2K-94-489/2024

Baudžiamoji byla Nr. 2K-94-489/2024 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00099-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.29.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. M., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato Edvino Sergaičio ir V. Ž., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl UAB „Milrasa“) ir pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB „Milrasa ir ko“) išteisinta, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu V. Ž. pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl UAB „Milrasa“) ir pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB „Milrasa ir ko“) išteisintas, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „Milrasa“ epizodas) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Milrasa ir ko“ epizodas). R. M. veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „Milrasa“ epizodas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnio 4 dalimi, perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Baudžiamosios bylos R. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Milrasa“ epizodas) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Milrasa ir ko“ epizodas) nutrauktos suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams. Taip pat panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalis, kuria V. Ž. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „Milrasa“ epizodas) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Milrasa ir ko“ epizodas). V. Ž. veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „Milrasa“ epizodas), vadovaujantis BPK 3621 straipsnio 4 dalimi, perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Baudžiamosios bylos V. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Milrasa“ epizodas) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Milrasa ir ko“ epizodas) nutrauktos suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1.   R. M. ir V. Ž. 2022 m. vasario 4 d. išskirtoje iš 78 tomų apimties, susijusioje su 15 kaltinamųjų byloje buvo kaltinami tuo, kad sukčiavo kito naudai, dėl to išvengė didelės vertės turtinės prievolės, suklastojo dokumentą ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala, t. y. R. M. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. būdama juridinį asmenį UAB „Milrasa“ realiai kontroliuojanti direktorė, turėdama teisę atstovauti įmonei UAB „Milrasa“, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas („už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“) būdama atsakinga už įmonės UAB „Milrasa“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir išsaugojimą, turėdama savo žinioje įmonės UAB „Milrasa“ buhalterinės apskaitos dokumentus, ir V. Ž., veikdami bendrininkų nusikalstama grupe ir būdami šios bendrininkų grupės nariai, siekdami bendro sumanymo apgaule išvengti įmonės UAB „Milrasa“ naudai turimų iki 2013 m. rugsėjo 25 d. susidariusių turtinių prievolių įvykdymo, išvengti įmonės UAB „Milrasa“ likvidavimo proceso ir kad valstybinės įstaigos negalėtų pasinaudoti įmonės UAB „Milrasa“ buhalterinės apskaitos dokumentais tirdamos šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, suvokdami savo nusikalstamo veikimo pobūdį bei numatydami, kad nesaugant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebus galima nustatyti įmonės UAB „Milrasa“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir siekdami šių padarinių atsiradimo, 2013 m. rugsėjo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), organizavo įmonės UAB „Milrasa“ akcijų pirkimo–pardavimo tariamąjį sandorį tarp pardavėjos N. R. ir tariamo pirkėjo V. Ž., kurie savo parašais patvirtino netikroje 2013 m. rugsėjo 25 d. įmonės UAB „Milrasa“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytus žinomai netikrus duomenis apie tai, kad N. R. 2013 m. rugsėjo 25 d. pardavė V. Ž. įmonės visas 100-o vienetų akcijas už 100 Lt (28,96 Eur) dydžio įmoką iš V. Ž., pagal šią sutartį realiai R. M. sumokėjo V. Ž. iš anksto sutartą ne mažesnį kaip 500 Lt (144,81 Eur) užmokestį už tai, kad V. Ž. suorganizuos jos (R. M.) sąsajų panaikinimą dėl ankstesnės įmonės UAB „Milrasa“ ūkinės finansinės veiklos. Taip R. M. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą, o R. M. kartu su V. Ž., tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdami bendra tiesiogine tyčia, 2013 m. rugsėjo 25 d. paslėpė turimus įmonės UAB „Milrasa“ buhalterinės apskaitos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje; po to V. Ž., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas bendra tiesiogine tyčia, 2013 m. rugsėjo 25 d. užregistravo juridinius faktus, kad nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. jis tapo įmonės UAB „Milrasa“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, ir dėl netikrų juridinių faktų užregistravimo 2013 m. spalio 10 d. per iš jo, V. Ž., 500 Lt (144,81 Eur) dydžio piniginį atlygį gavusį P. B. pateikė valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgytus ir P. B. suklastotus tikrus dokumentus: 1) 2013 m. spalio 10 d. įmonės UAB „Milrasa“ vienintelio akcininko sprendimą, patvirtinantį netikrus duomenis apie tai, kad P. B. nuo 2013 m. spalio 10 d. atleido V. Ž. iš einamų direktoriaus pareigų ir nuo 2013 m. spalio 10 d. paskyrė save, P. B., eiti direktoriaus pareigas; 2) 2013 m. spalio 10 d. UAB „Milrasa“ akcininkų sąrašą, patvirtinantį netikrus duomenis apie tai, kad P. B. nuo 2013 m. spalio 10 d. yra vienintelis akcininkas. Taip R. M. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupe, panaudojo suklastotus dokumentus bei, suklastodami tikrą dokumentą, panaudodami suklastotus dokumentus ir paslėpdami įmonės UAB „Milrasa“ apskaitos dokumentus – įmonės UAB „Milrasa“ turimų prievolių egzistavimo ir jų galėjimo įvykdyti įrodymus, įmonės UAB „Milrasa“ naudai apgaule neteisėtai išvengė bendrai 2013 m. rugsėjo 25 d. susidariusių didelės vertės – 10 633,45 Eur (36 715,18 Lt) dydžio turtinių prievolių įvykdymo, t. y. 9073,56 Eur (31 329,18 Lt) dydžio mokestinės prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 1559,89 Eur (5386 Lt) dydžio įsipareigojimų kreditorei telefoninio ryšio tiekimo įmonei UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas, padarydami 9073,56 Eur (31 329,18 Lt) dydžio turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 1559,89 Eur (5386,00 Lt) dydžio turtinę žalą įmonei UAB „Tele2“, padarydami didelę bendrą 10 633,45 Eur (36 715,18 Lt, 282,42 MGL) dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui ir privatiems asmenims.

2.   R. M. ir V. Ž. buvo kaltinami tuo, kad jie sukčiavo kito naudai, dėl to išvengė turtinės prievolės, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, suklastojo dokumentą ir panaudojo suklastotus dokumentus, t. y. R. M. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d., būdama juridinį asmenį UAB „Milrasa ir ko“ realiai kontroliuojanti direktorė, turėdama teisę atstovauti įmonei UAB „Milrasa ir ko“, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas („už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“) būdama atsakinga už įmonės UAB „Milrasa ir ko“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei išsaugojimą, turėdama savo žinioje įmonės UAB „Milrasa ir ko“ buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdama bendrininkų grupe su V. Ž., siekdami bendro sumanymo apgaule išvengti įmonės UAB „Milrasa ir ko“ naudai turimų 2013 m. rugsėjo 25 d. susidariusių turtinių prievolių įvykdymo, išvengti įmonės UAB „Milrasa ir ko“ likvidavimo proceso ir kad valstybinės įstaigos negalėtų pasinaudoti įmonės UAB „Milrasa ir ko“ buhalterinės apskaitos dokumentais tirdamos šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, suvokdami savo nusikalstamo veikimo pobūdį bei numatydami, kad nesaugant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebus galima nustatyti įmonės UAB „Milrasa ir ko“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir siekdami šių padarinių atsiradimo, 2013 m. spalio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), organizavo įmonės UAB „Milrasa ir ko“ akcijų pirkimo–pardavimo tariamąjį sandorį tarp pardavėjos E. Š. ir tariamo pirkėjo V. Ž., kurie savo parašais patvirtino netikroje 2013 m. spalio 10 d. įmonės UAB „Milrasa ir ko“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytus žinomai netikrus duomenis apie tai, kad E. Š. 2013 m. spalio 10 d. pardavė V. Ž. įmonės visas 100-o vienetų akcijas už 100 Lt (28,96 Eur) dydžio įmoką iš V. Ž., pagal šią sutartį realiai R. M. sumokėjo V. Ž. iš anksto sutartą ne mažesnį kaip 500 Lt (144,81 Eur) užmokestį už tai, kad V. Ž. suorganizuos R. M. sąsajų panaikinimą dėl ankstesnės įmonės UAB „Milrasa ir ko“ ūkinės finansinės veiklos. Taip R. M. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą bei, tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdami bendra tiesiogine tyčia, 2013 m. spalio 10 d. paslėpė turimus įmonės UAB „Milrasa ir ko“ buhalterinės apskaitos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „Milrasa ir ko“ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d. turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros; po to V. Ž., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas bendra tiesiogine tyčia, 2013 m. spalio 11 d. užregistravo juridinius faktus, kad nuo 2013 m. spalio 10 d. jis tapo įmonės UAB „Milrasa ir ko“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, ir dėl netikrų juridinių faktų užregistravimo 2013 m. spalio 21 d. per iš V. Ž. 500 Lt (144,81 Eur) dydžio piniginį atlygį gavusį P. B. pateikė valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgytus ir P. B. suklastotus tikrus dokumentus: 1) 2013 m. spalio 20 d. įmonės UAB „Milrasa ir ko“ vienintelio akcininko sprendimą, patvirtinantį netikrus duomenis apie tai, kad P. B. nuo 2013 m. spalio 20 d. atleido V. Ž. iš einamų direktoriaus pareigų ir nuo 2013 m. spalio 20 d. paskyrė save, P. B., eiti direktoriaus pareigas; 2) 2013 m. spalio 20 d. UAB „Milrasa ir ko“ akcininkų sąrašą, patvirtinantį netikrus duomenis apie tai, kad P. B. nuo 2013 m. spalio 20 d. yra vienintelis akcininkas. Taip R. M. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupe, panaudojo suklastotus dokumentus bei, suklastodami tikrą dokumentą, panaudodami suklastotus dokumentus ir paslėpdami įmonės UAB „Milrasa ir ko“ apskaitos dokumentus – įmonės UAB „Milrasa ir ko“ turimų prievolių egzistavimo ir jų galėjimo įvykdyti įrodymus, įmonės UAB „Milrasa ir ko“ naudai apgaule neteisėtai išvengė bendrai 2013 m. spalio 10 d. susidariusių 2217,79 Eur (7657,58 Lt) dydžio turtinių prievolių įvykdymo, t. y. 170,3 Eur (590,30 Lt) dydžio mokestinės prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 2046,83 Eur (7067,28 Lt) dydžio mokestinės prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, padarydami valstybės biudžetui bendrai 2217,79 Eur (7657,58 Lt) dydžio turtinę žalą.

3.   Pirmosios instancijos teismas R. M. ir V. Ž. pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl UAB „Milrasa“) ir pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB „Milrasa ir ko“) išteisino, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.  Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 3621 straipsnio 4 dalimi, BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Milrasa“ epizodas), nes kaltinamiesiems inkriminuota padaryta žala neatitiko didelės žalos požymio. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suėjo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, R. M. ir V. Ž. baudžiamąjį procesą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo) nutraukė. Kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Taip pat savo nuosprendžio 19 punkte teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog R. M. būtų žinojusi apie tolesnius V. Ž. atliktus abiejų bendrovių akcijų perleidimus, apie V. Ž. ir P. B. susitarimus, todėl P. B. suklastotų dokumentų panaudojimas R. M. buvo inkriminuotas nepagrįstai ir, bylos duomenimis, nepasitvirtino.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

5.   R. M., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas advokatas E. Sergaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat priteisti iš valstybės 5050 Eur patirtų išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo. Kasatorius nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. M., tinkamai neįvertino P. B. parodymų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir teismo baudžiamojo įsakymo. Skundžiamame nuosprendyje selektyviai ir tendencingai vadovautasi tik ta P. B. parodymų dalimi, kuri yra nekonkreti ir abstrakti, o kita jo parodymų dalis, kur jis aiškino aplinkybes, susijusias su konkrečiomis įmonėmis UAB „Milrasa“ bei UAB „Milrasa ir ko“, ignoruota. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė ne vien tik abstrakčiomis P. B. frazėmis, kuriomis apsiribojo apeliacinės instancijos teismas, o labai konkrečiais jo parodymais apie aplinkybes, susijusias su UAB „Milrasa“ bei UAB „Milrasa ir ko“, būtent kad: 1) apie įmones UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ jam yra žinoma, kad šios įmonės priklausė V. Ž., jis buvo savininkas ir direktorius; 2) nežino aplinkybių, kaip V. Ž. įgijo šias įmones; 3) nežino, kokią veiklą vykdė šios įmonės ir kas buvo už jas atsakingas iki V. Ž.; 4) R. M. nepažįsta; 5) nežino V. Ž. motyvų, kodėl jis tapo šių įmonių savininku ir direktoriumi.

5.2. Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, nes jame nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. M., neva tinkamai neįvertino teismo baudžiamojo įsakymo, priimto P. B., tačiau tame pačiame skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teismo baudžiamajame įsakyme konstatuotos aplinkybės apie V. Ž. ir P. B. susitarimus buvo nežinomos R. M. ir todėl jai reikšti kaltinimai dėl teismo baudžiamajame įsakyme nurodytų dokumentų klastojimo nepasitvirtino.

5.3. Be to, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. M., nurodė labai konkrečius motyvus ir aplinkybes, kuriais grindė nuosprendį, o būtent kad kratų metu pas R. M. ir V. Ž. buvo rasti dokumentai, tokie kaip akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ pirminių buhalterinių dokumentų perdavimo aktai, autotransporto priemonių perdavimo aktas ir kt.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, o liudytojų V. M., R. D. parodymai apie UAB „Milrasa“ bei UAB „Milrasa ir ko“ pardavimą V. Ž. bei realų šių bendrovių apskaitos dokumentų perdavimą V. Ž., kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. M., skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apskritai neanalizuojami, neaptarti ir neatmesti. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo reikšmingą dalį liudytojo P. B. parodymų, o skundžiamą nuosprendį grindė tik selektyviai ir tendencingai parinkta šio liudytojo parodymų dalimi. Neatmesdamas pirmiau įvardytų įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi išteisindamas R. M., bei jų net nevertindamas, aiškiai nenurodydamas pirmosios instancijos teismo padarytų įstatymo taikymo pažeidimų, įrodymų vertinimo klaidų, tačiau padarydamas priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą, jog nepasitvirtino R. M. versija apie realų UAB „Milrasa“ ir „Milrasa ir ko“ akcijų pardavimą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, o skundžiamame nuosprendyje nėra motyvuotų išvadų dėl reikšmingo bylos duomenų vertinimo, todėl jis neatitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimų.

5.5. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „Milrasa ir ko“, net nebuvo pradėtas, o duomenys, susiję su UAB „Milrasa ir ko“, šioje byloje buvo renkami ir buvo gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus net nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Tokie duomenys, gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, neatitinka įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo, nustatyto BPK 20 straipsnio 4 dalyje; be to, tokiais duomenimis negalėjo būti grindžiamas skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis. Iš Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS) duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. Ž. ir R. M. veiksmų išvengiant UAB „Milrasa ir ko“ turtinės prievolės yra pradėtas vadovaujantis 2019 m. liepos 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo M. K. tarnybiniu pranešimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tik po 2020 m. gegužės 27 d. prokurorės nutarimo, t. y. jau pabaigus ikiteisminį tyrimą, byloje „atsirado“ 2019 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas, kuris neva buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks tarnybinis pranešimas be rezoliucijos negali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nors 2022 m. lapkričio 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas FNTT vyriausiasis tyrėjas M. K. paaiškino, kad tarnybinių pranešimų be rezoliucijos nebūna, o šio tyrėjo 2019 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo tik formalumas, nes tikroji ikiteisminio tyrimo pradžia buvo 2014 m. Tokios faktinės aplinkybės atitinka realią situaciją byloje, nes nė vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas, tiriant nusikalstamas veikas, susijusias su UAB „Milrasa ir ko“, po 2019 m. liepos 19 d. tarnybinio pranešimo surašymo nebuvo atliktas. Be to, iš BPK 164 straipsnio turinio išplaukia, kad atlikti bet kokius proceso veiksmus nenusprendus, kad turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, draudžiama.

5.6. Šioje byloje nėra surinkta pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog R. M. yra kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. M. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6.   V. Ž., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas advokatas K. Bieliauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat priteisti iš valstybės patirtų išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą.

6.1. Abu bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai, įvykę 2013 m. rugsėjo 25 d. ir 2013 m. spalio 10 d., išties buvo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nustatyta aplinkybė nepatvirtina realios P. B. ir V. Ž. akcijų pirkimo–pardavimo veiklos, taip pat nepatvirtina R. M. versijos apie realų bendrovių akcijų pardavimą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė vadovaudamasis vienintelio asmens – P. B. parodymų dalimi, kur jis abstrakčiai paaiškino, jog jis jokių sprendimų, susijusių su įmonių valdymu, nepriiminėjo, dokumentų turiniu nesidomėjo, juos tik pasirašydavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, P. B. parodymais nustatyta, kad dokumentus jis pasirašė už atlygį, kurį jam sumokėjo V. Ž., o buhalteriniai dokumentai realiai nebuvo perduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik prielaida, kad P. B. davė parodymus apie UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“, nes aptartuose jo parodymuose nėra užsiminta apie įmonių įsigijimą iš R. M., įmonių pavadinimų jis neatsiminė. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados yra selektyvios, padarytos remiantis ribota bylos medžiaga ir taip esmingai pažeidžiant baudžiamąjį procesą dėl bylos nagrinėjimo visapusiškumo.

6.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino V. Ž. parodymus ir nurodė, kad P. B. buvo visateisis sandorio dalyvis, puikiai suprato, ką daro, pats kreipėsi į V. Ž. nurodydamas, jog užsiima įmonių supirkimu. Tokią išvadą galima padaryti ir iš, taikant procesines prievartos priemones – atliekant elektroninių ryšių kontrolę, gautos informacijos, t. y. pokalbių tarp V. Ž. ir P. B.. Iš šių pokalbių matyti, kad P. B. aktyviai dalyvavo įmonių supirkimo veikloje; taip pat byloje gauti duomenys apie P. B. sąsajas su įmonių supirkimo veikla.

6.3. Aplinkybę, kad UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti V. Ž., o vėliau – P. B., patvirtina faktas, jog jie buvo rasti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu (2014 m. birželio 9 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu paimti, be kita ko, UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ dokumentai). Taip pat iš specialisto išvados matyti, kad minėtų įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti šių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, nes konstatavo, jog V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, nesant pakankamai tai patvirtinančių įrodymų.

7.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinius skundus, kurių argumentai beveik analogiški, prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

7.1. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad esminis argumentas, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas pripažino buvus nusikalstamų veikų sudėtis R. M. ir V. Ž. veiksmuose, buvo selektyviai įvertinti P. B. parodymai, t. y. vadovautasi tik ta jo parodymų dalimi, kuri palanki kaltinimui ir yra visiškai nekonkreti ir abstrakti.

7.2. Nors P. B. atsisakė duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau šis asmuo buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir paaiškino, jog nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. pasirašė UAB „Milrasa“, UAB „Milrasa ir ko“, taip pat ir kitų įmonių, akcininkų sprendimus, akcininkų sąrašus, prašymus registruoti juridinius asmenis registre, įgaliojimus ir kitus dokumentus. Jo visi veiksmai buvo atlikti dėl to, kad už tai jis gaudavo piniginį atlygį iš V. Ž.. P. B. patvirtino, kad su V. Ž. buvo sutarta, jog piniginį atlygį jis gaus tol, kol reikės jo paslaugų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad parodymai, kuriuos įtariamasis duoda teismo posėdžio metu – teisiamajame posėdyje ar apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, patikimumo prasme yra visavertis įrodymas. Taigi pirmosios instancijos teismas, pagrįstai prieš apklausą išaiškinęs P. B. teisę atsisakyti duoti parodymus, nes procese jis buvo įtariamasis, po to pripažintas kaltu, P. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, neturėjo pagrindo nesiremti. Kaip minėta, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu P. B. patvirtino ir 2014 m. birželio 9 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną duotų parodymų teisingumą.

7.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nagrinėjo ir kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2014 m. liepos 15 d. protokolų matyti, kad buvo užfiksuotas V. Ž. ir P. B. bendravimas telefonu, iš jo matyti, jog šie asmenys 2014 m. kovo 24 d. telefonu aptarinėjo galimą klaipėdiečių įmonės, turinčios įsiskolinimų, įsigijimą už 1000 ar 800 Lt atlygį, abu skundėsi itin bloga materialine padėtimi, P. B. prašė paskolinti bent 100 Lt, derino veiksmus, jeigu būtų sulaikyti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, skirtingai negu pirmosios instancijos teismas, aptarė byloje esantį teismo baudžiamąjį įsakymą, iš kurio matyti, kad P. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dokumentų, tarp jų ir UAB „Milrasa“ 2013 m. spalio 10 d. vienintelio akcininko sprendimo, 2013 m. spalio 10 d. akcininkų sąrašo, UAB „Milrasa ir ko“ 2013 m. spalio 20 d. vienintelio akcininko sprendimo, 2013 m. spalio 20 d. akcininkų sąrašo klastojimo ir panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas aptartų P. B. parodymų ir teismo baudžiamojo įsakymo tinkamai neįvertino.

7.4. Taip pat atmestini kasacinių skundų teiginiai, neva apeliacinės instancijos teismas nevertino reikšmingų bylai išspręsti įrodymų – liudytojų V. M., R. D. parodymų apie UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ pardavimą V. Ž. bei realų šių bendrovių apskaitos dokumentų perdavimą V. Ž.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. M. buvo apklausta teisiamajame posėdyje ir parodė, jog surašė perduodamus UAB „Milrasa ir ko“ buhalterinės apskaitos dokumentų segtuvus, kartu su R. M. segtuvus surišo, juos sudėjo į vieną krūvą. Taip pat teisme buvo apklaustas liudytojas R. D., šis nurodė, jog matė, kaip V. Ž. krovėsi dokumentus į savo transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išdėstytų asmenų parodymų visumą įvertino konstatuodama, kad UAB „Milrasa ir ko“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti V. Ž., o vėliau šis įformino tariamą dokumentų perdavimą P. B..

7.5. Nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „Milrasa ir ko“, net nebuvo pradėtas, o duomenys, susiję su UAB „Milrasa ir ko“, šioje byloje buvo renkami ir buvo gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus net nepradėjus ikiteisminio tyrimo; taigi tokie duomenys, gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, neatitinka įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo, nustatyto BPK 20 straipsnio 4 dalyje, ir tokiais duomenimis negalėjo būti grindžiamas skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2014 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl nustatytų nusikalstamų veikų“ (reg. Nr. 04/10-1-43-5313) informavo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininką apie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00099-13 metu paaiškėjusių kitų nusikalstamų veikų požymius. Kaip matyti iš viršininko rezoliucijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, jis pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir pavedė jį atlikti ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00099-13. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ buvo įsteigtos tų pačių asmenų sprendimais bei veiksmais ir siekiant tų pačių tikslų, bendrovių būstinės buvo registruotos tame pačiame gyvenamojo namo bute. Taigi ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo pradėtas bendrininkų grupei, šie veikė bendra tyčia.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.  R. M., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato E. Sergaičio ir V. Ž., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato K. Bieliausko kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 331 straipsnio 3 dalis, 305 straipsnis)

9.    Iš abiejų kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, ginčydami apeliacinės instancijos teismo patvirtintą kaltinimo pagal BK 300 straipsnį pagrįstumą, nurodydami esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir kitus pažeidimus, skundžia apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Kasaciniai skundai iš esmės argumentuojami tuo, kad apygardos teismo išvados yra nepakankamos konstatuoti, jog asmenys, kuriems bylos pagal BK 300 straipsnį nutrauktos, pagrįstai padarė dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo veikas. Apeliacinės instancijos teismas sureikšmino liudytojo P. B., kuris buvo įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje ir kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, parodymus, o į kitų liudytojų (V. M., R. D.) parodymus neatsižvelgė. Šis teismas nesilaikė ir BPK 305 ir 331 straipsnių nuostatų, nes nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties taip ir liko neišdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, o veikos kvalifikavimas aiškiai neatitinka atskleistų bylos aplinkybių.

10.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išties iš esmės pažeidė BPK  331 straipsnio 3 dalies, BPK 305 straipsnio 4 dalies reikalavimus, keliamus tiek bylos įrodymų vertinimui, tiek teismo nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, privalomam turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 300 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties nebuvimo.

11.   BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta, be kita ko, ir tam, kas suklastojo tikrą dokumentą, taip pat žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Svarbu pažymėti ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK  300 straipsnį būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Be to, veiką kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (aktuali bylai įstatymo redakcija), būtina nustatyti, kad asmuo supranta, jog dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

12.  Tais atvejais, kai netikra informacija įtvirtinama oficialiuose teisine tvarka sudarytuose sandoriuose atstovaujant juridinį asmenį, kasacinėje praktikoje yra pasakyta ir tai, kad visų pirma sandorių sudarymas yra bendrovės, kaip juridinio asmens, teisė. Tokio asmens vykdomoje ūkinėje veikloje su kitu juridiniu asmeniu sudaryto sandorio ir juridinio asmens atstovo atliktų veiksmų neteisėtumas neturėtų būti nustatomas atsižvelgiant vien į formalų baudžiamosios teisės draudimą teisinėje apyvartoje kurti dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013).

13.  Šioje byloje, išskirtoje iš didelės apimties bylos, kuri iki šiol nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nagrinėti ir pavežimo paslaugomis besivertusių įmonių UAB „Milrasa“ bei UAB „Milrasa ir ko“ akcijų perleidimo, vykusio iki šių įmonių bankroto, įvykiai. R. M. ir V. Ž. šioje išskirtoje byloje dėl trijų nusikaltimų bendrai surašytame kaltinime kaltinti tuo, kad bendrininkaudami kaip vykdytojai organizavo ir intelektualiai suklastojo (sudarė tariamąjį sandorį) 2013 m. rugsėjo 25 d. UAB „Milrasa“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp N. R. ir V. Ž. (jame nurodyta N. R. pardavė V. Ž. visas įmonės 100-o vienetų akcijas už 100  Lt (28,96 Eur) dydžio įmoką, tačiau realiai R. M. papildomai sumokėjo V. Ž. 500 Lt (144,81 Eur) užmokestį už tai, kad V. Ž. suorganizuos jos (R. M.) sąsajų panaikinimą dėl ankstesnės įmonės UAB „Milrasa“ ūkinės finansinės veiklos. Po to tą pačią dieną V. Ž. sutartį užregistravo Juridinių asmenų registre, t. y. kad nuo šios dienos jis tapo UAB „Milrasa“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Po to bendrininkai tęsė veiką, nes, V. Ž. sumokėjus 500 Lt (144,81 Eur) dydžio piniginį atlygį P. B., šis asmuo VĮ Registrų centrui pateikė tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgytus ir P. B. suklastotus tikrus dokumentus: 2013 m. spalio 10 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti P. B. suklastoti 2013 m. spalio 10 d. UAB „Milrasa“ vienintelio akcininko sprendimas ir tos pačios dienos UAB „Milrasa“ akcininkų sąrašas.

14.  Kitame bylos epizode jie kaltinti 2013 m. spalio 10 d. organizavę UAB „Milrasa ir ko“ akcijų pirkimo–pardavimo tariamąjį sandorį tarp pardavėjos E. Š. ir tariamo pirkėjo V. Ž., kurie pasirašė minėtoje sutartyje, įtvirtindami žinomai netikrus duomenis, kad E. Š. pardavė V. Ž. visas 100-o vienetų akcijas už 100 Lt (28,96 Eur), nors iš tikrųjų R. M., kad įvyktų sandoris, sumokėjo V. Ž. ne mažesnį nei 500 Lt (144,81 Eur) užmokestį už tai, kad V. Ž. suorganizuos jos (R. M.) sąsajų panaikinimą dėl ankstesnės įmonės UAB „Milrasa ir ko“ ūkinės finansinės veiklos. Kitą dieną bendrininkai panaudojo suklastotus dokumentus – 2013 m. spalio 21 d. per iš V. Ž. 500 Lt (144,81 Eur) dydžio piniginį atlygį gavusį P. B. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui P. B. suklastotus tikrus dokumentus – 2013 m. spalio 20 d. UAB „Milrasa ir ko“ vienintelio akcininko sprendimą ir akcininkų sąrašą ir tokiu būdu, suklastodami tikrą dokumentą, panaudojo P. B. suklastotus tikrus dokumentus – UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ vienintelio akcininko sprendimus, patvirtinančius netikrus duomenis apie tai, kad P. B. atleido V. Ž. iš einamų direktoriaus pareigų ir paskyrė save eiti direktoriaus pareigas.

15.  Kaltinimas pagal BK 300 straipsnį šiems asmenims buvo siejamas ir aprašytas esant sutapčiai su kaltinimais padarius kitus pavojingus BK uždraustus sukčiavimo ir įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo veiksmus. Iš R. M. ir V. Ž. pareikštame kaltinime aprašytų bylos aplinkybių sekos matyti, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo sąlyga, leidusi įmones vėliau perleisti kitiems asmenims, bendrininkams ir su P. B. veikti taip, kad buvo paslėpti UAB „Milrasa ir ko“ buhalterinės apskaitos dokumentai, apgaule neteisėtai išvengta UAB „Milrasa ir ko“ naudai bendrai 2013 m. spalio 10 d. susidariusių 2217,79 Eur (7657,58 Lt) dydžio turtinių prievolių įvykdymo, o kitos įmonės atveju, paslėpus UAB „Milrasa“ buhalterinės apskaitos dokumentus, išvengta UAB „Milrasa“ naudai 2013 m. rugsėjo 25 d. susidariusių didelės vertės turtinių prievolių įvykdymo – iš viso 10 633,45 Eur (36 715,18 Lt, 282,42 MGL). R. M. ir V. Ž. išteisinus dėl bendrininkavimo darant nusikaltimus, nustatytus BK 182 ir 222 straipsniuose, o apeliaciniam teismui patvirtinus, kad išties nenustatyta šių nusikaltimų požymių ir nenustatyta tikslo išvengti turtinės prievolės, buvo būtina aiškiai nustatyti, kokios dokumentų sukūrimo ir tolesnių veiksmų su jų tyčiniu neteisėtu panaudojimu teisinėje apyvartoje aplinkybės yra pavojingos ir nusikalstamos. Nuosprendyje nutraukti bylą taip ir nepaaiškinta, kodėl apeliacinės instancijos teismo nustatytas vienintelis bendrininkų siekinys – išvengti UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ likvidavimo proceso teisiniu keliu parduodant akcijas pripažintas neteisėtu ir persekiotinu taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nuosprendyje pašalinus didelės turtinės žalos požymį, neišdėstytas dokumentuose užfiksuotų neteisingų duomenų bei iš jų tyčinio sukūrimo ir panaudojimo teisinėje apyvartoje kilusių neigiamų teisinių pasekmių žalingumas, nenurodyta kilusi grėsmė konkrečių trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams.

16.  Iš apygardos teismo nuosprendžio 9–15 lapų matyti, kad jame plačiai dėstomi atskirų asmenų apklausos rezultatai, tačiau BK 300 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo motyvai ir išvados nuosprendyje nutraukti bylą taip ir liko nepaaiškinti. Bylos aplinkybėmis nemotyvuota, kodėl išteisintųjų veiksmai atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį, kodėl su skolomis įmonių akcijų teisiniu keliu vykdytas perleidimas kitam asmeniui laikytinas pavojingu intelektualiu dokumento klastojimu bei panaudojimu ir sudaro šio nusikaltimo dalyką. Po bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, bylą nutraukus nuosprendžiu, susiaurinus R. M. kaltinimą, nebesiejant jos su P. B. veiksmais priešingai privalomam BPK 331 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimui, kiekvienam bendrininkui neišdėstytos nustatytos įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės. Taip pat palikti prieštaravimai tarp konstatuojamų aplinkybių, kaip antai teismas nustatęs, jog byloje nenustatyta, kad R. M. būtų žinojusi apie V. Ž. tolesnius UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ akcijų perleidimus, apie V. Ž. ir P. B. susitarimus, kitoje motyvų dalyje jau konstatuoja, kad „įmonių akcijų savininkei ir vadovei R. M. aptartu būdu „atsikračius“ įmonių ir atsakomybės už jas, jokio realus vadovo įmonėse nebeliko, buvo apsunkintas valstybės institucijų darbas, pažeisti kreditorių interesai“.

17.  Teismas daug reikšmės teikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. baudžiamajame įsakyme nustatytų aplinkybių vertinimui, draugiško bendravimo tarp V. Ž. ir P. B. faktams, atskirų šio asmens apklausų rezultatams. Išties šiuo įsakymu P. B. pripažintas kaltu dėl 18 įmonių (tarp jų dėl UAB „Milrasa“ ir UAB „Milrasa ir ko“ dokumentų suklastojimo ir panaudojimo), tačiau nei šioje byloje, nei nagrinėjamoje kasacinėje byloje R. M. ir V. Ž. inkriminuotame bendrininkavime klastojant dokumentus, o V. Ž. juos dar ir panaudojant, nėra nuorodų, kad šie asmenys būtų veikę iš anksto susitarusių asmenų grupe su P. B., baudžiamasis įsakymas BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme savaime negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumą R. M. ir V. Ž. byloje. Be to, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, tokią procesinę padėtį turinčio asmens, kokią procese įgijo P. B., parodymai turi būti vertinami daug atsakingiau, skiriant didesnį dėmesį jų savarankiškumui ir objektyvumui, nes yra didelis pavojus, kad jie gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, be to, tokie asmenys duoda parodymus neprisiekę, todėl jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015, 2K-84-1073/2024).

18.  Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, jog apsimestinių sandorių sudarymo pasekmės paprastai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas; sprendžiant dėl dokumentų suklastojimo pavojingumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į neigiamų padarinių valstybei grėsmę, pvz., įrašant į dokumentą netikras sandorių datas gali būti išvengta mokesčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-511/2018). Vien tariamojo ar apsimestinio sandorio įforminimas sutartimi savaime nereiškia, jog ši sutartis suklastota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-7-66-788/2022). Spręsdami klausimą dėl tokių sutarčių pripažinimo suklastotais dokumentais baudžiamosiose bylose, teismai privalo ne tik įsitikinti, kad sutartyje nurodyti duomenys įtvirtina tikrovėje nebūtus faktus, bet ir įvertinti pačios sutarties galimų neigiamų pasekmių reikšmingumą ir pavojingumą, tikrųjų sutarties sudarymo tikslų keliamą grėsmę trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams. Atsižvelgtina ir į tai, ar vertinamo tariamojo ar apsimestinio sandorio atskleidimas ir jo pažeistų kitų asmenų teisių atkūrimas nepriklauso išskirtinai kitų teisės šakų (administracinių nusižengimų, civilinės, mokesčių, darbo) reguliavimo sričiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-788/2022, 2K-70-788/2024). Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad tokie kasacinėje teismų praktikoje nustatyti teisiniai vertinimai apeliacinės instancijos teismo tinkamai neatlikti.

19.  Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas, kodėl išteisintųjų padarytos veikos atitinka dokumentų klastojimo požymius, remiasi kasacinės instancijos teismo praktika, formuojama kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017, tačiau minėtoje nutartyje faktinė ir teisinė situacija yra visiškai kitokia nei nagrinėjamoje byloje, todėl ji nagrinėjamai bylai negali būti taikoma kaip precedentas. Šioje nutartyje nenustatytas dokumento klastojimo dalykas, netgi konstatuota, kad bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje bei UAB „U“ duomenų perdavimo–priėmimo akte nebuvo įrašyta kokia nors melaginga informacija, reikšminga BK 300 straipsnio taikymo prasme. Nutartyje vertinti kaltininko veiksmai padaryti esant sukčiavimo grandinei (dėl apgaulės išvengiant didelės vertės turtinės prievolės UAB „U“ naudai) ir įtvirtinta pagrindinė taisyklė, kad kaltininko veiksmai peržengia kreditorių ir skolininkų įprastų santykių ribas ir laikytini sukčiavimu BK 182 straipsnio prasme, jei kaltininkas, turėdamas PVM apskaičiuotą prievolę, sąmoningai siekia įmonės bankroto, kad įmonė taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, ir dėl prievolės neįvykdymo bei esminės apgaulės padaro kreditoriams turtinės žalos, prarandama reali galimybė apginti savo teises civilinėmis ar administracinėmis teisinėmis priemonėmis arba toks teisės gynimas būna pasunkintas.

20.  Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį nutraukti bylą, tinkamai nepagrindė kaltinimo asmenims, kuriems byla nutraukta, pagrįstumo. Pirmiau šioje nutartyje nurodyti BPK pažeidimai laikyti esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis be pakeitimų.

Dėl išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti atlyginimo

21.  R. M., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas advokatas E. Sergaitis kasaciniu skundu, be kita ko, prašo priteisti iš valstybės išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą, t. y. 5050 Eur (iš jų 1000 Eur už kasacinio skundo surašymą). Iš valstybės priteisti išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą kasaciniu skundu taip pat prašo ir V. Ž., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, bei jo gynėjas advokatas K. Bieliauskas, tačiau dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas, prie kasacinio skundo nepridėta. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

22.  Įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Kito aktualaus teisės akto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų nustatant būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydį, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-976/2023, 2K-128-648/2023).

23.  Palikus galioti išteisinamąjį nuosprendį, spręsdama dėl priteistino išlaidų atlyginimo dydžio ir jų priteisimo tvarkos, teisėjų kolegija taiko BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priteisia atlyginti išlaidas advokato E. Sergaičio teisinei pagalbai R. M. kasaciniame teisme.

24.  Dėl kitos prašymų dalies, atsižvelgiant į tai, kad advokatas K. Bieliauskas nepateikė išlaidų pagrindimo dokumentų, o bylos nagrinėjimo teisme metu advokatų išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, klausimai iš viso nebuvo spręsti, taikant BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos išlaidos nustatytinos ir atlygintinos vykdant nuosprendį pirmiau nurodyto BPK straipsnio tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį be pakeitimų. Iš valstybės lėšų R. M. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) išlaidoms už advokato paslaugas nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                                          Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas

Tomas Šeškauskas