eA-756-815/2022

Administracinė byla Nr. eA-756-815/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01624-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo L. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 16 d. protokolu Nr. KAP-770 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris Nr. 46523) (toliau – ir Protokolinis sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) kanclerio 2021 m. gegužės 18 d. potvarkį Nr. 4P-89 „Dėl L. Ž. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu“ (toliau – ir Potvarkis); 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2.  Pareiškėjas reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris Nr. 46523), kuris įvyko Komisijos posėdyje 2021 m. balandžio 16 d., o apie konkurso rezultatus buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu. Kilus rimtų abejonių dėl viešo konkurso rezultatų, tikslu Protokolinį sprendimą ginčyti teisme, pagal pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. prašymą Departamentas 2021 m. balandžio 23 d. ir 2021 m. balandžio 30 d. raštais pareiškėjui pateikė tik Protokolo išrašą. Kadangi Departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 27VK-847 ir 2021 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 27VK-863 jo pakeitimas sudaryti Komisiją (toliau – ir Įsakymas dėl Komisijos sudarymo) viešai nepaskelbtas, šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta, dėl ko neteisėta. Todėl ir vien tuo pagrindu yra neteisėtas, dėl ko naikintinas, ir ginčijamas Protokolinis sprendimas.

2.2. Iš viešo skelbimo matyti, jog Departamento paskirtas Komisijos pirmininkas D. B. (Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas) pagal jo Pareigų aprašymą neturėjo teisės pretendentų netgi vertinti, kadangi „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“ (Pareigų aprašymo 11 punktas), tik techniškai aptarnauja ir tai visiškai nereiškia pretendentų vertinimo funkcijos ir juo labiau teisės vertinti. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė Komisijos narė – sekretorė A. V. (Pareigų aprašymo 15 punktas), kaip ir ŽŪM atstovas Komisijos narys A. B., nes jų Pareigų aprašyme tokios funkcijos iš viso nėra numatyta. Komisijos nariai neturėjo įgaliojimų priimti ir Protokolinio sprendimo (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 ir 2 dalys)), tai įrodo, kad Departamento direktorius teisės aktų reikalavimus atitinkančios Komisijos neįteisino, o nebuvus teisėtos Komisijos, naikintinas Protokolinis sprendimas.

2.3. Komisijos pirmininkui D. B. tiek jis, tiek kitas pretendentas, pareiškė nušalinimą, tačiau iš Protokolo matyti, kad šis konkurso eigos faktas nuslėptas ir Protokole nefiksuotas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 41 punktas)). Sąmoningai nefiksavus dalies konkurso eigos bei neįrašius nušalinimo ir jo išsprendimo faktų, toks Protokolas įrašant į jį žinomai neteisingus duomenis, dar yra ir suklastotas (Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis), kas taip pat sudaro pagrindą Protokolinį sprendimą panaikinti.

2.4. Departamentas Protokolinį sprendimą nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, o taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos, dėl ko toks sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus bei neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio imperatyvių reikalavimų, vadovaujantis ir suformuota administracinių teismų praktika.

2.5. Pareiškėjui nėra žinoma, jis nebuvo informuotas, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl, jeigu kiti pretendentai (-as) neatitiko nustatytų reikalavimų, o jiems (-am) buvo leista dalyvauti pretendentų vertinime Komisijoje, tai Protokolinis sprendimas naikintinas ir vien šiais pagrindais.

2.6. Konkurso eigoje pakeitus konkurso sąlygas bei taikius ir konkurso sąlygose nenumatytą žodinės praktinės užduoties metodą, jos (konkurso sąlygos) pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas konkurso sąlygas ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu neteisėtai pasikeitė ir vertinimo kriterijai (Aprašo 5, 32 ir 38 punktų reikalavimų pažeidimai), kuo iš esmės buvo pažeisti ir Aprašo 46 bei 47 punktų imperatyvūs reikalavimai, ir skaidrumo bei objektyvumo ir nešališkumo principai, taip pat sudarantys pagrindą Protokolinį sprendimą panaikinti, vadovaujantis ir administracinių teismų praktika.

2.7. Iš teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties ŽŪM žinojo, kad konkurso rezultatai yra ginčijami teisme, kas reiškia, jog pareigos nebuvo laisvos (VTĮ 26 straipsnio 1 dalis), o kadangi ŽŪM kancleris tai ignoravo bei į ne laisvas pareigas vis tiek perkėlė kitą specialistą ir ginčijamas pareigas neteisėtai užėmė, todėl jo Potvarkis naikintinas.

3.  Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Konkursas įvyko 2021 m. balandžio 16 d. vaizdo konferencijos formatu. Pareiškėjas pateikė prašymą dalyvauti ir dalyvavo konkurse į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 46523). Konkurso posėdžio pradžia 9.05 val., posėdžio pabaiga 11.27 val. Komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti buvo daromi skaitmeninis garso ir vaizdo įrašai. Skaitmeninis garso ir vaizdo įrašai buvo daromi viso pretendentų vertinimo Komisijoje metu. Pareiškėjas atsisakė dalyvauti balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir apie gautą balą ir užimtą vietą jam 2021 m. balandžio 16 d. buvo pranešta per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS), informuojant, kad 2021 m. balandžio 16 d. įvyko pretendentų vertinimas Komisijoje į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kuriame pareiškėjas surinko 5,2 balo, nesurinko pereinamojo balo 6.

3.2. Įsakymas dėl Komisijos sudarymo yra vienkartinio taikymo teisės aktas, jo reglamentuojami konkrečių teisės subjektų konkretūs teisiniai santykiai (komisijos nariai ir konkrečiame konkurse dalyvaujantys konkretūs pretendentai), nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje ir šie požymiai sąlygoja tai, kad tai yra individualus teisės aktas, kuris nelaikytinas teisės aktų registro objektu, todėl yra teisėtas ir Įsakymu sudaryta Komisija turėjo teisinį pagrindą organizuoti ir vykdyti pretendentų vertinimą.

3.3. Pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 19 punktą, Komisija vykdo tik pretendentų vertinimą ir jokios kitos funkcijos (techninis darbas ir pan.) nevykdo. Apraše nėra numatyta pretendentų teisė ar pareiga nušalinti Komisijos narius. Apraše yra numatyta pareiga nusišalinti Komisijos nariams esant Aprašo 26 punkte nustatytiems pagrindams. Vertinimo Komisijoje metu komisijos pirmininkas paklausė visų Komisijos narių ir pretendentų, ar yra pagrindų Komisijos narių nusišalinimui / nušalinimui. Visi Komisijos nariai visų dalyvavusių pretendentų akivaizdoje pareiškė, kad neturi pagrindo nusišalinti nuo darbo Komisijoje. Pareiškėjui pareiškus Komisijos pirmininkui nušalinimą, buvo pradėta nušalinimo procedūra, kurios metu Komisijos pirmininkas šiuo aspektu pateikė paaiškinimus. Pareiškėjo pareikštą nušalinimą Komisijos pirmininkui išnagrinėjo ir dėl pareikšto nušalinimo sprendimą priėmė kiti Komisijos nariai. Pareiškėjas teigia, kad ir kitas pretendentas pareiškė nušalinimą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, kitas pretendentas aiškiai nurodė, kad nereiškia nušalinimo, bet vėliau, kai buvo svarstomas pareiškėjo pareikštas nušalinimas Komisijos pirmininkui, įsiterpė į svarstymo procedūrą, kuri neturėjo jokių sąsajų su to pretendento pareiškimu, dėl ko atskirai Protokole ir nebuvo fiksuoti kito pretendento komentarai, nes kitas pretendentas neturėjo jokių įgaliojimų dalyvauti su pareiškėjo pareikštu nušalinimu susijusioje procedūroje ir jos komentuoti.

3.4. Pareiškėjas, teigdamas, jog nebuvo informuotas, ar kiti pretendentai atitinka nustatytus reikalavimus, nenurodo konkrečios teisės normos, kurią Departamentas pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties reikalavimams. Departamentui jokie teisės aktai nesuteikia pareigos ar teisės informuoti visus pretendentus, įskaitant ir pareiškėją, kad visi konkurse dalyvaujantys pretendentai atitinka specialiuosius reikalavimus. Departamentui nustatyta pareiga užtikrinti, kad dalyvaujantys konkursuose pretendentai atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkursuose dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS.

3.5. Pagal Aprašo 41 punktą, Komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu, todėl konkurso protokolas yra skirtas tik Komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti.

3.6. Konkurso metu buvo taikytas tik vienas metodas – interviu metodas, t. y. individualus pokalbis, per kurį pretendentams individualiai buvo duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus. Apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat ir konkurso metu. Visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos. Konkursų metu visiems pretendentams buvo užduoti identiški klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti bei tinkamumui eiti valstybės tarnautojo pareigas įvertinti. Interviu metu gali būti užduodami kelių tipų klausimai: elgesio, hipotetiniai, žinių.

4.  Atsakovas ŽŪM atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

5.  ŽŪM nurodė, kad Žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7 ir 21 punktai pagrindžia A. B. teisėtą dalyvavimą Komisijos veikloje. Pretendentų vertinimą Komisijoje laimėjo Ž. M., kuris 2021 m. balandžio 30 d. pranešimu atsisakė užimti ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Konkurso metu tik vienas pretendentas Ž. M. surinko daugiau nei 6 balus. ŽŪM 2021 m. gegužės 5 d. raštu informavo Departamentą apie Ž. M. atsisakymą užimti pareigas. Vadovaujantis Aprašo 62.8 papunkčiu, konkursas buvo laikytas kaip neįvykęs, vieta į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas liko laisva. Sutinkamai su VTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, į minėtas laisvas pareigas tarnybinio kaitumo būdu buvo perkeltas L. Ž.

II.

6.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7.  Teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, apžvelgė VTĮ 12 straipsnio 1–2 dalyse, 11 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 1.1 papunktyje nustatytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.

8.  Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjas dalyvavo, tačiau prieš pradedant bylos nagrinėjimą atsijungė nuo Zoom programos. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą išreikalauti iš Departamento Protokolą su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais. Pareiškėjui minėti duomenys buvo pateikti susipažinti, taigi, pasikreipęs į teismą, pareiškėjas gavo visą informaciją, kuri reikalinga jo teisių gynybai, turėjo galimybę tikslinti skundą. Teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų.

9.  Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas dėl Komisijos sudarymo ir jo pakeitimas viešai nepaskelbti, todėl šie įsakymai yra negaliojantys ir negali būti taikomi, vadovavosi Aprašo 22–23 punktuose, Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punkte, VAĮ 2 straipsnio 9–10 dalyse nustatytu teisiniu reglamentavimu ir pabrėžė, kad įsakymas, kuriuo sudaroma Komisija, yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus, jis nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka VAĮ įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos, jis nėra skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, atvirkščiai, jis skirtas konkrečiam įvykiui – konkursui, nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Todėl Departamento direktoriaus įsakymai, kuriais buvo nustatyta konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, sudėtis, neprivalėjo būti skelbiami Teisės aktų registre.

10.     Teismas dėl pareiškėjo akcentuoto jo neinformavimo, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus, atkreipė dėmesį, kad priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato kandidatų teisės būti informuotiems apie kitų kandidatų atitiktį specialiems reikalavimams. Departamentui nustatyta pareiga užtikrinti, kad pretendentai, dalyvaujantys konkursuose, atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkursuose dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS. Departamentas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos ir suteiktų įgaliojimų ribose patikrino visų konkurso į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas dalyvavusių pretendentų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, dėl ko jiems ir buvo leista dalyvauti Komisijoje.

11.     Teismas, vertindamas skundo argumentų, kad Protokolas yra nemotyvuotas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, jame nenurodyta jo apskundimo tvarka, pagrįstumą, nustatė, kad konkursas įvyko 2021 m. balandžio 16 d. vaizdo konferencijos formatu. Konkurso posėdžio pradžia 9.05 val., pabaiga 11.27 val. Teismas kritiškai vertino aplinkybę, kad Protokole nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismui sėkmingai apskundė Protokolą, šį trūkumą nelaikė esminiu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. sutrukdžiusiu pareiškėjui savo teises ginti kreipiantis teisminės gynybos.

12.     Teismas vertino, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, nes jame suformuluotas sprendimas laimėtoju pripažinti Ž. M., nurodomas tokio sprendimo motyvas – jis surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas nepasisakė dėl Komisijos narių vertinimų, pažymėdamas, kad teismas veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu.

13.     Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas, konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai, todėl buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai. Teismas apžvelgė Aprašo 43 punkte ir 46.1–46.5 papunkčiuose, Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtinto Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 7.4.2 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad Departamento siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai. Teismas itin teigiamai vertino Komisijos prisitaikymą prie kiekvieno pretendento atsakymų ir jų paminėtų temų plėtojimą, užduodant patikslinančius klausimus, vėliau grįžtant prie visiems vienodų klausimų. Tai rodo, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, o reagavo, uždavė patikslinančių klausimų, siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į kiekvieno pretendento situaciją.

14.     Teismas pažymėjo, kad Aprašo 46 punkte nustatyti vertinimo metodai, kurie gali būti taikomi pretendentų vertinimui komisijoje. Konkurso į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas metu buvo taikytas tik vienas metodas – interviu metodas, t. y. individualus pokalbis, per kurį pretendentams individualiai buvo duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus. Apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat apie taikomą vertinimo metodą pretendentai pakartotinai buvo informuoti ir konkurso metu. Visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos.

15.     Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas neinformavo jo, kokie pretendentai dalyvavo Komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo, nurodė, kad vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Teismas konstatavo, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas.

16.     Teismas, vadovaudamasis Aprašo 26 ir 47 punktais, nurodė, kad Komisijos posėdžio vaizdo įrašas patvirtina, kad Komisijos pirmininkas paklausė visų Komisijos narių, ar yra pagrindų Komisijos narių nusišalinimui. Visi Komisijos nariai visų dalyvavusių pretendentų akivaizdoje pareiškė, kad neturi pagrindo nusišalinti nuo darbo Komisijoje, todėl pareiškėjo Komisijos pirmininkui pareikštas nušalinimo faktas nuslėptas nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kad konkurso garso / vaizdo įrašas yra sudedamoji Protokolo dalis ir į tai, jog Aprašas nenumato pretendentams teisės ar pareigos nušalinti Komisijos narius, teismas pareiškėjo argumentus dėl pareikšto nušalinimo neužfiksavimo pretendentų Komisijos vertinimo metu laikė nepagrįstais.

17.     Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ŽŪM kanclerio Potvarkį dėl L. Ž. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu nurodė, kad byloje nustatyta, kad konkurso laimėtojas Ž. M. 2021 m. balandžio 30 d. pranešimu atsisakė užimti konkurse laimėtas pareigas. Vadovaujantis Aprašo 62.8 papunkčiu, kadangi tik vienas kandidatas, t. y. Ž. M. surinko daugiau nei 6 balus, konkursas į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 46523) laikomas neįvykusiu. Vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, į laisvas minėtas pareigas tarnybinio kaitumo būdu, o ne laimėjus konkursą, buvo perkeltas L. Ž., todėl Potvarkis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti tenkinamas jo reikalavimas jį panaikinti.

18.     Teismas konstatavo, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (karjeros valstybės tarnautojo), priėmė pagrįstą ir teisėtą Protokolą. Protokolu yra teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teismas, susipažinęs su tiesioginiu konkurso įrodymu – garso įrašo dalimi, susijusia su pareiškėju, darė išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių, todėl atmetė skundo reikalavimus bei atitinkamai, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

19.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslinto skundo reikalavimus, priteisti iš atsakovų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.     Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.  Pareiškėjas negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl prieš tai išnagrinėtoje byloje patirto nuovargio, o jo atstovas apie teismo posėdį nežinojo, ko nežinojo ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. Ž.. Pareiškėjas nuo bylos nagrinėjimo atsijungė dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas klaidingai nurodė, kad bylą išnagrinėjo dalyvaujant pareiškėjui. Be to, kadangi teismas nutarties bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje nepriėmė, todėl bylą uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo neteisėtai. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

20.2.  Teismo sprendimas naikintinas ir dėl to, kad nėra motyvuotas, yra tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-2595-331/2021 kopija, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Teismas nepasisakė dėl skundo argumento, kad Komisijos nariai, įskaitant ir A. B., pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės pretendentų vertinti ir neturėjo įgaliojimų priimti Protokolinio sprendimo. A. B. pareigybės aprašymas nėra viešai skelbiamas ir į bylą nepateiktas. Atitinkamai, teismas netyrė ginčui išspręsti reikšmingo dokumento, taigi liko neįrodyta teisėta Komisijos sudėtis. Taip pat teismas nevertino teisiškai reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių, t. y. nepasisakė dėl: pretendentų atitikimo keliamiems reikalavimams; pareiškėjo bei pretendento V. D. pareikšto nušalinimo Komisijos pirmininkui bei jo išsprendimo; pretendentams užduodamų klausimų vienodumo; Komisijos narės A. V. užduodamų pareiškėjui klausimų; pretendentų vertinimo plano; pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nusistatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą; individualių pretendentų vertinimo lentelių privalomumo; pareiškėjo diskriminacijos dėl amžiaus.

20.3.  Dėl pareikšto nušalinimo Komisijos pirmininkui pastebėtina, kad nušalinimas buvo pareikštas administracinėje procedūroje dalyvavusiam valstybės tarnautojui, todėl taikytina VAĮ 24 straipsnio 4 dalis ir netaikytinos ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies nuostatos, skirtos teisėjo nušalinimo klausimui išspręsti.

20.4.  2021 m. rugsėjo 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje konkurso garso ir vaizdo įrašas nebuvo išklausytas ir peržiūrėtas. Atsižvelgiant į tai, visos teismo išvados ir argumentai, padaryti teismo posėdyje neištirto įrašo pagrindu, yra neteisėti.

20.5.  Pareiškėjas įrodinėjo, jog pretendentams buvo užduodami nevienodi klausimai, nebuvo pretendentų vertinimo plano, šioms aplinkybėms pagrįsti prašė teismo apklausti liudytojus, tačiau teismas nepagrįstai be jokių motyvų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi netenkino prašymo. Teismas jokio vertinimo minėtu aspektu neatliko, o atsakovai nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kad minėtas planas buvo sudarytas. Taigi, nebuvus jokio plano, Komisijos nariai suteikė sau neribotą pretendentų vertinimo diskreciją, neužtikrino pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo ir pažeidė konkurso skaidrumo principą, o tuo pačiu ir teisės aktų, reglamentuojančių Komisijos darbą, imperatyvius reikalavimus.

20.6.  Teismas, nurodydamas, kad pasikreipęs į teismą, pareiškėjas gavo Protokolą su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais, dėl ko teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų, padarė netinkamą išvadą ir nukrypo nuo teismų praktikos, nes tokius duomenis Departamentas pareiškėjui privalėjo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Kadangi pareiškėjas neatsisakė stebėti rezultatų paskelbimo, be to, stebėti rezultatų skaičiavimo negalėjo nei vienas pretendentas, todėl teismas ir šią faktinę aplinkybę, nors teisiškai ir nereikšmingą, nustatė netinkamai.

20.7.  Teismas pasisakė tik dėl Protokole nenurodytos apskundimo tvarkos, tačiau nevertino jo atitikimo kitiems VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems imperatyviems reikalavimas, todėl dėl Protokolo motyvuotumo padarė netinkamas išvadas.

20.8.  Prieš pradedant vertinimą Komisijoje pareiškėjas buvo informuotas, kad bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas, ką nustatė ir teismas. Tuo tarpu dėl aplinkybės, kad pakeitus konkurso sąlygas ir pritaikius žodinės praktinės užduoties metodą pareiškėjas buvo suklaidintas (Aprašo 3.2, 5, 32, 46, 47 p. pažeidimas), teismas nepasisakė.

20.9.  Teismas pasisakė tik dėl konkurso laimėtojui Ž. M. atsisakius užimti laimėtas vyriausiojo specialisto pareigas neįvykusio konkurso ir laisvų pareigų, tačiau ginčijamo Potvarkio teisėtumo vertinimo aspektu neatsižvelgė į tai, kad ŽŪM dar iki L. Ž. perkėlimo jau žinojo apie konkurso rezultatų ginčijimą teisme, kas reiškia, jog pareigos nebuvo laisvos (VTĮ 26 str. 1 d.), dėl ko priešingai, nei nustatė teismas, skundžiamas Potvarkis pareiškėjui teisines pasekmes sukelia. Teismas netyrė, ar L. Ž. apskritai atitiko imperatyvius reikalavimus ir iš viso galėjo būti perkeltas į ginčo pareigas.

20.10.  Teismas netinkamai vertino byloje esančius ir teismo posėdyje neištirtus įrodymus (ABTĮ 10 str. 1, 3 ir 5 dalys), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius ir padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

21.     Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.  Komisijos sudėtis yra teisėta, ji sudaryta laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, jai įgaliojimai suteikti vadovaujantis Įsakymu dėl Komisijos sudarymo ir jo pakeitimu. Pareiškėjas nenurodo konkrečios teisės normos, kurią Departamentas pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties specialiesiems reikalavimams. Departamentui jokie teisės aktai nesuteikia pareigos ar teisės informuoti visus pretendentus, įskaitant ir pareiškėją, kad visi konkurse dalyvaujantys pretendentai atitinka specialiuosius reikalavimus.

21.2.  Departamentas teismo pareikalavimu į bylą pateikė Protokolą, konkurse, kuris vyko 2021 m. balandžio 16 d., dalyvavusių pretendentų ir pareiškėjo dokumentus, laikmeną su pareiškėjo konkurso vaizdo įrašo dalimis, pilną viso konkurso posėdžio skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą, todėl pareiškėjo argumentas dėl įrodymų nepateikimo nepagrįstas. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl Komisijos galimo šališkumo. Pareiškėjo Komisijos pirmininkui pareikštas nušalinimo faktas nuslėptas nebuvo. Konkurso garso / vaizdo įrašas yra sudedamoji Protokolo dalis ir Aprašas nenumato pretendentams teisės ar pareigos nušalinti Komisijos narius. Be to, iš įrašo matyti, kad Komisijos nariai kiekvienas atskirai pasisakė dėl nušalinimo ir pareiškėjas buvo informuotas, jog Komisija nesutinka su pareikštu nušalinimu.

21.3.  Siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Teismas teisingai nurodė, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai. Iš teismo sprendimo matyti, kad buvo peržiūrėtas ir ištirtas konkurso vaizdo įrašas.

21.4.  Nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog buvo sudarytas pretendentų vertinimo organizavimo planas, nes darbo organizavimo plano įrodymai buvo pateikti į bylą (pranešimai per VATIS, Aprašo 39 p.). Iš pateiktų pranešimų per VATIS akivaizdu, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimą Komisijoje, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis. Vertinimo planas buvo aptartas Komisijos narių ir žodžiu.

21.5.  Konkurso metu buvo taikytas tik vienas metodas – interviu metodas, t. y. individualus pokalbis, per kurį pretendentams individualiai buvo duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus. Apie taikomą metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą ir konkurso metu. Visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos. Kiekvienas Komisijos narys, neviršydamas teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai, skaidriai ir nepažeidė pretendentų vertinimo Komisijoje procedūros.

21.6.  Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas įvertino Protokolo atitiktį VAĮ imperatyviems turinio ir formos reikalavimams. Protokole yra nurodyti visi faktiniai duomenys, teisiniai pagrindai, taip pat matyti, kokiu pagrindu pretendentai užėmė atitinkamą vietą, prie Protokolo taip pat yra pridėta kiekvieno Komisijos nario individualaus vertinimo lentelė.

21.7.  Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės jo diskriminacijos buvimo, tik deklaratyviai nurodė šį teiginį.

21.8.  Įvertinus pareiškėjo, kaip buvusio (duomenys neskelbtini) bei teisininko darbo praktiką, teismuose nagrinėjamų administracinių bylų, kuriuose dalyvauja pareiškėjas, skaičių (17 bylų), atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais, tenkinus pareiškėjo prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir toliau bus sudaromos palankios sąlygos pareiškėjui piktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir skųsti bet kurį viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą ir taip paralyžiuoti valstybės institucijų darbą.

22.     Atsakovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.     ŽŪM, palaikydama atsiliepime į skundą bei pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytą poziciją, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, papildomai akcentuoja:

23.1.  Pareiškėjo teiginiai, jos jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl nuovargio, nes dalyvavo kitoje administracinėje byloje, yra nekorektiški, nes pareiškėjui ir jo atstovui iš anksto buvo žinoma, kad teisme tą pačią dieną, tik skirtingu laiku, bus nagrinėjami du jo skundai, taip pat tai, kad teismo posėdžiai bus organizuojami naudojant Zoom programą. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ar jo atstovas būtų prašę administracinę bylą nagrinėti kitu metu ir kad teismo posėdžiai nebūtų organizuojami naudojantis Zoom programa. Taip pat nėra informacijos, kodėl teismo posėdžiuose nagrinėjant pareiškėjo skundus nedalyvavo jo atstovas, nes nepateikti jokie pareiškėjo atstovo prašymai dėl bylos nagrinėjimo. Be to, naudodamasis Zoom programa, pareiškėjas asmeniškai buvo prisijungęs į posėdį, o vėliau atsijungė. Kadangi skundo nagrinėjimas administracinėje byloje Nr. eI3-2595-331-2021 užtruko, teismas, siekdamas, kad procesas nebūtų vilkinamas, administracinės bylos Nr. eI3-3513-331/2021 nagrinėjimo nenukėlė kitai dienai, o pradėjo nagrinėti 14.00 val. (bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 11.15 val.). Teismo posėdyje pareiškėjas dalyvavo, tačiau prieš pradedant bylos nagrinėjimą atsijungė nuo Zoom programos, taigi prisiėmė visą riziką dėl galimų nedalyvavimo teismo posėdyje pasekmių. Pareiškėjas nepateikė jokio įrodymo iš medicinos įstaigos, leidžiančio objektyviai teigti, kad jis dėl sveikatos būklės darbo valandomis negali dalyvauti teismo posėdyje.

23.2.  Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad teismui nebuvo pateiktas ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, kadangi minėtas dokumentas buvo pateiktas kartu su atsiliepimu kaip jo priedas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

24.     Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Komisijos Protokolinio sprendimo bei ŽŪM Potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo.

25.     Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (karjeros valstybės tarnautojo), priėmė pagrįstą ir teisėtą Protokolą. Protokolu yra teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teismas, susipažinęs su tiesioginiu konkurso įrodymu – garso įrašo dalimi, susijusia su pareiškėju, darė išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ŽŪM kanclerio Potvarkį dėl L. Ž. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu nurodė, kad byloje nustatyta, kad konkurso laimėtojas Ž. M. 2021 m. balandžio 30 d. pranešimu atsisakė užimti konkurse laimėtas pareigas. Vadovaujantis Aprašo 62.8 papunkčiu, kadangi tik vienas kandidatas, t. y. Ž. M. surinko daugiau nei 6 balus, konkursas į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 46523) laikomas neįvykusiu. Vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, į laisvas minėtas pareigas tarnybinio kaitumo būdu, o ne laimėjus konkursą, buvo perkeltas L. Ž., todėl Potvarkis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti tenkinamas jo reikalavimas jį panaikinti.

26.     Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisinį reguliavimą ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl prieš tai išnagrinėtoje byloje patirto nuovargio, o jo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apie teismo posėdį nežinojo, be to, byla nepagrįstai nagrinėta nuotoliniu būdu, taip pat teismas nutarties bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje nepriėmė, todėl bylą uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo neteisėtai.

27.     Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

28.     Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pareiškėjas negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl prieš tai išnagrinėtoje byloje patirto nuovargio, pabrėžtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas prisijungė nuotoliniu būdu prie teismo posėdžio, taigi apie jo datą ir laiką žinojo, tačiau savo laisva valia atsisakė posėdyje dalyvauti, nes, esą, patyrė nuovargį anksčiau išnagrinėtoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo nurodomas nuovargis, jeigu toks tikrai buvo, būtų kliudęs jam nuotoliniu būdu dalyvauti teismo posėdyje. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas iš anksto žinojo, jog pirmosios instancijos teisme tą pačią dieną, tik skirtingu laiku, bus nagrinėjami du jo skundai, taip pat tai, kad teismo posėdžiai bus organizuojami nuotoliniu būdu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ar jo atstovas savalaikiai būtų prašę administracinę bylą nagrinėti kitu metu ir kad teismo posėdžiai nebūtų organizuojami nuotoliniu būdu. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo teiginiams, kad dėl pareiškėjo, esą, buvusio nuovargio negalima buvo nagrinėti bylos pirmosios instancijos teisme.

29.     Pareiškėjas taip pat teigė, kad bylą nagrinėjant nuotoliniu būdu galėjo būti pažeistos jo teisės. Šiame kontekste dar kartą paminėtina, jog pareiškėjas iš anksto žinojo, jog pirmosios instancijos teisme teismo posėdis bus organizuojamas nuotoliniu būdu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ar jo atstovas savalaikiai būtų prašę administracinę bylą nagrinėti nenuotoliniu būdu. Taigi proceso forma šiuo konkrečiu atveju nėra teisinis pagrindas kvestionuoti pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą.

30.     Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nutarties bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje nepriėmė, todėl bylą uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo neteisėtai. Tačiau šis bylos procesinis nenuoseklumas neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui, šis procesinis nekorektiškumas nėra vienas iš ABTĮ 146 str. 2 d. nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

31.     Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog jo atstovas nežinojo apie pirmosios instancijos teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėją šioje administracinėje elektroninėje byloje pagal atstovavimo sutartį Nr. JK-21/05/12 atstovauja advokatas, kad šioje sutartyje nurodyta, jog advokato elektroninio paslaugų portalo (EPP) paskyra yra 001952, kad ši byla inicijuota per EPP, o skundą teismui surašė advokatas. Be to, tiek pareiškėjas, kuris nuotoliniu būdu asmeniškai prisijungė prie pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 7 d., tiek jo advokatas buvo informuoti apie teismo posėdį (be kita ko, 2021 m. birželio 28 d. pareiškėjui siunčiant šaukimą paštu, kurį pareiškėjas gavo (žr. sistemą „Liteko“, 2021 m. liepos 9 d. gautą pažymą apie šaukimo įteikimą), o advokatas, kaip EPP vartotojas, žinojo apie teismo posėdį EPP pagalba)). Duomenų, kad pareiškėjo atstovas jungėsi ar bandė jungtis nuotoliniu būdu prie teismo posėdžio, kad išreiškė nepasitenkinimą, jog negalėjo nurodytu laiku prisijungti prie teismo posėdžio, byloje nėra. Todėl šie pareiškėjo argumentai negali būti laikomi pagrįstais.

32.     Pareiškėjas taip pat teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nežinojo apie pirmosios instancijos teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pabrėžtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui šaukimas buvo siųstas elektroniniu paštu, jis nusiskundimų apie teismo posėdžio datą ir laiką nereiškė, todėl pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punktą nėra jokio teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu.

33.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas, o yra tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-2595-331/2021, kopija, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo abstrakčiu teiginiu, nesudarančiu teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, nes, nors abu pirmosios instancijos teismo sprendimai panašūs, tačiau teigti, kad vertinamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nėra pagrindo.

34.     Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Komisijos sudėties teisėtumo, kad Komisijos nario, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjo, pareigybės aprašymo nėra byloje, nebuvo išspręstas Komisijos nario nušalinimo klausimas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atsakovas ŽŪM su atsiliepimu į bylą pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, todėl pareiškėjo teiginys, kad byloje nėra ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, neatitinka tikrovės. Taip pat neatitinka tikrovės pareiškėjo teiginys, kad nebuvo išspręstas Komisijos nario (pirmininko) nušalinimo, kurį pareiškė pareiškėjas, o kitas pretendentas tik palaikė, nenurodydamas savarankiškų nušalinimo pagrindų, klausimas, nes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai išklausius Komisijos pateiktą vaizdo ir garso įrašą, nustatyta, jog kiti Komisijos nariai, kuriems pareiškėjas nušalinimų nereiškė, išreiškė pasitikėjimą Komisijos pirmininku, paaiškinusiu, jog su pareiškėju jis susitinka teisminėse bylose ne savo interesais, o Valstybės tarnybos departamento interesais, ir jo nenušalino. Pabrėžtina, kad tai įvertino pirmosios instancijos teismas savo sprendime (žr. šios nutarties 16 p.). Paminėtina, kad Komisijos nariai išsprendė Komisijos nario (pirmininko) nušalinimo klausimą Reglamento 6.2 papunkčio, kuriame įtvirtinta, jog dėl komisijos pirmininko galimo interesų konflikto ir / ar kito šališkumo sprendžia kitas komisijoje dalyvaujantis Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas, nustatyta tvarka, nes Komisijos narė A. V., Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė, nenušalino Komisijos pirmininko. Pareiškėjo abejonės Komisijos sudėties teisėtumu nėra pagrįstos, nes Komisijos sudėtį savo įsakymu patvirtino Valstybės tarnybos departamento direktorius, o Komisijoje dalyvavo du Valstybės tarnybos departamento atstovai, t. y. Komisijos pirmininkas – šio Departamento Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas bei šio Departamento Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė bei skyriaus, į kurio pareigas buvo organizuojamas konkursas, vadovas, t. y. ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas.

35.     Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje konkurso garso ir vaizdo įrašas nebuvo išklausytas ir peržiūrėtas, todėl visos teismo išvados ir argumentai, padaryti teismo posėdyje neištirto įrašo pagrindu, yra neteisėti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su šia aplinkybe, pažymi, kad aplinkybė, jog konkurso įrašas nebuvo peržiūrėtas ir perklausytas teismo posėdžio metu, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija su juo nesusipažino ir negalėjo remtis jo turiniu, priimdama sprendimą, ypač įvertinus tai, kad pagrįstų argumentų, paneigiančių šią išvadą, pareiškėjas nepateikė. Šiuo aspektu paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą išklausė ir peržiūrėjo konkurso garso ir vaizdo įrašą, įsitikino, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas (pvz., dėl Komisijos pirmininko nušalinimo) iš esmės atitinka konkurso garso ir vaizdo įrašą.

36.     Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pretendentų atitikimo keliamiems reikalavimams, pretendentams užduodamų klausimų vienodumo, pretendentų vertinimo plano, pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nusistatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą, individualių pretendentų vertinimo lentelių privalomumo. Pareiškėjas įrodinėjo, jog pretendentams buvo užduodami nevienodi klausimai, nebuvo pretendentų vertinimo plano. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas jokio vertinimo minėtu aspektu neatliko, o atsakovai nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kad minėtas planas buvo sudarytas. Taigi, nebuvus jokio plano, Komisijos nariai suteikė sau neribotą pretendentų vertinimo diskreciją, neužtikrino pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo ir pažeidė konkurso skaidrumo principą, o tuo pačiu ir teisės aktų, reglamentuojančių Komisijos darbą, imperatyvius reikalavimus.

37.     Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai susiję su jo teise stoti į valstybės tarnybą, primintina, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pabrėžė, kad: nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas; kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas; jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojami ir prieinami atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

38.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022).

39.     Primintina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.); įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, todėl nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs ir peržiūrėjęs konkurso garso ir vaizdo įrašą, nustatė ir vertino, kad pretendentams buvo užduodami iš esmės vienodi klausimai, jiems buvo taikomas interviu metodas. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat apie taikomą vertinimo metodą pretendentai pakartotinai buvo informuoti ir konkurso metu, padarė išvadą, jog visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi ir peržiūrėjusi konkurso garso ir vaizdo įrašą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, iš esmės sutinka su jais, tačiau juos papildo.

40.     Vertinant, ar Komisija pažeidė Apraše ir Reglamente įtvirtintas procedūrines teisės normas, reglamentuojančias pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą, informacijos apie šį planą suteikimą pretendentams, ir šio plano laikymąsi, primintina, kad Aprašo 39 punkte (2020 m. liepos 29 d. redakcija) nustatyta, jog apie pretendentų vertinimo komisijoje datą, laiką, vietą ir eigą, Aprašo 32 punkte nurodytą informaciją apie pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotinus vertinimo kriterijus ir metodus, vertinimo balų skaičiavimo procedūrą, prašymo atsiėmimą, nusprendus nedalyvauti pretendentų vertinime komisijoje, Valstybės tarnybos departamentas praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios. Aprašo 32 punkte (2020 m. liepos 29 d. redakcija) nustatyta, kad likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai, užduotys ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą. Pagal Aprašo 38 punktą pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.

41.     Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, paminėtą Aprašo 32 ir 39 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą įvertinusi nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie išvados, kad Departamentas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios per VATIS privalo pretendentams suteikti informaciją apie: 1) pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą; 2) pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, t. y. (i) naudotinus vertinimo kriterijus ir metodus, (ii) tuo atveju, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas – vertinimo balų skaičiavimo procedūrą; (iii) tai, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021).

42.     Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Aprašo 32 punkte nurodyta nebaigtinė informacija, kuri turi būti aptarta pretendentams išsiunčiamame pretendentų vertinimo organizavimo plane, o kai kuri informacija (tokia kaip klausimų (užduočių) ir jų vertinimo kriterijų parengimas)) yra susijusi išimtinai su vidiniu Komisijos darbo organizavimu, reikalingu jai pavestai užduočiai atlikti (t. y. atrinkti tinkamiausią kandidatą). Reglamento 7.4 punkte nurodyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį „sudaro / aptaria“ pretendentų vertinimo organizavimo planą pagal Aprašo 32 punktą.

43.     Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visuminio teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi lingvistinę Reglamento 7.4 punkte įtvirtintos teisės normos konstrukciją, konstatuoja, kad (i) pagal paminėtą teisinį reglamentavimą Komisija pretendentų vertinimo organizavimo plano neprivalo sudaryti atskirame rašytiniame dokumente, (ii) Komisija Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją gali aptarti žodžiu, (iii) ne visa Komisijos aptarta pretendentų vertinimo organizavimo planą sudaranti informacija privalo būti raštu perteikta pretendentams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021).

44.     Iš byloje esančios informacijos apie pranešimus per VATIS nustatyta, kad Departamentas pareiškėjui nuolat teikė informaciją, susijusią su vykdytu ginčo konkursu ir jame dalyvaujančių pretendentų vertinimu Komisijoje. Prieš daugiau kaip 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo Komisijoje pradžios (2021 m. balandžio 16 d.), t. y. 2021 m. balandžio 6 d. pranešimu pareiškėjui per VATIS pateikta: išsami informacija apie pretendentų vertinimą Komisijoje datą (2021 m. balandžio 16 d.), laiką (nuo 9.00 val.) ir vietą (nurodyta, kad šis vertinimas vyks „NUOTOLINIU BŪDU vaizdo konferencijos formatu, kai visi dalyviai tiek pretendentai, tiek komisijos nariai jungiasi iš skirtingų jiems patogių / prieinamų vietų“, „Pretendentai naudojamus telekomunikacijų galinius įrenginius (toliau – TGĮ) turi išsitestuoti patys pagal pateiktą prisijungimo nuorodą“, „Prašome pretendentus konkurso dieną prisijungti nurodytu laiku“, „Svarbu! Prašome susipažinti su Pretendentų į specialistų, patarėjų, padalinių vadovų pavaduotojų pareigas vertinimo komisijoje eiga“, „Taip pat informuojame, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Bus vykdomas interviu, kurio metu turėsite pateikti atsakymus į komisijos narių užduodamus klausimus.“, „Atkreipiame dėmesį, kad pretendento vertinimo komisijos dieną su savimi reikia turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę)“. Taip pat papildomai 2021 m. balandžio 6 d. pareiškėjui per VATIS buvo išsiųstos nuotolinio prisijungimo nuorodos.

45.     Teisėjų kolegija nustatytas faktines aplinkybes (žr. šios nutarties 44 p.) įvertinusi paminėto teisinio reglamentavimo ir pateiktų išaiškinimų (žr. šios nutarties 40–43 p.) kontekste, konstatuoja, kad Departamentas per VATIS pateiktais 2021 m. balandžio 6 d. pranešimais tinkamai įgyvendino Aprašo 39 punkte įtvirtintą reikalavimą pateikti informaciją apie pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį (t. y. pareiškėjui per VATIS buvo pateikta iš esmės visa šios nutarties 41 p. nurodyta informacija). Įvertinus paminėtą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju Komisija prieš posėdį buvo žodžiu aptarusi Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją, todėl šiuo aspektu Komisija nepadarė esminių konkurso organizavimo procedūros reikalavimų pažeidimų.

46.     Dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi vertinant pretendentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pakartotinai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, jai nekyla abejonių, jog Komisija (visi jos nariai) atrankos metu visiems pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus tiesiogiai su ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos (šiuo aspektu nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisija nesilaikė Reglamento priede įtvirtintos rekomenduojamos vertinimo skalės). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise, pareiškėją kaip nors diskriminavo dėl amžiaus (juolab, kad vienas iš trijų 2021 m. balandžio 16 d. dalyvavusių konkurse pretendentų iš esmės buvo pareiškėjo vienmetis, taigi net du iš trijų asmenų buvo vienmečiai). Tai konstatavusi, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl klausimų turinio, jų sudėtingumo, svarbumo, aktualumo ir panašiais aspektais, nes, kaip minėta, teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas.

47.     Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai bei pateiktos aplinkybės, t. y. apie Protokolo su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais gavimo laiką (šios aplinkybės pats pareiškėjas nelaiko teisiškai reikšminga šioje byloje), apie Protokolo motyvuotumą, apie ne tik interviu metodą, bet ir žodinės praktinės užduoties metodą, apie Potvarkio teisėtumo vertinimą, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, o teisėjų kolegija pritaria tokiems vertinimams, jog Protokolo priedais yra ir konkurso garso bei vaizdo įrašas, kad Komisija naudojo tik interviu metodą, o patikslinantys klausimai negali būti vertinami žodinės praktinės užduoties metodu, kad Potvarkis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

48.     Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

49.     Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis