TA-984-821/2022

Administracinė byla Nr. TA-984-821/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03112-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas), patirtą 84,40 Eur turinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.

2.    Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. jį Vilniaus PN pareigūnai patikrino dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, t. y. jo atžvilgiu buvo atlikta greita tyrimo priemonė dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atliktas greitasis tyrimas parodė teigiamą rezultatą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pareiškėjas su tokiu rezultatu nesutiko, todėl teikė prašymą, kad jo tiriamoji medžiaga būtų išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją tyrimui atlikti.

3.    Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį, kad už tyrimą Valstybinėje teismo medicinos laboratorijoje jis buvo priverstas susimokėti pats, t. y. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 84,40 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad artimieji jam siunčia pinigų įsigyti būtinų buitinių ir maisto prekių, bet šiuos pinigus turėjo panaudoti siekdamas įrodyti nekaltumą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šios priežasties suprastėjo jo santykiai su artimaisiais, pablogėjo fizinė ir dvasinė būsenos, jis prastai miega, pakilo kraujospūdis. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

4.    Atsakovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. 2021 m. balandžio 9 d. įtarus, kad pareiškėjas galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis 16.50 val. buvo nuvestas į specialiai tam pritaikytą patalpą patikrinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus greitą tyrimo priemonę (testą) buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo AB-PINACA. 2021 m. balandžio 9 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-266(1).

4.2.    Pareiškėjas nesutiko su testo rezultatais dėl narkotikų vartojimo, todėl paprašė atlikti tyrimą laboratorijoje už jo lėšas (2021 m. balandžio 9 d. prašymas Nr. 50-247(1)). Pareiškėjo prašymu tiriamoji medžiaga 2021 m. balandžio 13 d. buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad pareiškėjo šlapime sintetinių kanabinoidų (ABFUBINACA, ADB-FUBINACA, AB-CHMINACA, 5F-MDMB-PINACA, AM 2201, MDMBCHMICA,WH 018, 5F-APINACA, MDMB CHMINACA), etilo alkoholio nerasta bei tuo pagrindu buvo surašyta Specialisto išvada Nr. T-N 815/2021(01). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje konkrečiai apie medžiagą AB-PINACA pasisakyta nebuvo.

4.3.    Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, veikė išskirtinai teisės aktų nustatyta tvarka.

4.4.    Aktualiame teisiniame reglamentavime nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieš pareiškėją, nei prieš bet kurį kitą nuteistąjį ir savo pareigas atlieka dorai bei atsakingai, nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją, to skunde nenurodo ir pareiškėjas. Kadangi Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistas paneigė Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pritaikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė nesant pažeidimo sudėties.

4.5.    Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala, ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

II.

5.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1.    Pareiškėjui 2021 m. balandžio 9 d. 16.50 val. – 17.10 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo AB-PINACA.

6.2.    Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2020 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją, apmokant tyrimą jo paties lėšomis.

6.3.    Valstybinė teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorija priėmė 2021 m. balandžio 13 d. išvadą Nr. T-N 815/2021(1) (toliau – ir Išvada), iš kurios matyti, kad pareiškėjo šlapime sintetinių kanabinoidų (ABFUBINACA, ADB-FUBINACA, AB-CHMINACA, 5F-MDMB-PINACA, AM 2201, MDMBCHMICA,WH 018, 5F-APINACA, MDMB CHMINACA), etilo alkoholio nerasta.

7.       Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

8.       Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio, 110 straipsnio, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 7, 8.1. 11.1, 12 punktų nuostatas, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadą, pažymėjo, kad pareiškėjo šlapime draudžiamųjų psichiką veikiančių medžiagų nerasta, ir minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, nepažeidė, todėl sprendė, jog pareiškėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai.

9.       Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 5.4 punkto nuostatą apsvaigimo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Teismas iš pateikto 2021 m. balandžio 9 d. Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto Nr. 79-266(4), nustatė, kad pareigūnams kilo abejonė dėl pareiškėjo eisenos – ėjo svyruodamas, todėl buvo nuspręsta atlikti greitąjį tyrimą (testą) apsvaigimui nustatyti, kurio pagalba buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo AB-PINACA. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į kilusius įtarimus, pareigūnai tik vykdė savo tiesiogines pareigas ir kurių veiksmuose dėl to neteisėtumo nenustatyta.

10.     Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21 punkto nuostatas, pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis, todėl pareiškėjo prieštaravimus, kad artimųjų siunčiamus pinigus turėjo panaudoti siekdamas įrodyti savo nekaltumą, vertino kaip nereikšmingus.

11.     Teismas nenustatė, kad pareigūnai būtų pažeidę pareiškėjo apsvaigimo nustatymo procedūrines taisykles, ir pažymėjo kad pareiškėjas argumentų apie pareigūnų konkrečius veiksmus, kuriais jie galimai pažeidė testų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarką, nepateikė, be to, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kad tyrimą atlikę pareigūnai buvo galimai šališki. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog kilus įtarimams pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, nusprendė pareiškėjui atlikti greitąjį tyrimą (testą) apsvaigimui aptikti, pareigūnų veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.

12.     Nenustačius, kad Vilniaus PN pareigūnai 2021 m. balandžio 9 d. greita tyrimo priemone (testu) atlikdami tyrimą, ar pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, veikė neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

III.

13.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtą 84,40 Eur turinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.

14.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, bei neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad atsakovas vadovavosi Aprašo 11.1 punktu ir Taisyklių 21 punktu, tačiau byloje turėjo būti taikoma Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 567 straipsnio 3 dalis, kuri nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo naštos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsakovui nesivadovavus aukštesnės teisinės galios aktu, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

15.  Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, ir prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

15.1.  Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

15.2.  Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui.

15.3.  Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

16.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtą 84,40 Eur turinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.

17.     Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs, kad Vilniaus PN pareigūnai, 2021 m. balandžio 9 d. greita tyrimo priemone (testu) atlikdami tyrimą, ar pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, veikė neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

18.     Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo vadovautis Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio nuostatomis ir įrodyti pareiškėjo apsvaigimo faktą.

19.     Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-602/2021 ir kt.).

20.     Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog pareiškėjui 2021 m. balandžio 9 d. 16.50 val. – 17.10 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo AB-PINACA, todėl pareiškėjas, norėdamas paneigti nustatytą apsvaigimo faktą, paprašė savo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje, kurios išvada nepatvirtino, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai vadovavosi Taisyklių ir Aprašo nuostatomis, kadangi turėjo vadovautis Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir įrodyti pareiškėjo kaltę (apsvaigimo faktą), todėl, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas, įrodinėjimo pareiga (įrodyti, kad pareiškėjas nebuvo apsvaigęs), nepagrįstai buvo perkelta pareiškėjui.

21.     Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnis reglamentuoja visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

22.     Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos yra bendroji teisės norma, reglamentuojanti administracinių nusižengimų bylų aplinkybių ištyrimą, tačiau asmenų neblaivumas yra nustatomas taikant specialųjį reglamentavimą – Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles bei Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašą, todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, vertindami pareiškėjo galimo apsvaigimo faktą, pagrįstai vadovavosi Taisyklių ir Aprašo nuostatomis.

23.     Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Taisyklės nustato <...> laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų <...> neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.

24.     Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas nustato, kad: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (6 p.); pareigūnas gali įtarti, jog suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai ir kt. (7 p.); tikrintojas asmens neblaivumą (girtumą) nustato su specialiąja technine priemone, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka atlikta metrologinė patikra, o apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų nustato su specialiąja testavimui skirta priemone, kurios galiojimo terminas nėra pasibaigęs (9 p.); tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo: asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija (11.1 p.).

25.     Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareigūnai, įtarus, kad asmuo vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, turi iš karto atlikti neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą (Aprašo 6 ir 7 p.), todėl nagrinėjamu atveju, Vilniaus PN pareigūnams kilus įtarimų dėl pareiškėjo galimo apsvaigimo (svyruojanti pareiškėjo eisena), pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, pagrįstai nusprendė pareiškėjui atlikti greitąjį tyrimą (testą) apsvaigimui aptikti, ir tokie pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog Vilniaus PN pareigūnai pažeidė pareiškėjo apsvaigimo nustatymo procedūrines taisykles, testų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarką, t. y. pažeidė teisės aktų reikalavimus, to savo skunde nenurodo ir pareiškėjas. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvada nepatvirtino pareiškėjo apsvaigimo fakto, nepaneigia Vilniaus PN pareigūnų veiksmų teisėtumo, kadangi, kaip matyti iš atsakovo pateikto paaiškinimo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistui paneigus Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pritaikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kaip galimą Vilniaus PN pareigūnų šališkumą patvirtinanti aplinkybė skunde nurodomas dažno pareiškėjo tikrinimo dėl galimo apsvaigimo faktas nepatvirtina neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, juo labiau įvertinus aplinkybę, kad Toksikologijos laboratorija nenustatinėja priemonės AB-PINACA vartojimo.

26.     Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka, kad pareiškėjas, norėdamas paneigti nustatytą apsvaigimo faktą, turėjo savo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje, o šios laboratorijos specialistui paneigus Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Minėta, Vilniaus PN pareigūnai, nusprendę patikrinti pareiškėjo galimą apsvaigimą, neatliko teisės aktams prieštaraujančių veiksmų. Be to, teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų asmeninėmis lėšomis, ir teisės aktai nenustato galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo savo noru ir prašymu patirtos išlaidos už jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Toksikologijos laboratorijoje negali būti vertinamos kaip žala, patirta dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.

27.     Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

28.     Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog kad Vilniaus PN pareigūnai, 2021 m. balandžio 9 d. greita tyrimo priemone (testu) atlikdami tyrimą, ar pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, veikė neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus, teisingai konstatavo, kad nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

29.     Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė