eA-1729-756/2021

Administracinė byla Nr. eA-1729-756/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00025-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.     Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. S5-5872 (toliau – ir ŠAP Raštas); 2) Šiaulių apygardos prokuratūros vadovybės 2019 m. gruodžio 9 d. raštą IBPS-S-561677 (toliau – ir ŠAPV Raštas); 3) įpareigoti atsakovą Šiaulių apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 29 d. pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (toliau – ir Pareiškimas).

2.     Pareiškėja skunde, patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė:

2.1.  Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š. tik ŠAPV raštu pareiškėjai neigiamai atsakė į skundą dėl Šiaulių apylinkės prokuratūros, kurios vyriausioji prokurorė L. M.-G. 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškėjai atsiuntė taip pat tik informacinio pobūdžio atsakymą (ŠAP raštą), nors pareiškėja buvo pranešusi Pareiškimu apie galimai nusikalstamą veiką – žinomai melagingų parodymų davimą. Pareiškėja Pareiškime nurodė galimai minėtą nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį ir dar vieną asmenį, kurį prašė apklausti, nes jis tyrimui gali pateikti visiškai naują aplinkybę, kuri anksčiau nebuvo tirta.

2.2.  Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, atsiųsdama tik informacinio pobūdžio atsakymą į asmens pranešimą apie galimai nusikalstamą veiką, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 2 d.)

2.3.  Pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą, kad būtų apgintos pažeistos pareiškėjos, kaip nukentėjusio asmens, teisės, ir kad pareiškėjos atžvilgiu nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

2.4.  Pareiškėja skunde Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui išsamiai išdėstė, kodėl turėtų būti ištirta naujai paaiškėjusi aplinkybė ir kiti faktiniai duomenys, nes priimtuose procesiniuose dokumentuose jie iškraipyti, kaip antai neva nebuvimas galimybės apklausti Vilniuje nuolatinai gyvenančio ir dirbančio asmens, kuris yra viešas asmuo, kai pareiškėja konkrečiai nurodė, kad būtent jis patvirtins naujai paaiškėjusią aplinkybę. Pareiškėja skunde aukštesniajam prokurorui nurodė, kad, nors prokuroras neturi kompetencijos vertinti teismų sprendimų, tačiau jis privalo profesionaliai ištirti ir įvertinti akivaizdžias teismo procesiniame dokumente padarytas klaidas, pavyzdžiui tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartyje, kuri yra neskundžiama, klaidingai nurodoma, kad „<...> R. D. laidavimo sutarčių sudarymas ir pats laidavimo faktas buvo nustatytas ir patvirtintas įsiteisėjusiais visų instancijų teismų sprendimais <..> ir 2017 m. liepos 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi <...>“, kai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinė byla net nebuvo nagrinėta. Teismas taip pat nurodė, kad atstumas nuo Panevėžio iki Vilniaus yra 136 km, kitais duomenimis – 137 km, tačiau visiškai neatsižvelgė į jau neginčijamai tyrime nustatytą aplinkybę, kad pareiškėja ginčijamos 2010 m. lapkričio 15 d. sutarties sudarymo dieną buvo darbo vietoje ir neva į Panevėžį galėjo vykti/vyko ir grįžti atgal nuo savo darbovietės Vilniuje – (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), Panevėžys (Panevėžio kredito unijos buveinė), o toks atstumas yra 160 km. Ikiteisminio tyrimo institucijos įstatymu įtvirtinta pareiga tirti naujai nurodytą aplinkybę nebuvo įgyvendinta. Prokuroras nesiėmė inicijuoti, kad būtų tinkamai ištirta pareiškėjos nurodyta nauja galimai padaryto nusikaltimo aplinkybė ir priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, t. y. neveikė taip, kaip jį įpareigoja įstatymas.

3.     Atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4.     Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1.  Pareiškėjos išdėstyti argumentai bei aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog ŠAP raštas ir ŠAPV raštas yra neteisėti bei nepagrįsti.

4.2.  Šiaulių apygardos prokuratūra, teikdama pareiškėjai atsakymus į Pareiškimą ir 2019 m. lapkričio 22 d. skundą, vertino jos tokį kreipimąsi kaip kartotinį, kadangi pareiškėja dar 2019 m. gegužės 16 d. buvo pasikreipusi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo N. J. atžvilgiu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2016 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2-551-357-2016 davė melagingus parodymus apie dokumentų pasirašymą Panevėžio kredito unijoje, bei prašiusi apklausti liudytojais R. V., R. N., E. A., A. J., kurie galėtų patvirtinti pareiškime nurodytas aplinkybes.

4.3.  Minėtas pareiškimas buvo išnagrinėtas 2019 m. birželio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato, priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino prokuroras, 2019 m. birželio 17 d. nutarimu atmesdamas pareiškėjos 2019 m. birželio 7 d. skundą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja, 2019 m. liepos 29 d. nutartimi atmesdama pareiškėjos 2019 m. birželio 24 d. skundą, bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atmesdama pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 15 d. skundą. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartyje aptaręs, jog pareiškėja kelia R. V. neapklausimo, kaip pažeidimo, bei naujai paaiškėjusios aplinkybės klausimus, padarė išvadą, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad N. J. 2016 m. birželio 8 d. teismo posėdyje būtų davęs melagingus parodymus, bei vertino, kad situacijos esmė yra pakankamai aiški, kažką iš naujo ar papildomai tirti, nustatinėti, kaip skundu prašo R. D., nėra jokios protingos būtinybės, nes nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką.

4.4.  Šiaulių apygardos prokuratūra, nagrinėdama Pareiškimą ir 2019 m. lapkričio 22 d. skundą, kuriais prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. J. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 235 straipsnio 1 dalies požymius, taikė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1-133 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), 50 punktą, taip pat Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1-246 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 74 punktą. Atsakovas pateikė pareiškėjai informacinio pobūdžio atsakymus, kaip tai numatyta minėtuose teisės aktuose.

4.5.  Šiaulių apygardos prokuratūra nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad vien kreipimosi įvardijimas skundu ar pareiškimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas sukuria prokuratūrai pareigą dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą – nutarimą. Prokuratūrai suteikta diskrecijos teisė nagrinėti asmenų pareiškimus pagal jai suteiktą kompetenciją, įvertinus pareiškimo esmę ir galimybę priimti ne tik procesinius sprendimus BPK nustatyta tvarka, bet ir veikiant kaip viešojo administravimo subjektui Rekomendacijų ir Aprašo nustatyta tvarka.

4.6.  Pareiškimas ir 2019 m. lapkričio 22 d. skundas laikytini kartotiniais, nes buvo kreipiamasi dėl to paties fakto – N. J. žinomai melagingų parodymų davimo Šiaulių apygardos teismo posėdyje 2016 m. birželio 8 d., ir siekiama to paties tikslo – pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, dėl kurių prokuratūra turėjo iš naujo nagrinėti pareiškėjos kreipimąsi iš esmės. Nagrinėjamu atveju panašaus turinio R. D. 2019 m. gegužės 16 d. pareiškimas jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas – Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2019 m. spalio 18 d. nutartis.

4.7.  Pareiškėjos keliami klausimai dėl liudytojo R. V. apklausos neatlikimo bei galimų šio asmens parodymų svarbos procesiniam sprendimui, dokumentų neišreikalavimo iš Panevėžio kredito unijos, nėra nauji, nes jie buvo keliami ir ankstesniuose jos skunduose.

4.8.  Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartyje padarė išvadą, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad N. J. 2016 m. birželio 8 d. teismo posėdyje būtų davęs melagingus parodymus, bei vertino, kad nagrinėjamu atveju situacijos esmė yra pakankamai aiški, kažką iš naujo ar papildomai tirti, nustatinėti, kaip skundu prašo R. D. (apklausti R. V., atlikti kitus veiksmus), nėra jokios protingos būtinybės, nes nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką.

4.9.  Šiaulių apygardos prokuratūra, pateikdama pareiškėjai ŠAP raštą ir ŠAPV raštą, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, bei vertino faktines kreipimosi aplinkybes. Šiaulių apygardos prokuratūros atsisakymas iš naujo nagrinėti Pareiškimą negali būti vertinamas kaip neveikimas. Tokią pareiškėjos poziciją paneigia pateikti ŠAP raštas ir ŠAPV raštas, iš kurių matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūra į pareiškėjos kreipimąsi atsakė Rekomendacijų ir Aprašo nustatyta tvarka. Neveikimu negali būti pripažinta aplinkybė, kad Šiaulių apygardos prokuratūra pateikto R. D. kreipimosi nenagrinėjo BPK nustatyta tvarka, taip pat ji negali paneigti Šiaulių apygardos prokuratūros atliktų veiksmų teisėtumo Rekomendacijų ir Aprašo nustatyta tvarka.

4.10.  Pareiškėja neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jos Pareiškimą ir skundą, padarė kokių nors teisės normų pažeidimų, todėl skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ŠAP raštą ir ŠAPV raštą.

II.

5.     Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.     Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl ŠAP rašto ir ŠAPV rašto teisėtumo ir pagrįstumo, be to, pareiškėja prašė įpareigoti Šiaulių apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti Pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

7.     Teismas nustatė, kad:

7.1.  Pareiškėja 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su Pareiškimu, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. J. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, pareiškėją pripažinti nukentėjusiąja.

7.2.  Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. M.-G. ŠAP raštu, išnagrinėjusi Pareiškimą, pareiškėjos reikalavimų nenagrinėjo iš esmės, nes laikė juos pakartotiniais, be kita ko, nurodydama, kad, atsižvelgiant į tai, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje buvo įvertintas prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo bei Šiaulių apygardos teismo kaip teisėtas ir pagrįstas ir priimtas atlikus pakankamai išsamų aplinkybių tyrimą, tolesnių veiksmų, tokių kaip dėl pagrįstų priežasčių neapklausto liudytojo apklausa, dokumentų ir duomenų reikalavimas iš Panevėžio kredito unijos, atlikimas būtų perteklinis ir neekonomiškas.

7.3.  Pareiškėja, nesutikdama su ŠAP raštu, pateikė 2019 m. lapkričio 22 d. skundą, prašydama patenkinti pareiškėjos pareiškimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. J. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 235 straipsnio 1 dalies požymius, taip pat pripažinti pareiškėją nukentėjusiąja.

7.4.  ŠAPV rašte nurodyta, kad pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai nesudarė pagrindo pripažinti ŠAP rašto nepagrįstu ir neteisėtu, priešingai – ŠAP rašte pagrįstai išaiškinta, kad pareiškėja pasinaudojo visomis BPK nustatytomis apskundimo priemonėmis, pareiškėjos skundas, vadovaujantis Rekomendacijų 50 punktu, laikomas kartotiniu ir naujas nutarimas nepriimamas, o pareiškėjui ar jo atstovui atsakoma, kaip ir buvo atsakyta, Tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

8.     Teismas pažymėjo, kad proceso šalys teismui pateikė ir kitus dokumentus, galimai susijusius su nagrinėjamu ginču, tačiau teismas nurodė, kad šiuos dokumentus vertins tiek, kiek jie susiję su ginčo dalyku. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai dėl policijos atlikto tyrimo medžiagoje Nr. M-2-05-00125-19, BPK tvarka priimtų arba nepriimtų procesinių sprendimų nepagrįstumo ir jų neteisingumo, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų ar jų neveikimo, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, todėl jų nevertino.

9.     Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad prokuratūra pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas. Kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju pareiškėja ginčą kelia dėl to, kad jos Pareiškimas bei skundas dėl ŠAP rašto buvo netinkamai išnagrinėti, t. y. pateikiant informacinio pobūdžio atsakymus, laikytina, jog pareiškėjos skundo reikalavimai yra susiję su prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija, nes atsakovas, pateikdamas atsakymus į pareiškėjos skundus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas.

10.   Vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir bylos faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ŠAP rašte pateiktas atsakymas laikomas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11.   Atsižvelgęs į Rekomendacijų 50 punktą, Aprašo nuostatas (74–75 p.), teismas nurodė, kad iš ŠAPV rašto matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vadovybė, pasisakydama dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 22 d. skundo reikalavimų, nurodė, jog analogiškas pareiškėjos prašymas jau buvo nagrinėtas pagal pareiškėjos 2019 m. gegužės 16 d. pareiškimą, priimant 2019 m. birželio 3 d. nutarimą, ir konstatavo, kad, atsižvelgiant į Aprašo 74 punkto nuostatas ir tai, kad skunde nurodytos aplinkybės buvo ne kartą nagrinėtos ir vertintos nustatyta tvarka (nutarimo pagrįstumo klausimą įvertino aukštesnysis prokuroras ir teismai), pareiškėjos pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pakartotinai nenagrinėjamas.

12.   Teismas, palyginęs pareiškėjos 2019 m. gegužės 16 d. pareiškimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ turinį su Pareiškimu bei su Šiaulių apygardos prokuratūroje gautu pareiškėjos 2019 m. lapkričio 22 d. skundu „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 6 d. atsakymo pareiškėjai R. D.“ (Reg. Nr. AP-31999), konstatavo, kad jie yra analogiško turinio.

13.   Teismas padarė išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjos nurodytais argumentais skundžiamus sprendimus naikinti. Teismas konstatavo, kad jog Šiaulių apygardos prokuratūra pagrįstai nepriėmė naujo nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (nepradėjimo), o skundžiamus raštus (atsakymus) paruošė vadovaudamasi Rekomendacijų 50 punkte bei Aprašo 74, 75 punktuose nustatyta tvarka. Šiaulių apygardos prokuratūra, priimdama ginčijamus sprendimus, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė teisės aktų, neviršijo savo kompetencijos, priimti sprendimai ir veiksmai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Šiaulių apygardos prokuratūra buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, atsakovė pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Aprašu, t. y. pagrįstai, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą ir skundą, vadovavosi viešojo administravimo taisyklėmis, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kuriuose išsamiai atsakyta į pareiškėjos nurodytus argumentus.

14.   Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamuose raštuose nurodyta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog skundžiamuose atsakymuose atsakovo teikti argumentai yra neišsamūs ir neobjektyvūs, ar prokurorai šiuo atveju neveikė taip, kaip juos įpareigoja įstatymas, todėl pareiškėjos reikalavimai panaikinti ŠAP raštą ir ŠAPV raštą atmetami kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. spalio 29 d. pareiškimą yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinių reikalavimų, todėl atsisakius tenkinti pagrindinius reikalavimus, atsisakytina tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą.

III.

15.     Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

16.     Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1.  Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atmesti pareiškėjos skundą motyvavo taip pat kaip ir ikiteisminio tyrimo institucija, kuri dėl nesuprantamų priežasčių atsisako apklausti pareiškėjos nurodytą asmenį, kuris žino naują aplinkybę, ir išsiaiškinti šioje situacijoje tiesą.

16.2.  Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, aukštesnysis prokuroras, gavęs pareiškėjos skundą dėl proceso įstatymo pažeidimo, jį privalėjo išnagrinėti, priimdamas motyvuotą nutarimą, tačiau nepagrįstai apsiribojo tik formaliu atsakymu.

16.3.  Pirmosios instancijos teismui pareiškėja išsamiai išdėstė kodėl turėtų būti ištirta naujai paaiškėjusi aplinkybė ir kiti faktiniai duomenys, nes priimtuose procesiniuose dokumentuose jie iškraipyti ir tikrai neatlaiko jokios kritikos, kaip antai neva nebuvimas galimybės apklausti Vilniuje nuolatinai gyvenančio ir dirbančio asmens, kuris, beje, yra viešas asmuo, kai pareiškėja konkrečiai nurodė, kad būtent jis patvirtins naujai paaiškėjusią aplinkybę. Iš Lietuvos šis asmuo buvo išvykęs tik trumpam, kaip pats ir pranešė tyrėjams. Šiaulių apylinkės prokurorė savo rašte netgi rašo, kad buvo dedamos maksimalios pastangos apklausti visus pareiškėjos nurodytus asmenis.

16.4.  Pareiškėja eina Vidaus tarnybos statutinio pareigūno pareigas ir jos darbovietė yra pateikusi dokumentus, kurie patvirtina, kad tomis dienomis, kaip savo melaginguose parodymuose teigia N. J., (duomenys neskelbtini) vadybininkas, kai neva pareiškėja pasirašinėjo sutartis Panevėžyje, kredito unijos patalpose, pareiškėja buvo savo darbo vietoje arba mokymuose Vilniaus mieste. Tai patvirtina tabeliai, kursų baigimo pažymėjimai, mokymo dalyvių sąrašai su pareiškėjos parašais. Niekur nėra net užuominos, kad dokumentai suklastoti. Rašytinius įrodymus patvirtina dėstytojai, kolega, tiesioginis vadovas, su kuriuo pareiškėja dirbo viename kabinete. Viso to, prokurorų nuomone, nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą.

16.5.  Tik ikiteisminio tyrimo metu galima išsiaiškinti kokiose vietose pareiškėja buvo ginčo dienomis, tą patvirtins duomenys iš dabartinės „Telia“. Jau to pakaktų įrodyti, kad asmuo meluoja. Taip pat tik ikiteisminio tyrimo metu galima nustatyti kada į sistemą buvo įtraukta kredito sutartis ir asmeniui išmokėta paskola, nes tokių veiksmų negalima atlikti kol nepasirašyta laidavimo sutartis ir tai jau išsklaidytų visas abejones.

16.6.  Medžiagoje yra tokie duomenys, kad į sistemą paskolos sutartis 2010 m. lapkričio 15 d. buvo įtraukta anksčiau nei 12 val. 26 min. 17 sek., nes tuo laiku jau buvo atspausdintas paskolos grąžinimo grafikas. Vadinasi laidavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki to laiko, o medžiagoje kaip tik yra duomenys, kad 2010 m. lapkričio 15 d. pareiškėja iki pietų, t. y. iki 11 val. 30 min. ir per pietus iki 12 val. 15 min. jau neginčijamai ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, pareiškėja buvo Vilniuje (liudytojos R. N. parodymai, išrašas iš pareiškėjos banko sąskaitos, patvirtinantis, kad 10 val. 7 min. bankomate prie savo darbovietės (duomenys neskelbtini) pareiškėja išsigrynino pinigų). Vien jau išsiaiškinus kada tiksliai į sistemą įtraukta paskolos sutartis, bent jau tyrėjams pasidomėjus apie tai, jau būtų iškart išsklaidytos visos abejonės.

16.7.  Ištirtomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis/įrodymais, kuriuos nurodys neapklaustas asmuo, nuoseklia ir logiška grandine būtų/bus tarpusavyje sujungti jau nustatyti tarpiniai faktai ir išvados.

17.     Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime pakartoja argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.  Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. S5-5872 ir Šiaulių apygardos prokuratūros vadovybės 2019 m. gruodžio 9 d. rašto IBPS-S-561677 teisėtumo ir pagrįstumo.

19.  Regionų apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, sprendime konstatavęs, kad šiuo atveju pareiškėja ginčą kelia dėl to, kad jos Pareiškimas bei skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros rašto buvo netinkamai išnagrinėti, t. y. pateikiant informacinio pobūdžio atsakymus. Tokiu atveju laikytina, jog pareiškėjos skundo reikalavimai yra susiję su prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija, nes atsakovas, pateikdamas atsakymus į pareiškėjos skundus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamuose raštuose nurodyta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog skundžiamuose atsakymuose atsakovo teikti argumentai yra neišsamūs ir neobjektyvūs, ar prokurorai šiuo atveju neveikė taip, kaip juos įpareigoja įstatymas.

20.  Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu faktinių bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nors ji skunde išsamiai išdėstė kodėl turėtų būti ištirtos naujos aplinkybės ir kiti faktiniai duomenys, nes priimtuose procesiniuose dokumentuose jie iškraipyti.

21.  Tikrindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

22.  Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja prašė panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. S5-5872 ir Šiaulių apygardos prokuratūros vadovybės raštą IBPS-S-561677 bei įpareigoti atsakovą Šiaulių apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 29 d. pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

23.  Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 22 d. skundą, kuriame ji prašė patenkinti skundžiamu Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2019 m. lapkričio 6 d. atsakymu atmestą pareiškėjos prašymą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. J. padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalies požymius, pripažinti pareiškėją nukentėjusiąja, ginčijamame rašte  nurodė, kad susipažinusi su gauta medžiaga Nr. M-2-05-00125-19 Šiaulių apygardos prokuratūra nustatė, jog pareiškėjos anksčiau teiktuose skunduose nurodytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas prokuratūroje bei teisme buvo atliktas, dėl pareiškėjos skunde nurodyto liudytojo R. V. apklausos, atitinkamų dokumentų išreikalavimo iš Panevėžio kredito unijos, buvo žinomi aukštesniajam prokurorui ir teismui, todėl nėra vertinamos kaip naujos aplinkybės, leidžiančios abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu. Pareiškėjai Rašte buvo nurodyta, kad jos 2019 m. lapkričio 22 d. skundas prokuratūroje pagrįstai pripažintas kartotiniu. Paaiškinta, kad šiuo atveju aukštesnysis prokuroras taiko Generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. I-133 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos reguliavimo tvarkos 50 punkto nuostatą, kuri nustato, kad prokuratūroje gavus pareiškėjo ar jo teisėto atstovo skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, kuriame nurodytos iš esmės tokios pačios faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės kaip ir anksčiau prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame pareiškėjo skunde, pareiškime ar pranešime, dėl kurio jau priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, toks skundas, pareiškimas ar pranešimas laikomas kartotiniu, naujas nutarimas nepriimamas, o pareiškėjui ar jo atstovui atsakoma Apraše nustatyta tvarka. Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 74 punkte nustatyta: „Jeigu prašymo ar skundo turinys yra susijęs su baudžiamojo proceso sprendimų priėmimu ar proceso veiksmų atlikimu, tačiau nėra pagrindo šio skundo nagrinėti Baudžiamojo proceso kodekso ar generalinio prokuroro patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos numatyta tvarka (pvz., panašaus turinio prašymas ar skundas jau yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas sprendimas, kuris gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismui arba yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, pasibaigę apskundimo terminai ar pan.), pareiškėjui pateikiamas informacinio pobūdžio atsakymas Aprašo numatyta tvarka“.

24.     Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, ir pabrėžia, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, o skundą priėmus, nagrinėjant bylą turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi.

25.     Įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pareiškėja suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų Šiaulių apylinkės prokuratūros ir Šiaulių apygardos prokuratūros Raštų turinį, atsižvelgdama į tai, jog administracinis teismas nėra kompetentingas spręsti bylas pagal BK straipsnius, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą dėl atsakovo veiksmų, susijusių su viešuoju administravimu, o ne su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Šiaulių apygardos prokuratūros veiksmais, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėja siekia, reikšdama pretenzijas ikiteisminio tyrimo klausimais (netenkinto prašymo apklausti liudytoju R. V., kuris gali nurodyti visiškai naujas aplinkybes, imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų veiksmų, kad būtų priimtas pagrįstas procesinis sprendimas), o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose.

26.      Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde net ir nenurodinėjo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jos keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo dėl jos skunde nurodytų aplinkybių pradėjimu, t. y. šiuo atveju ginčas susijęs su atsakovo veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reguliuoja specialusis įstatymas – BPK. Visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021 ir kt.).

27.      Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijami raštai buvo priimti vadovaujantis Aprašu. Be kita ko, ir pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui nenurodyta jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas. Skundžiami raštai priimti institucijoms veikiant ne viešojo administravimo srityje, o ikiteisminio tyrimo srityje, kurio pradėjimą ir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos, todėl pareiškėjos keliamas ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

28.     Aplinkybė, kad atsakovo rašte nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui pagal ABTĮ, taip pat skundžiamo akto forma (raštas, ne nutarimas), nepaneigia kilusio ginčo pobūdžio, atitinkamai nepakeičia bylos rūšinio teismingumo. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padaręs nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimai yra susiję su prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija, nes atsakovas, pateikdamas atsakymus į pareiškėjos skundus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, neteisingai pritaikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas.

29.      Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad buvo pažeistos rūšinį bylų teismingumą reglamentuojančios taisyklės, kas yra absoliutus priimtų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.), skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui. Tokią poziciją įtvirtina ir suformuota administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1377/2008; 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1374/2009; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2004-552/2018). Dėl išdėstytų aplinkybių byla pagal pareiškėjos R. D. skundą perduodama nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                              Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė