2K-3-719/2026

Baudžiamoji byla Nr. 2K-3-719/2026 Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00086-2024-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš), nuteistajam E. M. (E. M.), civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Orintai Samavičiūtei-Andrulevičienei, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Audronės Žentelienės apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalies, susijusios su civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, atmestas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti: E. M. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda;

I. S. (I. S.) – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda; J. V. – pagal BK 199 straipsnio 2 dalį 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda. Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro bei civilinės ieškovės atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   E. M., I. S. ir J. V. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikdami jų muitinės kontrolei: veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (Baltarusijos Respublikos piliečiais) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, kaltinamajam J. V. iš anksto susitarus su Baltarusijos piliečiais, kad šie iš Baltarusijos į Lietuvą ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą perduos privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes, skraidindami jas meteorologiniais balionais, 2024 m. liepos 17 d. veikdami pagal išankstinį susitarimą stebėjo GPS įrenginiais cigarečių judėjimą iki nusileidimo vietos Trakų ir Varėnos rajonuose laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 17 d. 23.00 val. iki 2024 m. liepos 18 d. 5.00 val., taip nepateikdami muitinės kontrolei per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką penkiais meteorologiniais balionais gabeno 5000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 22 406 Eur ir viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.

2.   Be to, E. M., I. S. ir J. V. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytą tvarką – Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 3.1, 3.2, 3.1.1 papunkčių reikalavimus, kurie nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius, 4.1.2 papunkčio reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, pagal išankstinį susitarimą gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, atgabentas 2024 m. liepos 17 d. kontrabanda meteorologiniais balionais, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos Trakų ir Varėnos rajonuose iki J. V. namų E. M. 2024 m. liepos 17 d. apie 23.00 val. iš Šalčininkų miesto savo vairuojamu automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų vietovių, esančių Trakų rajone, sukrovė į automobilį 3 ryšulius, kuriuose buvo 3000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, o J. V. ir I. S., šiam vairuojant, o J. V. vykstant kaip keleiviui, automobiliu „Audi A6“ nuvyko iki tiksliai nenustatytų vietovių, esančių Varėnos rajone, ir sukrovė į automobilį 2 ryšulius, kuriuose buvo 2000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, taip gabeno 5000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 22 406 Eur ir viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, kol 2024 m. liepos 18 d. apie 7.20 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

II. Kasacinio skundo argumentai

3.   Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir bylos dalį, susijusią su civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pareikšto civilinio ieškinio, netinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias turtinės žalos sampratą baudžiamajame procese, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, reglamentuojantį pareigos mokėti akcizų mokestį atsiradimą, ir kitus susijusius teisės aktus, turinčius reikšmės teisingam civilinio ieškinio išsprendimui. Toks netinkamas teisės normų taikymas ir aiškinimas lėmė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalies pažeidimus, sukliudžiusius priimti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą dėl pareikšto civilinio ieškinio.

3.2. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad E. M., I. S. ir J. V. ne tik padarė BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 5000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, bet ir nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, nes šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis neteisėtai disponavo. Šios neteisėtai gabentos akcizinės prekės – cigaretės nebuvo iš karto sulaikytos ir konfiskuotos muitinės ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, o nuteistieji jomis dar kurį laiką disponavo. Taigi, nuteistųjų veika šioje byloje sudaro dviejų nusikalstamų veikų – kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis – realiosios sutapties atvejį. Tokiais bendrais E. M., I. S. ir J. V. veiksmais buvo visiškai realizuotos tiek kontrabandos į Lietuvos Respubliką, tiek disponavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių nusikaltimų formaliosios sudėtys – cigaretės pateko į Lietuvos Respublikos ir kartu Bendrijos muitų teritoriją, tačiau akcizų mokestis už jas nebuvo sumokėtas. Taigi valstybei buvo padaryta turtinė žala negauto mokesčio pavidalu.

3.3. Pagal 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 6 straipsnio 2 dalį, prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Šios direktyvos tikslais „išleidimas vartoti“ – akcizais apmokestinamų prekių laikymas arba saugojimas, įskaitant pažeidimo atvejus, joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas (6 straipsnio 3 dalies b punktas). Tuo tarpu Lietuvos teismų praktikoje BK 1992 straipsnyje apibrėžtu akcizais apmokestinamų prekių laikymu pripažįstami bet kokie tyčiniai veiksmai, susiję su faktiniu akcizais apmokestinamų prekių buvimu kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais šių prekių laikymui nustatytą tvarką. Šiai bylai aktualiu aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žodis „laikomas“ turėtų būti suprantamas kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį, t. y. žodis „laikyti“ apima visus nurodytų prekių buvimo pas tam tikrą asmenį atvejus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-689/2007).

3.4. Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punktas nustato, jog asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti apskaičiuotus akcizus, akcizais apmokestinamų prekių laikymo arba saugojimo atveju, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalies b punkte, yra asmuo, laikantis ar saugantis akcizais apmokestinamas prekes, arba bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis laikant ar saugojant akcizais apmokestinamas prekes, arba šie asmenys bendrai pagal solidariosios atsakomybės principą. Ši direktyvos nuostata yra perkelta į Akcizų įstatymo 9 straipsnio 14 dalį. Akcizų įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio prievolės mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiradimą, 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas (įskaitant pažeidimo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai, vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis, nesumokėti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Tuo tarpu Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios skolos muitinei išnykimo atvejus, e ir f punktuose nustatyta, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos (e punktas); kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn.

3.5. Remiantis pirmiau aptartomis bylos aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai šioje byloje taikyti nepagrįstai. Nuteistieji neapsiribojo vien tik kontrabandos (BK 199 straipsnio 2 dalis) nusikalstamos veikos padarymu, bet kartu įvykdė ir kitą savarankišką bei baigtą nusikalstamą veiką – neteisėto disponavimo kontrabanda įvežtomis akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnio 2 dalis). Būtent dėl šios realiosios nusikalstamų veikų sutapties susiformavo prievolė mokėti akcizų mokestį pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Ši prievolė pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalį neišnyko, nes neteisėtai gabentos akcizinės prekės – cigaretės jų neteisėto patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją metu nebuvo sulaikytos ir konfiskuotos, o pateko į šalies vidų ir jomis buvo neteisėtai disponuojama. Todėl tokiais atvejais šios prekės turi būti laikomos akcizais apmokestinamomis prekėmis, už kurias, vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kyla prievolė sumokėti akcizų mokestį.

3.6. Priešingas teisės aiškinimas sudaro prielaidas nepagrįstai išvengti akcizų mokėjimo už neteisėtai įvežtas prekes vien tik dėl to, kad jos buvo atgabentos kontrabanda, nors faktiškai tokios prekės nėra sulaikytos muitinėje ir jomis yra realiai disponuojama šalies viduje. Toks teisės aiškinimas taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 6 ir 8 straipsniuose įtvirtintus teisingumo, mokesčių mokėtojų lygybės ir visuotinio privalomumo principus, nes neteisėtai atgabenę akcizais apmokestinamas prekes į šalies teritoriją ir jomis neteisėtai disponuodami šalies teritorijoje asmenys atsidurtų geresnėje teisinėje padėtyje, nei teisės aktų nustatyta tvarka (legaliai) tokias prekes į Lietuvą įvežantys asmenys, kurie turi pareigą mokėti muitą ir mokesčius dėl analogiškų prekių įvežimo į Lietuvą ir tolesnio disponavimo jomis.

3.7. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga, kurios pagrindu prievolė mokėti akcizus tik prekių įvežimo atveju (tačiau ne neteisėto disponavimo tokiomis prekėmis atveju) neatsiranda, kai išnyksta skola muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktus, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai kontekste turėtų būti suprantama ir aiškinama siaurai – tik tais atvejais, kai per Lietuvos Respublikos sieną gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai (šiuo atveju – akcizais apmokestinamos prekės), kurie nepateikiami muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiama, ir tokie privalomi muitinei pateikti daiktai iš karto sulaikomi ir konfiskuojami, t. y. tik tuo atveju, jeigu padaroma kontrabandos veika. Išlyga negali būti taikoma, kai nustatoma ir kita savarankiška nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, nes tokiais atvejais akcizais apmokestinamos prekės yra įgyjamos ir jomis pradedama disponuoti, todėl dėl jų atsiranda prievolė sumokėti akcizus pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Traktuojant šią teisinę situaciją priešingai, būtų pažeistas vienas iš pagrindinių teisės principų – kad iš neteisės negali gimti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Susidarytų paradoksali, teisinės logikos ir teisingumo neatitinkanti situacija, kai kontrabandos veikos padarymas panaikintų prievolę mokėti akcizus, nors tokia prievolė neabejotinai atsirastų dėl vėlesnio neteisėto disponavimo tomis pačiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis.

3.8. Nagrinėjamu atveju turtinei žalai, pasireiškusiai kaip negautos pajamos dėl nesumokėto akcizų mokesčio, neturi įtakos tai, jog neteisėtai disponuotos prekės nebuvo realizuotos, o vėliau sulaikytos ir sunaikintos, todėl nuteistieji E. M., I. S. ir J. V. iš jų negavo pajamų. Ši aplinkybė nereiškia, kad prievolė sumokėti akcizų mokestį yra išnykusi ar kad atsakomybė už šios prievolės nevykdymą galėtų būti atmesta. Turtinė žala dėl nesumokėto akcizų mokesčio susidaro dėl paties neteisėto disponavimo fakto, nepriklausomai nuo prekių realizacijos ar tolesnio jų likimo. Kad laikomų akcizais apmokestinamų prekių tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizus įtakos neturi, patvirtina ir teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2014, 2K-151-222/2015, 2K-30-788/2023, 2K-94-697/2025).

3.9. Šioje byloje nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės – 5000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ – buvo sulaikytos ne muitinėje ir ne pasienio kontrolės punkte, o Lietuvos Respublikos teritorijoje – (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad šios prekės jau buvo patekusios į šalies vidaus teritoriją ir faktiškai perėjusios į nuteistųjų dispoziciją. Jos nebuvo laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, kaip reikalauja Direktyvos 14 straipsnio 2 dalis, Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ir joms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų prekių įsigijimą, gabenimą, taip pat akcizų už šias prekes sumokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikta. Tokioje situacijoje yra pagrindas taikyti 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, ir šią direktyvą įgyvendinančio Akcizų įstatymo nuostatas (9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), pagal kurias prievolė mokėti akcizus siejama su akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momentu. Pagal minėtos direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Pagal šio straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, šios direktyvos tikslais „išleidimas vartoti“ yra ir akcizais apmokestinamų prekių laikymas arba saugojimas, įskaitant pažeidimo atvejus, joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas. Pagal jau ne kartą minėtą Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą, prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas (įskaitant pažeidimo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai, vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis, nesumokėti.

3.10. Nei Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuoti atvejai, kuriems esant akcizais apmokestinamos prekės yra atleidžiamos nuo akcizų, nei Akcizų įstatymo 33 straipsnyje, kuriame reglamentuoti specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų, nėra nustatyta, kad konfiskuotos ir sunaikintos prekės galėtų būti atleistos nuo akcizų. Priešingai, Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas, sumaišytas, perdirbtas ar laikomas (įskaitant saugojimą) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas. Pagal Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, akcizais apmokestinamos prekės yra ir apdorotas tabakas. To paties įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje paaiškinta, kad apdorotas tabakas – tai cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje. Taigi, Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai ir kategoriškai nurodyta, kad neteisėtai atgabentas ir apdorotas tabakas, įskaitant ir cigaretes, nepriklausomai nuo to, ar jis vėliau buvo konfiskuotas ir sunaikintas, negali būti atleidžiamas nuo akcizų. Esant galimai normų kolizijai tarp šios nuostatos ir Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei nenustačius, kad akcizais apmokestinamos prekės – apdorotas tabakas – buvo sulaikytos muitinės įstaigoje, pagal teisės normų taikymo principą lex specialis derogat legi generali (specialioji norma nugali bendrąją), esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, šiai situacijai yra taikoma specialioji norma, nustatyta Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.

3.11. Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl prievolės mokėti akcizų mokestį išnykimo, remiantis tuo, kad sulaikytos prekės buvo sunaikintos, išaiškinta, kad skola muitinei, kaip tai nurodyta tiek iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusiame Bendrijos muitinės kodekse, tiek ir šiuo metu galiojančiame Sąjungos muitinės kodekse, reiškia importo arba eksporto muitus ir neapima Lietuvos Respublikoje taikomų pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių, todėl, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės – akcizų, PVM, akcizų ir PVM delspinigių – priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, 2K-133-489/2023). Tai reiškia, jog skolos muitinei išnykimas nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizų mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Kaltininkui atlikus neteisėto disponavimo veiksmus su minėtomis prekėmis (akcizais apmokestinamomis cigaretėmis), jam asmeniškai kilo įstatymu įtvirtinta pareiga nedelsiant sumokėti akcizų mokestį ir, šios pareigos neįgyvendinus, valstybei buvo padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025).

3.12. Be kita ko, esminę reikšmę sprendžiant dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nustatymo ir civilinio ieškinio išsprendimo turi ne administracinio pobūdžio Europos Sąjungos teisės aktų (Sąjungos muitinės kodekso) nuostatos, o baudžiamosios, civilinės ir baudžiamojo proceso teisės normos, kuriose įtvirtinta turtinės žalos samprata, nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir žalos kilimo momentas, o būtent – BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, BK 1992 straipsnis. Būtent šių straipsnių nuostatos turi esminę reikšmę baudžiamojo proceso metu sprendžiant, ar tam tikra nusikalstama veika kam nors buvo padaryta žalos. Taigi, nagrinėjamoje byloje spręsdami dėl VMI pareikšto civilinio ieškinio, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo pirmiausia remtis minėtomis nuostatomis dėl turtinės žalos baudžiamajame procese, taip pat nacionalinio teisės akto – Akcizų įstatymo (9 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 33 straipsnio 1 dalis) normomis, kurios kartu su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis patvirtina turtinės žalos atsiradimą. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo nuostatų be jokio teisinio pagrindo šioje byloje netaikė.

3.13. Šioje byloje ieškiniu prašoma atlyginti turtinę žalą, kuri pasireiškė kaip negautos pajamos dėl nesumokėto akcizų mokesčio ir atsirado dėl nuteistųjų padarytos BK 1992 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Dėl tokių nusikalstamų nuteistųjų veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 14 105 Eur turtinę žalą negautų pajamų (nesumokėtų akcizų) forma. Tarp nusikalstamų nuteistųjų veiksmų ir valstybei padarytos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistieji, darydami šią nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad įgyja, laiko, gabena akcizais apmokestinamas prekes pažeisdami teisės aktais nustatytą tvarką, nemokėdami privalomų sumokėti mokesčių, ir norėjo taip veikti. E. M., I. S. ir J. V. atlikus neteisėto disponavimo veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, jiems kilo įstatymu įtvirtinta pareiga nedelsiant deklaruoti ir sumokėti akcizų mokestį ir, šios pareigos neatlikus, buvo sukelta žala valstybei. Valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas tame pačiame baudžiamajame procese (šioje baudžiamojoje byloje) yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, nes šiame procese jau yra surinkti ir įvertinti įrodymai dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų, kuriais buvo padaryta ir VMI civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti turtinė žala dėl atsiradusios ir neįvykdytos prievolės sumokėti akcizų mokestį.

3.14. Dėl šių argumentų teismui net ir padarius priešingą išvadą, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025 buvo konstatuota, kad civilinė ieškovė (VMI) baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, taigi ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja. Atsižvelgiant į tai, VMI civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi, nusprendus, jog šioje kasacinėje nutartyje suformuotas precedentas yra taikytinas šioje byloje, VMI civilinis ieškinys turėjo būti ne atmestas, o paliktas nenagrinėtas. Tačiau pirmosios instancijos teismo pritaikyta įstatymo nuostata – civilinio ieškinio atmetimas, apeliacinės instancijos teismui neištaisius šios klaidos, nagrinėjamu atveju, kai byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl kaltininkų padarytų nusikalstamų veikų, tarp jų ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnio dalis), kurio pagrindu buvo padaryta turtinė žala (nesumokėtas akcizų mokestis), lėmė, kad civilinis ieškovas prarado galimybę pareikšti civilinį ieškinį nusikalstamas veikas padariusiems asmenims Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl prievolės mokėti akcizus ir civilinio ieškinio išsprendimo

5.   Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį akcizų reguliavimą, VMI pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos – 14 105 Eur nesumokėtų akcizų – atlyginimo atmetė. Pagal prokuroro apeliacinį skundą bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, konstatavo, jog šioje byloje susiklosčiusi situacija atitinka Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nurodytas skolos muitinei išnykimo sąlygas, ir pripažino, kad, vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalimi, skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko.

6.   Kasaciniame skunde prokuroras ginčija žemesnės instancijos teismų sprendimus bei skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylos dalį, susijusią su civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, teigdamas, jog teismai netinkamai aiškino bei taikė Akcizų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pareigos mokėti akcizų mokestį atsiradimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo teiginiais ir, išnagrinėjusi klausimą dėl pareigos mokėti akcizus neteisėtai įvežant prekes, pritaria bylą nagrinėjusių teismų išvadoms.

7.   Kadangi byloje pareikštas civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad E. M., I. S. ir J. V. disponavo cigaretėmis, kurios yra akcizų objektas ir turi būti apmokestinamos akcizų mokesčiu, šioje byloje yra aktualus teisinis reguliavimas, nustatytas 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) ir Akcizų įstatyme.

8.   Perkeliant į Lietuvos nacionalinę teisę nuostatas iš 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, 2021 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XIV-777 buvo pakeistas Akcizų įstatymas. Taip nuo 2023 m. vasario 13 d. įsiteisėjo nauja Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Be kita ko, analogiška išimtis buvo įtvirtinta ir Akcizų įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje, kurioje naujai nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamus kaitinamojo tabako produktus, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Šie pakeitimai atitiko ir Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus prievolės mokėti akcizus muitinei išnykimo atvejus (nustatytus Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose).

9.   Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, derinant akcizų teisinį reguliavimą nacionalinėje teisėje su Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatomis, 2021 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XIV-777, be kita ko, buvo pakeistas ir kasaciniame skunde akcentuojamos Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies normos reguliavimas, kaip ir, pavyzdžiui, šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalis – iš įtvirtintų išimčių, kai apdorotas ar neapdorotas tabakas neatleidžiamas nuo akcizų, pašalinta importo sąvoka, kaip ji apibrėžta naujoje Akcizų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje. Taigi, tiek dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, tiek ir dėl sisteminės Akcizų įstatymo analizės matyti, kad, neatsiradus įstatymo nustatytai prievolei mokėti akcizus (Akcizų įstatymo 9, 19 straipsniai), nėra pagrindo ir taikyti specialių atleidimo nuo akcizų pagrindų. Priešingai nei skunde nurodo prokuroras, aptariamo bylai reikšmingo neteisėto akcizų apmokestinamų prekių, nurodytų Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, įvežimo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo pirmiau aptartų bendrų nuostatų, reglamentuojančių prievolės mokėti akcizus atsiradimą, be kita ko, ir juose nustatytų išimčių. Šiuo atveju pirmiau aptartos teisės normos (Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, be kita ko, ir Direktyvos 6 straipsnio 3 dalies d punktas) tiesiogiai nukreipia į Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio e ir f punktus, kuriuose nustatyta, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos ir kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn.

10. Naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje, vadovaujantis pirmiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, be kita ko, ir remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, pateiktu aiškinimu, jog neteisėtai importuotų prekių sulaikymo momentas (kertant valstybės sieną ar vėliau) neturi reikšmės nustatant, ar skola muitinei išnyko pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, konstatuota, kad bylose, kuriose nagrinėjamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d., ir kuriose valstybės institucijų pastangomis buvo užkirstas kelias neteisėtai įvežtas akcizines prekes išleisti vartoti jas sulaikius ir vėliau konfiskavus bei sunaikinus, tokios prekės neapmokestinamos akcizais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-43-788/2026, 2K-56-719/2026).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų 2024 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) Šalčininkuose, netrukus po to, kai perimtos kontrabanda meteorologiniais balionais iš Baltarusijos Respublikos atgabentos akcizais apmokestinamos prekės toliau buvo gabenamos transporto priemonėmis Lietuvoje. Rastos ir paimtos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės) buvo perduotos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui. Vėliau 2024 m. rugpjūčio 29 d. prokurorės nutarimu priimtas sprendimas dėl jų sunaikinimo. 2024 m. spalio 24 d. jos buvo sunaikintos. Taigi nustatyta, kad cigaretės, paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo sulaikytos šalia Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos; neteisėto cigarečių atgabenimo iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją faktas taip pat nustatytas; visos apmokestinamos prekės konfiskuotos bei sunaikintos, taigi į apyvartą nepateko. Tokia situacija visiškai atitinka 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatyme nustatytą neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį (prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda, jei šios prekės sulaikomos, konfiskuojamos ir sunaikinamos).

12. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, konstatuotina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė, jog byloje susiklosčiusi situacija atitinka dvi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nurodytas skolos muitinei išnykimo sąlygas (visos apmokestinamos prekės buvo sulaikytos, vėliau sunaikintos ar konfiskuotos), taip pat Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą analogišką neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, dėl kurios nuteistiesiems neatsirado prievolė sumokėti akcizus, todėl VMI pareikštas civilinis ieškinys byloje atmestas pagrįstai.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios pareigos mokėti akcizų mokestį atsiradimą bei civilinio ieškinio išsprendimą, byloje pritaikytos tinkamai, teismų sprendimai atitinka pirmiau paminėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026 sukurtą precedentą, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                            Olegas Fedosiukas

                                                                                        Algimantas Valantinas

                                                                                        Artūras Ridikas