eA-34-575/2023
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Administracinė byla Nr. eA-34-575/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00345-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 12.17 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 4 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Reksus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė: I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Reksus“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Komisija) ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuriuo sąrašo numeriu 314 į nenaudojamų žemės sklypų 2020 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) buvo įtrauktas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas).
2. Komisija 2021 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 21R1-20(AG1-270/09-2020) (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymu patvirtintą Sąrašo dalį, kuria įtrauktas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas.
3. Atsakovas Administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo vertinimu, Komisija netinkamai aiškino skundo padavimo termino pradžią, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
5. Atsakovas, vadovaujantis Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu 2021 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-286 „Dėl nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas), ir byloje esančiais duomenimis, nurodė, kad Komisijos išvada, jog Įsakymo išviešinimas, paskelbiant jį atsakovo interneto svetainėje, yra teisiškai nereikšmingas ir nesukuriantis jokių imperatyvių pareigų ir pasekmių, ne tik prieštarauja nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Aprašo 3 punktui, bet ir paneigia norminio teisės akto, kuriame nustatytos savivaldybės valdymo sričiai, t. y. vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų, aktualios visuotinai privalomos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, kurios reikalingos siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu suteiktas teises ir vykdyti nustatytas pareigas, visuotinio privalomumo pobūdį.
6. Atsakovas nurodė, kad informacija apie Įsakymą 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt, todėl Komisijos išvada, jog skundo padavimo pradžios data laikytina 2020 m. lapkričio 9 d., kai pareiškėjas gavo informaciją iš atsakovo, o ne 2020 m. rugsėjo 16 d., kai informacija buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, yra nepagrįsta ir prieštarauja teisės aktams.
7. Administracija nesutiko su Komisijos išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog pareiškėjui turėjo būti žinomos aplinkybės apie priimto Įsakymo svarstymą, būsimą jo priėmimą ir pan. Administracijos filialo Vilijampolės seniūnija 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 22-2-411 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas), registruotu laišku, informavo pareiškėją apie tai, kad žemės sklypas neatitinka Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Pareiškėjas Raštu buvo įspėtas, kad, žemės sklypo savininkui nevykdant Taisyklių reikalavimų, žemės sklypas bus įrašytas į Sąrašą ir apmokestintas maksimaliu žemės mokesčio tarifu. Tai, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ registruotą korespondencijos siuntą, adresuotą pareiškėjui, pristatė į gaunamųjų laiškų dėžutę, o ne įteikė pasirašytinai jam asmeniškai, atsakovo vertinimu, nepaneigia fakto, jog Administracija jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė, o pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie ketinimą žemės sklypą įtraukti į Sąrašą. Pažymėjo, kad net procesiniai dokumentai, siunčiami juridinio asmens buveinės adresu, laikomi įteikti praėjus dešimčiai darbo dienų nuo išsiuntimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 str. 4 d.). Be to, atsakovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 12 d. viešas informacijos apie ketinimą žemės sklypą įtraukti į Sąrašą paskelbimas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje taip pat patvirtina faktą, jog pareiškėjas buvo informuotas apie žemės sklypo nepriežiūrą. Pareiškėjo atstovo 2020 m. lapkričio 3 d. prašymas Administracijai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo apie Įsakymą sužinoti dar 2020 m. spalio 18 d., kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suformavo žemės mokesčio deklaraciją už 2020 m.
8. Atsakovo vertinimu, žemės sklypas iki einamųjų metų rugpjūčio 20 dienos buvo neprižiūrėtas, apleistas menkaverčiais krūmais, nenušienauta žolė. Šias aplinkybes patvirtina žemės sklypo būklė, užfiksuota fotonuotraukose ir nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose. Pareiškėjo pateiktas 2020 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesudaro pagrindo spręsti, jog žemės sklypas buvo tinkamai sutvarkytas, nes žemės sklypo būklė užfiksuota po Įsakymo priėmimo.
9. Atsakovas taip pat teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog Įsakymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Aprašo reikalavimus. Taip pat nenustatyta, kad Administracija, priimdama Įsakymą, viršijo savo įgaliojimus, todėl Komisija nepagrįstai panaikino teisėtą Įsakymą. Atsakovas apibendrina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Komisija netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius.
10. Pareiškėjas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, kad skundo padavimo pradžios data laikytina 2020 m. rugsėjo 16 d., kuomet informacija buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Pareiškėjas pabrėžė, kad jokios informacijos nei apie ketinimą įtraukti jam priklausantį žemės sklypą į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, nei, kad jis buvo įtrauktas, negavo. Pats faktas, kad atsakovas išsiuntė pareiškėjui Įsakymą, savaime nereiškia, kad atsakovas tinkamai įvykdė pareigą numatytą Aprašo 3 punkte – informuoti asmenis, kad jų nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą. Priešingai, tai, kad siunta buvo grąžinta siuntėjui kaip neįteikta, patvirtina tai, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie individualaus administracinio sprendimo jo atžvilgiu priėmimą ir jo turinį, o atsakovas neįvykdė pareigos informuoti asmenį. Aprašo, kaip poįstatyminio teisės akto, 3 punkte įtvirtinta asmens informavimo tvarka negali prieštarauti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintai tvarkai. Dėl šios priežasties Aprašo 3 punkte numatytas reikalavimas – informuoti asmenį registruotu laišku – yra laikomas būtinu ir esminiu viešojo administravimo subjekto pareigos tinkamai informuoti asmenį vykdymo atžvilgiu, o kitokia šio reikalavimo interpretacija būtų laikoma prieštaraujančia Viešojo administravimo įstatymui.
12. Pareiškėjas nurodė, kad neteisėtu ir nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad pareiškėjo atstovo 2020 m. lapkričio 3 d. prašymas Administracijai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo ir galėjo apie Įsakymą sužinoti dar 2020 m. spalio 18 d., kuomet Valstybinė mokesčių inspekcija suformavo žemės mokesčio deklaraciją už 2020 m. Pareiškėjas pabrėžė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija suformuotoje žemės mokesčio deklaracijoje nenurodo ir neturi pareigos nurodyti informacijos apie atsakovo priimtą įsakymą dėl nenaudojamų žemės sklypų sąrašo. Pareiškėjas pažymėjo, kad, gavus už 2020 metus suformuotą Žemės mokesčio deklaraciją, jis sužinojo faktą, jog pagal gautą deklaraciją jam priklausantis žemės sklypas vietoje 2018-2019 metais mokėto 0,36 proc. žemės sklypo mokesčio – 889,2 Eur, buvo apmokestintas net 9 880,00 Eur žemės mokesčiu. Pareiškėjui, gavus informacinį pranešimą apie žemės mokesčio deklaracijos duomenis už 2020 metus, nebuvo žinoma dėl kokių priežasčių buvo pritaikytas būtent toks tarifas. Tam, kad išsiaiškinti dėl kokių priežasčių ir ar pagrįstai bei teisėtai pareiškėjai buvo pritaikytas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į advokatų kontorą ir sudarė atstovavimo sutartį. Advokato prašymu Administracijos filialas Vilijampolės seniūnija 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2-2-983 pareiškėjo advokatą informavo, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 į Sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas. Taigi, pareiškėjas tik 2020 m. lapkričio 9 d., iš Administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2020 m. lapkričio 9 d. rašto, pirmą kartą sužinojo apie priimtą šiuo skundu skundžiamą Įsakymą ir žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą.
13. Atsakovo patikrinimo metu darytose fotonuotraukose matyti skirtingi sklypo vaizdai, vienose fotonuotraukose matyti nušienauta žolė (2020 m. gegužės 6 d. atlikto patikrinimo metu vaizdas beveik visose nuotraukose; 2020 m. rugpjūčio 19 d. atlikto patikrinimo metu vaizdas nuotraukoje Nr. 1), o kai kuriose žolė yra aukštesnė (2020 m. gegužės 6 d. atlikto patikrinimo metu vaizdas nuotraukose Nr. 2-4). Vaizdų fotonuotraukose įvairovė patvirtina faktą, kad žemės sklypas buvo periodiškai prižiūrimas, tvarkomas, pjaunama žolė. Kadangi fotonuotraukose nėra sužymėtos konkrečios žemės sklypo koordinatės ir kryptis, nėra nurodyta ir fotonuotraukų darymo data, todėl neįmanoma nustatyti, kuri sklypo vieta fotonuotraukoje yra užfiksuota, neįmanoma skirtingais laikotarpiais darytų nuotraukų palyginti tarpusavyje, neįmanoma nustatyti koks fotonuotraukos darymo metu buvo žolės aukštis ir pan. Tuo tarpu Aprašo 6 punktas numato pareigą Kauno miesto seniūnams seniūnijų teritorijoje, nustatant nenaudojamos žemės sklypus, surinkti įrodymus (surašyti apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.). Atsakovas skunde teigė, kad kriterijai, kurių nors vieną pažeidus fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė įrašoma į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą, įtvirtinti Taisyklių 7 ir 25 punktuose.
14. Pareiškėjas pabrėžė, kad Apraše nėra nustatyta tokia tvarka, pagal kurią, pažeidus bent vieną kriterijų iš įtvirtintų Taisyklių 7 ir 25 punktuose, fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė įrašoma į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą. Priešingai, Aprašas nustato visą procedūrą, kurios turi būti laikomasi iki Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamo sąrašo sudarymo. Tam yra skirta II Aprašo dalis – „Sąrašo sudarymas“. Visų pirma, joje yra nustatytos pareigos Kauno miesto seniūnams seniūnijos teritorijoje nustatyti nenaudojamos žemės sklypus, surinkti įrodymus. Antra, jiems nustatyta pareiga registruotais laiškais įspėti žemės savininkus apie ketinimą įtraukti į sąrašą ir nustatyti protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti. Trečia, seniūnai privalo atlikti pakartotinę tokių sklypų patikrą. Ketvirta, seniūnai sudaro sąrašus ir kartu su apžiūros aktais su išsamia aprašyta vaizdine medžiaga pateikia atitinkamam Administracijos skyriui. Penkta, atsakingas Administracijos skyrius, gavęs iš seniūnų sąrašus, parengia Administracijos direktoriaus įsakymą dėl sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Administracijos direktoriui. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, Aprašas nenustato jokių konkrečių kriterijų, tuo labiau nurodytų konkrečiuose Taisyklių punktuose, kuriuos pažeidus žemės sklypas įrašomas į nenaudojamos žemės sąrašą.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2352,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, neturėjo duomenų apie tai, ar buvo pareiškėjui įteiktas Raštas. Teismas įvertino, kad toks pašto registruotos siuntos siuntimas, neįsitikinus, ar siunta pasiekė gavėją, neatitinka Aprašo 6 punkto nuostatų, kurios įpareigoja registruotu laišku įspėti sklypo savininką apie ketinimą įtraukti sklypą į Sąrašą. Teismo vertinimu, Sprendime tinkami išdėstyti motyvai, jog tai, kad pareiškėjui siųstina informacija papildomai buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, neatleidžia atsakovo nuo pareigos apie kiekvieną procedūrinį veiksmą (apie ketinimą įtraukti sklypą į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą) pranešti registruotu laišku (siųstiną informaciją papildomai paskelbti ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje).
17. Teismas atmetė atsakovo argumentas, kad pareiškėjas apie Įsakymą turėjo ir galėjo sužinoti dar 2020 m. spalio 18 d., kuomet Valstybinė mokesčių inspekcija suformavo žemės mokesčio deklaraciją už 2020 m. Teismas pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija suformuotoje žemės mokesčio deklaracijoje neprivalo nurodyti ir nenurodo informacijos, kokiu pagrindu asmenims nustatomas vienoks ar kitoks žemės mokesčio tarifas, tuo labiau deklaracijoje nepateikiama informacija apie atitinkamą sprendimą, jo turinį ir pan. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad asmuo, gavęs žemės mokesčio deklaraciją, kartu gauna ir visus dokumentus, kurių pagrindu nustatomas vienoks ar kitoks žemės mokesčio dydis.
18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjui tenkanti pareiga įrodyti, kada jam tapo žinoma apie ginčijamo administracinio akto priėmimą ir / ar paskelbimą, neturėtų tapti našta, neproporcingai ribojanti jo teisę kreiptis į teismą, ir vertintina kiekvienu atvejui individualiai, nepažeidžiant sąžiningai besielgiančio asmens teisėtų lūkesčių ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, 2020 m. gruodžio 3 d. paduodamas skundą Komisijai, nepraleido Įsakymo apskundimo termino, todėl atsakovo argumentą dėl praleisto termino atmetė kaip nepagrįstą.
19. Teismas nurodė, kad Aprašo 6 punkte keliamas išsamumo reikalavimas patikrinimo aktui. Tinkamai surinktais įrodymais, kurių pagrindu žemės sklypas gali būti įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, laikomi tokie aktai, kuriuose surinkta ir išsamiai aprašyta vaizdinė medžiaga, t. y. vien prie akto pridėtos foto nuotraukos neatitinka pačios atsakovo Aprašo 6 punkte numatytų ir keliamų išsamumo reikalavimų. Administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2020 m. gegužės 6 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 22-8-61 (toliau – ir Aktas) nurodyta, kad žemės sklypas apleistas, nenaudojamas. Sklype gausu šiukšlių, buitinių, stambiagabaritinių, žaliųjų atliekų, auga krūmai, žolė nenušienauta. Akte nurodoma, kad pridedamos 9 fotonuotraukos, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas bei žemės sklypo schema. Teismas, įvertinęs prie Akto pateiktas fotonuotraukas, nusprendė, kad Akte minimų buitinių ir stambiagabaritinių atliekų nematyti. Tokių atliekų nėra fiksuota ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. atliktų patikrinimų metu. 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. 22-8-144 ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. 179 nurodyta, kad žemės sklypas apleistas, nenaudojamas. Sklype gausu žaliųjų atliekų, auga krūmai, žolė nenušienauta. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą medžiagą, kurios pagrindu konstatuota, kad žemės sklypas yra apleistas ir nenaudojamas, dėl ko pažeisti Taisyklių 7.7, 7.3; 7.5 punktai, nusprendė, jog žemės sklypo būklė nėra detalizuota. Teismas nurodė, kad, vertinant nuotraukas, neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu patikrinimo akte Nr. 22-8-61 nurodyta, kad sklype gausu šiukšlių, buitinių, stambiagabaritinių atliekų. Teismas įvertino, kad iš padarytų foto nuotraukų negalima suprasti, ar yra vertinamas visas žemės sklypas, ar užfiksuota ir gretimo sklypo būklė, nėra aiškios sklypo ribos, teigiama, kad visas sklypas nenušienautas, nors nuotraukose matyti, kad dalis sklypo nušienauta.
20. Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino Sąrašą. 2020 m. rugsėjo 14 d. Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus rašte Nr. 29-2-878 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ pareiškėjas informuotas, kad už nuosavybės teise valdomą žemės sklypą už 2020 metus priklauso mokėti žemės mokestį sprendime nustatytu tarifu – 4 proc; prie minėto rašto pridėtas Įsakymas. Teismas pažymėjo, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų, t. y. tinkamai neinformavo pareiškėjo apie nustatytus Taisyklių pažeidimus bei apie tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, o priimtas individualus administracinis aktas nepagrįstas tokio akto priėmimo motyvais, kartu siųsti dokumentai to taip pat nepagrindė, todėl buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti atsakovo nurodytais motyvais.
III.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti pilna apimtimi.
23. Atsakovas nurodo, kad pagal Aprašo 3 punktą, kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad Kauno miesto seniūnai, nustatę nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą, registruotais laiškais įspėja žemės sklypo savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.
24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog įspėjimas pareiškėjui buvo siųstas registruota siunta, o tai, kad AB Lietuvos paštas registruotu paštu siunčiamas siuntas karantino laikotarpiu įteikinėjimo kitaip, nei įprasta, Administracija nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nėra susijusi su šio juridinio asmens veikla ar vykdomos veiklos ypatumais. Be to, atsakovas teigia, kad būtent pareiškėjas turi įrodyti, jog minėtos siuntos negavo. Apžvelgęs Aprašo 3 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021, atsakovas nurodo, kad kiekvienas savo teisėmis ir pareigomis besirūpinantis asmuo, žinodamas, jog nevykdo bendros pareigos tinkamai prižiūrėti savo žemės sklypą, turėjo galimybę susipažinti su preliminariais seniūnijų apleistų žemės sklypų sąrašais, galutiniu Sąrašu ir kreiptis į Administraciją dėl išbraukimo iš Sąrašo, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių nevertino.
25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei Administracija, nei Vilijampolės seniūnija, kaip ir kitos institucijos, neturi pareigos informuoti Kauno miesto gyventojų apie norminius teisės aktus, o Taisyklės yra paskelbtos Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje ir Teisės aktų registre.
26. Dėl termino kreiptis į teismą praleidimą atsakovas laikosi pozicijos, kad Įsakymo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje yra objektyvi aplinkybė, su kuria yra tiesiogiai siejama skundo padavimo pradžia, todėl pareiškėjas apie Įsakymą turėjo ir galėjo sužinoti daug anksčiau nei 2020 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjas apie tai, kad padidėjo nekilnojamojo turto mokestis, buvo informuotas dar 2020 m. spalio 18 d. VMI suformavus deklaraciją.
27. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog Administracijos surinkta informacija nebuvo pakankama, jog būtų galima spręsti, kad pareiškėjo turimas žemės sklypas atitiko neprižiūrimo žemės sklypo kriterijus. Akcentuoja, kad pareiškėjo pareiga prižiūrėti savo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, visų pirma kildinama iš Civilinio kodekso (4.37 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo žemės sklypo priežiūra akivaizdžiai neatitiko įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais įtvirtintų reikalavimų. Žemės sklypo nepriežiūra fiksuota atliekant sklypo apžiūras 2020 m. gegužės 16 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovas pažymi, kad 2020 m. gegužės 16 d. nuotraukose matomos sklype besimėtančios automobilių padangos, buitinių baldų liekanos, aukštesnė nei 12 cm žolė, todėl nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, jog nuotraukose stambiagabaričių atliekų nesimato. 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykusios apžiūros metu padarytose nuotraukose akivaizdžiai matoma itin aukšta žolė, viršijanti 12 cm aukštį, augančios smilgos, žydintys aukštaūgiai augalai. Situacija nebuvo pasikeitusi ir trečiosios apžiūros metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Taigi, Administracijos pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog 2020 metais pareiškėjo nuosavybėje turimas žemės sklypas atitiko Aprašo nustatytus neprižiūrimus žemės kriterijus, nes buvo neprižiūrimas (nenušienautas, žolės aukštis akivaizdžiai didesnis nei 12 cm), todėl buvo pažeistos Taisyklės.
28. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, pateikdamas 2020 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių protokolą su antstolių darytomis nuotraukomis, fiksuoja tuos pačius žemės sklypo elementus, todėl negalima sutikti, jog Administracijos pateiktose foto fiksacijose yra matomas ne pareiškėjo nuosavybės teise valdomos žemės sklypo vaizdas. Be to, pareiškėjo teikiami argumentai ir įrodymai nepatvirtina, kad žemės sklypas buvo tvarkomas 2020 m. gegužės, birželio, liepos ar rugpjūčio mėnesiais.
29. Atsakovas pažymi, kad teismas nenurodė administracinio akto panaikinimo pagrindų, nes jis buvo priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Dėl pareigos informuoti žemės sklypų savininkus apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendime teisingai konstatavo, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą (ABTĮ 56 str. 7 d.). Teigia, kad Apraše yra aiškiai pažymima, jog atsakovo pareiga yra registruotu laišku informuoti bei įspėti žemės sklypo savininkus, t. y. užtikrinti realų faktinį informacijos įteikimą. Be to, atsakovas žinojo, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. siųsta siunta buvo grąžinta siuntėjui, t. y. atsakovui – 2020 m. spalio 21 d. kaip neįteikta pareiškėjui.
32. Dėl informacijos skelbimo Kauno miesto savivaldybės puslapyje pareiškėjas pažymi, kad atsakovo argumentai dėl viešos informacijos apie apleistus / neprižiūrimus sklypus paskelbimo Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje yra nepagrįsti, dalis jų nėra susiję su šios konkrečios bylos aplinkybėmis, o cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neatitinka šioje byloje esamų faktinių bylos aplinkybių.
33. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad tai, jog informacija siųstuose raštuose papildomai buvo talpinama internetiniame tinklalapyje patvirtina, jog pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti apie jo atžvilgiu galimai kilsiančius teisinius padarinius, jei žemės sklypo būklė nepasikeis. Priešingai nei teigia atsakovas, Įsakymo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje nėra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas apie Įsakymą turėjo ar galėjo sužinoti anksčiau nei 2020 m. lapkričio 9 d., kai apie tokį įsakymą pareiškėją operatyviai informavo iš atsakovo gavęs advokatas M. Š.
34. Teigia, kad teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo pateikti įrodymai, kurių pagrindu žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, neatitinka Aprašo 6 punkte numatytų ir keliamų išsamumo reikalavimų. Atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes sklypo būklė nebuvo detalizuota, faktai nebuvo pagrįsti objektyviais duomenimis, priimtas individualus administracinis aktas nepagrįstas tokio akto priėmimo motyvais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą bei teisinį reglamentavimą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų, t. y. tinkamai neinformavo pareiškėjo apie nustatytus Taisyklių pažeidimus bei apie tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, o priimtas individualus administracinis aktas nepagrįstas tokio akto priėmimo motyvais, kartu siųsti dokumentai to taip pat nepagrindžia, todėl buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
35. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog Įsakymas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas objektyviai sužinoti apie žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą galėjo tik 2020 m. lapkričio 9 d., kai buvo gauta informacija iš atsakovo pagal pareiškėjo atstovo kreipimąsi. Byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai pagrindžiančių ankstesnį sužinojimą, todėl skundo padavimo Komisijai pradžios data pagrįstai laikyta 2020 m. lapkričio 9 d.
38. Aprašo 3 punktas numato, kad kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašo 6 punkte numatyta, kad Kauno miesto seniūnai (toliau – seniūnai) seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą
39. Vilijampolės seniūnija Rašte, skirtame žemės sklypo savininkui UAB „Reksus“, nurodė, kad žemės sklypas neatitinka Taisyklių keliamų reikalavimų ir atitinka Apraše minimus kriterijus, todėl pareiškėjas turi skubiai, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 8 d., sutvarkyti žemės sklypą pagal Taisyklių keliamus reikalavimus, apie rezultatus informuoti Vilijampolės seniūniją bei sistemingai palaikyti jame švarą ir tvarką; nurodyta, kad žemės sklypų savininkai (naudotojai), nevykdantys (ignoruojantys) taisyklių reikalavimų gali būti baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, o žemės sklypas gali būti įrašytas į 2020 m. Nenaudojamų žemės sklypų sąrašus bei apmokestinamas maksimaliais žemės mokesčių tarifais. Raštas buvo išsiųstas registruota siunta, tačiau pareiškėjui nebuvo įteiktas pasirašytinai. AB Lietuvos pašto 2021 m. sausio 13 d. rašte Nr. 3-2021-00190 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo pakeista siuntų pristatymo tvarka, registruotosios korespondencijos siuntos iki 2 kg buvo pristatomos į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutes, nereikalaujant gavėjo parašo.
40. Taigi, pareiškėjui negavus atsakovo siųsto registruoto laiško dėl ketinimo ginčo sklypą įtraukti į Sąrašą, bei apie įtraukimą į šį sąrašą, atsakovas tinkamai neįgyvendino savo pareigos pranešti pareiškėjui apie priimtą Įsakymą, susijusį su jo nuosavybės teise turimo ginčo sklypo apmokestinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas informavimas apie priimtą Įsakymą dėl sąrašo yra procedūrinis pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms tik ta apimtimi, kiek jiems sutrukdė įgyvendinti teisinę galimybę inicijuoti atsakovo Įsakymo dėl Sąrašo pakeitimą (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-53-968/2022).
41. Įvertinusi Apraše (3 ir 6 p.) ir Taisyklėse (71.1, 71.2, 71.3, 71.4 p.) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui siųstinos informacijos papildomas paskelbimas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt., neatleidžia atsakovo nuo pareigos apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į Sąrašą pranešti registruotu laišku, nes tokiu atveju pažeidžiama žemės sklypo savininko teisė pagal Aprašo 6 punktą ir Taisyklių 71.2 papunktį per 30 dienų nuo informacijos gavimo pašalinti Taisyklių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Aprašo nustatyta tvarka nebuvo pateikta informacija apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į Sąrašą, todėl tokiu būdu buvo paneigta pareiškėjo teisė įvykdyti reikalavimus dėl galimų pažeidimų ir teikti įrodymus dėl jų pašalinimo per suteiktą terminą.
42. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 6 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 22-8-61, 2020 m. rugpjūčio 3 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 22-8-144, 2020 m. rugpjūčio 19 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 179 (toliau kartu – ir patikrinimo aktai) padaryta išvada, jog pareiškėjo žemės sklypas neatitinka Taisyklių 7.1, 7.3 ir 7.5 punktų, t. y. žemės sklypas apleistas, neprižiūrimas, jame gausu šiukšlių, buitinių, stambiagabaritinių, žaliųjų atliekų, jame auga krūmai, žolė nenušienauta. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus patikrinimo aktus ir juose užfiksuotą žemės sklypo situaciją, bei prie minėtų aktų pridėtas nuotraukas, pažymi, kad pateiktos nuotraukos nėra išsamiai aprašytos patikrinimo aktuose, nenurodoma, kokią faktinę aplinkybę jos atspindi ir ką patvirtina. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš padarytų nuotraukų negalima suprasti, ar yra vertinamas visas žemės sklypas, ar užfiksuota ir gretimo sklypo būklė, nėra aiškios sklypo ribos, teigiama, kad visas sklypas nenušienautas, nors nuotraukose matyti, kad dalis sklypo nušienauta. Be to, nors patikrinimo aktuose nurodoma, kad pažeidžiamas Taisyklių 7.3 punktas, numatantis, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, tačiau nei patikrinimo aktuose, nei nuotraukose nėra užfiksuotas žolės aukštis. Darytina išvada, kad skundžiama Įsakymo dalis nepagrįsta objektyviais duomenimis, o įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą Aprašo 6 punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog toks individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, dėl pažeistų procedūrų nebuvo užtikrintas visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.
43. Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, įpareigojantys viešojo administravimo subjektą savo sprendimus grįsti objektyviais duomenimis (faktais), o tai yra ABTĮ 91 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu.
44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
45. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti 1936 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: PVM sąskaita faktūra Nr. 0053 bei 2021 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymas 1936 Eur sumai.
46. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
47. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašoma išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Reksus“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 1936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius