2AT-27-891/2025

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-27-891/2025 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00247-2023-3 Procesinio sprendimo kategorija 15.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjos Leontinos Patašovaitės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2023  m.  gegužės 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Do. R. buvo nubaustas pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį 1200 Eur dydžio bauda už tai, kad 2022 m. spalio 20  d. atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog statytojai D. R., UAB „P.“ ir E. J., turėdami 2020 m. rugsėjo 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruodami sandėliavimo paskirties neypatingojo statinio dalį į viešbučio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius 2020  m. parengto statinio projekto – Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) sprendinius, t.  y.,  pažeisdami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27  straipsnio 33 dalies nuostatas, savavališkai pakeitė rekonstruojamos statinio dalies laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą, sumontavo naujas laikančiąsias konstrukcijas ir daugiau kaip 1 m pakeitė rekonstruojamos statinio dalies išorės matmenis. Statytojai parengė Projekto „A“ laidą ir tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus, neturėdami privalomo statybą leidžiančio dokumento Projekto „A“ laidos sprendiniams įgyvendinti.

2.   Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto Do. R. skundas tenkintas: panaikintas Institucijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena Do. R. nutraukta. Iš Institucijos Do. R. priteista 822,80 Eur dydžio jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

3.   Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2024  m.  rugsėjo 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas, Institucijos apeliacinis skundas netenkintas. Do. R. iš valstybės priteista 484 Eur dydžio jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025  m.  vasario 6 d. nutartimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjos L. Patašovaitės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.   Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė SĮ 2 straipsnio 99 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

5.2. Apylinkės teismas nutarimu, kurį paliko galioti apygardos teismas, Do. R. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, konstatuodamas, kad Do. R. neatitinka SĮ 2 straipsnio 99 dalyje nurodytos statytojo sąvokos, nes visus su kaltinime nurodyto pastato rekonstrukcija susijusius klausimus tvarkė ir pinigus (didžiąją dalį) į statybas investavo ne jis, o jo sūnus Da. R..

5.3. Duomenys, kad atsakomybėn patraukto asmens Do. R. sūnus tvarkė visus klausimus, susijusius su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Institucijai nebuvo pateikti, jie paaiškėjo tik per bylos nagrinėjimą teisme. 2022 m. lapkričio 21 d. Institucija surašė savavališkos statybos aktą, jame statytoju buvo nurodytas Do. R.. Šis aktas buvo apskųstas Plungės apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-62-995/2024), tačiau faktas, kad statytojas yra ne Do. R., o jo sūnus Da. R., nebuvo ginčijamas. Net ir skundžiant Institucijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą šioje byloje nebuvo nurodyta aplinkybė, kad statytojas ir statybų reikalų tvarkytojas yra ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o kitas asmuo. Taigi, priimdamas nutarimą apylinkės teismas nevertino, kad Institucijai tik teismo posėdžio metu tapo žinoma, jog į statybas lėšas investavo ir atsakomybėn patraukto asmens sūnus Da.  R..

5.4. Savavališkos statybos aktas patvirtina, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija adresu: (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento. Taip pat iš bylos šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nors ir visus su rekonstrukcija susijusius reikalus tvarkė administracinėn atsakomybėn patraukto Do. R. įgalioti asmenys, tačiau jie veikė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardu. Todėl, Institucijos vertinimu, šioje byloje Do. R. turėtų būti pripažintas tinkamu nusižengimo, nurodyto ANK  352  straipsnio 5 dalyje, subjektu.

5.5. Be to, teismai netinkamai vadovavosi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl to, kas laikytina statytoju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

6.   Do. R. atstovė advokatė Jolita Urbienė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą teigia, kad teismai nepadarė Institucijos nurodomų pažeidimų, prašo jo netenkinti, palikti Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistus; priteisti iš Institucijos Do. R. 726 Eur jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą – už atsiliepimo į pareiškimą parengimą. Advokatė atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Tiek apylinkės, tiek apygardos teismuose žodžiu bei raštu pateiktuose paaiškinimuose Institucija iš esmės laikėsi nuomonės, kad vienas esminių požymių, leidžiančių asmenį pripažinti statytoju, yra rekonstruojamo pastato (dalies) nuosavybės teisės faktas. Tačiau tai paneigia SĮ įtvirtintas reglamentavimas.

6.2. ANK 352 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą. Pagal SĮ 2 straipsnio 72 ir 85 dalis, statinio rekonstravimas priskiriamas statybos veiklai. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad būtent statytojas (užsakovas) atsako už statytojo (užsakovo) pareigų ir teisių nevykdymą ar netinkamą vykdymą, be kita ko, ir ANK nustatyta tvarka.

6.3. SĮ 2 straipsnio 99 dalyje apibrėžta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Taigi įstatymas išskiria du pagrindinius statytojo (užsakovo) požymius – lėšų investavimą į statybas ir užsakovo funkcijų atlikimą. SĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti būdai, kuriais įgyvendinama statytojo teisė. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą analizuojamos situacijos kontekste, manytina, kad rekonstruojamo pastato (jo dalies) savininkas, kuriam yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statytoju (užsakovu) gali būti pripažįstamas tik tuomet, jei jis investuoja lėšas į rekonstravimą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas. Tokiu būdu rekonstruojamo pastato (jo dalies) savininkas, turintis statybą leidžiantį dokumentą, tačiau neinvestuojantis lėšų į rekonstravimą ir neatliekantis užsakovo funkcijų, statytoju nelaikytinas. Vien nuosavybės teisės faktas rekonstruojamo pastato (dalies) savininko, kuriam yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pripažinti statytoju (užsakovu) neleidžia.

6.4. Teismų sprendimais buvo nustatyta, jog: Do. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą – patalpą (butą), esančią (duomenys neskelbtini), ir kartu su kitais minėto pastato bendraturčiais 2020 m. vasario 13 d. pasirašė projektuotojos – UAB „Urban Architects“ parengtą sutikimą dėl statybą leidžiančio dokumento E. J. vardu išdavimo; pačiame 2020 m. rugsėjo 24 d. statybą leidžiančiame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) statytoju nurodomas tik E. J.; specialieji architektūros reikalavimai išduoti ir juose statytoja nurodyta UAB „Indema“; pažymoje apie statinio statybą be nukrypimų, kurią išdavė Institucija, statytoja nurodyta UAB „P.“. Taigi iš šių aplinkybių yra akivaizdu, kad Do. R. iš esmės nedisponavo statybą leidžiančiu dokumentu ir (ar) savęs statybos (rekonstravimo) procesu besirūpinančiu statytoju nelaikė bei nereprezentavo.

6.5. Anksčiau minėtą išvadą patvirtina ir tai, kad tiek 2021 m. balandžio 2 d. projektavimo sutartį su UAB „Urban Property“ dėl objekto adresu: (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) statybos projekto, tiek vėliau sudarytą 2021 m. liepos 2 d. statybos rangos sutartį su UAB „Indema“ dėl to paties objekto dalies rekonstrukcijos darbų bei visus kitus lydimuosius dokumentus pasirašė administracinėn atsakomybėn patraukto Do. R. sūnus – Da. R.. Šiose sutartyse Da. R. yra įvardytas kaip užsakovas ir būtent jam, kaip pirkėjui, buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų aktai, pateikta įgyvendintų darbų nuotrauka. Be to, apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas Da. R. taip pat parodė, kad visus su minimo pastato rekonstrukcija susijusius klausimus tvarkė ir pinigus į statybas investavo būtent jis.

6.6. Taigi byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad tikruoju statytoju (užsakovu) buvo Da. R.. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sūnus rekonstruojamo pastato (dalies) savininku niekada nebuvo, tačiau jo atlikti veiksmai leidžia teigti, kad jis iš esmės įgyvendino visas statytojo teises. Todėl teismų išvados, jog Do. R. neatitinka SĮ  2  straipsnio 99 dalyje nurodytos statytojo sąvokos, yra pagrįstos, priimtos tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas. Pažymėtina, jog vien dėl savo amžiaus, būdamas beveik 80 metų, Do. R. net neturėjo žinių ir negalėjo spręsti jokių klausimų, susijusių su statyba.

6.7. Institucijos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 287- 611/2025, kuria, pasak pareiškėjos, netinkamai vadovavosi teismai, savo faktinėmis aplinkybėmis nėra nei panaši į nagrinėjamą situaciją, nei jai tapati. Todėl pareiškėjos manymas, kad šia nutartimi turėjo vadovautis apylinkės ir apygardos teismai, yra nepagrįstas.

6.8. Institucijos pareiškimo argumentai, kad pareiškėja nebuvo informuota apie Da. R. veikimą rekonstruojant pastatą, turėtų būti palikti nenagrinėti, kadangi jais nekeliamas netinkamo teisės taikymo klausimas. Kita vertus, Do. R. skunde dėl Institucijos 2023  m. gegužės 3 d. nutarimo panaikinimo aiškiai nurodė, kad visus klausimus, susijusius su pastatu, tvarkė jo sūnus Da. R.. O Institucijos nurodytoje civilinėje byloje Nr.  e2- 62-995/2024 Do. R. nebuvo šios bylos dalyviu, buvo keliamas klausimas dėl savavališkos statybos akto teisėtumo tiek, kiek jis susijęs su statytoja UAB „P.“. Be to, pačios Institucijos pareigūnai turėjo būti aktyvūs ir atlikti tyrimo veiksmus, aiškindamiesi visą situaciją, to nebuvo padaryta.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjos L. Patašovaitės prašymas atmestinas.

Dėl ANK 352 straipsnio 5 dalies taikymo

8.   Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą rekonstruojant sandėliavimo paskirties neypatingojo statinio dalį į viešbučio paskirties pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti esminiai parengto statinio projekto rekonstravimo sprendiniai, t.  y.  savavališkai, neturint išduoto naujo statybą leidžiančio dokumento, buvo pakeistas rekonstruojamos statinio dalies laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas, sumontuotos naujos laikančiosios konstrukcijos ir daugiau kaip 1 m pakeisti rekonstruojamos statinio dalies išorės matmenys. Tačiau Institucija nesutinka su apylinkės ir apygardos teismų sprendimais, kad Do. R. nėra tinkamas subjektas, kurį galima traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK  352  straipsnio 5 dalį. Institucijos įsitikinimu, vien tai, kad Do. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dalis rekonstruojamo pastato, yra pakankamas pagrindas pripažinti jį kaltu pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį. Šie Institucijos teiginiai yra nepagrįsti.

9.   Pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021). Norint tinkamai nustatyti šios nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, būtina taikyti ir aiškinti tų teisės aktų, į kuriuos nukreipia nusižengimo sudėtis, nuostatas – nagrinėjamu atveju SĮ.

10. Pagal SĮ 2 straipsnio 72 dalį, pastato rekonstravimas yra priskiriamas statybos veiklai. SĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog būtent statytojas už šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų statytojo (užsakovo) pareigų ir teisių (taip pat ir nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą) nevykdymą atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir ANK  nustatyta tvarka.

11. Statytojo sąvoka yra apibrėžta SĮ 2 straipsnio 99 dalyje. Minėtoje normoje yra nurodyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (2 punktas) ir statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (3 punktas).

12. Byloje, kaip jau minėta anksčiau, nustatyta, kad dalis rekonstruojamo pastato bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė Do. R.. Be to, jis investavo nedidelę pinigų sumą į pastato rekonstrukciją. Taigi Do R. formaliai atitinka statytojo sąvoką, kaip ji apibrėžta SĮ 2 straipsnio 99  dalyje. Tačiau vien šis formalus pagrindas nėra pakankamas asmeniui traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį.

13. Pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Be to, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020).

14. Kaip nustatyta byloje, Do. R. veiksmai dėl pastato rekonstrukcijos iš esmės pasireiškė tik tuo, kad jis kaip pastato bendraturtis davė sutikimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo kitam bendraturčiui E. J.. Tačiau, gavus statybas leidžiantį dokumentą, Do. R. daugiau jokių veiksmų neatliko. Visus su pastato rekonstrukcija susijusius klausimus tvarkė jo sūnus Da. R., kuris sudarė su UAB „Urban projects“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto / rekonstrukcijos, statybos projekto sutartį. Vėliau Da. R. su UAB „Indema“ sudarė statybos rangos sutartį dėl pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų. Minėtų sutarčių pagrindu Da. R. gaudavo informaciją apie atliktus darbus, jų eigą ir pan. Tretiesiems asmenims vykdant šias sutartis, Da. R. buvo išrašytos sąskaitos faktūros, šias pastarasis apmokėjo. Be to, Institucijai nustačius savavališkos statybos faktą, Da. R. sprendė su tuo iškilusias problemas. Taigi apylinkės ir apygardos teismai, įvertinę šias aplinkybes, t. y. kad, gavus statybos leidimą, visus pastato dalies rekonstravimo veiksmus koordinavo, su tuo susijusius klausimus sprendė ir didžiąją dalį pinigų investavo Da. R., teisingai nusprendė, kad būtent ne Do. R., o jo sūnus atliko statytojo funkcijas.

15. Be to, apylinkės teismas teisingai nusprendė ne tik tai, kad nagrinėjamu atveju Do. R. neatliko statytojo funkcijų, bet ir tai, kad šio asmens veikoje nėra ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės. Do. R., būdamas garbingo amžiaus (80 metų) ir pasitikėdamas savo sūnumi Da. R., šiam perdavė tvarkyti visus su statinio rekonstrukcija susijusius reikalus, kurie buvo tvarkomi su šioje srityje veikiančių profesionalų pagalba. Todėl Do. R. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog, vykdant statinio dalies rekonstrukcijos darbus, yra pažeidžiami statybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Tai, kad Do. R. veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė ir dėl to, kad tik gavus iš Institucijos raštą, jog reikia nugriauti nelegaliai atliktos statybos, rekonstruojant pastatą, dalį, tai nedelsiant buvo įvykdyta.

16. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija Do. R. administracinio nusižengimo protokolą surašė, o vėliau ir nutarimą jam dėl nusižengimo, nurodyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, priėmė remdamasi vien tik pareigūnų surašytu savavališkos statybos aktu. Pareigūnas neatliko jokių papildomų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, siekdamas išsamiai nustatyti administracinio nusižengimo aplinkybes. Todėl pačios Institucijos pareigūnų pasyvumas lėmė tai, kad nebuvo nustatytos tikrosios įvykio aplinkybės, kurios buvo atskleistos bylą nagrinėjant apylinkės teisme, t. y. kad statytojo funkcijas atliko ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o jo sūnus. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad Do. R. Institucijos nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį pagal tuo metu turimus duomenis, yra nelogiški ir prieštarauja anksčiau aptartoms teisės normoms.

18. Institucijos atstovas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad apylinkės ir apygardos teismai, nusprendę, jog Do. R. nėra tinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, nesilaikė kasacinio teismo civilinėje byloje Nr.  3K-3-287-611/2025 suformuotos praktikos dėl statytojo sąvokos išaiškinimo. Toks Institucijos atstovo argumentas yra nepagrįstas. Teismai kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., esant galimybei, teismo sprendimą turi grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis praktika, suformuota nurodytoje kasacinėje nutartyje civilinėje byloje. Visų pirma, nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, o šioje byloje nagrinėjamas administracinės atsakomybės klausimas. Be to, civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės visiškai ir iš esmės skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių.

19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti, kaip prašo pareiškėja, skundžiamus teismų sprendimus ir palikti galioti Institucijos nutarimą dėl Do. R. pripažinimo kaltu pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

20. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Do. R. atstovė advokatė J. Urbienė atsiliepime į Institucijos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo priteisti išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą – 726 Eur.

21. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

22. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Ši administracinio nusižengimo byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal Institucijos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, šis prašymas pripažintas nepagrįstu ir atmestinas, paliekant galioti apylinkės ir apygardos teismų sprendimus dėl administracinio nusižengimo teisenos Do. R. nutraukimo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtos išlaidos dėl atstovo dalyvavimo bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turi būti atlygintos. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ta pati advokatė Do. R. atstovavo viso proceso metu, atnaujintos administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašoma priteisti 726 Eur suma yra neproporcinga jo suteiktoms paslaugoms, todėl mažintina iki 300 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistus. Priteisti Do. R. iš valstybės 300 Eur (tris šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjai                                                                                                                 Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Arūnas Budrys