2AT-3-495/2023

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-3-495/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02044-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.15 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato Raimundo Pakėno prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK, Institucija) 2021 m. spalio 7 d. nutarimu D. Š. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovas, nusižengimo GM ROIK 21139425991 tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų išaiškintas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nepateikė duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos) apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2021 m. liepos 15 d. 17.10 val. vairavo ir valdė įmonei priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

2.   Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 7 d. nutarimas pakeistas ir, panaikinus D. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, D. Š. pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį paskirta 440 Eur dydžio bauda.

3.   Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. apeliacinis skundas netenkintas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis palikta nepakeista.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato R. Pakėno prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 7 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.  Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo padaryti esminiai ANK 5 straipsnio 1 dalies, 431 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1 ir 3 dalių, 593 straipsnio 1 dalies, 609 straipsnio 1 dalies, 618 straipsnio 1 dalies pažeidimai, šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų skundžiamų sprendimų priėmimui.

5.2.  D. Š. jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, nepažeidė nei ANK 431 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 1 dalies, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų, Institucija ir teismai netinkamai aiškino šių normų turinį ir formaliai taikė įstatymą – nesilaikydami ANK 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias administraciniu nusižengimu pripažįstama tik pavojinga veika (o ne veika, tik formaliai turinti administracinio nusižengimo požymių). Pagal teismų praktiką, negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).

5.3.  D. Š. tinkamai vykdė savo kaip įmonės, kuri yra transporto priemonės BMW valdytoja, direktoriaus pareigas ir, priešingai nei nurodyta surašytuose protokole ir nutarime, pateikė policijos pareigūno reikalautą informaciją apie asmenis, vairavusius transporto priemonę. Šias aplinkybes patvirtina pateiktas susirašinėjimas su Lietuvos policijos kelių tarnyba, taip pat 2021 m. liepos 20 d. užpildytas ir Lietuvos policijos kelių tarnybai pateiktas informacinis lapelis su transporto priemonę valdžiusių ir naudojusių asmenų duomenimis. D. Š. nurodė, kad galimo administracinio nusižengimo padarymo metu žodinio susitarimo su D. Š. pagrindu (teisėtai) automobilį galėjo vairuoti (juo naudotis) B. Š. arba A. Š.. Taigi, visa privaloma pateikti informacija apie automobilio naudotojus buvo pateikta, o teismų motyvai, kad ši informacija neva buvo nereikšminga tyrimui, yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti bylos duomenimis. Skundžiamuose teismų sprendimuose nepagrįstai akcentuojama ir tai, kad D. Š. neįvardijo konkretaus vieno asmens, kuris vairavo transporto priemonę, kai su ja buvo padarytas administracinis nusižengimas, kadangi nei ANK 431 straipsnio 1 dalyje, nei SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo nurodyti tik vieną asmenį, kuris valdė transporto priemonę pažeidimo padarymo metu. Taip pat ir teisės aktuose įtvirtinta transporto priemonės valdytojo pareiga žinoti, kas konkrečiai valdo jam priklausančią transporto priemonę, negali būti suabsoliutinama iki tokio lygio, kad asmuo būtų laikomas netinkamai vykdančiu savo pareigas, jeigu jis negali įvardyti asmens, kuris „kiekvieną konkrečią minutę“ valdė transporto priemonę.

5.4.  Transporto priemonės savininkui apie asmenis, vairavusius transporto priemones, pateikus informaciją, kurios pagrindu galima atlikti tolesnius administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, laikytina, kad transporto priemonės savininkas savo pareigas atliko tinkamai ir jo veiksmuose nėra tyčios, kaltės ir pavojingumo, užtraukiančio administracinę atsakomybę. D. Š. nurodžius, jog transporto priemonę vairavo B. Š. arba A. Š., ir pateikus šių asmenų duomenis, buvo pašalintos visos kliūtys atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tinkamai ir laiku atlikus administracinio tyrimo veiksmus (atlikus nurodytų asmenų apklausas, pateikus pažeidimo padarymo nutrauką), neabejotinai galėjo būti tiksliai nustatytas administracinį pažeidimą padaręs asmuo. Byloje nėra duomenų, kad po 2021 m. liepos 20 d. D. Š. pateiktos informacijos iki 2021 m. rugsėjo 8 d. pakartotinio paklausimo būtų atlikti kokie nors veiksmai padarytam administraciniam nusižengimui išaiškinti. Pareigūnui neatlikus jokių ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimo veiksmų, tik formaliai toliau reikalavus įvardyti vieną konkretų asmenį, galimai padariusį administracinį nusižengimą, buvo pažeisti ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimai, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo perkelta pareiga atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kadangi dėl praėjusio laiko tarpo nuo padaryto administracinio nusižengimo B. Š. ir A. Š. nebegalėjo tiksliai prisiminti, kuris iš jų nurodytu laiku naudojosi automobiliu, tai apsunkino ir D. Š. galimybes įvardyti konkretų asmenį, vairavusį automobilį galimo administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl D. Š. ne dėl tyčios padėti išvengti atsakomybės dėl galimo pažeidimo padarymo, o dėl objektyvių priežasčių negalėjo nurodyti vieno konkretaus asmens, vairavusio automobilį tuo metu, kai galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas.

5.5.  Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nagrinėjamoje byloje nekaltumo prezumpcija buvo pažeista ir nepagrįstai D. Š. perkelta pareiga įrodyti aplinkybes, kad jis įvykdė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, D. Š. galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį tik įrodžius, jog Bendrovei priklausančiu automobiliu BMW apskritai buvo padarytas koks nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau byloje nėra duomenų apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

5.6.  Byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nurodyta pažeidimo esmė neatitinka tikrovės, nutylėtos reikšmingos aplinkybės, kad D. Š. teikė informaciją apie transporto priemonę vairavusius asmenis, nenurodyti D. Š. paaiškinimai dėl susiklosčiusios situacijos, kad jis siekė aiškintis situaciją, tai galėjo lemti ir neteisingo ANK nutarimo skirti nuobaudą priėmimą. Pažeidimo padarymo data ir vieta protokole nurodyta kaip 2021 m. rugsėjo 14 d. 17.34 val. (duomenys neskelbtini), bet iš ANK protokolo nėra aišku, kodėl pažeidimas yra padarytas būtent protokole nurodytoje vietoje ir laiku, nes su Lietuvos policijos kelių tarnyba 2021 m. rugsėjo 15–16 d. vis dar vyko susirašinėjimas, siekiant išsiaiškinti ir gauti informaciją (duomenis), leidžiančią konkretizuoti vieną iš dviejų asmenų, kuris 2021 m. liepos 15 d. vairavo transporto priemonę. Taigi, nagrinėjamu atveju ANK protokole nurodžius esmingai ydingą informaciją apie neva padarytą administracinį nusižengimą, buvo neteisingai išnagrinėta administracinio nusižengimo byla.

5.7.  Taip pat ir Institucijos surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje neatitinka ANK 618 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi skundžiamame nutarime tik perkopijuotas administracinio nusižengimo protokolo turinys, nenurodant jokių papildomų argumentų, kokiu būdu D. Š. padarė administracinį nusižengimą, nepasisakyta dėl D. Š. teiktų įrodymų (susirašinėjimo su Lietuvos policijos kelių tarnyba) ir jų vertinimo. Taigi, administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas yra formalus ir visiškai nemotyvuotas.

5.8.  Be to, ir D. Š. skundus nagrinėję teismai tai padarė iš esmės formaliai, nevertindami byloje pateiktų įrodymų, nepasisakydami dėl D. Š. skunduose išdėstytų aplinkybių, jog būtent dėl Institucijos pareigūnų veiksmų ir vengimo bendradarbiauti D. Š. negalėjo įvardyti vieno iš dviejų asmenų, kuris konkrečiu laiku vairavo transporto priemonę.

5.9.  Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, D. Š. pateikus visą reikalaujamą informaciją, sudariusią galimybes atlikti tolesnį administracinio nusižengimo tyrimą ir atsakomybėn patraukti kaltą asmenį, bet Institucijos pareigūnams suteikta informacija nepasinaudojus, neapklausus transporto priemonę vairavusių asmenų ir nebendradarbiavus su D. Š., nėra pagrindo daryti išvadą, kad konkretus administracinį nusižengimą padaręs asmuo nebuvo įvardytas dėl D. Š. kaltės. Nagrinėjamoje situacijoje D. Š. patraukimas administracinėn atsakomybėn prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas ir teismų nutartys turi būti panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena D. Š. nutrauktina.

6.   Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladislavas Butkevičius (Vladislav Butkevič) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti D. Š. atstovo advokato R. Pakėno prašymo ir palikti galioti Institucijos 2021 m. spalio 7 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1.  Institucijos ir teismų priimti procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. D. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjus surinktą medžiagą bei ištyrus visas aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nustačius būtinus administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, požymius.

6.2.  Atsiliepime remiamasi teismų praktika, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui kyla pareiga žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti, todėl esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, o atvejai, kai transporto priemonės savininkas nurodo, jog pažeidimo užfiksavimo metu jo automobiliu naudojosi keli asmenys, nenurodydamas visos įstatyme reikalaujamos informacijos, negali būti vertinami kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnyje, atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-2013, 2AT-51-788/2020, 2AT-10-1073/2021).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato R. Pakėno prašymas atmestinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų

8.   Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).

9.   Atsižvelgiant į tai, skundžiami Institucijos ir teismų sprendimai tikrinami tik tuo aspektu, ar pripažindami, kad D. Š. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, Institucija ir teismai tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir ar nebuvo padarytas proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti.

Dėl ANK 431 straipsnio 2 dalies taikymo ir pareiškėjo nurodytų procesinių pažeidimų

10. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. D. Š. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už pakartotinį to paties straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.

11. Aptariamos teisės normos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius konkrečių SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamai bylai aktuali SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga transporto priemonės savininkui (valdytojui), siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

12. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie to paties straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

13. Sutiktina su pareiškėju, kad pagal ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, turi būti aktyvūs ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nei ši nuostata, nei pareiškėjo akcentuojamas nekaltumo prezumpcijos principas (ANK 566 straipsnio 1 dalis) bei ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis draudžiama perkelti įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti.

13.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pripažindamas aptariamą teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vertinant šio teisinio reguliavimo santykį su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, išaiškinta, kad įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

13.2. Taigi, didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

13.3. Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021).

14. Šioje byloje pareiškėjas neigia turėjęs pareigą pateikti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi Bendrovei priklausančia transporto priemone, nes neva byloje nėra duomenų, kad šia transporto priemone buvo padarytas administracinis nusižengimas. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 15 d. 17.10 val. Bendrovei priklausančiu automobiliu BMW buvo viršytas leistinas 50 km/h greitis (fiksuotas 68 km/h automobilio greitis, pritaikius paklaidą). Toks pažeidimas atitinka ANK 416 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. ANK 416 straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas yra tarp ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų, kurių aplinkybes siekiančiam išsiaiškinti pareigūnui juridinio asmens, kuriam priklauso transporto priemonė, vadovas privalo pateikti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Todėl darytina išvada, kad D. Š., kaip Bendrovės vadovas, turėjo pareigą pateikti policijos pareigūnams duomenis apie asmenį, kuris naudojosi automobiliu BMW užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo metu.

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentu, jog jis tinkamai įvykdė įstatymo nustatytą pareigą, nurodydamas du asmenis, kurie galimai naudojosi Bendrovei priklausančiu automobiliu administracinio nusižengimo padarymo metu, ir taip kartu siekė bendradarbiauti su policijos įstaiga. Byloje nustatyta, kad D. Š., kaip Bendrovės vadovas, 2021 m. liepos 20 d. užpildė ir pateikė policijos pareigūnams nustatytos formos informacinį lapelį, kuriame nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. 17.10 val., t. y. užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, automobiliu naudojosi jo duktė B. Š. ir jos sutuoktinis A. Š.. Po tokios informacijos pateikimo  D. Š. buvo papildomai prašoma nurodyti konkretų asmenį, tačiau jis tokios informacijos nepateikė. Priešingai, jis ir jo duktė B. Š. reikalavo pateikti administracinį nusižengimą patvirtinančius duomenis (2021 m. rugsėjo mėn. susirašinėjimas elektroniniais laiškais). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo susirašinėjimas su policijos pareigūnais, teigiant apie tinkamą pareigos įvykdymą, reikalaujant pateikti padaryto administracinio nusižengimo duomenis, nepašalina jo, kaip Bendrovės direktoriaus, pareigos pateikti informaciją apie konkretų asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi Bendrovei priklausančia transporto priemone. Minėta, kad D. Š. nurodė du asmenis, kurie galėjo naudotis automobiliu BMW, nors pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir nuoseklią teismų praktiką transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla pareiga nurodyti konkretų asmenį, besinaudojusį transporto priemone nusižengimo padarymo metu. Be to, ir prašymas pateikti fotonuotrauką, kuriame užfiksuotas administracinis nusižengimas, patvirtina, kad D. Š. nežinojo konkretaus asmens, kuris užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi Bendrovei priklausančiu automobiliu, nors kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui (juridinio asmens vadovui) jam keliami griežtesni reikalavimai kontroliuojant naudojimąsi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

16. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pritaria skundžiamuose teismų sprendimuose padarytai išvadai, kad pareiškėjo D. Š. pateikta informacija nebuvo reikšminga, siekiant policijos pareigūnams išsiaiškinti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio informacijos pateikimas negali būti vertinamas kaip tinkamas aptariamos pareigos įvykdymas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nuo 2021 m. liepos 15 d. užfiksuoto administracinio nusižengimo iki D. Š. surašyto administracinio nusižengimo protokolo praėjęs beveik dviejų mėnesių laikotarpis nelaikytinas nepateisinamai ilgu, dėl kurio tiek D. Š., tiek automobiliu BMW teisėtai galėję naudotis asmenys objektyviai nebegalėjo įvardyti, kas nusižengimo padarymo metu vairavo automobilį. Be to, per šį laikotarpį į D. Š. net tris kartus buvo kreiptasi prašant nurodyti konkretų asmenį, kuris naudojosi automobiliu nusižengimo padarymo metu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, D. Š. deklaruojamas bendradarbiavimas su policijos pareigūnais laikytinas formaliu ir rodo siekį išvengti tinkamo ir sąžiningo jam nustatytos pareigos įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. Š. pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

17. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl ANK 609 straipsnio 1 dalies pažeidimo, susijusio su netinkamu administracinio nusižengimo protokolo surašymu, neatskleidžiant nusižengimo esmės, netinkamai nurodant administracinio nusižengimo padarymo laiką. Byloje surašytame administracinio nusižengimo protokole yra nurodytos visos esminės D. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybės. Kaip matyti, administracinio nusižengimo protokolas surašytas D. Š. nedalyvaujant, todėl protokole nėra nurodyti D. Š. paaiškinimai dėl susirašinėjimo su Lietuvos kelių policijos tarnyba, kurie į bylą pateikti vėliau. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2021 m. rugsėjo 14 d. 17.34 val. – atitinka D. Š. elektroniniame laiške pateiktą atsisakymą po pakartotinio prašymo nurodyti konkretų asmenį, vairavusį Bendrovei priklausantį automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu. Taigi, aplinkybės, kad ir po protokolo surašymo D. Š. rašė elektroninius laiškus į policijos įstaigą, teisiškai nėra reikšmingos, kadangi  byloje jau buvo užfiksuota, jog jis dar 2021 m. rugsėjo 14 d. iš esmės atsisakė įvykdyti jam įstatymu nustatytą pareigą. Įvertinus šias aplinkybes, D. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas pagrįstai susietas su atsisakymu vykdyti pakartotinį prašymą ir patikslinti, kuris iš anksčiau dviejų nurodytų asmenų vairavo automobilį BMW administracinio nusižengimo padarymo metu.

18. Kita vertus, iš dalies galima sutikti su pareiškėju, kad Institucijos nutarime nėra išdėstyti motyvai dėl D. Š. susirašinėjimo su Institucija vertinimo, taip pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimą nutarime, be kita ko, išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarime apsiribota tik D. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių perrašymu. Tačiau šis pažeidimas nepripažintinas esminiu, kadangi D. Š. susirašinėjimą su Institucija tinkamo jam nustatytos pareigos įvykdymo kontekste įvertino D. Š. skundus išnagrinėję teismai.

19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ANK 431 straipsnio 2 dalis buvo pritaikyta tinkamai, esminių proceso pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtų skundžiamų Institucijos ir teismų sprendimų priėmimui, nenustatyta, todėl Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 7 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį naikinti prašyme nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 7 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai                                                                                                Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė-Zalieckienė