2AT-81-648/2016

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

  Administracinė byla Nr. 2AT-81-648/2016 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00054-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.7.4.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 15 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Godos ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. I. (E. I.) prašymą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimu E. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. E. I. nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 27 d., apie 02.00 val., Šalčininkuose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 221, 222 punktuose nustatytus reikalavimus, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė į metalinį stulpelį, dėl to apgadino savo automobilį ir metalinį stulpelį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET, vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo (nustatytas 1,22 promilės girtumas). Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. I. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir E. I. apeliacinis skundas netenkintas. 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. birželio 27 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. I. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties buvo priimtas ir byla atnaujinta. 4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. I. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir bylą nutraukti arba sumažinti paskirtą nuobaudą: panaikinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba sutrumpinti jos terminą. 4.1. Pareiškėjas teigia, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia: suvokimas, kad jis ne tik sukėlė eismo įvykį, bet ir pasišalino iš jo vietos. Teismas kiekvienu atveju turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3/2014, 2AT-41/2014, 2AT-54/2014, 2AT-17-139/2015). 4.2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismai pripažino, jog jis, atsitrenkdamas į metalinį stulpelį, apgadino savo automobilį ir metalinį stulpelį, tačiau kartu pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad nukentėjusysis J. M. pretenzijų dėl įvykio neturi, vizualių pokyčių nepastebėjo, žala jam nepadaryta, o stulpelis jau buvo apgadintas iki nagrinėjamo eismo įvykio. Be to, kilus prieštaravimams dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, teismai nesiėmė visų priemonių šioms aplinkybėms išaiškinti, netyrė visų galimų eismo įvykio kilimo versijų. 4.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tam, kad įvykis būtų pripažintas eismo įvykiu, jis turi atitikti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta arba sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bent koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tuo tarpu, pasak pareiškėjo, jo padarytas įvykis atitinka tik pirmas dvi įstatyme nurodytas sąlygas, o trečiosios sąlygos nėra, nes apgadinta transporto priemonė nuosavybės teisėmis priklauso E. I. Be to, iš KET 222 punkto išplaukia, kad vairuotojas, kuris naudodamas nuosavybės teisėmis priklausantį automobilį sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie įvykį pranešti policijai (taip pat žr. nutartį byloje Nr. 444-2508/2010). 4.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad E. I., turėdamas pareigą įvykus eismo įvykiui apie jį pranešti nukentėjusiajam, o jo įvykio vietoje nesant – policijai, šios pareigos nevykdė, o suprasdamas, kad kliudė ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, iš įvykio vietos pasišalino. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, nesirėmė rašytiniais įrodymais ir liudytojo J. M. parodymais, kad žala jo turtui nepadaryta ir kad metalinis stulpelis buvo apgadintas dar iki eismo įvykio, taip pat nevertino pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, duotų 2015 m. birželio 15 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3/2013, 2AT-3/2014, 2AT-41/2014, 2AT-54/2014, sprendžiant, ar pareiškėjas turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, turėjo būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis kliudant stulpelį, pareiškėjo elgesys po eismo įvykio ir kt. Anot pareiškėjo, jis tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes transporto priemonę po eismo įvykio patraukė ir pastatė 4-6 m atstumu, kad netrukdytų saugiam eismui. Be to, teismai neteisingai vertino pareiškėjo atvykimą į policijos įstaigą ir pranešimą apie tariamą jo automobilio vagystę kaip siekį išvengti atsakomybės už pasišalinimą iš įvykio vietos. Anot pareiškėjo, jis dėl streso suklydo vertindamas situaciją, tačiau dar būdamas policijoje po 10 ar 15 min. prisipažino, kad automobilis nebuvo pavogtas. 4.5. Taip pat pareiškėjas teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už KET 221 punkto pažeidimą. Kadangi jis neturėjo pareigos pranešti apie eismo įvykį, tai jam inkriminuojama KET 221 punkte nustatyta pareiga iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan.), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, jam netaikytina, nes eismo įvykio aplinkybes dažniausiai nustato į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai. Pagal KET 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, eismo įvykio dalyviai gali susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir neprivalo kviesti policijos. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjo pats pareiškėjas, nes buvo sugadintas jam priklausantis automobilis (kitoks turtas nebuvo sugadintas), todėl nebuvo pareigos kviesti policijos pareigūnų ir po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų. 4.6. Pareiškėjas nesutinka nei su paskirta pagrindine, nei su papildoma nuobauda ir mano, kad turėjo būti nubaustas švelniau. Teismai nevertino padaryto pažeidimo pavojingumo, neatsižvelgė į teismų praktiką skiriant nuobaudas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013, 2AT-13/2013, 2AT-29/2013, 2AT-53/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo šiurkštūs, žala nepadaryta, turtas nesugadintas, pretenzijų nepareikšta, žmonės nenukentėjo, o pasišalinimas iš įvykio vietos nesukėlė rimtų padarinių. Taip pat nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o pareiškėjas anksčiau administracine tvarka nebaustas. Tai, kad jis neprisipažino savo kaltės, negali būti pagrindas skirti tokią neproporcingai griežtą nuobaudą. Pareiškėjas teigia kaltės nepripažinęs ne todėl, kad vengė atsakomybės, o dėl to, jog buvo įsitikinąs, kad turto neapgadino ir iš įvykio vietos sąmoningai nepasišalino. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimuose, valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu to reikia šiems tikslams pasiekti, todėl, pareiškėjo manymu, šioje byloje administracinės nuobaudos taikymas neatitinka proporcingumo reikalavimo, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Valerijus Jurgelevičius atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. I. prašymo netenkinti. 5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo tenkinti E. I. prašymo, nes teismas bylos aplinkybes visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo, paskirtą nuobaudą tinkamai individualizavo įvertinęs tiek pažeidimo pavojingumo laipsnį, tiek pažeidėjo asmenybę, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. I. prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 4 dalies taikymo

7. Byloje nustatyta, kad E. I. 2014 m. gruodžio 27 d., apie 02.00 val., Šalčininkuose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9, 221, 222 punktuose nustatytus reikalavimus, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, atsitrenkė į metalinį stulpelį, dėl to apgadino savo automobilį ir metalinį stulpelį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET, vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo (nustatytas 1,22 promilės girtumas). 8. Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš administracinių bylų atnaujinimo pagrindų yra byloje padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinių teisės pažeidimų bylą, teismų priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu, yra saistomas byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja. 9. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas teigia, jog jis pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai, nes teismai nemotyvavo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos buvimo jo veiksmuose. Be to, pasak pareiškėjo, kilęs įvykis neatitinka visų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte eismo įvykiui keliamų sąlygų, o tai taip pat jo veikos neleidžia vertinti kaip pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, nes eismo įvykis nekilo. 10. Pareiškėjo argumentai atmestini, jais remiantis naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti konstatuojant, kad jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, teisėjų kolegija neturi pagrindo. 10.1. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma; nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Subjektyvusis pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą (priešingumą KET taisyklėms). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Taigi, taikydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, taip pat savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. 10.2. KET 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. 10.3. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, jis turi atitikti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. 11. Teisėjų kolegija, patikrinusi priimtus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis), įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio matyti, kad visi įrodymai, kuriais rėmėsi teismai, buvo ištirti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą juos vertindamas, pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo ir išnagrinėjo visas aplinkybes, iš jų ir tas, kurias nurodo pareiškėjas (dėl tyčios pasitraukti iš įvykio vietos; dėl įvykio pripažinimo eismo įvykiu ir kt.). 11.1. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pripažino, kad E. I. suvokė, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – metalinis stulpelis, ir tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad pats E. I. apklausiamas teisme parodė, jog vairavo automobilį ir atsitrenkė į stulpelį, kuris įlinko. E. I. parodymus apie kilusį eismo įvykį patvirtina ir nuotraukose užfiksuota informacija, kurioje matyti apgadintas stulpelis. 11.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko nakties metu (2.00 val.), E. I. nežinojo, kam priklauso apgadintas stulpelis, todėl negalėjo apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam, kaip to reikalaujama KET 222 punkte. Tačiau, nepaisant to, pažeidėjas, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, privalėjo nedelsdamas apie įvykusį eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė. Tai, kad pareiškėjas laikė, jog dėl stulpelio apgadinimo nebuvo padaryta žala, yra vien tik jo subjektyvus vertinimas. Be to, pripažįstant įvykį eismo įvykiu nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymėtina, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. Taip pat įvykį pripažįstant eismo įvykiu, neturi reikšmės jo kilimo priežastys, jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pvz., dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo; svarbu, kad įvykis atitiktų pirmiau minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodytas sąlygas. 11.3. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas matė, jog savo automobiliu atsitrenkdamas į metalinį stulpelį jį apgadino, o tai, kad jis pats ar nukentėjusysis J. M. (kuris buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme) laikė, kad žala nebuvo padaryta, neeliminuoja turto apgadinimo, o kartu ir eismo įvykio kilimo fakto. Kartu pažymėtina, kad, kaip teigė E. I., jis apie kilusį eismo įvykį nukentėjusiajam ketino pranešti ryte, taigi suprato, jog apgadino svetimą turtą, nes priešingu atveju to nebūtų daręs. Teismai, motyvuodami pažeidėjo atsakomybę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad jis 2.35 val., jau po eismo įvykio, melagingai pranešė apie savo automobilio vagystę, o tai leidžia manyti, jog suprato neigiamus veiksmų padarinius ir norėjo nuslėpti įvykio aplinkybes, taip pat ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (tačiau po dešimties minučių prisipažino melagingai pranešęs apie automobilio vagystę). 11.4. Taip pat pažymėtina, kad E. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, o byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota nagrinėti ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nustatančią administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tačiau pirmosios instancijos teismas bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukė ne dėl to, kad buvo nepadaryta žala, o todėl, kad nenustatė, jog turtas apgadintas pažeidžiant KET. Tuo tarpu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo atsakomybėn traukiamas tada, kai jis žalą turtui padaro pažeisdamas KET. 12. Kartu atmestinas pareiškėjo teiginys dėl jo nepagrįsto nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. ATPK 126 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. 12.1. Iš bylos duomenų matyti, kad alkotesteriu patikrinus E. I. blaivumą, jam nustatytas 1,22 promilės girtumas. Be to, ir pats E. I. pripažino, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį. Nors pareiškėjas teigia, kad neturėjo pareigos nevartoti alkoholio, nes neprivalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tai paneigia anksčiau minėtos aplinkybės dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikymo pagrįstumo. 13. Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo, kad E. I. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas (stulpelis), ir nevykdydamas KET 222 punkte numatytos pareigos (nedelsiant pranešti apie eismo įvykį, kurio metu padaryta turtinė žala, nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai) pasišalino iš įvykio vietos. Nesutikti su teismų sprendimuose padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nagrinėjant bylą esminių proceso teisės pažeidimų nebuvo padaryta, pagal nustatytas bylos aplinkybes pareiškėjui ATPK 130 straipsnio 1 dalis taikyta tinkamai, t. y. nustačius jo veikoje visus numatyto pažeidimo sudėties požymius.

Dėl paskirtos nuobaudos

14. Taip pat pareiškėjas savo prašymą pakeisti teismų sprendimus argumentuoja tuo, kad jam paskirta nuobauda, o būtent – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra per griežta ir neproporcinga padarytiems pažeidimams. 14.1. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Tuo tarpu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 Eur iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. 14.2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimu E. I. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. 14.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. 14.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 301 straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014). 15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos, nenustatyta. Teismai, priimdami sprendimus, įstatymo reikalavimų nepažeidė ir E. I. paskirtos nuobaudos aptariamoje situacijoje atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą, taigi yra teisinga. Iš teismų priimtų nutarimo ir nutarties matyti, kad, skiriant E. I. nuobaudas už padarytus pažeidimus, buvo atsižvelgta į jų pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jo asmenybę, tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, į pažeidėjo elgesį po administracinių teisės pažeidimų padarymo. Paskirtos administracinės nuobaudos atitinka proporcingumo reikalavimą ir nėra per griežtos. 16. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje priimti teismų sprendimai yra teisėti, juos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. I. prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai                                                                                                Audronė Kartanienė

Gintaras Goda

Artūras Pažarskis