A-474-415/2023

Administracinė byla Nr. A-474-415/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02129-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 41. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zenerga“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zenerga“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Zenerga“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Zenerga“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija, VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2021 m.  rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20040 (toliau – ir Nutarimas) ir paskirti mažesnę nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta minimali bauda arba baudos iš viso neskirti.

2.  Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Nutarimu atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 870 Eur baudą. Nutarime nustatyta, kad juridinio asmens atstovas nesudarė darbo sutarties su T. P. ir teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus. Taip pat nurodyta, kad UAB „Zenerga“ T. P. dviem dienoms išsiuntė į komandiruotę Vilniuje, kurios metu jis atliko elektros instaliacijos darbus. 2021 m. birželio 14 d. VDI Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau – ir Komisija) darbo byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo T. P. prašymą išieškoti iš atsakovo UAB „Zenerga“ ieškovui 100,95 Eur darbo užmokestį už dviejų dienų darbo laikotarpį ir 30 Eur dienpinigių už dviejų dienų komandiruotės laikotarpį. Komisijos sprendimas ginčo šalių nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. 2021 m. rugsėjo 29 d. VDI priėmė dar ir kitą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bei juridinio asmens UAB „Zenerga“ vieninteliam savininkui paskyrė 1 000 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 95 straipsnio 1 dalis įtvirtina tą patį UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą. Iš viso dėl UĮ 56 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo padarymo tiesiogiai ir netiesiogiai pareiškėjas nubaustas 1 870 Eur bauda.

2.2. Pareiškėjo vertinimu, T. P. neatliko jokio darbo UAB „Zenerga“ ir dėl to UAB „Zenerga“ nebuvo kilusi pareiga sudaryti rašytinę sutartį su T. P. bei teisės aktų nustatyta tvarka informuoti VSDFV apie T. P. įdarbinimą. VDI padarė neteisingą išvadą ir priėmė neteisingą nutarimą, kuris turi būti panaikintas ir ginčas išspręstas iš esmės. Aplinkybės, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė darbo sutartis ir nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, savaime nereiškia, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, nes faktinės bylos aplinkybės patvirtina tai, jog T. P. nedirbo pareiškėjui.

2.3. Komisijos sprendimo neskundimas negali būti vertinamas pareiškėjo nenaudai kaip pažeidimo padarymo įrodymas, nes toks pasirinkimas yra pagrįstas ir pateisinamas objektyviomis priežastimis.

3.  Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.  Atsakovas nurodė, kad T. P. 2021 m. gegužės 13 d., pagal susitarimą su UAB „Zenerga“ vadovu išvyko į Vilnių (t. y. į komandiruotę) atlikti elektros instaliacijos darbų. 2021 m. gegužės 14 d., iškilus nesutarimams su darbdaviu dėl darbų kainos, darbuotojas grįžo iš komandiruotės. Tiek nagrinėjant darbo bylą, tiek vykdant nelegalaus darbo tyrimą, UAB „Zenerga” vadovas neneigė, kad jo pavedimu darbuotojas T. P. vyko į komandiruotę Vilniuje su tikslu nuo 2021 m. gegužės 13 d. dirbti UAB „Zenerga“ naudai, kad tarp šalių buvo sutarta dėl darbo funkcijos ir darbo užmokesčio. Komisijai priteisus darbuotojo T. P. naudai priklausantį darbo užmokestį už 2 darbo dienas, atsakomybėn traukiamas asmuo Z. V. sprendimo neskundė, darbo fakto neginčijo, o priešingai – sprendimą įvykdė. Iki darbuotojui išvykstant į komandiruotę, tarp šalių nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Z. V. darbo fakto nebuvimą pradėjo ginčyti tik sužinojęs apie gresiančias baudas. 2021 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono teismo rūmuose vykusio posėdžio metu pareiškėjas pripažino padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

5.  Atsakovas nesutiko, kad VDI Klaipėdos skyrius, skirdamas baudą pagal UĮ 56 straipsnį, pažeidė non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei UĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuri buvo skirta darbdaviui už Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintos darbdavio pareigos netinkamą vykdymą, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta per darbdavio įgaliotą asmenį, o ekonominė sankcija – juridiniam asmeniui. Juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn negali būti laikomas dvigubu nubaudimu ir todėl, kad vienu atveju nuobauda yra mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju – iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo

II.

6.  Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

7.1. 2021 m. rugsėjo 13 d. VDI Klaipėdos skyrius surašė pareiškėjui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1050-0003, kuriame nurodė, kad UAB „Zenerga“, būdama juridiniu asmeniu, atstovaujamu direktoriaus Z. V., neužtikrino, kad darbuotojas T. P. 2021 m. gegužės 13-14 dienomis faktiškai dirbtų (elektros instaliavimo darbus) UAB „Zenerga“ naudai tik sudarius darbo sutartį ir apie darbuotojo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu UAB „Zenerga“ savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį, DK 43 straipsnio 1 dalį, už minėtų straipsnių pažeidimą yra numatyta atsakomybė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

7.2. Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje UAB „Zenerga“, atstovaujamai direktoriaus Z. V., už pažeidimo, numatyto DK 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą buvo paskirta 870 eurų bauda (b. l. 7-8). Nutarime atsakovas konstatavo, jog UAB „Zenerga“, būdama juridiniu asmeniu, atstovaujamu direktoriaus Z. V.,  neužtikrino, kad darbuotojas T. P. 2021 m. gegužės 13-14 dienomis faktiškai dirbtų (elektros instaliavimo darbus) UAB „Zenerga“ naudai, tik sudarius darbo sutartį ir apie darbuotojo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu UAB „Zenerga“ savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, DK 43 straipsnio 1 dalį, už minėtų straipsnių pažeidimą yra numatyta atsakomybė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas  prisipažino padaręs Administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą teisės pažeidimą pareiškėjui paskirta 870 Eur bauda.

7.3. 2021 m. birželio 14 d. VDI Klaipėdos darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. ASP-109-10232/2021 tenkino T. P. prašymą išieškoti iš UAB „Zenerga“ 100,95 Eur darbo užmokestį už dviejų dienų darbo laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. ir 30 Eur dienpinigių už dviejų dienų komandiruotės laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. Komisijos sprendimas ginčo šalių nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

7.4. UAB „Zenerga“ direktoriui Z. V. 2021 m. rugsėjo 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ už ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 1 000 Eur dydžio bauda.

8.    Teismas rėmėsi administracinio nusižengimo byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ priimtu įsiteisėjusiu nutarimu ir jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog UAB „Zenerga“ direktorius Z. V., veikdamas kaip šios įmonės įgaliotas atstovas, nelegaliai įdarbino vieną asmenį (T. P.).

9.    Teismas nurodė, kad remiantis Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, duomenys apie darbuotojo T. P. darbo pradžios datą UAB „Zenerga” nuo 2021 m. gegužės 13 d. buvo pateikti 2021 m. gegužės 13 d., o 2021 m. gegužės 17 d. šie duomenys iš Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenų bazės buvo iš viso panaikinti. Teismas pažymėjo, kad įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų tinkamai sudaromi ir įforminami darbo santykiai. Asmuo negali pradėti dirbti anksčiau įmonės naudai, nei yra sudaromi darbo santykiai ir pranešta Valstybinio socialinio fondo valdybai. Teismas konstatavo, kad esant nustatytoms aplinkybėms, T. P. faktiškai dirbo 2021 m. gegužės 13-14 d. imtinai UAB „Zenerga“ naudai, nors tarp jo ir minėto juridinio asmens darbo santykių nebuvo sudaryta, todėl laikytina, kad minėtas asmuo dvi dienas įmonėje dirbo nelegaliai ir tuo UAB „Zenerga” pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

10.  Teismas nenustatė non bis in idem principo pažeidimo, nurodydamas, kad Nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui UAB „Zenerga“, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui Z. V.. UAB „Zenerga“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui, negalima daryti išvados, kad  dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui.

11.  Teismas vertino, kad byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, taip pat nepateikti jokie duomenys, jog pareiškėjo finansinė būklė būtų itin sunki ir jis neturėtų galimybės sumokėti skundžiamu Nutarimu paskirtą baudą.

III.

12.  Pareiškėjas UAB „Zenerga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13.  Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VDI nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje, nurodydamas jog nutarimas yra įsiteisėjęs, nes šis nutarimas buvo apskųstas Klaipėdos apylinkės teismui ir 2021 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo vadovo skundą, priėmė nutartį skundą tenkinti ir paskirtą baudą sumažinti nuo 1 000 eurų iki 250 eurų (administracinio nusižengimo bylos Nr. „(duomenys neskelbtini)“). Ši nutartis buvo pateikta pirmosios instancijos teismui 2021 m. gruodžio 16 d. (DOK-32644), tačiau iš teismo motyvų matyti, kad į ją apskritai nebuvo atsižvelgta ir ji nebuvo vertinta priimant sprendimą. Klaipėdos apylinkės nutartis buvo apskųsta atsakovo Klaipėdos apygardos teismui, tačiau 2022 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodė, kad padaryto nusižengimo aplinkybės rodo jį buvus atsitiktinį, iš esmės formalų ir sąlygotą ne vien Z. V. sprendimų ir būtų netgi neteisinga už tokį atvejį bausti visa griežta sankcijos minimumą atitinkančia 1 000 eurų bauda. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje prejudicinę galią turi būtent Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d.  įsiteisėjusi teismo nutartis ir teismo išaiškinimas, turi būti taikytinos šioje byloje konstatuotos faktinės aplinkybės, o pareiškėjo padarytas pažeidimas ir šioje byloje turi būti vertinamas tik kaip atsitiktinis, iš esmės formalus ir sąlygotas ne vien pareiškėjo vadovo sprendimų. Atitinkamai, būtų neteisinga už tokį atvejį pareiškėją bausti visa griežta sankcijos minimumą atitinkančią 870 eurų bauda.

14.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15.  Atsakovas nurodo, jog pareiškėjui buvo paskirta vos didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda.

IV.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

16.  Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2021 m.  rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20040, kuriuo, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjui skirta 870 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies pažeidimus, t. y. už tai, kad UAB „Zenerga“ neužtikrino, jog darbuotojas T. P. 2021 m. gegužės 13-14 dienomis faktiškai dirbtų elektros instaliavimo darbus UAB „Zenerga“ naudai tik sudarius darbo sutartį ir apie darbuotojo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

17.  Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2021 m.  rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20040, konstatavo, kad minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, duomenys apie darbuotojo T. P. darbo pradžios datą UAB „Zenerga” nuo 2021 m. gegužės 13 d. buvo pateikti 2021 m. gegužės 13 d. Teismas taip pat rėmėsi nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurioje UAB „Zenerga“ direktoriui Z. V. paskirta 1 000 Eur dydžio bauda už nelegalų darbą, remiantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi.

18.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo vienintelį argumentą, t. y. nesutikimą su paskirtos baudos dydžiu. Pareiškėjas remiasi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kuria pareiškėjo vadovui už ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 1 000 Eur dydžio bauda sumažinta iki 250 Eur. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į minėtą teismo nutartį turėtų būti mažinama ir UAB „Zenerga” paskirta 870 Eur dydžio bauda.

19.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20.  Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

21.  Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

22.  Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

23.  Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalis).

24.  Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant atsakomybėn traukiamo UAB „Zenerga“ bylą nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – UAB „Zenerga“ pripažino padariusi pažeidimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už pažeidimą skirta bauda, artima Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos baudos minimumui.

25.  Pareiškėjas skunde teismui prašė mažinti paskirtą baudą, argumentuodamas, kad paskirtos baudos dydis yra neproporcingas padarytam pažeidimui, taip pat rėmėsi aplinkybe, kad teismas sumažino pareiškėjo vadovui už ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirtą 1 000 Eur dydžio baudą iki 250 Eur.

26.  Šiuo aspektu pažymėtina, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

27.  Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo, pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija yra per didelė ir dėl išskirtinių aplinkybių turi būti sumažinta, tačiau pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su padarytu pažeidimu (jo pobūdžiu), pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui teisingai paskirta bauda, artima minimaliai įstatyme nustatytai baudai, ir nėra pagrindo šios baudos mažinti.

28.  Tai, kad pareiškėjo vadovui administracinio nusižengimo byloje paskirta bauda buvo sumažinta, savaime nereiškia, kad juridiniam asmeniui paskirta ekonominė sankcija taip pat turi būti mažinama, kadangi juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, jie taip pat skiriasi padarytais pažeidimais ir finansiniu požiūriu.

29.  Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zenerga“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis