eA-1533-261/2021

Administracinė byla Nr. eA-1533-261/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00127-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 14.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Poraistė“ 2020 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) priimtas Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymas Nr. N-7K-02-03 ir Nr. N-7K-02-04 (toliau – ir Pažymos).

2. Pareiškėjas nesutiko su Pažymomis, kuriose jam suformuluotas įpareigojimas valstybinės žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), iki 2020 m. lapkričio 13 d. atkurti mišką. Paaiškino, kad ginčo Žemės sklypai patenka į (duomenys neskelbtini) durpių išteklių telkinio teritoriją. Pareiškėjas šį telkinį teisėtai eksploatuoja nuo 1992 metų, šiuo metu – pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir LGT) 2018 m. birželio 22 d. išduotą pakartotinį leidimą Nr. KN-18-34p (toliau – ir Leidimas) ir prie jo sudarytą naudojimo sutartį, galiojančią iki 2043 m. birželio 21 d. (toliau – ir Naudojimo sutartis). Vadovaujantis 2004 metų (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto (toliau – ir Naudojimo projektas) 1–2 dalies reikalavimais, visame durpių telkinio plote, įskaitant ir Žemės sklypus, kas 20 m įrengti bareliniai grioviai, taip pat surenkamieji ir nuvedamieji kanalai, kurie sudaro bendrą telkinio nusausinimo sistemą. Ši nusausinimo sistema matyti ir Pažymose. Vandens surenkamieji kanalai, apjuosiantys (duomenys neskelbtini) durpių telkinį ir atribojantys gavybos laukus nuo supančio miško, pievų, laukų, iš dalies saugantys aplinkinę teritoriją nuo per didelio įmirkimo, drenuojantys nuo duburio šlaitų ir peršlapusių plotų nutekantį vandenį, yra palaipsniui gilinami. Telkinio plote numatytas medžių ir krūmų iškirtimas, medienos išvežimas, kelmų išrovimas ir išvežimas, giluminis sluoksnio frezavimas, pošūsninių juostų ir uždaro drenažo įrengimas. Vadovaujantis Naudojimo sutarties 12 punktu, Naudojimo projekto 3 dalimi, pabaigus eksploatuoti (duomenys neskelbtini) durpių telkinį, pareiškėjas turės rekultivuoti šį telkinį renatūralizacijos būdu į pelkę. Tai reiškia, jog, panaikinus telkinio nusausinimo sistemą bei pakėlus vandens lygį, (duomenys neskelbtini) durpių telkinys turės būti užvandenintas. Tokia rekultivacijos kryptis parinkta įvertinus teisės aktais reikalaujamas įvertinti telkinio savybes ir kitas aplinkybes, įskaitant tai, kad šis telkinys, kaip buvusi pelkė, yra linkęs kaupti drėgmės perteklių (Naudojimo projekto 3 dalis). Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo reikalavimas įrengtame ir nebaigtame eksploatuoti (duomenys neskelbtini) durpių telkinyje, Žemės sklypų ribose, iki 2020 m. lapkričio 13 d. atsodinti mišką, įskaitant tas telkinio dalis, kurios turi būti privalomai valomos, t. y. šalinami medžiai ir krūmai, prieštarauja ne tik Leidimo, Naudojimo sutarties bei su institucijomis suderinto Naudojimo projekto nuostatoms, bet ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (pvz., 109 str. 2 d. 2 p.) bei Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (pvz., 45 ir 47 p.), reikalavimams.

3. Pareiškėjo vertinimu, Pažymos taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Pažymos nėra nei aiškios, nei adekvačios, nei pakankamos. Tai patvirtina ne tik anksčiau išdėstytos aplinkybės, bet ir tai, kad atsakovas įpareigojimą suformulavo privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymose, nors tikrinti valstybinės žemės sklypai. Pažymose nenurodyti jokie faktai, argumentai, neaprašyta situacija, dėl kurių atsakovas galėjo priimti tokius sprendimus, nėra paaiškinta, kaip atsakovo reikalavimą suderinti su durpių išteklių eksploatuotojui keliamais reikalavimais, visiškai nesuderinamais su atsakovo reikalavimu durpių telkinyje pasodinti mišką.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Atsakovas teigė, kad į 34,5562 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka 11,89 ha miško žemės plotas, o į 5,3074 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 3,95 ha miško žemės plotas. Abejais atvejais miškas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruotas 2009 m. liepos 9 d. (pagal 2008 m. miškų inventorizacijos duomenis). Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis VMT direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 184-15-V, buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Nustatyta, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančių (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalys, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis, (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas bei (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (patikrinimo akto Nr. 920 2 priede pažymėta 2-2, 3-2, 1-2, 2-4, 5-2), į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančių (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis ir (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (patikrinimo akto Nr. 921 2 priede pažymėta 7-1, 8-2) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Žemės naudmenos – medynai. Į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančioje (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje bei (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje (patikrinimo akto Nr. 920 2 priede pažymėta 2-1, 3-1, 4-1, 1-1, 5-1), į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančioje (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje ir (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje (patikrinimo akto Nr. 921 2 priede pažymėta 5-2, 8-1) nukirsti medynai, atlikti žemės stumdymo darbai (sunaikinta miško paklotė). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į VMT dėl pažymos išdavimo, siekdamas miško žemę paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti Žemės sklypuose. VMT 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. R6-48 pateikė prašomus dokumentus. Pareiškėjas nebaigė miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti Žemės sklypuose procedūros.

6. Atsakovas pabrėžė, kad Žemės sklypai pirmą kartą buvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2011 m. liepos 19 d., t. y. daug vėliau nei atsakovas įregistravo jame esant miško žemę. 2019 m. lapkričio 13 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. N-7K-02-03 ir Nr. N-7K-02-04 buvo surašytos atlikus patikrinimą, vadovaujantis VMT direktoriaus pavaduotojo 2018 m. gegužės 4 d. pavedimu Nr. R2-779. Atsakovas tvirtino, kad ginčo teritorijoje atlikta neteisėta miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus, šiose teritorijose miško žemė nepaversta kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjui pasiūlyta atkurti neteisėtai iškirstą mišką. Ginčijamos Pažymos nėra privalomieji nurodymai ar administraciniai aktai. Pasikeitus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymui, VMT nuo 2018 m. liepos 1 d. neturi teisės surašyti privalomąjį nurodymą, tačiau turi teisę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 straipsniu, bausti asmenis ar juridinių asmenų vadovus už Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pažeidimus. Be to, atsakovo nuomone, patikrinimo aktas yra tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas, sudarantis prielaidą priimti galutinį sprendimą, todėl reikalavimas panaikinti Pažymas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku ir ši bylos dalis nutrauktina.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Žemės sklypai suprojektuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame nebuvo sprendžiama dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Valstybinės žemės nuomos sutartys nesuteikia teisės pareiškėjui kirsti mišką nuomojamuose žemės sklypuose. Pareiškėjas skunde nesutinka atsodinti mišką Žemės sklypuose, tačiau nenurodo, kokiuose plotuose tai turi padaryti. Paminėtina, kad Pažymoje Nr. N-7K-02-03 nurodyti (duomenys neskelbtini) kvartalų sklypai ir plotai, kuriuose turi būti atkurtas miškas, iš viso 5,8237 ha, o Pažymoje Nr. N-7K-02-03 nurodyti (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypai ir plotai, kuriuose turi būti atkurtas miškas, iš viso 1,0801 ha. Pažymose nurodyta, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktus Nr. 920 ir Nr. 921, minėtuose kvartaluose (nurodyti plotai) miškas neteisėtai iškirstas (be leidimo miškui kirsti) plynai ir neatkurtas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Taigi, Pažymose reikalaujama užsodinti mišku tik tas Žemės sklypų dalis, kuriose pareiškėjas neteisėtai iškirto mišką. Taigi, pareiškėjas turėjo parengti miško žemės valdos projektą (formavimo ir pertvarkymo projektą) dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, tačiau jos neparengė, ir turėjo sumokėti kompensaciją į valstybės biudžetą, bet jos nesumokėjo.

II.

9.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Poraistė“ skundą.

10.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 38SŽN-(14.38.62)-378 pagrindu valdo ir naudoja 5,3074 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 34,5562 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie žemės sklypai buvo pirmą kartą suformuoti ir kadastriniai matavimai atlikti 2011 m. liepos 19 d.

11.  Pareiškėjas 2015 m. liepos 9 d. kreipėsi į atsakovą dėl Žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo. VMT 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. R2-1079 informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys gali būti tikslinami vadovaujantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto VMT direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V, nustatyta tvarka.

12.  Pareiškėjas 2015 m. liepos 30 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl Žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo. Vadovaujantis VMT direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 184-15-V, buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Nustatyta, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančių (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalys, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis, (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas bei (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (patikrinimo akto Nr. 920 2 priede pažymėta 2-2, 3-2, 1-2, 2-4, 5-2), į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančių (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis ir (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (patikrinimo akto Nr. 921 2 priede pažymėta 7-1, 8-2) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Žemės naudmenos – medynai. Į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančioje (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje bei (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje (patikrinimo akto Nr. 920 2 priede pažymėta 2-1, 3-1, 4-1, 1-1, 5-1), į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančioje (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje ir (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje (patikrinimo akto Nr. 921 2 priede pažymėta 5-2, 8-1) nukirsti medynai, atlikti žemės stumdymo darbai (sunaikinta miško paklotė).

13.  Atsakovas 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. R2-1316 informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į nustatytus faktus, bus tikslinami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys apie šio rašto 1 ir 2 punkte nurodytų plotų ribas bei žemės naudmenas bei išbraukiant iš miško žemės ploto šio rašto 3 ir 4 punktuose nurodytas teritorijas, kurios neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Išbraukti iš miško žemės ploto šio rašto 1 ir 2 punktuose nurodytas teritorijas, kurios atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nėra teisinio pagrindo.

14.  Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į VMT dėl pažymos išdavimo, siekdamas miško žemę paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti ginčo sklypuose. VMT 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. R6-48 pateikė prašomus dokumentus. Pareiškėjas nebaigė miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis naudingų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti ginčo sklypuose procedūros.

15.  Ginčijamos 2019 m. lapkričio 13 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. N-7K-02-03 ir Nr. N-7K-02-04 buvo surašytos atlikus patikrinimą, vadovaujantis VMT direktoriaus pavaduotojo 2018 m. gegužės 4 d. pavedimu Nr. R2-779. Nustatyta, jog ginčo teritorijoje atlikta neteisėta miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus, šiose teritorijose miško žemė nepaversta kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjui pasiūlyta atkurti neteisėtai iškirstą mišką.

16.  Žemės sklypuose esantis miškas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruotas 2009 m. liepos 9 d. (pagal 2008 m. miškų inventorizacijos duomenis). Žemės sklypai buvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2011 m. liepos 19 d. Taigi, šie žemės sklypai naudingųjų iškasenų gavybai suformuoti ir įregistruoti daug vėliau nei atsakovas įregistravo juose esant miško žemę.

17.  Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka 11,89 ha miško žemės plotas, o į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 3,95 ha miško žemės plotas. 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos pagrindas – tarp Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2008 m. birželio 30 d. sudaryta sutartis Nr. SBMŪRP8-2-VP. Inventorizacija atlikta vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G. Žemės sklypuose augantys medžiai mišku inventorizuoti dar iki Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimo įsigaliojimo, taip pat Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo pakeitimo, be to, inventorizacijos metu atitiko Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, todėl jie miškui ir miško žemei priskirti pagrįstai.

18.  Teismas nepritarė atsakovo pozicijai, kad Pažymų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti administracinės bylos dalyku. Akcentavo, kad Pažymos surašytos atlikus patikrinimą, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. gegužės 4 d. pavedimu Nr. R2-779. Ginčo teritorijoje atlikta neteisėta miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus, šiose teritorijose miško žemė nepaversta kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjui buvo pasiūlyta atkurti neteisėtai iškirstą mišką. Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsakovas atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę. Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punkte numatyta, jog neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų faktų nustatymo, t. y. reikalavimas (iškirstą mišką atkurti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų faktų nustatymo) patikrinimo pažymose yra perteklinis, kadangi tai įtvirtinta įstatymu. Tačiau patikrinimo pažyma yra dokumentas, kuriame patikrinimo metu nustatomi ir fiksuojami esantys pažeidimai tikrinamajame plote, atsakovui įstatymu įtvirtinta patikrinimo funkcija. Šio dokumento nustatomojoje dalyje fiksuojami visi pažeidimai (gali būti nustatyti ir ankstesniais dokumentais, taip pat ir naujai atsiradę). Pažymos išvadoje apibendrinami konstatuoti pažeidimai ir nurodomi teisės aktai, kurie yra pažeisti, jeigu reikia, nurodomi priemonės ir terminas pažeidimams (trūkumams) pašalinti. Atsakovas neįvardijo, koks yra galutinis procedūrinis dokumentas, kuris sukurs pareiškėjui teisines pasekmes ir galės būti skundžiamas teisme, o pažymėjo tik savo teisę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 276 straipsniu, bausti asmenis ar juridinių asmenų vadovus už Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pažeidimus. Taigi, surašius pažymą, kitas žingsnis būtų jos pagrindu paskirta nuobauda. Pasibaigus pažymos apskundimo terminui, asmuo faktiškai neturėtų galimybių įrodyti baudos paskyrimo pagrįstumą / nepagrįstumą, kadangi bauda skiriama pagal pažymoje nustatytas faktines aplinkybes. Net ir panaikinus baudą, pažyma su nustatytais pažeidimais ir terminais dėl trūkumų pašalinimo liktų galioti. Kaip minėta, pažymoje fiksuoti pažeidimai ir nurodyti terminai ir priemonės jų pašalinimui sukuria pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas per nurodytus terminus įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, jų neatlikus galimos kitos sankcijos.

19.  Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nesutinka atsodinti mišką Žemės sklypuose, tačiau nenurodo, kokiuose Žemės sklypo plotuose turi tai padaryti. Pažymoje Nr. N-7K-02-03 nurodyti (duomenys neskelbtini) sklypai ir plotai, kuriuose turi būti atkurtas miškas, iš viso 5,8237 ha, o pažymoje Nr. N-7K-02-04 nurodyti (duomenys neskelbtini) sklypai ir plotai, kuriuose turi būti atkurtas miškas, iš viso 1,0801 ha. Pažymose nurodyta, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktus Nr. 920 ir Nr. 921 (duomenys neskelbtini) minėtuose kvartaluose (nurodyti plotai) miškas neteisėtai iškirstas (be leidimo miškui kirsti) plynai ir neatkurtas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Taigi, Pažymose nereikalaujama užsodinti mišku visą Žemės sklypų plotą, o tik tas dalis, kuriose pareiškėjas neteisėtai iškirto mišką. Vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, nuostatomis (5, 9, 10, 17 p. ir kt.), pareiškėjas turėjo parengti miško žemės valdos projektą (formavimo ir pertvarkymo projektą) dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, kurio neparengė, ir turėjo sumokėti kompensaciją į valstybės biudžetą, kurios nesumokėjo.

20.  Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų administracinių aktų atitikties VAĮ reikalavimams, pažymėjo, kad Pažymose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos argumentuotos, pagrįstos įrodymais, jose aiškiai pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo vadovavosi viešojo administravimo subjektas motyvai išdėstyti aiškiai ir logiškai, todėl nesudaro galimybių pareiškėjui dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Teismo vertinimu, Pažymos atitinka teisės aktų reikalavimus ir nėra pagrindo jas panaikinti. Atitinkamai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

21.  Pareiškėjas UAB „Poraistė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22.  Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai pritaikė Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies normas, nes nevertino nei reikalavimo atkurti mišką taikymo sąlygų, nei tokių sąlygų nebuvimą patvirtinančių įrodymų. Tvirtina, kad atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė pareiškėjo atlikto miško kirtimo fakto ir tokio kirtimo neteisėtumo. Ginčas dėl šių faktų vyksta nuo 2014 metų, Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-474-834/2014 nutraukė bylą šiuo aspektu. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo pareiškėją, jog duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre bus tikslinami, tačiau pareiškėjas taip ir negavo sprendimų, kurie turėjo būti priimti. Be to, 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte atsakovas užsiminė, kad užfiksuota miško žemės transformacija galėjo įvykti ir dėl nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos.

23.  Pareiškėjas pakartoja, jog visi darbai (duomenys neskelbtini) durpių telkinyje buvo vykdomi vadovaujantis išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, todėl negali būti laikomi vykdomais neteisėtai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo atveju Žemės gelmių įstatymo nuostatos (išskiriama 11 str. 1 d., 12 str. 1 ir 4 d., 15 str. 2 d. ir 27 str. 1 d.) turi specialiosios normos statusą prieš Miškų įstatymo nuostatas, taip pat neįvertino Naudojimo projekto reikalavimų, numatytos (duomenys neskelbtini) durpių telkinio eksploatacijos ir rekultivacijos. Visi darbai, kurie numatyti su institucijomis suderintame Naudojimo projekte, įskaitant pavienių medžių ir krūmų valymą, buvo vykdomi teisėtai, o teismo sprendimu be pagrindo pakeičiami Naudojimo projekto sprendiniai.

24.  Pareiškėjas teigia, kad Žemės sklypuose faktiškai niekada neaugo miškas. Interneto svetainėje www.geoportal.lt viešai prieinamuose 2005–2006 ir 2009–2010 metų žemėlapiuose (ortofoto) matyti, jog teritorijose, kuriose 2008 metais inventorizuotos kaip miškas, faktiškai miškas neaugo. Šiose teritorijose matyti tik pavieniai medžiai ir krūmai. Kitos Žemės sklypų dalys net nelaikomos mišku, nors teritorijos akivaizdžiai identiškos. Durpynas teisės aktų nustatyta tvarka buvo įrengtas ir naudojamas anksčiau nei jo dalis buvo inventorizuota ir įregistruota kaip miškas.

25.  Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Pažymos atitinka VAĮ reikalavimus (8 str., 364 str. 6 ir 11 p.). Pažymi, kad neplaninis patikrinimas, kurio metu surašytos Pažymos, buvo atliktas pareiškėjo neinformavus teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymos surašytos kaip privataus miško savininkui. Teismui nebuvo pateiktas VMT direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. pavedimas Nr. R2-779 ar įrodymai, kad šis teisės aktas buvo paskelbtas viešai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. pažeidimas).

26.  Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

27.  Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

28.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

29.  Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad nors Naudojimo projektas buvo suderintas su valstybės institucijomis, tačiau jis turėjo būti vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

30.   Pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymas ir jose suformuluotą įpareigojimą atkurti mišką.

31.   Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta galimai pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą; nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-424-662/2021).

32.   Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą, bet nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).

33.   Patikrinimo pažymose Nr. N-7K-02-03 ir Nr. N-7K-02-04, kurias skundžia pareiškėjas, yra užfiksuotos faktines aplinkybes, želdinių bei žemės paviršiaus būklė ir pagal turinį tai yra patikros aktas. Nors šiose pažymose yra nurodytos ir priemonės bei terminas konstatuotam pažeidimui pašalinti, tačiau jos negali būti vertinamos kaip atitinkamos procedūros užbaigimo aktas, nes po jų turi sekti atitinkamo kompetentingo subjekto sprendimu įformintas paliepimas pažeidėjui arba sprendimas, apsaugantis privataus asmens interesą.

34.   Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

35.   Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra.

36.   Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo II skirsnio normomis nustatytas privalomojo nurodymo statusas bei 25 straipsniu numatyta privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Pagal šį reguliavimą VMT neturi teisės duoti privalomąjį nurodymą, todėl surašytos pažymos negali būti vertinamos kaip privalomas nurodymas ir jų apskundimui netaikytinos Įstatymo 25 straipsnio nuostatos.

37.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje (2021 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-20-438/2021) įvertino pažymoje užfiksuotus trūkumus (pažeidimus) pareiškėjui priklausančiame miško žemės sklype, kurių pagrindu nustatytos priemonės ir terminas trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjas įpareigotas nurodytose teritorijose atkurti mišką pagal Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies bei Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Akcentavo, jog Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų; kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo; žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo; miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtinta teisinė atsakomybė už miškų neatkūrimą per Miškų įstatyme nustatytus terminus, o, pagal Miškų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį, per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos ministerija. Sistemiškai išanalizavus minėtas teisės normas, padaryta išvada, jog privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu kompetentingos valstybės institucijos galės priimti tolesnius sprendimus, pavyzdžiui, dėl administracinės atsakomybės taikymo arba miško atkūrimo miško savininko lėšomis. Sprendžiant dėl tokių sprendimų, kuriais būtų sukeliamos realios teisinės pasekmės, teisėtumo ir pagrįstumo, būtų įvertintas ir Pažymoje užfiksuotų aplinkybių bei padarytų išvadų teisingumas. Nors Pažymoje suformuluotas įpareigojimas pareiškėjui atkurti miško žemę nurodytose sklypų dalyse, tokiu įpareigojimu pareiškėjui iš esmės tik nurodoma laikytis teisės aktų reikalavimų (šiuo atveju – Miškų įstatymo 15 str. 4 d.), atkreipiant jo dėmesį į tikėtiną teisės normų pažeidimą ir sudarant galimybę šį pažeidimą savanoriškai pašalinti, tokiu būdu išvengiant tolesnių valstybės institucijų veiksmų. Pažymoje suformuluotas įpareigojimas yra susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso 276 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais bei prielaidomis imtis Miškų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytų veiksmų, tokio įpareigojimo neįvykdymas nesukurtų savarankiško pagrindo taikyti pareiškėjui poveikio priemones. Taigi, Pažyma neturi realios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, t. y. nesukuria jam teisinių pasekmių, todėl skundas dėl tokio akto teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

38.  Nustačiusi šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirinko bylos baigties teisinį rezultatą, nes yra pagrindas bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

39.  Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas, kadangi byla užbaigta nepatenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė