2K-105-788/2024

Baudžiamoji byla Nr. 2K-105-788/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09684-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžių. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu R. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 26 d. nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (dėl 2021 m. balandžio 6 d. nusikalstamos veikos) ir jai paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, R. S. įpareigojant per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis, kuria R. S. nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 26 d. padarytų nusikalstamų veikų) ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos), panaikinta ir R. S. dėl šių kaltinimų išteisinta, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių bendrinimo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis dėl R. S. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 75 straipsnio taikymo pakeista – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą R. S. paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kita Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Prašymas priteisti iš valstybės R. S. turėtų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą atmestas. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš R. S. M. V. naudai priteista 1500 Eur šios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. R. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteista už tai, kad 2021 m. balandžio 6 d. apie 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tyčia pastūmė savo motiną M. V., dėl to ši parkrito ant žemės ir susižeidė nugarą – taip nukentėjusiajai padarytas I juosmeninio slankstelio lūžis, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

1.2. R. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo išteisinta, o buvo kaltinama tuo, kad ji 2021 m. kovo 26 d. apie 16.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tarpusavio konflikto su motina M. V. metu tyčia pagriebė rankomis M. V. už skaros, ryšimos ant galvos, ją kartu su plaukais stipriai patempė, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą; toliau tęsdama savo veiką, nukentėjusiajai nuėjus į namus, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jai sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y., elgdamasi agresyviai, nukentėjusiajai M. V. pasakė „viskas dabar jau tau“ ir tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai už dilbių bei laikydama už jų tampė, kol ši pradėjo šauktis pagalbos. Taip nukentėjusiajai padarė poodinių kraujosruvų dilbiuose ir kairiajame žaste, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

1.3. R. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo išteisinta, o buvo kaltinama tuo, kad ji 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su motina M. V. metu tyčia sugriebė jai už dilbių, nustūmė į kampą ir rankomis prirėmė prie sienos, taip nukentėjusiajai M. V. padarė poodinių kraujosruvų dilbiuose, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistosios R. S. gynėjas advokatas A. Andriukaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžių dalį, kuria R. S. buvo nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Priteisti nuteistosios R. S. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą ir atmesti nukentėjusiosios M. V. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo iš R. S. Kasaciniame skunde nurodoma:

2.1. Nors apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios M. V. parodymų nenuoseklumą, išteisino R. S. dėl 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. veikų, tačiau, spręsdamas dėl jos kaltės dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos nusikalstamos veikos, nepašalino akivaizdžių nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų. Nukentėjusioji M. V. negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties po R. S. veikos ji iš karto nekvietė policijos, greitosios medicinos pagalbos, be to, apklausiant nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymams ne tik dėl atskirų veikos epizodų, bet ir dėl visos apklausos įtaką darė jos atstovė advokatė R. Lazauskienė. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė tik motyvuodamas išteisinimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą, L. Krikštaponytė (Adomonienė) paliudijo dėl savo tarnybiniame pranešime ikiteisminio tyrimo metu surašytų pastabų apie nukentėjusiosios atstovės elgesį apklausos metu. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai leidžia teigti, kad M. V. susižalojo pati ir tai padarė visiškai kitomis aplinkybėmis 2021 m. balandžio 8 d., o ne 6 d. Tai patvirtina Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, policijos pareigūnų fiksuoti pirminiai duomenys. Apeliacinės instancijos teisme procesinio sprendimo priėmimas buvo ne kartą atidėtas, tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio R. S. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertindamas įrodymus byloje.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 315/2022 (02). R. S. nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl 2021 m. balandžio 6 d. padarytos veikos, taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikiamas argumentas dėl VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 315/2022 (02), kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 8 d., tačiau negalėjo būti padarytas 2018 m., nerodo, kad R. S. pagrįstai nuteista dėl neva jos sukelto sužalojimo M. V. 2021 m. balandžio 6 d. Teismo medicinos ekspertas Gregoire’as Abi Chakeris (Gregoire Abi Chaker) pateikė išvadą dėl sužalojimo atsiradimo galimybės 2021 m. balandžio 8 d., o ne dėl sužalojimo atsiradimo galimybės 2021 m. balandžio 6 d. Esant tokiai išvadai, lieka nepaneigta abejonė, kad M. V. galėjo susižaloti 2021 m. balandžio 8 d. Apeliacinės instancijos teismas, matydamas aiškius prieštaravimus, neskyrė pakartotinio ar papildomo medicininio tyrimo.

2.3. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. S. dėl trijų iš jai inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo išteisinta, jai turėjo būti atlygintos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nėra nurodomos situacijos, kaip išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti paskirstomos tais atvejais, kai asmeniui išteisinamasis nuosprendis yra priimamas dėl dalies inkriminuotų nusikalstamų veikų, o dėl kitos dalies yra paliekamas apkaltinamasis nuosprendis. BPK 106 straipsnio 3 dalies selektyvus taikymas pažeidė R. S. teises į teisingą ir nešališką jos bylos išnagrinėjimą. Tik suteikiant galimybę atlyginti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtų užtikrinti sąžiningo baudžiamojo proceso, rungimosi bei teisėtų lūkesčių principai. Pripažinęs, kad R. S. nepadarė trijų iš keturių jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas turėjo R. S. priteisti iš valstybės biudžeto sumą, lygią trims ketvirtadaliams prašytos 5533,74 Eur sumos gynybos išlaidoms apmokėti. Tokia praktika taikoma bylas nagrinėjant civiline tvarka (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-66-469/2020, e3K-3-299-313/2023).

2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino prašymą atlyginti nukentėjusiosios M. V. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ignoruojant aplinkybę, jog teismas pripažino nuteistosios R. S. gynėjo advokato A. Andriukaičio apeliacinį skundą iš dalies pagrįstu.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į nuteistosios R. S. gynėjo advokato A. Andriukaičio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

3.1 Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad dėl 2021 m. balandžio 6 d. įvykio nukentėjusiosios parodymai iš esmės nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. M. V. dar 2021 m. balandžio 8 d. greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nurodė, kad R. S. ją pastūmė malkinėje. Nukentėjusiosios parodymus dėl sužalojimo laiko patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 315/2022 (02) cituojami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. T21-5611 duomenys, iš kurių matyti, kad pacientė nurodė traumą patyrusi 2021 m. balandžio 6 d.

3.2. Nuteistosios R. S. iškelta versija, kad nukentėjusiosios M. V. nugaros trauma yra sena ir atsirado 2018 m., buvo paneigta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvada Nr. pG 617/2022 (02). Šioje išvadoje nurodyta, kad sužalojimo vieta, pobūdis, radiologinis vaizdas rodo, jog sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 8 d., tačiau negalėjo būti padarytas 2018 m. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios atstovė darė įtaką M. V. jai duodant parodymus dėl 2021 m. balandžio 6 d. įvykio. Tokių duomenų nenurodo ir kasatorius, darydamas tik prielaidą dėl galimos atstovės įtakos, vadovaudamasis kaip liudytojos apeliacinės instancijos teisme apklaustos ikiteisminio tyrimo pareigūnės L. Krikštaponytės (Adomonienės) parodymais.

3.3. Specialisto išvados, esančios byloje, nekelia abejonių. Tai, kad 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. pG 617/2022 (02) pasisakoma dėl sužalojimo atsiradimo galimybės 2021 m. balandžio 8 d., o ne dėl sužalojimo atsiradimo galimybės 2021 m. balandžio 6 d., nelaikytina išvados prieštaringumu. Specialisto išvadoje nebuvo sprendžiama, kurią dieną, t. y. balandžio 6 d. ar 8 d., nukentėjusioji patyrė stuburo traumą. Šioje išvadoje teismo medicinos specialistas, vadovaudamasis medicininiais dokumentais, vertino nukentėjusiosios 2018 m. patirtą traumą ir šios traumos galimą ryšį su byloje nagrinėjamu 2021 m. balandžio 6 d. įvykiu. Specialisto išvadoje nurodomas teiginys, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 8 d., siejant šią datą su medicininiais dokumentais, nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių dėl M. V. sužalojimo laiko.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistosios R. S. gynėjo apeliacinį skundą, ne tik dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, bet ir pats atliko išsamų įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikti išsamūs motyvai dėl įrodymų, pagrindžiančių R. S. kaltę dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos veikos įvykdymo, teismas vertino ne tik nukentėjusiosios parodymus, jų turinį ir dinamiką, bet tyrė ir pirminius duomenis apie įvykį (Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotus duomenis, analizavo teismo medicinos specialisto išvadas ir t. t.).

3.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinės instancijos teismo nutartimi Nr. 2K-204-719/2023, kurioje pabrėžta, kad BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, arba nustatyta, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką. R. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta ne dėl visų jai inkriminuotų veikų, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą netaikyti jai BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų.

3.6. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu teismui buvo pateiktas nukentėjusiosios M. V. prašymas priteisti jai iš R. S. 2486,51 Eur patirtų išlaidų dėl advokato suteiktos pagalbos apeliacin ės instancijos teisme atlyginimo. Visos išlaidos buvo pagrįstos teismui pateiktais dokumentais. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Toks prašymas yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiosios interesais, todėl nukentėjusioji, siekdama, kad jos interesai būtų tinkamai atstovaujami, pagrįstai kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, taigi patyrė išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, nusprendė prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumažinti iki 1500 Eur. Priimant tokį sprendimą, BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios R. S. gynėjo advokato A. Andriukaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo byloje

5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-7-82-699/2018). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Taigi bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Nuteistosios R. S. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas jos nuteisimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teigiant, kad apkaltinamasis nuosprendis nuteistajai grįstas prieštaringais nukentėjusiosios M. V. parodymais, byloje esantys įrodymai nevertinti kaip visuma, be to, apeliacinės instancijos teismas neskyrė papildomo ar pakartotinio ekspertinio tyrimo, esant prieštaringai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadai Nr. G315/2022 (02). Šie argumentai nepagrįsti.

7. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus dėl nukentėjusiajai M. V. padaryto sužalojimo vertino kaip visumą, nukentėjusiosios parodymus lygino su kitais bylos įrodymais ir vadovavosi šiais parodymais tik įsitikinę dėl jų nuoseklumo viso proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, patikrino jos duotų parodymų patikimumą. Ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus, teismai konstatavo, kad 2021 m. balandžio 6 d. nuteistoji R. S. pastūmė savo motiną M. V. ir ši, parkritusi ant žemės, susižeidė nugarą – lūžo I juosmeninis slankstelis, taip nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pripažinta, kad nukentėjusiosios parodymai apie tai nekito viso proceso metu, buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir logiški. Nustatyta, kad nukentėjusioji 2021 m. balandžio 8 d. kvietė greitąją medicinos pagalbą ir kvietimo metu konkrečiai nurodė, kad antradienį per konfliktą duktė ją pastūmė malkinėje, dėl to ji parkrito, sumušė dešinį klubą. 2021 m. balandžio 8 d. buvo ketvirtadienis, o nukentėjusioji nurodė, kad ji buvo sužalota antradienį, t. y. balandžio 6 d. Tai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas būtent 2021 m. balandžio 6 d., patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 18 d. specialisto išvada Nr. G 315/2022(02), kurioje nurodyta, kad M. V. buvo konstatuotas I juosmeninio slankstelio lūžis, kuris galėjo atsirasti 2021 m. balandžio 6 d., kai R. S. ją pastūmė ir ji parkrito ant nugaros.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad gavus duomenų apie tai, jog M. V. anksčiau buvo patyrusi nugaros traumą, atliktas papildomas tyrimas tam, kad būtų patvirtinta ar paneigta tikimybė, kad I juosmeninio slankstelio lūžis jai galėjo būti padarytas anksčiau nei baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio metu. Gauta specialisto išvada Nr. pG617/2022 (02) patvirtino, kad sužalojimas negalėjo būti padarytas 2018 m., tačiau galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 8 d. Tai, kad išvadoje paminėtas toks laikas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nereiškia specialisto išvados prieštaringumo ir nesuteikia pagrindo svarstyti apie papildomo ekspertinio tyrimo poreikį. Šioje išvadoje buvo vertinamas nukentėjusiosios 2018 m. patirtos traumos galimas ryšys su byloje nagrinėjamu 2021 m. balandžio 6 d. įvykiu ir tokia galimybė kategoriškai paneigta. Papildomoje užduotyje specialistui buvo nurodytas greitosios medicinos pagalbos nukentėjusiajai kvietimo laikas – 2021 m. balandžio 8 d., kai veika prieš ją padaryta 2021 m. balandžio 6 d. Teisme apklaustas ekspertas, pateikęs abi specialisto išvadas, jas patvirtino, be to, papildė, kad rentgenograma daryta 2021 m. balandžio 8 d., joje jau matėsi M. V. lūžio gijimas, o iš medicininių dokumentų matyti, kad po padaryto sužalojimo ji galėjo vaikščioti. Remdamiesi minėtais įrodymais, teismai atmetė kaltinamosios versiją, kad nukentėjusiosios nugaros trauma yra sena ir atsirado 2018 m. Teismų išvada dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo aplinkybių ir datos yra logiška ir argumentuota. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokią išvadą.

9. Taip pat pažymėtina, kad kasaciniame skunde minima nukentėjusiosios atstovės advokatės R. Lazauskienės ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios parodymams daryta įtaka nėra susijusi su jos parodymais apie veiką, už kurią R. S. nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tai patvirtina liudytojos ikiteisminio tyrimo pareigūnės L. Adomonienės (Krikštaponytės) parodymai, taip pat tarnybinio pareigūnės pranešimo duomenys. Kasaciniame skunde pabrėžiamas galimai netinkamas advokatės elgesys nukentėjusiosios apklausos metu nepagrindžia abejonių dėl teismų nustatytų M. V. sužalojimo faktinių aplinkybių.

10. Konstatuotina, kad teismai, nustatę aplinkybes, kad R. S. 2021 m. balandžio 6 d. apie 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tyčia pastūmė savo motiną M. V. ir ši dėl to parkrito bei patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, taigi BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė.

Dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo

11. Kasaciniame nuteistosios R. S. gynėjo advokato A. Andriukaičio skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, dėl dalies R. S. inkriminuotų veikų priėmęs šiai išteisinamąjį nuosprendį, turėjo proporcingai priteisti iš valstybės nuteistosios patirtų išlaidų atlyginimą už advokato suteiktą pagalbą nuteistajai apeliacinės instancijos teisme. Šis teiginys nepagrįstas.

12. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, buvo priimti BPK pakeitimai ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad R. S. yra išteisinta dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų. Tačiau pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis R. S. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paliktas nepakeistas, taigi ji dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo liko nuteista. Dėl to apeliacinės instancijos teismas netenkino nuteistosios gynėjo prašymo priteisti 5533,74 Eur iš valstybės R. S. naudai jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

13. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatlyginti nuteistosios išlaidų advokato pagalbai yra teisėtas ir pagrįstas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad, remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023, 2K-204-719/2023). Kadangi R. S., priėmus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, liko nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, priteisti jos turėtų išlaidų atlyginimą dėl advokato jai suteiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme nebuvo teisinio pagrindo. Šia kasacinės instancijos teismo nutartimi nuteistosios R. S. gynėjo advokato A. Andriukaičio kasacinis skundas atmetamas, taigi ir kasacinio proceso metu nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl R. S. patirtų išlaidų atlyginimo iš valstybės.

14. Kasatorius taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą priteisti M. V. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iš nuteistosios R. S., nes šios gynėjo apeliacinis skundas teismo pripažintas iš dalies pagrįstu. Šis prašymas nepagrįstas.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).‏‏‎ Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

16. Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo pagal nuteistosios R. S. gynėjo advokato A. Andriukaičio apeliacinį skundą, kuris pripažintas iš dalies pagrįstu, todėl, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, dėl dalies kaltinimų R. S. išteisinta. Tačiau dėl vienos nusikalstamos veikos (nukentėjusiosios M. V. sužalojimo) R. S. liko nuteista. Kasatoriaus pozicija, kad, iš dalies išteisinus kaltinamąją, iš jos nukentėjusiosios naudai išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimas nepriteistinas, prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms.

17. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas, jis, atstovaudamas nukentėjusiosios interesams, surašė atsiliepimą į nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, pateikė savo nuomonę dėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, dalyvavo 2023 m. sausio 11 d., 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. balandžio 12 d., 2023 m. gegužės 11 d. 2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. rugsėjo 7 d. posėdžiuose. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai, mokėjimų nurodymai, banko pavedimų kopijos, prašyta priteisti 2486,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (apeliacinis skundas iš dalies tenkintas), bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, jo apimtį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisė nukentėjusiajai mažesnę, nei prašoma, sumą – 1500 Eur. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, taip išsprendęs nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimą, tinkamai vadovavosi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios R. S. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                              Tomas Šeškauskas

Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas