A-2564-575/2021

Administracinė byla Nr. A-2564-575/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02807-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.  Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 413 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorei V. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2.  Pareiškėja paaiškino, kad 2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešimo Nr. 17.9-5941 „Apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą“ (toliau – ir Pranešimas) turinys skiriasi nuo Įsakymo turinio. Pareiškėja įvertino, kad Įsakyme nurodyti iškraipyti faktai, todėl buvo pažeista tiek jos teisė į gynybą, tiek pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

3.  Įsakyme nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog prokurorė V. B. aplaidžiai ir nerūpestingai atliko prokuroro pareigas, ne kartą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir kitų teisės aktų reikalavimus, nevykdė privalomų teismų ir aukštesniojo prokuroro nurodymų, būtent: „1. Skundo nagrinėjimo medžiagoje Nr. M-1-01-39218-18: 1.1 Išnagrinėjusi pareiškėjų A. ir E. B. 2018 m. birželio 18 d. skundą (reg. Nr. AP-16500) dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus rajono PK) 2018 m. birželio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą V. M. atžvilgiu (toliau – ir pareiškėjų skundas, 2018 m. birželio 14 d. skundas Nr. AP-16500), 2018 m. liepos 17 d. priėmė nutarimą ir tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjams. Šiame nutarime ji atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą, t. y. atsisakė panaikinti Vilniaus rajono PK 2018 m. birželio 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir neteisingai išaiškino savo nutarimo apskundimo tvarką nurodydama, kad jis skundžiamas aukštesniajam prokurorui“. Pareiškėja dėl šių Įsakyme nurodytų argumentų pažymėjo, kad rašydama rezoliucinę dalį padarė spausdinimo klaidą. Pareiškėja patvirtino, kad tikrai žino, jog prokuroro nutarimas atmesti prašymą, skundžiamas per 7 dienas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, pareiškėja teisingai nurodė BPK straipsnį dėl apskundimo tvarkos, todėl nebuvo sutrukdyta paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

4.  Pareiškėja apžvelgė Įsakymo 1.2–1.3 punktus ir nurodė, kad medžiaga M-1-01-392018-18 ir 2018 m. spalio 5 d. teismo nutartis nebuvo išsiųsti į prokuratūrą. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo atveju yra mišri kaltė, todėl jos drausminis nusižengimas turėtų būti nutrauktas. Pareiškėja dėl Įsakymo 1.2 punkte nurodytos formuluotės: „<...> Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS) 2018 m. rugsėjo 3 d. susipažinusi su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo T. V. jai skirta užduotimi – prašymu pateikti medžiagą Nr. M-1-01-39218-18 pareiškėjų skundo nagrinėjimui, 2018 m. rugsėjo 4 d. sukūrė analogišką užduotį Vilniaus rajono PK vyr. tyrėjui V. K. ir 2018 m. rugsėjo 4d. raštu Nr. IBPS-S-438830 įpareigojo Vilniaus rajono PK viršininką skubiai pateikti medžiagą teisėjui <...>“ pasisakė, kad ši tarnybinio patikrinimo formuluotė yra perteklinė ir negali būti rašoma nei Įsakyme, nei Pranešime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1V-67/I-31 patvirtintu Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo (toliau – ir Duomenų tvarkymo tvarkos aprašas) 25 punktu, pareiškėja pažymėjo, kad šiuo atveju teisėjas prašė popierinės bylos, kuri buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus rajono policijos komisariato, nes prokuratūroje Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato dokumentai nearchyvuojami.

5.  Pareiškėja dėl Įsakymo 2.1–2.3 punktų pažymėjo, kad tai, jog nenurodė, kokiam teismui reikia apskųsti prokuroro sprendimą, nėra didelė tarnybinė pražanga, nes Vilniaus miesto apylinkės teisėjas operatyviai priėmė nutartį perduoti pareiškimą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pareiškėja detalizavo, kad medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pavesta kontroliuoti ne jai, o kitam prokurorui.

6.  Pareiškėja pažymėjo, kad Įsakymo 3 punkto formuluotė skiriasi nuo Pranešimo formuluotės. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 20 d. aplaidžiai surašė klaidingą nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, o Įsakyme nurodyta, jog pareiškėja: „Aptikusi klaidą, po mėnesio, 2019 m. sausio 21 d. rašte Nr. IBPS-S-69296, adresuotame Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjai J. L., rašė, jog 2018 m. gruodžio 20 d. per klaidą buvo pasirašytas nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo projektas, ir prašė atnaujinti nurodytą ikiteisminį tyrimą bei įvykdyti prieš tai duotus rašytinius nurodymus. Prie šio rašto 2019 m. sausio 21 d. IBPS ji sukūrė tyrėjai J. L. užduotį: „Prašau atnaujinti sustabdytą IT Nr. 01-1-31004-18 bei vykdyti rašytinius nurodymus“, tačiau šios užduoties vykdymo ir tolesnės ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31004-18 eigos neorganizavo ir nekontroliavo, Nusikalstamų veikų žinybinio registro apie klaidingą ikiteisminio tyrimo sustabdymą neinformavo, į aukštesnįjį prokurorą su prašymu atnaujinti praleistą ikiteisminio tyrimo terminą, kuris baigėsi 2018 m. gruodžio 29 d., nesikreipė, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31004-18 nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. nebuvo atliekamas, kol nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą panaikino aukštesnysis prokuroras“. Pareiškėja teigė, kad naujas pranešimas dėl apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą nebuvo įteiktas, todėl buvo suvaržyta jos teisė į gynybą ir pažeistas ABTĮ.

7.  Pareiškėja paaiškino, kad priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą pasirašytame projekte, tačiau šio projekto pasirašyti neketino, tai padarė per klaidą. Pareiškėja nurodė, kad ant nutarimo yra užrašas – „klaidingas nutarimas“, tačiau Integruota baudžiamojo proceso informacinė sistema (toliau – ir IBPS) tokių dokumentų neatpažįsta. Popierinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurią pareiškėja išsiuntė į Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariatą, buvo rašytiniai nurodymai, kuriuos pareiškėja liepė įvykdyti 2019 m. sausio 19 d. Pareiškėja tikėjosi, kad tyrėja, gavusi popierinę bylą, atlikusi pirmą nurodymų veiksmą, atnaujins sustabdytą tyrimą ir tada pareiškėja prašys prokuroro atnaujinti ikiteisminį tyrimą bei pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. atostogavo, o jos visos bylos buvo išdalintos kitiems prokurorams. Šiuo metu rašytiniai nurodymai yra įvykdyti ir priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl V. K. ir ikiteisminio tyrimo sustabdymo.

8.  Pareiškėja nesutiko su Įsakymo 4 punktu ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu sukontroliavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliktų visus reikiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau skirti DNR tyrimą būtų buvę neproporcinga. Pareiškėja taip pat apibendrino, kad Pranešimas buvo neaiškus, nekonkretus, neįrodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras buvo šališkas, neobjektyvus, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.

9.  Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.

10.  Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai yra identiški 2019 m. gegužės 29 d. pasiaiškinimui Nr. 17.1-4717 „Pasiaiškinimas dėl 2020-15-19 pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą“.

11.  Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 17 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte parašyta: „Apie priimtą nutarimą pranešti A. B. ir E. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., išsiunčiant jiems šio nutarimo nuorašą bei išaiškinant, kad minėtas nutarimas per 7 dienas nuo šio nutarimo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui“. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos tokio išaiškinimo negalima laikyti spausdinimo klaida, o nurodytas pažeidimas sukėlė neigiamus padarinius – apskundimo procesas nevyko sklandžiai ir papildomai užsitęsė savaitę laiko.

12.  Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su Įsakymo 1.2 ir 1.2 papunkčiais, kad nurodyta formuluotė yra perteklinė, nes pareiškėja tokio tarnybinio pažeidimo nepadarė, atsakovas pažymėjo, jog teismų praktikoje aprobuota, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus. Pareiškėjos aptariamos faktinės aplinkybės buvo nurodytos pranešime apie pažeidimą, siekiant pabrėžti pareiškėjos žinojimą, kad jos nutarimai buvo apskųsti, taip pat ir gebėjimą dirbti IBPS suformuotomis užduotimis. Skundžiamo Įsakymo 1.2 ir 1.2 papunkčiuose atskleistos visos tarnybinių pažeidimų (neveikimo, gavus IBPS suformuotas ikiteisminio tyrimo teisėjų užduotis), faktinės aplinkybės, o po to išvardinti teisės aktais, kuriuos pažeidė pareiškėja.

13.  Dėl to, kad, pareiškėjos teigimu, medžiagos Nr. M-1-01-39218-18 ir Nr. M-1-01-70159-18 po skundų teisme išnagrinėjimo paštu buvo išsiųstos ne į prokuratūrą, o į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nepridėjus teismo nutarčių ir šiuo atveju yra mišri kaltė – atsakovas pažymėjo, jog šiuo atveju tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl pareiškėjos, t. y. prokurorės veiksmų ir neveikimo. Dėl skundo motyvo, kad į iš teismo grąžintas medžiagas nebuvo įsegti popieriniai nutarčių variantai, atsakovas pažymėjo, jog tai neeliminuoja prokurorės atsakomybės. Atsakovas taip pat nurodė, kad medžiagos Nr. M-1-01-39218-8 ir Nr. M-1-01-70159-18 buvo parengtos per IBPS, teisėjams suteikta prieiga dirbti irgi per IBPS, teisėjų sprendimai priimti IBPS, todėl užduotys dėl nutarčių vykdymo prokurorei taip pat buvo suformuotos IBPS.

14.  Atsakovas nurodė, kad 2020 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9-6992 ir Įsakyme (1.1–1.4 papunkčiai) konstatuoti tarnybiniai pažeidimai yra analogiški, jų turinys keičiamas nebuvo. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad jos paaiškinimas buvo ignoruotas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad tai, jog ji nenurodė, kokiam teismui reikia apskųsti prokuroro sprendimą medžiagoje Nr. M-1-01-70159-18, nėra didelė tarnybinė pražanga. Atsakovas teigė, kad prokurorė pažeidė BPK 45 straipsnio reikalavimus, jog prokuroras privalo ne tik išaiškinti asmeniui jo teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Dėl prokurorės pažeidimo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo priimti nutartį dėl skundo perdavimo pagal teritorinį teismingumą, o apskundimo procesas dėl to pailgėjo 6 dienomis.

15.  Dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Įsakymo 3 punktu, atsakovas nurodė, kad pakeisdamas tarnybinio pažeidimo formuluotę tokia, kuri atitiko pačios pareiškėjos vertinimą, tik sušvelnino pareiškėjos padėtį. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad pareiškėjos motyvas, jog dėl nurodyto pakeitimo pareiškėja negalėjo apginti savo teisių, de facto (faktiškai) nepagrįstas ir išgalvotas.

16.  Atsakovas paaiškino, kad minimalių įrodymų vertinimo standartų nesilaikymas, išsamaus ikiteisminio tyrimo neužtikrinimas ir šališko sprendimo priėmimas lėmė, kad 2019 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimas vertintinas kaip nekvalifikuotas ir aplaidus prokuroro pareigų atlikimas, atitinkantis visus tarnybinio pažeidimo požymius.

17.  Atsakovas apibendrino, kad jis nepažeidė nei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, nei nuobaudos proporcingumo, individualumo ar atitikties padarytam tarnybiniam pažeidimui principų, laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių ir principų (parenkant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės formą, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes). Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

II.

18.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19.  Teismas visų pirma nurodė, kad turi nustatyti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, ar jai paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.

20.  Teismas pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėja atsakomybėn patraukta už tai, kad nesilaikė BPK 2 straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies, 30 ir 45 straipsnių, 168 straipsnio 5 dalies, 170 straipsnio 5 dalies, 176 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 216 straipsnio 1 dalies nuostatų ir reikalavimų. Teismas įvertino, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus, pagal kuriuos prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi, prokurorai privalo nešališkai atlikti savo pareigas, privalo tinkamai ir laiku atlikti užduotis ir pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso bei prokurorų pavaldumą reglamentuojančių teisės aktų.

21.  Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat pažeidė Duomenų tvarkymo tvarkos aprašo 32 punktą, kuriame nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais tarpusavyje paprastai susižino pateikdami užduotis IBPS. Pareiškėja taip pat nesilaikė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 88 punkto, kuriame reglamentuota, jog jeigu prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas panaikina priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir grąžina surinktą medžiagą patikslinti skundą, pareiškimą ar pranešimą, BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 dienų terminas atlikti proceso veiksmus ir priimti procesinį sprendimą skaičiuojamas iš naujo nuo medžiagos gavimo papildomai vertinti ikiteisminio tyrimo įstaigoje dienos. Pareiškėja pažeidė ir Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. I-142, 16 punktą, nustatantį, kad kai ikiteisminio tyrimo terminas yra praleistas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras raštu kreipiasi į atitinkamą aukštesnįjį prokurorą, nurodytą šio aprašo 7 punkte, su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir jį pratęsti. Nusprendęs atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą, aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis BPK 102 straipsniu, priima nutarimą atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą ir jį pratęsti. Tokius sprendimus aukštesnysis prokuroras gali priimti ir savo iniciatyva. Pareiškėja nesilaikė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139, 7 punkto, nustatančio, kad pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai. Pareiškėja taip pat nesilaikė Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. J-15 patvirtinto Prokurorų etikos kodekso 6 ir 8 punktų, kuriuose atitinkamai nurodyta, kad prokuroras, siekdamas teisingumo ir baudžiamųjų priemonių veiksmingumo, sąžiningai vykdo proceso įstatymus, generalinio prokuroro įsakymus, Kodekso nuostatas, bendradarbiauja su tarptautinėmis teisėsaugos institucijomis ir ikiteisminio tyrimo specialistais, padeda užtikrinti teisėtumą ir įgyvendinti bausmės neišvengiamumą, bei, kad nagrinėdamas gautus pareiškimus, prašymus, skundus yra kantrus, objektyvus ir korektiškas. Visus savo sprendimus pareiškėjui paaiškina suprantamai, atsižvelgdamas į situaciją, asmens išsilavinimą, amžių, kitas fizines ir psichines savybes.

22.  Dėl Generalinio prokuroro Įsakyme pripažintų pareiškėjos pažeidimų skundo nagrinėjimo medžiagoje Nr. M-1-01-39218-18 teismas nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. nutarimo apskundimo išaiškinimo negalima laikyti spausdinimo klaida, kuri paprastai yra apibūdinama kaip nežymus, techninio pobūdžio netikslumas tekste, atsiradęs renkant tekstą spausdinimo prietaisu. Iš tarnybinio patikrinimo duomenų teismas nustatė, kad A. ir E. B. (pareiškėjai) veikė taip, kaip 2018 m. liepos 17 d. nutarime nurodė prokurorė, t. y. dėl šio nutarimo skundą jie adresavo Vilniaus apygardos prokuratūrai, aukštesniajam prokurorui. Gavęs skundą, aukštesnysis prokuroras 2018 m. rugpjūčio 7 d. jį persiuntė nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Teismas įvertino, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, jog jos pažeidimas nesutrukdė pareiškėjams paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui ir įrodo, kad pareiškėjos padarytas proceso pažeidimas sukėlė neigiamus padarinius – apskundimo procesas nevyko sklandžiai, jis papildomai užsitęsė savaitę, tarp pareiškėjos veikos ir kilusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys.

23.  Teismas pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas yra Įsakymas, priimtas pareiškėjos atžvilgiu, todėl argumentai dėl galbūt egzistuojančios mišrios pareiškėjos ir kitų subjektų kaltės nėra faktiškai ir teisiškai svarbūs bylos nagrinėjimui. Teismas įvertino, kad pareiškėja, teigdama, jog šiuo atveju yra mišri kaltė, pripažįsta savo padarytą nusižengimą. Ginčo dėl to, kad medžiaga Nr. M-1-01-39218-18 paštu buvo išsiųsta ne į prokuratūrą, o į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nepridėjus 2018 m. spalio 5 d. teismo nutarties, nėra. Teismas nurodė, kad 2016 m. sausio 1 d. Generalinio prokuroro ir Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-67/I-31 buvo patvirtintas privalomas prokurorams ir kitiems IBPS naudotojams Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašas, kurio 2 punktas nustato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais tarpusavyje paprastai susižino pateikdami užduotis IBPS. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad medžiagos Nr. M-1-01-39218-18 buvo parengtos IBPS, teisėjams suteikta prieiga dirbti šioje medžiagoje, todėl užduotis dėl teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties vykdymo prokurorei buvo suformuota IBPS, ji su ja susipažino, tačiau jos neįvykdė. Papildomai teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2016 m. 3 kartus dalyvavo konsultaciniuose ir praktiniuose IBPS mokymuose, kurių bendra trukmė buvo 20 val., todėl padarė prielaidą, kad pareiškėja moka naudotis IBPS. Pareiškėja pasiaiškinime pripažino, kad su šia užduotimi susipažino tą pačią dieną ir laukė medžiagos Nr. M-1-01-39218-18 grąžinimo į prokuratūrą, tačiau medžiaga taip ir nebuvo atsiųsta. Teismas įvertino, kad pareiškėja tyčia nevykdė teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties, kurią nuo 2018 m. spalio 5 d. galėjo atsispausdinti iš IBPS. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismui nekilo abejonių dėl Įsakymo 1.1–1.4 papunkčiuose konstatuotų pareiškėjos padarytų BPK 2 ir 45 straipsnių, 168 straipsnio 5 dalies ir 170 straipsnio 5 dalies, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo 32 punkto nuostatų pažeidimų pagrįstumo.

24.  Įsakymo 2 punkte nurodyta, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu atmetė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „P.“ (toliau – ir Bendrovė) 2018 m. spalio 15 d. skundą dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėja apskundimo tvarkoje nenurodė, kokiam teismui gali būti paduotas skundas dėl 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo. Bendrovė šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis pagal teismingumą skundą perdavė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjos paaiškinimą, kad tai, jog ji nenurodė, kuriam teismui gali būti paduodamas skundas, nėra didelė tarnybinė pražanga, nes Vilniaus miesto apylinkės teisėjas operatyviai priėmė nutartį perduoti pareiškimą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas pažymėjo, kad pagal BPK 45 straipsnio reikalavimus prokuroras privalo ne tik išaiškinti asmeniui jo teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Dėl pareiškėjos pažeidimo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo priimti nutartį dėl skundo perdavimo pagal teritorinį teismingumą, o apskundimo procesas prailgo 6 dienomis. Teismas nurodė, kad šis pareiškėjos padarytas pažeidimas sukėlė pasekmes, nes Vilniaus miesto apylinkės teisėjas privalėjo priimti nutartį dėl pareiškėjo gauto skundo persiuntimo pagal teismingumą (kas laikytina teisėjui suteiktu papildomu darbo krūviu), pareiškėjas operatyviai negalėjo pasinaudoti apskundimo teise.

25.  Teismas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams teisėjas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino pareiškėjos 2018 m. lapkričio 12 d nutarimą ir 2018 rugsėjo 28 d. Vilniaus rajono policijos komisariato vyr. tyrėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Kartu teisėjas IBPS pareiškėjai suformavo užduotį: „susipažinti su nutartimi ir atlikti nurodytus veiksmus“, tačiau pareiškėja su šia užduotimi nesusipažino, nurodytų veiksmų neatliko, Bendrovė skundo nagrinėjimu nesidomėjo iki 2020 m. vasario 13 d., kol nurodytas aplinkybes nustatė aukštesnysis prokuroras. Pareiškėja paaiškino, kad ši medžiaga, analogiškai kaip ir medžiagos Nr. M-1-01-39218-18 atveju, po skundo nagrinėjimo teisme, paštu buvo išsiųsta ne į prokuratūrą, o į Vilniaus rajono policijos komisariatą, nepridėjus 2018 m. gruodžio 21 d. teismo nutarties, todėl taip pat yra mišri kaltė, šalinanti jos tarnybinę atsakomybę. Teismas dar kartą pažymėjo, kad bylos duomenys pagrindžia, jog pareiškėja moka naudotis IBPS, todėl žinojo, kaip reikia susipažinti su IBPS jai suformuotomis užduotimis. Pareiškėja privalėjo susipažinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams teisėjo jai suformuota užduotimi ir vykdyti 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį, nelaukiant medžiagos Nr. M-1-01-70159-18 su teismo nutartimi grąžinimo į prokuratūrą. Apibendrindamas išdėstytą, teismas sutiko su Įsakymo 2.1–2.3 papunkčiuose nurodytų BPK 2 ir 4 straipsnių, 170 straipsnio 5 dalies, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, Prokurorų etikos kodekso 6 ir 8 punktų, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos aprašo 88 punkto, Duomenų tvarkymo tvarkos aprašo 32 punkto reikalavimų ir nuostatų pažeidimo bei iš to sekusių pareiškėjos padarytų tarnybinių pažeidimų.

26.  Teismas pažymėjo, kad Įsakymo 3 punkte nurodytas pareiškėjos padarytas pažeidimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31004-18, už tai, kad 2018 m. gruodžio 17 d. davusi ikiteisminio tyrimo pareigūnui rašytinius nurodymus (dėl galimo V. K. savivaldžiavimo tyrimo, padarytos žalos nustatymo ir kt.), nesulaukusi ir neužtikrinusi šių nurodymų atlikimo, 2018 m. gruodžio 20 d. aplaidžiai surašė klaidingą nutarimą sustabdyti šį ikiteisminį tyrimą. Teismas pažymėjo, kad minėtame nutarime pareiškėja veiksmų teisiškai neįvertino, tačiau konstatavo, jog yra atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet jis nenustatytas. Nurodytas nutarimas buvo surašytas ir pasirašytas IBPS. IBPS naudotojo vadove išaiškinta, kad prieš pasirašant dokumentą reikia įsitikinti, kad jis teisingai supildytas, nes po pasirašymo vartotojas nebegalės atšaukti ar ištrinti pasirašyto dokumento. Todėl prieš dokumento pasirašymą sistema pateikia naudotojui pasirašymo formą ir papildomai dar kartą informuoja, kad paspaudus „pasirašyti“ įvedimo formos laukeliai yra užrakinami ir juose jokių pakeitimų daryti nebegalima, dokumento būsena pakeičiama į „pasirašytas“.

27.  Pareiškėja paaiškinime pripažino, kad 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą surašė klaidingai, tačiau surašiusi nutarimą ji atliko dar vieną veiksmą IBPS – 2018 m. gruodžio 20 d. išsiuntė informaciją Nusikalstamų veikų žinybiniam registrui apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31004-18 sustabdymą. Teismas sutiko su tarnybinio tyrimo išvadoje padaryta išvada, kad pareiškėja šiuo atžvilgiu buvo neatidi, procesinį sprendimą surašė neįsigilinusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurias pati aprašinėjo. Aptikusi padarytą klaidą, 2019 m. sausio 21 d. pareiškėja ėmėsi taisyti klaidą: ji IBPS suredagavo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo pavadinimą, įkėlusi šalia jo įrašą „klaidingas dokumentas“ bei tos pašios dienos rašte, adresuotame Vilniaus rajono policijos komisariatui, tyrėjai nurodė, kad per klaidą 2018 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašytas nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo projektas ir prašė atnaujinti nurodytą ikiteisminį tyrimą bei vykdyti prieš tai duotus rašytinius nurodymus. 2019 m. sausio 21 d. IBPS pareiškėja tyrėjai sukūrė užduotį: „prašau atnaujinti sustabdytą IT Nr. 01-1-31004-18 bei vykdyti rašytinius nurodymus“, tačiau šios užduoties vykdymo ir tolesnės ikiteisminio tyrimo eigos neorganizavo ir nekontroliavo, Nusikalstamų veikų žinybinio registro apie klaidingą ikiteisminio tyrimo sustabdymą neinformavo, į aukštesnįjį prokurorą su prašymu atnaujinti praleistą ikiteisminio tyrimo terminą, kuris baigėsi 2018 m. gruodžio 29 d., nesikreipė, todėl ikiteisminis tyrimas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. nebuvo atliekamas, kol nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą panaikino aukštesnysis prokuroras. Kadangi šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. birželio 29 d. dėl nesunkaus nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, todėl jis turėjo būti užbaigtas per šešis mėnesius (BPK 176 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo 12 punktas nustato, jog atnaujinus sustabdytą ikiteisminį tyrimą, terminai skaičiuojami nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos; 16 punktas nustato, kad kai ikiteisminio tyrimo terminas yra praleistas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras raštu kreipiasi į atitinkamą aukštesnįjį prokurorą su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir jį pratęsti. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimas, praleistų terminų atnaujinimas yra tiesioginė tyrimui vadovaujančio prokuroro, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga, kurios pareiškėja nesilaikė. Paaiškinime pareiškėja nurodė, kad ji tikėjosi, jog tyrėja atnaujins sustabdytą tyrimą (atliks tyrimo veiksmą) ir tada ji kreipsis į aukštesnįjį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo termino atnaujinimo. Ji taip pat paaiškino, kad nuo 2019 m. kovo 4 d. išėjo ilgų atostogų, o prieš tai turėjo labai daug darbo ir kad rašytiniai nurodymai yra įvykdyti ir byloje greitai bus priimtas procesinis sprendimas. Teismas sutiko su tarnybinio tyrimo išvadoje padaryta išvada, jog šios aplinkybes pagrindžia, kad pareiškėja žinojo apie byloje susidariusią situaciją, tačiau tai slėpė sąmoningai ir vengė taisyti susidariusią padėtį, pasirinkdama paprastesnį situacijos sprendimo būdą – laukti tyrėjos veiksmų, o ne kreiptis į aukštesnįjį prokurorą, kaip, kad numato teisės aktų nuostatos.

28.  Teismas sutiko, kad Įsakymo 3 punkte nurodytais veiksmais ir neveikimu pareiškėja pažeidė BPK 2 straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 7 punkto, Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo 16 punkto reikalavimus ir nuostatas.

29.  Įsakymo 4 punkte konstatuota, kad pareiškėja neįvertino ir neužtikrino, jog būtų pasinaudota visomis galimybėmis surinkti ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-288813-19 reikšmingus, galimą D. P. kaltę įrodančius duomenis, taip pat neįvertino ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų viseto, vadovavosi tik ne kartą teisto įtariamojo parodymais, kad jis nieko neprisimena. Be to, priėmusi 2019 m. spalio 11 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėja nepasisakė dėl tolimesnės ikiteisminio tyrimo eigos, nenurodė tęsti įtariamų asmenų paieškos.

30.  Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pareiškėja nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovą ar aukštesnįjį prokurorą, siekiant suderinti biologinio tyrimo paskyrimą, nors nagrinėjamu atveju jis galėjo būti rezultatyvus: įvykio vietoje (namo kieme, rastame dviratyje) buvo paimta nemažai į kraują panašių nuoplovų, o sulaikytojo įtariamojo ranka buvo sužeista ir kraujavo. Prokurorės 2019 m. spalio 11 d. nutarime nurodytas vienintelis ikiteisminio tyrimo motyvas: D. P. įvykio vietoje niekas nesulaikė, apklaustas įtariamuoju jis nurodė, kad jokių aplinkybių paaiškinti negali, todėl nėra gauta pakankamai duomenų, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme ir todėl nutarimas buvo priimtas vadovaujantis tik vienu iš tyrimo duomenų šaltiniu – įtariamojo parodymais. Pareiškėja neįvertino nei liudytojų parodymų, nei faktinių veikos padarymo aplinkybių. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28813-19 prokurorės V. M. 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu nutrauktas negavus objektyvių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje nustačius, kad turtas – vaikiškas dviratukas – buvo paimtas neturint tikslo jį užvaldyti. Kartu konstatuota, kad įtariamojo D. P. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 2 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, padarytas pakartotinai), todėl prokurorė inicijavo D. P. administracinio nusižengimo bylą. Taigi, teismas įvertino, kad pareiškėja neadekvačiai ir šališkai vertino surinktus duomenis, nesilaikė reikalavimo motyvuoti priimamą procesinį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad minimalių įrodymų vertinimo standartų nesilaikymas, išsamaus ikiteisminio tyrimo neužtikrinimas bei šališkas sprendimo priėmimas sąlygojo 2019 m. spalio 11 d. nutarimo neteisėtumą ir yra vertintinas kaip nekvalifikuotas ir aplaidus prokuroro pareigų atlikimas, atitinkantis visus tarnybinio pažeidimo požymius. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti padarytą tarnybinį pažeidimą. Teismas sutiko, kad pareiškėja Įsakymo 4 punkte nurodytais veiksmais ir neveikimu pažeidė BPK 2 ir 30 straipsnių, 216 straipsnio 1 dalies, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 7 punkto, Prokuratūroje priimamų procesinių sprendimų rengimo standartų 16 punkto reikalavimus ir nuostatas.

31.  Įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusios prokurorės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdama paaiškinimus, tarnybinio patikrinimo išvada surašyta išsamiai, pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjos tarnybinį tyrimą atlikusi prokurorė visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, teikimas bei sprendimas pritarti teikimui yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra faktinių, nei teisinių pagrindų ji naikinti, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III.

32.  Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) tenkinti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priimti naują sprendimą.

33.  Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas jos skundo argumentus pateikė netiksliai ir iškraipytai (pareiškėja pranešimą apie pradėtą tarnybinį tyrimą dėl galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų gavo 2020 m. gegužės 21 d., o ne 2020 m. gegužės 19 d.; pasiaiškinimą pateikė 2020 m. gegužės 28 d., kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasiaiškinimą pateikė 2020 m. gegužės 29 d.). Pareiškėja nurodo, kad Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus prokurorė O. Z. inicijavo pareiškėjai tarnybinį pažeidimą, tačiau naujo pranešimo apie galimai padarytą pažeidimą nepateikė – tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą (pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjos argumentų neaptarė).

34.  Pareiškėja pažymi, kad medžiagos Nr. M-1-70159-18 tikrinimas bei Bendrovės vadovo R. T. 2018 m. spalio 15 d. pareiškimo dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato P. J. nutarimo nagrinėjimas buvo pavestas kitam prokurorui, tuo pačiu jam pavedant ir šios medžiagos kontrolę. IBPS sistemoje yra sąrašas medžiagų, kurios buvo pavestos kontroliuoti pareiškėjai, tačiau medžiaga Nr. M-1-70159-18 neįeina į pareiškėjai pavestų kontroliuoti medžiagų sąrašą. Susipažinusi su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama pareiškėjos skundo medžiaga, pareiškėja nerado duomenų, jog jai buvo duota teismo užduotis dėl jos panaikinto nutarimo medžiagoje Nr. M-1-01-70159-18, tokios užduoties nėra ir pareiškėjos kompiuteryje (medžiagos Nr. M-1-70159-18 kontrolė buvo pavesta kitam prokurorui).

35.  Pareiškėja paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-31004-18 per klaidą pasirašė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Pastebėjusi klaidą, prašė tyrėjo ikiteisminį tyrimą atnaujinti, o terminą ketino atnaujinti tada, kai tyrėja atnaujins tyrimą. IBPS sistema nutarimų su užrašu „klaidingas dokumentas“ neatpažįsta, neįvykdyta užduotis yra matoma tik tyrėjui. Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėja J. B. iš pareiškėjos gavo popierinę bylą su rašytiniais nurodymais, suformuluota IBPS užduotimi ir privalėjo juos vykdyti. Už minėtą pražangą J. B., atlikus tarnybinį patikrinimą, paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas, o pareiškėjai, dėl to, jog per klaidą pasirašė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą ir sukūrė tyrėjui užduotį atnaujinti ikiteisminį tyrimą bei atlikti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 17 d. rašytinius nurodymus, paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo H. S. išreikalauti Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK tyrėjos J. B. tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau teisėjas, pareiškėjos nuomone, būdamas šališkas ir neobjektyvus, prašymą nepagrįstai atmetė.

36.  Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28813-19 dėl 2019 m. spalio 11 d. priimto pareiškėjos nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą skundų nei aukštesniajam prokuroro, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui nebuvo gauta. Susipažinusi su skundo medžiaga, pareiškėja rado 2020 m. balandžio 4 d. nuotoliniu būdu atliktą nukentėjusios A. J. apklausą, kurioje ji teigė, kad jokios žalos (nei turtinės, nei neturtinės) nepatyrė, pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereikš, nes nenukentėjo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pareiškėja nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovą ar aukštesnįjį prokurorą dėl biologinio tyrimo paskyrimo suderinimo, nesurašė šiuo klausimu tarnybinių pranešimų, nors nagrinėjamu atveju toks tyrimas galėjo būti rezultatyvus – įvykio vietoje (namo kieme rastame dviratyje) buvo nemažai į kraują panašių nuoplovų, o sulaikytojo ranka buvo sužeista ir kraujavo. Pareiškėja pažymi, kad atlikti tokį tyrimo veiksmą nebuvo pagrindo, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog D. P. galimai patekus į garažą, buvo A. J. aviganis šuo, kuris jam tuojau įkando. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo atveju ir be DNR tyrimo buvo aišku, kad D. P. buvo A. J. garaže bei kieme, tačiau kokie jo buvo ketinimai įsibrovus į garažą, liko neaišku. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 6 d. įsakymo dėl DNR užduočių skyrimo 47 punktą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Įsakyme suformuluota drausminio nusižengimo formuluotė Pranešime pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja daro išvadą, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą. Be to, pareiškėjos nuomone, net tuo atveju, jeigu būtų pareikštas pranešimas apie galbūt padarytą drausminį nusižengimą, jis vis tiek būtų nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjos argumentų neaptarė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

37.  Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad: „<...> pareiškėjai paskirta nuobauda yra adekvati tarnybiniams pažeidimams, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėja aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdama paaiškinimus. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjos tarnybinį patikrinimą atlikusi prokurorė visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, teikimas bei sprendimas pritarti teikimui yra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl darytina išvada, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra faktinių ir teisinių pagrindų jį naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas“. Pareiškėja pažymi, kad teismas pareiškėjos atžvilgiu buvo šališkas ir neobjektyvus. Bylą nagrinėjęs teisėjas neišsireikalavo nei medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nei skunde minimų ikiteisminio tyrimo medžiagų. Pirmosios instancijos teismo teisėjas išnagrinėjo bylą nesusipažinęs su IBPS duomenimis, popierine medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kitomis ikiteisminio tyrimo medžiagomis. Teismas atmetė visus pareiškėjos prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagomis, nors pareiškėja neturėjo prieigos prie skunde minimos medžiagos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja negalėjo teismui duoti objektyvių paaiškinimų, teismas visus pareiškėjos prašymus atmetė nepagrįstai ir tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

38.  Pareiškėja nebuvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal Bendrovės skundą, todėl ir skunde, ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme prašė apklausti liudytoju bylą tyrusį pareigūną S. N.. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas atmetė pareiškėjos prašymą. Pareiškėja taip pat prašė apklausti kitus liudytojus, tačiau teismas visus pareiškėjos prašymus atmetė. Teismas taip pat ignoravo pareiškėjos elektroniniu paštu atsiųstus dokumentus, kuriuose nurodyta, jog jai nesuteikiama teisė susipažinti su skunde minimomis medžiagomis bei kitais su skundu susijusiais dokumentais, motyvuodamas, jog siųstų dokumentų el. paštas neatidaro. Pareiškėjos nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmai rodo visapusišką šališkumą ir nenorą objektyviai ištirti pareiškėjos skundo.

39.  Pareiškėja teigia, kad, jos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas buvo surašytas iš anksto, remiantis tik kai kuriais skundo argumentais, o argumentai, kurie buvo pateikti 2020 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priimtame teismo sprendime liko neaptarti. Pareiškėja dar kartą pateikia argumentus, išdėstytus Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėja iš esmės pakartoja skunde nurodytus argumentus, papildomai nurodydama šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu argumentus:

39.1.  Buvo pažeistas Generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo nuostatai) 44 punktas, nes apie atliekamą tarnybinį patikrinimą nebuvo informuota vieną mėnesį, o pranešimą apie galimą padarytą tarnybinį nusižengimą gavo ne 2020 m. gegužės 19 d. (kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime), o 2020 m. gegužės 21 d. ir turėjo 5 darbo dienas pateikti pasiaiškinimą. Be to, pareiškėja pažymi, kad sprendime neteisingai nurodyta, jog pasiaiškinimą pateikė 2020 m. gegužės 29 d., kai iš tiesų pasiaiškinimas buvo pateiktas 2020 m. gegužės 28 d. Pareiškėja akcentuoja, kad šių argumentų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, nevertino ir sprendime apie tai nepasisakė.

39.2.  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas nesiaiškino ir sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, kad Generalinės prokuratūros prokurorė O. Z. iš A. M. reikalavo atlikti patikrinimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas susiaurino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kurios susijusios su tuo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai neišsiuntė nutarties ir visos skundo medžiagos, todėl medžiaga pateko prieigos IBPS neturinčiam asmeniui.

39.3.  Atsakovo argumentai, kad pareiškėjos veiksmais Bendrovei buvo padaryta didelė žala, yra neobjektyvūs ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo teisėjas šių pareiškėjos argumentų nenurodė, todėl pažeidė ABTĮ 91 straipsnio 3 punktą.

39.4.  Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. L. su tarnybiniu pranešimu dėl naujo tarnybinio patikrinimo pradėjimo į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreipėsi tik 2020 m. balandžio 20 d. (po 18 d. nuo 2020 m. kovo 2 d. jo gauto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) vyr. prokuroro A. M. tarnybinio pranešimo Nr. 17.9.3170 gavimo, kai jau buvo surašytas teikimas dėl nuobaudos pareiškėjai paskyrimo). Be to, Generalinis prokuroras jau buvo pritaręs, o tiesą dėl istorijos su medžiagomis atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą sužinojo tik iš pareiškėjos el. laiško (2020 m. liepos 9 d.). Dėl šių neteisėtų aukštesnių prokurorų veiksmų pareiškėjai kilo sunkios neigiamos pasekmės – vieno tarnybinio patikrinimo dar nebaigus, atsirado kitas tarnybinis patikrinimas, t. y. atsirado du tarnybiniai patikrinimai, nors turėjo būti vienas tarnybinis patikrinimas ir viena tarnybinė nuobauda. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjos argumentų priimtame sprendime nenurodė. Pareiškėja akcentuoja, kad Generalinę prokuratūrą atstovaujanti O. Z., apie pradėtą naują tarnybinį patikrinimą pagal Tarnybinio patikrinimo nuostatus privalėjo nedelsdama pranešti tiek pareiškėjai, tiek profesinei sąjungai.

39.5.  Įsakymas turėtų būti panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, nes: nepasirašytas Generalinio prokuroro; „Signa“ nurodo, kad parašas yra negaliojantis. Teigia, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad elektroninį parašą ir saugų elektroninį parašą skiria tai, kad saugus elektroninis parašas, priešingai nei elektroninis parašas, turi būti sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu (Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 str. 1 d.).

39.6.  Pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti visų pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių įvertinimą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

40.  Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41.  Atsakovo vertinimu, pareiškėjos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo yra subjektyvios, deklaratyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis.

42.  Atsakovas prašo apeliaciniame skunde pareikštų nušalinimų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei O. Z. ir pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmusiam teisėjui nenagrinėti, nes šis prašymas peržengia nagrinėjamos administracinės bylos ribas ir siejamas su būsimu (spėjamu) apeliacinio skundo sprendimu.

43.  Atsakovas teigia, kad pareiškėja konkrečiai nemotyvavo teismo šališkumo ir neobjektyvumo, o tokia pozicija prieštarauja teismų formuojamai praktikai, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos nurodyti motyvai iš esmės yra grindžiami teismo procesine veikla, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė veiklos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtini įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019).

44.  Atsakovas paaiškina, kad pareiškėja proceso metu teikė papildomus įrodymus, prašė pridėti juos prie nagrinėjamos bylos ir šis jos prašymas buvo patenkintas iš dalies. Pirmiausia prie bylos buvo pridėti dokumentai, kuriuos pareiškėja pateikė kartu su 2020 m. rugpjūčio 12 d. skundu (15 priedų), taip pat ir dalis dokumentų, kuriuos ji pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas įvertino, jog S. N. apklausa būtų perteklinis procesinis veiksmas, teismas, atsisakydamas apklausti pareiškėjos nurodytą liudytoją, paaiškino tokio atsisakymo motyvus, t. y. kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių ginčijamas aplinkybes.

45.  Atsakovas vertina, kad teismo sprendime nuosekliai aprašyta ir išanalizuota visa tarnybinio patikrinimo procedūra, pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja aktyviai naudojosi savo gynybine teise, tarnybinio tyrimo metu teikdama paaiškinimus. Pažymi, kad pranešimas apie pažeidimą yra pakankamai aiškus, išsamus, atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, paremtas objektyviai nustatomomis faktinėmis aplinkybėmis, jokių iškraipytų faktų nėra. Pastebi, kad Įsakymas skiriasi nuo Pranešimo, nes Įsakyme nurodyti ne tik pažeisti teisės aktai ir faktinės pažeidimų aplinkybės, bet ir argumentai dėl prokurorės kaltės, neigiamų padarinių, priežastinio ryšio, tarnybinės nuobaudos rūšies ir kt. Be to, pareiškėja skirtumų tarp Pranešimo ir Įsakymo konkrečiai neįvardijo.

46.  Dėl pareiškėjos teiginio, kad Generalinė prokuratūra, nesikreipdama į Prokurorų profesinę sąjungą, pažeidė pareiškėjos teisę į gynybą, atsakovas paaiškina, kad pagal 2019 m. gruodžio 3 d. kolektyvinės sutarties Nr. 9.11-14/KS.-1 (šis dokumentas buvo pridėtas prie atsakovo 2020 m. rugsėjo 7 d. atsiliepimo) 5.4.2 papunktį Generalinė prokuratūra privalo pateikti Prokurorų profesinei sąjungai informaciją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą tik tokiu atveju, kai gauna tikrinamo prokuroro užpildytą nustatytos formos prašymą. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas negavo tokio pareiškėjos prašymo, todėl teigia, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą.

47.  Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų ir teisingai įvertino padarytus tarnybinius pažeidimus, prokuroro veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste išdėstęs motyvus atskirai pagal kiekvieną konstatuotą tarnybinį pažeidimą. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai motyvavo paskirtos nuobaudos (papeikimo) adekvatumą, t. y. kad ji paskirta atsižvelgus į padarytų tarnybinių pažeidimų kiekį (9 tarnybiniai pažeidimai, iš kurių 3 tęstiniai), sukeltus neigiamus padarinius ir pareiškėjos poziciją dėl padarytų pažeidimų, taip pat į tai, kad pareiškėja Įsakymo priėmimo metu turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą.

48.  Atsakovo vertinimu, pareiškėjos reikalavimas dėl tariamo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro parašo netikrumo nevertintinas kaip esminis, o pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

49.  Atsakovo nuomone, sprendimą priėmęs teismas nepažeidė ABTĮ reikalavimų, laikėsi teismų praktikos, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai ir prie jo pateikti priedai nepaneigia nurodyto teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

50.  Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. liepos  9 d. įsakymo Nr. 413, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

51.  Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

52.  Apeliantė teigia, kad teismas neatsakė į jos pagrindinius reikalavimus ir todėl teismo sprendimas neteisėtas. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

53.  Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

54.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

55.  Pareiškėja pateikė teismui eilę reikšmingų argumentų dėl Įsakymo teisėtumo, bet teismas nesurinko su šiais argumentais susijusių įrodymų ir iš esmės nieko dėl paminėtų argumentų nepasisakė.

56.  Taigi byloje liko neišaiškinta:

a)       ar teisingai nurodo pareiškėja, kad ginčijamas Įsakymas yra nepasirašytas, neatitinka elektroninio dokumento reikalavimų, nes elektroninės priemonės rodo, kad parašas negaliojantis;

b)       ar pažeisti Tarnybinio patikrinimo nuostatai ir dėl to buvo vykdomi du tarnybiniai patikrinimai ir jai paskirtos dvi nuobaudos vietoj to, kad turėjo būti sujungti tarnybiniai patikrinimai ir paskirta viena nuobauda;

c)       ar pagrįsti pareiškėjos argumentai dėl diskriminacijos, nes iki šiol nė vienas prokuroras nebuvo baudžiamas už dėl iš teismo grąžintas bylas;

d)       ar Pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą buvo nurodyti visi pažeidimai (jų esminiai elementai), dėl kurių priimtas Įsakymas, ar pagrįstai pareiškėja teigia, kad neįteikus naujo pranešimo apie įtarimą, buvo suvaržyta jos teisė į gynybą;

e)       ar pagrįstai pareiškėja teigia, kad atsakovas prokurorų profesinei sąjungai nepranešė, į prokurorų profesinę sąjungą nesikreipė ir jos nuomonės dėl numatomos skirti nuobaudos neklausė, dėl to iš esmės pažeista procedūra ir jos teisės.

57.  Taip pat teismas pasisakydamas dėl 9 pažeidimų esmės ne tik kad neatsakė į visus pareiškėjos iškeltus svarbiausius klausimus, bet iš esmės nieko nepasakė dėl pažeidimų, nurodytų Įsakymo 1.3, 1.4, 2.3 punktuose – ar tie pažeidimai padaryti, dėl kokių priežasčių atmetami pareiškėjos argumentai. Nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos argumentus dėl pažeidimų mažareikšmiškumo, kad IBPS netobulumas sąlygojo dalį pažeidimų, kad pažeidimų padarymų metu nebuvo administracinės praktikos, kad prokuroras vadovautųsi tik elektronine užduotimi.

58.  Įsakymo 1.3, 1.4 punktuose pareiškėja kaltinama, kad neįvykdė aukštesnių prokurorų nurodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad po paminėtų nurodymų pareiškėja priiminėjo procesinius sprendimus. Teismas neišsiaiškino, kokie buvo neįvykdyti aukštesnių prokurorų nurodymai, koks buvo jų turinys, ar  Prokuratūros įstatymas suteikė pareiškėjai diskreciją savarankiškai, ypač vėliau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, priimti sprendimus.

59.  Dėl su medžiaga M-l-01-70159-18 susijusių pažeidimų nėra aišku, ar apeliantė pagrįstai teigia, kad nepaisant to, kad ji 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą atmesti UAB „P.“ įmonės pareiškimą panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, šios medžiagos kontrolė jai taip ir liko nepriskirta. Tirti ir nagrinėti, kontroliuoti medžiagų, kurios jai nepavestos, ji neturinti teisės. Apeliantė skundžiasi, kad įrodinėjant šias aplinkybes teismas nepagrįstai atmetė jos prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.

60.  Apeliantė ginčydama Įsakymo 2.3 punkte nurodytą pažeidimą nurodė reikšmingus argumentus apie vaizdo įrašo nesaugojimą ilgą laiką, apie tyrimo beprasmiškumą, bet teismas jos argumentus ignoravo.

61.  Dėl iki teisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-28813-19 pareiškėja nurodė, kad ir be DNR tyrimo buvo aišku, kad D. P. buvo A. J. garaže bei kieme, tačiau kokie jo buvo ketinimai įsibrovus į garažą taip ir liko neaišku; neatmetama versija, kad būdamas A. J. ir G. S. kiemuose ir nesulaukęs pagalbos dėl šuns įkandimo jis galėjo vaikišką dviratį paimti mėgindamas atsikratyti jį užpuolusio ir jam įkandusio šuns; kita prokurorė taip pat nerado reikalo skirti DNR tyrimą šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, todėl jos nutarimas nebuvo priimtas neužtikrinus išsamaus ištyrimo. Teismas šių reikšmingų aplinkybių nevertino.

62.  ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų. Todėl yra įstatyminis pagrindas teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl to apeliantės prašymas rinkti ir tirti papildomus įrodymus netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktais teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas