asmens nubaudimą už nelegalų darbą dėl jo ankstesnių sąsajų su ankstesnės įmonės (kurioje vadovas buvo nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą) vadovu, jos savininku.

22.  Priešingas, t. y. Departamento pateiktas  Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatų aiškinimas, nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstai platus bei neatitiktų viešosios teisės prasmės ir protingumo principo. Papildomai pastebėtina, kad siekiant užkardyti nelegalų užsieniečių darbą galima pasirinkti kitas veiksmingas teisines priemones, kaip antai, didinant baudos dydį įmonių vadovams už nelegaliai įdarbintus asmenis, nustatyti draudimą baustiems vadovams už nelegalų darbą, jiems priimti į darbą kitus užsieniečius tam tikrą laikotarpį ir / arba nustatant atsakomybę nusižengimą padariusiam juridiniam asmeniui.

23.  Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėjai buvo įdarbinti UAB „Bolivija“, kurios direktoriumi iki 2021 m. gegužės 3 d. buvo M. L. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarimu M. L., kaip UAB „Fortemas“ direktorius, nubaustas 1 000 Eur bauda už ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą minėtoje įmonėje. Tačiau byloje nėra duomenų, kad UAB „Bolivija“ ir / ar iki 2021 m. gegužės 3 d. jos direktoriumi buvęs M. L. būtų bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir (arba) kad UAB „Bolivija“ vadovui M. L. už tokius pažeidimus konkrečiai UAB „Bolivija“ būtų skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo imperatyviai taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatas būtent UAB „Bolivija“ ir joje dirbantiems užsieniečiams (pareiškėjams).

24.  Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl Departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25.  Pareiškėjai prašo iš atsakovo priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas – 544,50 Eur. Atmetus Departamento apeliacinį skundą, pareiškėjai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėjai teikė tik atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, jokių kitų procesinių veiksmų, dėl kurių galėjo patirti bylinėjimosi išlaidų, neatliko. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat matyti, kad kituose teismų procesuose nei pareiškėjai, nei UAB „Bolivija“ 2021 m. rugpjūtį nedalyvavo. Įvertinus šias aplinkybes bei pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 28 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktus duomenis, byloje pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitoje faktūroje Nr. JV004969 nurodytos suteiktos teisinės paslaugos – Departamento atsiliepimo nagrinėjimas ir apeliacinio skundo rengimas, vertintinos kaip rašymo apsirikimas, ir laikytina, kad pareiškėjų prašomos atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos – 544,50 Eur yra susijusios tik su atsiliepimo į Departamento apeliacinį skundą parengimu. Pažymėtina, jog šios pareiškėjų prašomos priteisti išlaidos yra ženkliai mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-58 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytas dydis (rekomendacijų 7 ir 8.11 p.), atitinka bylos sudėtingumą, todėl pareiškėjams iš atsakovo yra priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 181,50 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti pareiškėjui V. P. (V. P.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt centų), pareiškėjui V. B. (V. B.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt centų) ir pareiškėjui B. M. (B. M.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius