eA-232-822/2026

Administracinė byla Nr. eA-232-822/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03432-2024-3 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal skundą padavusio asmens atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundą pareiškėjui J. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Skundą padavęs asmuo atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 21RE-(AG-413/06-2024) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta panaikinti J. P. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; paimti J. P. vardu registruotus ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus; J. P. vardu registruotus ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

2.    Atsakovas nurodė, kad Policijos departamentas, nustatęs, jog Europos nuosprendžių informacinėje sistemoje ECRIS (European Criminal Records Information System) yra įrašas apie J. P. turimą teistumą užsienyje, ir nuosprendį LV-C-584000045240001, kuriame nurodyti duomenys atitinka Prokuratūros nurodyme esančius faktinius duomenis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais turėjo teisę, atsiradus teisiniam pagrindui, spręsti, dėl pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo, klausimą. Atsakovas šį sprendimą priėmė įvertinęs Latvijos Respublikos Rytų Žiemgalos prokuratūros prokurorės 2024 m. kovo 20 d. priimtą Prokuroro nurodymą dėl bausmės baudžiamajame procese Nr. 58400004524 (toliau – ir Prokuratūros nurodymas).

3.    Atsakovo vertinimu, LAGK netinkamai aiškino Lietuvos ir Latvijos skirtingas baudžiamojo proceso konstrukcijas nagrinėjant baudžiamąsias bylas supaprastinto proceso tvarka. Policijos departamentas paaiškino, kad Lietuvoje dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 str.). Ir nors teismo baudžiamasis įsakymas lingvistine (įstatymo raidės) prasme nėra teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau teleologine (įstatymo tikslo) prasme prilyginamas nuosprendžiui, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme ir tai įtvirtino BPK 41 straipsnyje. Latvijos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Latvijos Respublikos BPK) 420 (Dėl prokuroro potvarkio dėl nuteisimo priėmimo) ir 421 (Prokuroro potvarkis dėl nuteisimo) straipsnių nuostatos, įrodo, jog Latvijos Respublikoje prokurorams suteikta teisė pripažinti asmenis kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo ir skirti bausmes. Latvijos Respublikos BPK 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas baigiamas prokuroro nurodymu dėl bausmės, išduodamas tokio potvarkio nuorašas ir jis informuojamas apie teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, paaiškinamos baudžiamojo proceso baigties pasekmės. Asmuo pasirašo, kad sutinka su nusikaltimo kvalifikacija ir įsipareigoja atlikti potvarkyje numatytą bausmę. Ir nors lingvistine prasme prokuroro nurodymas dėl bausmės nėra tapatus apkaltinamajam nuosprendžiui, tačiau teleologine prasme baudžiamojo proceso pabaigimas prokuroro nurodymu dėl bausmės turėtų būti prilyginamas apkaltinamajam nuosprendžiui. Tai įrodo ir Europos nuosprendžių informacinėje sistemoje ECRIS (European Criminal Records Information System) esantis įrašas apie J. P. turimą teistumą užsienyje, ir nuosprendį LV-C-584000045240001, kuriame nurodyti duomenys atitinka Prokuratūros nurodyme esančius faktinius duomenis.

4.    Atsakovas teigė, kad LAGK Sprendime vadovavosi ne Prokuratūros nurodymo originalu, bet jo vertimu darytu iš latvių į rusų kalbą, kuris buvo išverstas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą bei apsiribojo tik paviršutinišku ir formaliu lingvistiniu įstatymų aiškinimu visiškai nesigilindamas į taikomų įstatymų paskirtį ir tikslus, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

5.    Atsakovas 2024 m. liepos 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema ECRIS buvo sukurta siekiant užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą, keičiantis teistumo duomenimis, nes buvo konstatuota, kad keitimosi tarp valstybių narių mechanizmas turi būti grindžiamas kompiuterine sistema, kuria informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius perdavimas būtų atliekamas greitu elektroniniu būdu, o perduodama informacija suprantama vienodai visose valstybėse narėse. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjungos Taryba 2009 m. vasario 26 d. priėmė Tarybos pamatinį sprendimą 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL 2009 L 93, p. 23) (toliau – ir Tarybos pamatinis sprendimas). Tarybos pamatiniu sprendimu siekiama, kad informacija apie bet kurio Europos Sąjungos piliečio ankstesnius teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų prieinama visų valstybių narių teismams ir teisėsaugos institucijoms baudžiamosiose bylose ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo ir apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo etapu. Nustatant įvairias prievoles apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiai valstybei narei ir pilietybės valstybei narei, Tarybos pamatiniu sprendimu užtikrinama, kad kiekviena valstybė narė, kitai valstybei narei paprašius, galėtų pateikti visą ir išsamią informaciją apie savo piliečių apkaltinamuosius nuosprendžius. Pamatinis sprendimas grindžiamas principu, kad kiekviena valstybė narė saugo visą informaciją apie savo piliečių atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, įskaitant kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Informacijos mainai tarp valstybių narių paskirtų institucijų organizuojami decentralizuotai, siekiant keistis informacija apie baudžiamąsias bylas arba kitais nacionalinėje teisėje numatytais tikslais. Šitaip padedama įgyvendinti baudžiamųjų bylų teismų sprendimų savitarpio pripažinimo principą, o nacionalinės valdžios institucijos gali gauti informacijos apie teistumą, kuri gali būti svarbi tam tikrai veiklai (pvz., darbinantis vaikų priežiūros srityje). Be to, Pamatiniu sprendimu sudarytos sąlygos sukurti kompiuterizuotą sistemą, kuri leistų greičiau ir lengviau perduoti informaciją apie apkaltinamuosius nuosprendžius (žr., Keitimasis teistumo duomenimis su užsienio šalimis, Informatikos ir ryšių departamentas (ird.lt)). Atsižvelgiant į tai atsakovas teismo prašė vadovautis kompetentingos institucijos – Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemoje ECRIS esančiais įrašais apie J. P. turimą teistumą užsienyje. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju duomenis apie asmens teistumą ir nuosprendį LV-C-584000045240001 pateikė Latvija. ECRIS esančiame nuosprendžio numeryje LV-C-584000045240001 yra naudojamas Prokuratūros nurodymo numeris 58400004524, kas įrodo, jog Prokuratūros nurodymas yra laikomas nuosprendžiu įrodančiu asmens teistumą užsienio valstybėje (Latvijoje). Ir tai yra reikšmingas esminis įrodymas, kad J. P. yra laikomas asmeniu turinčiu teistumą už nusikalstamos veikos Latvijoje padarymą.

6.    Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) atsiliepime į atsakovo skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7.    Pareiškėjo vertinimu, LAGK pagrįstai vadovavosi reikšmingais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016 ir pagrįstai konstatavo, kad asmens teistumas dėl užsienyje padarytos baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos turi būti siejamas su įsiteisėjusiu Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prokuroro priimtas bet koks procesinis sprendimas nėra ir negali būti prilygintas apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

8.    Pareiškėjas pažymėjo, kad asmens teistumas dėl užsienyje padarytos baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos siejamas su vieninteliu sprendimu, kuriame toks teisės pažeidimas gali būti konstatuotas, o būtent įsiteisėjusiu Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

9.    Pareiškėjas nurodė, kad BPK 29 straipsnio 2 dalis, be jokio papildomo aiškinimo tiesiogiai nurodyta, kad teismo baudžiamasis įsakymas yra laikomas nuosprendžiu. Taigi, pagal BPK joks prokuroro sprendimas (nutarimas) nėra ir negali būti prilygintas teismo nuosprendžiui, kas reiškia, kad pagal prokuroro nutarimą joks asmuo negali būti pripažintas kaltu, nuteistas ir įgyti su tokiu sprendimu susijusias teisines pasekmes – teistumą.

10.  Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas skunde nepasisakė dėl GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, todėl pareiškėjo vertinimu, jis neginčijo LAGK išvadų dėl šios normos taikymo.

II.

11.  Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu patenkino atsakovo Policijos departamento skundą ir panaikino LAGK Sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti J. P. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; paimti J. P. vardu registruotus ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus; J. P. vardu registruotus ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

12.  Teismas nustatė, kad:

12.1.  Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. spalio 30 d. J. P. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus. J. P. vardu registruoti ginklai: (duomenys neskelbtini).

12.2.  2024 m. birželio 21 d. Europos nuosprendžių informacinėje sistemoje ECRIS (European Criminal Records Information System) duomenimis apie asmens teistumą užsienyje nurodyta, kad Latvijos Respublika 2024 m. kovo 20 d. J. P. atžvilgiu priėmė nuosprendį Nr. LV-C-584000045240001 baudžiamosios bylos Nr. KL58400004524. Nuosprendžio įsiteisėjimo data 2024 m. balandžio 9 d.

12.3.  Policijos departamento Viešosios tvarkos biure 2024 m. balandžio 12 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 5-IL-10358 „Dėl J. P. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklų paėmimo“, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti J. P. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; paimti J. P. vardu registruotus ginklus bei juos realizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimo galiojimą priimtas vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nes Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų įraše apie pareiškėją pateikta informacija apie tai, kad jam, 2024 m. kovo 20 d. Latvijos Respublikoje, nuosprendžiu byloje KL58480004524 už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų skirta galutinė bausmė – bauda 10 500 Eur ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas 5 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 9 d.

12.4.  Policijos departamentas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu dėl 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 5-IL-10358 pripažinimo netekusiu galios ir naujo sprendimo dėl J. P. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo priėmimo, vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 40 straipsnio 8 dalimi, 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Aprašas) 55 ir 55.1 punktais, Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų pagrindinių dalių paėmimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-V-551, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 18 ir 19 punktų nuostatomis nusprendė: 1) pripažinti netekusiu galios 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 5-IL-10358; 2) panaikinti J. P. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; 3) paimti J. P. vardu registruotus ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus; 4) J. P. vardu registruotus ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

12.5.  LAGK skundžiamu Sprendimu panaikino Policijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 5-IL-11937 dalyje, kuria nuspręsta panaikinti J. P. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; paimti J. P. vardu registruotus ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus; J. P. vardu registruotus ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nelaikomas teistu už nusikaltimą, kai nėra teismo apkaltinamojo nuosprendžio, todėl LAGK neturi pagrindo įvertinti ir pasisakyti dėl veikos pagal Latvijos Respublikos baudžiamąjį įstatymą atitikties nusikaltimui pagal Lietuvos Respublikos BK.

12.6.  Nesutikdamas su LAGK Sprendimu atsakovas kreipėsi į teismą su skundu dėl jo panaikinimo. Skunde iš esmės teigė, kad Sprendime buvo netinkamai išaiškinti Lietuvos ir Latvijos skirtinga baudžiamojo proceso supaprastinta tvarka. LAGK savo išvadas grindė remdamasi Prokuratūros nurodymo vertimu į rusų kalbą.

13.  Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ, kuris reguliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

14.  Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą ir GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, bent vieną iš kurių atitinkantis asmuo pagal šį įstatymą nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, 2016 m. gruodžio 19 d. sprendime priimtame administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016 išaiškino, kad pagal BK 97 straipsnio 1 dalį (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija) asmuo laikomas turinčiu teistumą, tik turint gautą informaciją apie tai, kad asmeniui įsiteisėjo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. LAGK nusprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešioti) ginklus GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų pagrindais, nes pareiškėjas nelaikomas teistu už nusikaltimą, kai nėra teismo apkaltinamojo nuosprendžio.

15.  Teismas nurodė, kad pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 str.).

16.  Teismas iš Prokuratūros nurodymo (vertimo į lietuvių kalbą) nustatė, kad Latvijos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei asmuo įvykdė baudžiamąjį teisės pažeidimą, mažiau sunkų nusikaltimą arba sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta bausmė laisvės atėmimas iki penkerių metų, ir prokuroras, įvertinęs įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir žalą, charakterizuojančius asmenį duomenis ir kitas bylos aplinkybes, yra įsitikinęs, kad šiam asmeniui neturi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bet tai negali būti nenubausta, jis gali užbaigti baudžiamąjį procesą sudarydamas nurodymą dėl bausmės. Jei asmuo įvykdė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta bausmė laisvės atėmimas iki penkerių metų, prokuroro nurodymas dėl bausmės gali būti sudarytas, jei su tuo sutinka vyresnysis prokuroras. To paties straipsnio penktoje dalyje nustatyta, kad prokuroras sudaro nurodymą dėl bausmės, jei kaltinamasis pripažįsta savo kaltę, kompensavo nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat atlygino valstybės išmokėtą kompensaciją ir sutinka užbaigti baudžiamąjį procesą jam skiriant bausmę. Prokuratūros nurodyme konstatuota, kad pareiškėjui nereikia skirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, bet negalima palikti nenubausto. Pareiškėjui nurodyme išaiškinta, kad nurodymas dėl padarytų Baudžiamojo įstatymo pažeidimų arba reikšmingo Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo Generalinės prokuratūros Ikiteisminio baudžiamojo proceso teisminio nagrinėjimo koordinavimo skyriaus prokurorui.

17.  Teismas išanalizavęs Prokuratūros nurodyme pateiktą teisinį reglamentavimą, BPK 418 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio nuostatas, sutiko su atsakovu, kad Latvijoje pareiškėjo atžvilgiu baudžiamasis procesas užbaigtas supaprastinta baudžiamojo proceso tvarka. Dėl to LAGK išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, teismo vertinimu, yra teisiškai nepagrįsta. Teismas rėmėsi BK 97 straipsnio 1 dalies ir 9 dalies nuostatomis.

18.  Iš Prokuratūros nurodymo teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažintas kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 190-1 straipsnio pirmojoje dalyje, 262 straipsnio 1-1 dalyje (su narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais susiję nusikaltimai ir kiti nusikaltimai visuomenei sveikatai, vairavimas neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų), ir bendrai sudėjus paskirtas bausmes už įvykdytas kelias nusikalstamas veikas pareiškėjui skirta 10 500 Eur piniginė bauda, su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 5 metams. Atsakovas nustatė, kad Latvijoje padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir BK 260-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą.

19.  Remiantis tuo kas išdėstyta teismas padarė išvadą, kad LAGK netinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus dėl ko padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nelaikomas teistu už nusikaltimą, nes jo atžvilgiu nėra priimto teismo apkaltinamojo nuosprendžio, tokiu būdu LAGK Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Atsakovo sprendimo priėmimo metu J. P. pagal Latvijos Respublikos prokuratūros nurodymą turėjo teistumą pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl J. P. reputacija GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų kontekste Sprendimo priėmimo metu negali būti laikytina nepriekaištinga.

20.  Teismo vertinimu, 2024 m. birželio 21 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį atitinka Latvijos Respublikos Prokuratūros nurodymo duomenis, todėl atsakovas pagrįstai priimdamas Sprendimą rėmėsi tiek Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, tiek Prokuratūros nurodymo duomenimis.

21.  Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, susiję su Prokuratūros nurodymo latvių kalba nebuvimu byloje neturėjo teisinės reikšmės vertinant LAGK Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau nepasisakė. O atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis minėtomis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 40 straipsnio 8 dalimi, 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu nuostatomis, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą. Dėl to LAGK Sprendimas, teismo vertinimu, negalėjo būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo būti panaikintas.

III.

22.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Policijos departamento skundą kaip nepagrįstą, paliekant galioti LAGK Sprendimą.

23.     Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1.  Visų pirma, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinio, sprendimas priimtas dėl neegzistuojančio Sprendimo panaikinimo, nes tokios LAGK Sprendimo dalies, t. y. kuria nuspręsta „panaikinti J. P. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; paimti J. P. vardu registruotus ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus; J. P. vardu registruotus ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka“, nėra ir niekada nebuvo. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas buvo panaikintas, paimti minėtą leidimą, pažymėjimą, ginklus ir pastaruosius realizuoti buvo nuspręsta atsakovo sprendimu, o ne LAGK Sprendimu. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, dėl ko nusprendė pirmosios instancijos teismas, kokias teisines pasekmes teismo sprendimas sukelia ir kaip jis turėtų būti vykdomas. Svarbu ir tai, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada sprendimo rezoliucinėje dalyje yra pažodinis atsakovo skunde nurodytų reikalavimų pakartojimas. Pareiškėjo atstovo 2024 m. liepos 19 d. pateiktame atsiliepime į atsakovo skundą pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad atsakovo skundo reikalavimas neatitinka LAGK Sprendimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl atsakovo skunde pateiktų reikalavimų ydingumo, bet juos pakartojo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Dėl šios priežasties kyla abejonių ir dėl Sprendimą priėmusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo.

23.2.  Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas, nes teismas netinkamai išaiškino ir netinkamai pritaikė šio ginčo santykį reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, nesivadovavo aktualia teismų praktika.

23.2.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tam, jog, pareiškėjas būtų laikomas turinčiu teistumą GŠKĮ prasme, turi būti duomenys, patvirtinantys, „kad: 1) jis nuteistas už nusikaltimo padarymą Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu; 2) nėra BK 97 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių neatsižvelgiama į įsiteisėjusį kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, inter alia (be kita ko) – kad padaryta veika pagal BK nelaikoma nusikaltimu.“ Pažymėtina, kad šias dvi sąlygas suformulavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio reikšmės sprendžiant dėl asmens teistumo Lietuvoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-776-815/2021, sprendimai administracinėse byloje Nr. A-1504-502/2019, Nr. A-2036- 624/2019). Tokiu būdu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėtojo savo išvadą, padarytą nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016. Tačiau, nors teismas citavo taisyklę, suformuluotą administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016 ir išplėtotą vėlesnėje praktikoje, tačiau ja nesivadovavo ir nenurodęs jokių pagrindžiančių motyvų, priėmė kardinaliai priešingą šiai praktikai sprendimą.

23.2.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kad Latvijos Respublikos Rytų Žiemgalos prokuratūros prokurorės 2024 m. kovo 20 d. nurodymas dėl bausmės baudžiamajame procese Nr. 58400004524 priimtas ne teismo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek BPK ir BK, tiek Tarybos pagrindų sprendime 2008/675/TVR aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas apkaltinamąjį nuosprendį priimantis subjektas – teismas. Sąvokos „teismas“ ir „teisminė institucija“ yra skirtingos ir taikomos skirtingiems subjektams apibrėžti. Tarybos pagrindų sprendime 2008/675/TVR nurodytas teismas, o ne teisminės institucijos, tai reiškia, kad nebuvo ir negalėjo būti Europos Sąjungos teisės aktų leidėjų valios numatyti platesnį ratą institucijų nei teismai, galinčių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, priimdamas Tarybos pagrindų sprendimą 2008/675/TVR įgyvendinančias įstatymo nuostatas – papildydamas BK 97 straipsnį, taip pat įtvirtino, kad teistumą lemia įsiteisėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo, o ne teisminės institucijos, priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kitoks, plečiamasis aiškinimas nėra galimas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai ir neatitinkantis Tarybos pagrindų sprendimo 2008/675/TVR. Atsižvelgiant į tai, kad Latvijos Respublikos prokuratūra nėra teismas, šios valstybės Rytų Žiemgalos prokuratūros prokurorės priimtas sprendimas negali būti laikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl kurio asmuo pripažįstamas turintis teistumą pagal BK 97 straipsnį, taigi ir pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

23.2.3. Pagal BPK joks prokuroro sprendimas (nutarimas) nėra ir negali būti prilygintas teismo nuosprendžiui, pagal prokuroro nutarimą joks asmuo negali būti pripažintas kaltu, nuteistas ir įgyti su tokiu sprendimu susijusias teisines pasekmes – teistumą. Taigi, Latvijos Respublikoje priimtas Prokuratūros nurodymas negali būti prilygintas teismo baudžiamajam įsakymui Lietuvos Respublikoje.

23.2.4. Atsakovo sprendime kaip antras pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos praradimo teisinis pagrindas nurodytas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas, kuriame nustatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą. LAGK Sprendime konstatavo, kad atsakovo sprendimu minėtos GKŠĮ 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos pritaikytos netinkamai ir nepagrįstai įvertinta, jog pareiškėjas per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Atsakovas, teikdamas skundą Regionų administraciniam teismui, apie minėtą LAGK Sprendimo išvadą jokių argumentų nenurodė. Pagal tai darytina išvada, kad šių LAGK argumentų atsakovas neginčijo. Pirmosios instancijos teismas plačiau aplinkybių dėl GKŠĮ 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo taip pat neanalizavo, tiesiog padarė nemotyvuotą išvadą, kad atsakovo sprendimas visa apimtimi yra teisėtas.

23.2.5. Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 1901 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato atsakomybę už narkotinių ir kitų medžiagų, kurių gabenimas yra draudžiamas arba specialiai reglamentuojamas, gabenimą per Latvijos Respublikos sieną, o ne gabenimą apskritai. Atsakomybė už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų numatyta Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 2532 straipsnyje „Neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir pardavimas nedideliais kiekiais bei neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas“, tačiau iš Prokuroro nurodymo turinio matyti, kad J. P. veiksmai kaip tokia nusikalstama veika nebuvo kvalifikuota. Akivaizdu, kad kita veika, konstatuota Prokuroro nurodyme – vairavimas apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (Latvijos Respublikos baudžiamojo įsakymo 262 straipsnio 11 dalis) – niekaip negali būti vertinama ir pripažinta, tą pabrėžė ir LAGK savo Sprendime, nedidelio kiekio narkotinio medžiagų gabenimu. Nepaisant to, atsakovas nusprendė viršyti Prokuratūros nurodymo ir savo kompetencijos ribas ir perkvalifikavo šiame nurodyme konstatuotas veikas. Atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nedidelį narkotinių medžiagų kiekį ne tik gabeno per Latvijos Respublikos sieną, bet ir gabeno, kaip tai numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra padaryta viršijant atsakovo kompetenciją, nepagrįsta jokiomis Prokuroro nurodyme padarytomis išvadomis ir kitomis objektyviomis aplinkybėmis ar teisiniais pagrindais bei pažeidžia vieną pagrindinių baudžiamosios teisės principų – non bis in idem (draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą) principą, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje.

24.     Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.

25.     Atsakovas atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo:

25.1.  Pirmosios instancijos teismo sprendime įvertinta, kad 2024 m. birželio 21 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį atitinka Latvijos Respublikos Prokuratūros nurodymo duomenis, todėl Policijos departamentas pagrįstai priimdamas sprendimą rėmėsi tiek Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, tiek Prokuratūros nurodymo duomenimis bei padarė išvadą, jog LAGK „netinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ko pasekoje padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nelaikomas teistu už nusikaltimą, nes jo atžvilgiu nėra priimto teismo apkaltinamojo nuosprendžio, tokiu būdu LAGK sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo sprendimo priėmimo metu J. P. pagal Latvijos Respublikos prokuratūros nurodymą turėjo teistumą pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl J. P. reputacija GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų kontekste Sprendimo priėmimo metu negali būti laikytina nepriekaištinga.“.

25.2.  Latvijos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnyje numatyta, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodomas įstatymų nustatyta tvarka“ bei Latvijos Respublikos BPK 420 (Dėl prokuroro potvarkio dėl nuteisimo priėmimo) ir 421 (Prokuroro potvarkis dėl nuteisimo) straipsnių nuostatos, įrodo, jog Latvijos Respublikoje prokurorams suteikta teisė pripažinti asmenis kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo ir skirti bausmes. Latvijos Respublikos BPK 422 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas baigiamas prokuroro nurodymu dėl bausmės, išduodamas tokio potvarkio nuorašas ir jis informuojamas apie teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, paaiškinamos baudžiamojo proceso baigties pasekmės. Asmuo pasirašo, kad sutinka su nusikaltimo kvalifikacija ir įsipareigoja atlikti potvarkyje numatytą bausmę“. Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teistumas – tai nusikalstamą veiką padariusio asmens apkaltinamojo nuosprendžio arba bausmės paskyrimo teisinė pasekmė, galiojanti teismo ar prokuroro nurodytu bausmės atlikimo laikotarpiu iki apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo arba panaikinimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to Latvijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad asmuo laikomas nuteistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba nuo prokuroro nurodymo skirti bausmę įsigaliojimo dienos. Įrašas Prokuroro nurodymo pabaigoje „Asmuo pripažįstamas nebaustu, jei vienerių metų laikotarpiu nuo paskirtos bausmės atlikimo neįvykdo naujos nusikalstamos veikos“ taip pat įrodo asmens turimą teistumą. Todėl pagrįstai manytina, kad Prokuratūros nurodymas ir ECRIS įrašas LV-C-584000045240001 įrodo, jog asmeniui buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

25.3.  Pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas negali būti laikomas baudimu už tą pačią veiką antrą kartą, nes leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra viešojo administravimo procedūra ginklų apyvartos srityje, o ne pakartotinis sankcijos taikymas. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas siejamas su įstatyme numatytos sąlygos atsiradimu, kuriai esant, asmuo negali toliau turėti leidimo ginklui, todėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimu vykdoma viešojo administravimo procedūra, susijusi su ginklų apyvartos kontrole, o ne dar kartą taikoma sankcija už tą patį pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

26.  Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl LAGK 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 21RE-(AG-413/06-2024), teisėtumo ir pagrįstumo.

27.  Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad atsakovas pagrįstai priimdamas Sprendimą rėmėsi tiek Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, tiek Prokuratūros nurodymo duomenimis, sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 40 straipsnio 8 dalies, 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą. Dėl to LAGK Sprendimas, teismo vertinimu, negalėjo būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo būti panaikintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

28.  Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29.  Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

30.  Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjui nuo 2019 m. spalio 30 d. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus. Policijos departamento Viešosios tvarkos biure 2024 m. balandžio 12 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 5-IL-10358 „Dėl J. P. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklų paėmimo“, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti J. P. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; paimti J. P. vardu registruotus ginklus bei juos realizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimo galiojimą priimtas vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, nes Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų įraše apie pareiškėją pateikta informacija apie tai, kad jam, 2024 m. kovo 20 d. Latvijos Respublikoje, nuosprendžiu byloje KL58480004524 už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų skirta galutinė bausmė – bauda 10 500 Eur ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas 5 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 9 d. Policijos departamentas, atsižvelgęs į naujai paaiškėjusias aplinkybes, 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 5-S-15400 „Dėl 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 5-IL-10358 pripažinimo netekusiu galios ir naujo sprendimo dėl J. P. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo priėmimo“ nusprendė: 1) pripažinti netekusiu galios 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 5-IL-10358; 2) panaikinti J. P. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; 3) paimti J. P. vardu registruotus ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus; 4) J. P. vardu registruotus ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjui Policijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą apskundus LAGK, buvo priimtas Sprendimas, kuriuo panaikintas Policijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 5-IL-11937 dalyje, kuria nuspręsta panaikinti J. P. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą; paimti J. P. vardu registruotus ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus; J. P. vardu registruotus ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

31.  Teisėjų kolegija, pirmiausiai pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas dėl neegzistuojančio LAGK Sprendimo panaikinimo, nes tokios LAGK Sprendimo dalies, kurią panaikino teismas nėra ir niekada nebuvo, pažymi, kad nepagrįstas pareiškėjo minėtas argumentas, kadangi LAGK Sprendimu nusprendė panaikinti Policijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 5-IL-11937 dalyje, nurodydamas, kad lieka galioti šio sprendimo dalis, kuri susijusi su Policijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 5-IL-10358 pripažinimu netekusiu galios. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl tos LAGK Sprendimo dalies, kuria buvo panaikinama Policijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 5-S-15400 dalis.

32.  Byloje nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas panaikintas ir nuspręsta paimti J. P. vardu registruotus ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus, bei J. P. vardu registruotus ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka, kaip matyti iš Policijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 40 straipsnio 8 dalimi, 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Aprašo 55 ir 55.1 punktais, Tvarkos aprašo 18 ir 19 punktų nuostatomis. Policijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendime išdėstyta, kad iš LAGK buvo gautas Prokuratūros nurodymas, kuriame nurodyta, kad J. P. pripažintas kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas numatytas Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 1901 straipsnio 1 dalyje ir 262 straipsnio 11 dalyje bei jam paskirta subendrinta 10 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams. Prokuratūros nurodymas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 9 d. Baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas dėl to, kad 2024 m. sausio 31 d., 15.10 val., J. P. kirtus Lietuvos–Latvijos valstybinę sieną ir įvažiavus į Latvijos Respublikos teritoriją ties (duomenys neskelbtini), Valstybės pajamų tarnybos Mokesčių ir muitų valdybos darbuotojai, vykdydami į Latvijos Respubliką įvažiuojančių transporto priemonių muitinės patikrą, sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir atliko muitinės patikros veiksmus. Muitinės patikros metu automobilyje (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. P., Valstybės pajamų tarnybos Mokesčių ir muitų valdybos darbuotojai rado ir konfiskavo automobilio salone porankyje tarp priekinių automobilio sėdynių cigarečių pakelyje su užrašu (duomenys neskelbtini) paslėptą skaidrų polimerinį paketą su 0,7486 g džiovintos augalinės kilmės masės, geltonai rudos spalvos, kurioje yra (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu J. P. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 1901 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, J. P., 2024 m. sausio 31 d., 15.10 val., vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kirto Lietuvos–Latvijos valstybinę sieną, vyko pagrindine Latvijos Respublikos automagistrale A7, teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), važiuojant Rygos kryptimi, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tokiu būdu asmuo įvykdė nusikalstamą veiką numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 262 straipsnio 11 dalyje. J. P. padarytos nusikalstamos veikos: neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą; nedidelio kiekio narkotinių medžiagų nepateikimas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturint leidimo narkotinių medžiagų gabenimas per valstybės ieną atitinka BK 2601 straipsnio 1 dalyje numatytai dispozicijai ir yra baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 3 dalies nuostatas šis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip nesunkus nusikaltimas.

33.  Pažymėtina, kad LAGK šioje byloje ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas nelaikomas teistu už nusikaltimą, kai nėra teismo apkaltinamojo nuosprendžio, todėl LAGK neturi pagrindo įvertinti ir pasisakyti dėl veikos pagal Latvijos Respublikos baudžiamąjį įstatymą atitikties nusikaltimui pagal BK. LAGK padarė išvadą, kad Policijos departamentas, priimdamas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą, nepagrįstai taikė GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punkto nuostatas, vertindamas, jog pareiškėjas pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą.

34.  GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.

35.  GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą dėl BK nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka BK nurodyto nusikaltimo sudėties požymius (6 punktas); per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą (8 punktas).

36.  Pagal GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.

37.  GŠKĮ 40 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas. Pagal GŠKĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą, policijos įstaiga ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima panaikinus atitinkamos licencijos, rašytinio sutikimo, leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimą.

38.  Aprašo 55 punkte nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS) dienos arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų, įsiteisėjimo GŠKĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka (Aprašo 55.1 p.).

39.  Pagal Tvarko aprašo 18 punkto nuostatas, įgaliotas pareigūnas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų įsigaliojus sprendimui dėl leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus galiojimo panaikinimo arba suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, raštu pasiūlo ginklų ir šaudmenų savininkui (įpėdiniui ar jo įgaliotam asmeniui) ne vėliau kaip per 6 mėnesius pateikti prašymą dėl tolesnio ginklų naudojimo. Tvarkos aprašo 18 punkte išdėstyta, jog rašte nurodoma, kad, jeigu ginklų savininkas per 6 mėnesius nuo rašto gavimo dienos nesikreips į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklus, šaudmenis, jų dalis, nepasiūlys jų perduoti prekiautojui ginklais ar nepateiks prašymo dėl tolesnio ginklų naudojimo, ginklai ir šaudmenys po 6 mėnesių bus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui juos sunaikinti.

40.  Visų pirma, pažymėtina, pagal Policijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos GŠKĮ bei jį įgyvendinančių Aprašo nuostatas, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus gali būti panaikinamas GŠKĮ 40 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi, nagrinėjamam ginčui svarbiausia aplinkybė – ar atsakovas turimų duomenų pagrindu teisėtai ir pagrįstai konstatavo pareiškėją turint teistumą, dėl ko jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir dėl ko jam išduotas šaunamųjų ginklų naudotojo leidimas turi būti panaikintas 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

41.  Ginčui aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad GŠKĮ, kurio tikslas reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, savaime neapibrėžia, kas yra asmuo, laikomas turinčiu teistumą, palikdamas tai nustatyti BK bendrajai daliai, tai pat kad BK 97 straipsnio 2 dalies nuostata, jog, atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai, GŠKĮ taikymo požiūriu yra svarbi ta prasme, kad ji patvirtina būtinumą vadovautis BK, sprendžiant klausimą, ar asmuo yra priskirtinas prie turinčių teistumą asmenų kategorijos GŠKĮ taikymo prasme (žr., 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-854/2013; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1794-143/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016).

42.  BK 97 straipsnio 1 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija) nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, o teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).

43.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016, kurioje nagrinėtas ginčas dėl sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas įsigyti ir laikyti ginklus dėl asmens teistumo, be kita ko, konstatavo: palyginus BK 97 straipsnio 1 dalies formuluotę, galiojusią iki 2014 m. kovo 25 d., bei formuluotę, įsigaliojusią nuo 2014 m. kovo 25 d., kai buvo perkeltos 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2008/675/TVR) nuostatos, matyti, kad teistumo sąvoka, kaip ji buvo apibrėžta nacionalinėje teisėje, nepakito, t. y. turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, išskyrus tai, kad greta Lietuvos Respublikos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio buvo įrašytas ir Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y., kitoje valstybėje narėje priimtiems apkaltinamiesiems nuosprendžiams teikiama toki pati reikšmė kaip ir mūsų valstybės teismo priimtiems apkaltinamiesiems nuosprendžiams. Be to, BK 97 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos ir sąlygos, kada teismas gali neatsižvelgti į ankstesnį užsienio valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį; Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR įžanginės dalies 3 dalyje nurodyta, kad šio sprendimo tikslas – nustatyti valstybėms narėms minimalią pareigą atsižvelgti į kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Todėl šis pamatinis sprendimas neturėtų trukdyti valstybėms narėms atsižvelgti, remiantis jų teise ir joms turint informacijos, pavyzdžiui, į galutinius sprendimus, priimtus administracinių institucijų, kurių sprendimai gali būti apeliacine tvarka apskųsti baudžiamuosiuose teismuose, nustatančiuose asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos ar veikos, už kurią baudžiama pagal nacionalinę teisę, nes tokia veika laikoma teisės normų pažeidimu. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 2 straipsnyje nurodyta, kad šiame pamatiniame sprendime „apkaltinamasis nuosprendis“ – bet kuris galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, nustatantis asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio „Atsižvelgimas naujoje baudžiamojoje byloje į kitoje valstybėje narėje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį“ nuostatos grindžiamos apkaltinamųjų nuosprendžių prilyginimu – jame nustatomas principas, kad užsienio šalyse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinės pasekmės turi būti lygiavertės nacionalinių teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinėms pasekmėms pagal nacionalinę teisę („lygiavertiškumo principas“). Tai reiškia prievolę atsižvelgti į užsienio šalyse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius laikantis nacionalinės teisės (valstybės narės turi atsižvelgti į užsienyje priimtą nuosprendį tik tiek, kiek privalėtų atsižvelgti į nacionalinio teismo apkaltinamąjį nuosprendį).

44.  BK 97 straipsnio 9 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija) nustato, kad teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu; 3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia; 5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų.

45.  Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1504-502/2019, tam, kad, atsižvelgiant į aptartas teisinio reguliavimo nuostatas, jo aiškinimo ir taikymo praktiką bei bylos faktines aplinkybes, pareiškėjas būtų laikomas turinčiu teistumą Įstatymo prasme esant duomenims, patvirtinantiems, kad: 1) jis nuteistas už nusikaltimo parymą Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu; 2) nėra BK 97 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių neatsižvelgiama į įsiteisėjusį kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, inter alia (be kita ko) – kad padaryta veika pagal BK nelaikoma nusikaltimu. Šiuo aspektu primintina, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 str.), o turinčiais teistumą laikomi tik už nusikaltimo, o ne už baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteisti asmenys (BK 97 str. 1 d.).

46.  Policijos departamentas priimdamas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą vadovavosi ir Europos nuosprendžių informacinėje sistemoje ECRIS (European Criminal Records Information System) esančiu įrašu apie pareiškėjo turimą teistumą užsienyje ir nuosprendį LV-C-584000045240001, kuriame nurodyti duomenys atitiko Prokuratūros nurodyme esančius faktinius duomenis. Kaip jau minėta, Prokuratūros nurodyme pareiškėjas pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 1901 straipsnio pirmojoje dalyje, 262 straipsnio 11 dalyje (su narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais susiję nusikaltimai ir kiti nusikaltimai visuomenei sveikatai, vairavimas neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų), ir bendrai sudėjus paskirtas bausmes už įvykdytas kelias nusikalstamas veikas pareiškėjui skirta 10 500 Eur piniginė bauda, su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 5 metams.

47.  Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo padarytomis išvadomis ir nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo Latvijoje padarytos nusikalstamos veikos atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) 2 dalyje; nedidelio kiekio narkotinių medžiagų nepateikimas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturint leidimo narkotinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną atitinka BK 2601 straipsnio 1 dalyje numatytai dispozicijai ir yra baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

48.  Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog Latvijos Respublikoje priimtas Prokuratūros nurodymas negali būti prilygintas teismo baudžiamajam įsakymui Lietuvos Respublikoje, akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos ir Latvijos baudžiamojo proceso skirtumai nagrinėjant baudžiamąsias bylas supaprastinto proceso tvarka. Lietuvoje dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal BPK 41 straipsnį, teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. BPK 418 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

49.  Kaip nurodė atsakovas procesiniuose dokumentuose, Latvijos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnyje numatyta, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodomas įstatymų nustatyta tvarka“ bei Latvijos Respublikos BPK 420 (Dėl prokuroro potvarkio dėl nuteisimo priėmimo) ir 421 (Prokuroro potvarkis dėl nuteisimo) straipsnių nuostatos, įrodo, jog Latvijos Respublikoje prokurorams suteikta teisė pripažinti asmenis kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo ir skirti bausmes. Latvijos Respublikos BPK 422 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas baigiamas prokuroro nurodymu dėl bausmės, išduodamas tokio potvarkio nuorašas ir jis informuojamas apie teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, paaiškinamos baudžiamojo proceso baigties pasekmės. Asmuo pasirašo, kad sutinka su nusikaltimo Nuorašas tikras Įstaiga Data 4 kvalifikacija ir įsipareigoja atlikti potvarkyje numatytą bausmę“. Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teistumas – tai nusikalstamą veiką padariusio asmens apkaltinamojo nuosprendžio arba bausmės paskyrimo teisinė pasekmė, galiojanti teismo ar prokuroro nurodytu bausmės atlikimo laikotarpiu iki apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo arba panaikinimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad asmuo laikomas nuteistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba nuo prokuroro nurodymo skirti bausmę įsigaliojimo dienos. Įrašas Prokuroro nurodymo pabaigoje „Asmuo pripažįstamas nebaustu, jei vienerių metų laikotarpiu nuo paskirtos bausmės atlikimo neįvykdo naujos nusikalstamos veikos“ taip pat įrodo asmens turimą teistumą.

50.  Nepaisant to, kad pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs tiek Prokuratūros nurodyme pateiktą teisinį reglamentavimą, tiek BPK 418 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio nuostatas, nustatė, kad Latvijoje pareiškėjo atžvilgiu baudžiamasis procesas užbaigtas supaprastinta baudžiamojo proceso tvarka, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, kad Prokuratūros nurodymas ir Europos nuosprendžių informacinėje sistemoje ECRIS įrašas LV-C-584000045240001 įrodo, jog buvo įvykdytos GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų sąlygos. Dėl to LAGK išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir dėl to nebuvo įvykdytos GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų sąlygos yra teisiškai nepagrįsta.

51.  Byloje nustačius, kad baudžiamasis nusižengimas buvo atliktas ir šią aplinkybę patvirtino Prokuratūros nurodymas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, GŠKĮ prasme yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (GŠKĮ 18 str. 2 d. 8 p.).

52.  Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2452-442/2024).

53.  Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, papildomus paaiškinimus, bylos faktines aplinkybe, bei aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo sprendimo priėmimo metu J. P. pagal Latvijos Respublikos prokuratūros nurodymą turėjo teistumą pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl J. P. reputacija GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų kontekste LAGK Sprendimo priėmimo metu negali būti laikytina nepriekaištinga.

54.  Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nelemia kitokio faktinių aplinkybių vertinimo ir neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

55.  Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                              Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė