eA-2215-968/2025

Administracinė byla Nr. eA-2215-968/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05866-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8; 21.3.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. ir atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūra) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. P-378 „Dėl D. K. nušalinimo nuo pareigų (toliau – ir Įsakymas dėl nušalinimo); 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti generalinio prokuroro 2024 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. P-430 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei D. K.“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos); 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti generalinio prokuroro 2024 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. P-431 „Dėl prokurorės D. K. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); 4) grąžinti pareiškėją į buvusias prokurorės pareigas; 5) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.  Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji nuo 2008 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti prokurore (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, o nuo 2016 m. spalio 17 d. ji buvo perkelta į (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėja buvo informuota, kad generalinio prokuroro sprendimu atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėja pateikė 2024 m. spalio 1 d. (procesiniame dokumente ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta data „2022 m. spalio 1 d.“ vertintina kaip rašymo apsirikimas) paaiškinimus.

2.3. Įsakymas dėl nušalinimo, Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėja iki atleidimo nebuvo supažindinta su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) 2024 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-438 „Dėl (duomenys neskelbtini) prokurorės D. K. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje klaidingai nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Išvada nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėja taip pat iki atleidimo nebuvo supažindinta su Prokuratūros 2024 m. spalio 10 d. teikimu Nr. VT-449 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Teikimas) ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų. Teikimas nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas, paskelbdamas pranešimą spaudai dar neįsiteisėjus įsakymui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, elgėsi neteisėtai ir pažeidė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

2.4. Pareiškėja nesutinka su Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos, Įsakyme dėl atleidimo, Išvadoje ir Teikime nurodytais teiginiais esą ji tarnybos metu buvo neblaivi, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi atsakovas netinkamai nustatė tarnybinės atsakomybės sąlygas ir nevertino pareiškėjos paaiškinimų. Išvada ir Teikimas, Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi yra priimti nesilaikant esminių procedūrinių reikalavimų bei viešojo administravimo principų ir yra šališki, pernelyg griežtai ir neadekvačiai įvertinta situacija, dėl kurios nepagrįstai pritaikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Atsakovas taikė pareiškėjai dvigubą atsakomybę už administracinio pažeidimo padarymą, todėl Įsakymas dėl nuobaudos pažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

2.5. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (šiuo atveju prokuroras nušalinamas likusiam tos dienos darbo laikui). Pareiškėja, remiantis tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9-8282, nušalinta buvo 2024 m. rugsėjo 20 d. (vieną darbo dieną), tad darytina išvada, jog pareiškėja buvo nušalinta būtent Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, dėl neblaivumo tarnybos metu. Tačiau pareiškėjai neblaivumas nustatytas ne tarnybos metu ir atsakovas neturėjo pagrindo nušalinti pareiškėją nepatikrinus jos blaivumo darbo vietoje. Pareiškėja 2024 m. rugsėjo 20 d. pareigūnų buvo sustabdyta ryte apie 6 val. 57 min., kuomet ir buvo nustatytas pareiškėjos neblaivumas, o tarnyba prasideda nuo 8.00 val. (t. y. likus 1 val. 03 min. iki tarnybos pradžios). Atsakovas nušalino pareiškėją nuo pareigų, nepaisant to, jog jai nebuvo nustatytas neblaivumas tarnybos metu. Pagal teisinį reguliavimą leistina etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0,2 promilės. Atsakovas nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog per vieną valandą iki tarnybos pradžios pareiškėjos kraujo etilo koncentracija sumažėjo, ir nevertino (netikrino) pareiškėjos neblaivumo tarnybos metu. Taigi atsakovas Įsakymą dėl nušalinimo priėmė remdamasis prielaida dėl būsimo pareiškėjos neblaivumo tarnybos metu, o ne faktiniais duomenimis, kurie privalėjo būti nustatyti tarnybos metu, todėl pažeidė objektyvumo principą, visų abejonių aiškinimo darbuotojo naudai principą. Atsakovas faktus išdėstė pareiškėjos nenaudai: neatsižvelgė į alkotesterio paklaidą ir nurodo 0,63 promilių vietoje teisėtai tarnybiniame pranešime konstatuotų 0,61 promilių, taip pat 42 min. iki darbo pradžios suapvalina iki 40 min.

2.6. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjos veiksmus kvalifikavo kaip šiurkštų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad tam, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose taip pat yra šiurkštumo elementai, t. y. įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai <...>. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taikant bendruosius teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, turi būti patikrinta, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti tarnybiniai pažeidimai gali būti traktuojami kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai.

2.7. Pareiškėjos veiksmų nevertino Prokurorų etikos komisija (toliau – ir Etikos komisija), todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo kaip prokuroro vardą žeminančiu poelgiu. Atsakovas nevertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi. Atsakovas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja per 16 darbo prokurore metų tarnybinių pažeidimų nėra padariusi, tarnyba buvo vertinama tik gerai, ji yra gavusi už gerą tarnybą ne vieną apdovanojimą.

2.8. Įsakymas dėl atleidimo ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos nėra išsamūs bei motyvuoti, kadangi nėra nurodyta nusižengimo sudėtis – nėra nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, taip pat nėra atsižvelgta į lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos tarnybą charakterizuojančius duomenis.

2.9. Atsakovas, paskirdamas pareiškėjai pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai nevertino pareiškėjai paskirtos nuobaudos proporcingumo principo ir nukrypo nuo naujausios LVAT praktikos (2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024), kuri patvirtina, jog prokurorui net ir padarius baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, jo veiksmai negali būti automatiškai vertinami kaip šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas ir turi būti vertinamos tiek objektyvios, tiek subjektyvios tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju atsakovas automatiškai paskyrė pareiškėjai griežčiausią tarnybinę nuobaudą vien dėl to, kad ji padarė administracinį nusižengimą, nors 2024 m. spalio 14 d. pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda, kuri nėra įsiteisėjusi.

2.10.  Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, prokurorų galbūt padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepagrįstai ir šališkai, kadangi skundžiamu atveju Etikos komisija pareiškėjos elgesio atitikimo etikos kodeksui nevertino. Išvadoje nurodyta, kad „tarnybinį patikrinimą atliko Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras V. U.“. Išvada yra šališka, kadangi ją parengė vienintelis asmuo, o ne Etikos komisija. Teikimą pasirašė Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras R. P., kuris nedalyvavo atliekant tarnybinį tyrimą ir rengiant Išvadą, todėl šis teikimas yra nepagrįstas.

2.11.  Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo buvo priimti pareiškėjos nedarbingumo metu. Apie paskirtą nuobaudą pareiškėja sužinojo tik 2024 m. spalio 14 d., kuomet nebegalėjo naudotis darbo priemonėmis ir el. paštu, kuriuo buvo susirašinėjama su V. U. dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo (siunčiami su tuo susiję pranešimai, atsakoma į užklausimus). Tokiais veiksmais buvo tyčia apsunkinta pareiškėjos teisė į gynybą ir sąžiningą procesą.

2.12.  Nurodyti procedūriniai pažeidimai lėmė nepagrįstos ir neteisėtos Išvados, Teikimo ir Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos bei Įsakymo dėl atleidimo priėmimą, todėl šie įsakymai yra naikintini. Atsakovas atleidęs pareiškėją iš tarnybos ir nepavedęs Etikos komisijai įvertinti pareiškėjos veiksmus, nukrypo nuo prokurorų etikos komisijos tarnybinių pažeidimų vertinimo praktikos, taip pažeisdamas lygiateisiškumo principą.

3.  Atsakovas Prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Prokurorų tarnybos teisiniai santykiai priskiriami viešosios teisės reguliavimo sričiai. Juos reglamentuoja specialusis Prokuratūros įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 6 d., Prokuratūros įstatymo 1 str. 1 d.). Prokurorų elgesio ir profesinės etikos (veiklos) reikalavimai, kurių prokurorai privalo nepriekaištingai laikytis tarnybos ir ne tarnybos metu (Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 391 str. 1 d.), nustatyti Prokurorų etikos kodekse. Prokurorų tarnybinės atsakomybės ypatumus nustato Prokuratūros įstatymo 391–42 straipsniai. Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn ir jiems skiriamos tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) perkėlimas į žemesnes pareigas; 4) atleidimas iš tarnybos. Nors įstatymas nepateikia išsamaus sąrašo atvejų, už kokius tarnybinius pažeidimus kokia nuobauda turi būti skiriama (tai paliekant nuobaudą taikančio subjekto – generalinio prokuroro – diskrecijai). Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konstatuoti prokuroro padarytą įstatymų pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, taip pat kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą gali generalinis prokuroras, gavęs Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 patvirtinti Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

3.2. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galbūt neteisėtų veiksmų buvo pradėtas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (rezoliucija), gavus (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. B. 2024 m. rugsėjo 20 d. (reg. Nr. 17.9.-8282) tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis 2024 m. rugsėjo 20 d., 7 val. 56 min., (duomenys neskelbtini) komisariato viršininko buvo informuotas apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 7 val. 30 min., policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), ribose sustabdė patikrinimui automobilį, kurį vairavo prokurorė (pareiškėja). Patikrinus, prokurorei buvo nustatytas 0,71 promilių neblaivumas. Antruoju patikrinimo bandymu nustatytas 0,61 promilių neblaivumas.

3.3. Atlikus tarnybinį patikrinimą jis buvo užbaigtas Išvada (Nuostatų 30 p.) ir nustatyta, kad pareiškėja, būdama prokurore ir privalėdama saugoti gerą prokuroro vardą bei savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, taip pat laikytis profesinės etikos padorumo, pavyzdingumo, profesionalumo ir atsakomybės principų, darbo vietoje ir darbo laiku nuo 8.00 iki 15.45 val. turėdama būti blaivi, 2024 m. rugsėjo 20 d., ryte, apie 6 val. 57 min., būdama neblaivi (nustatytas 0,61 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), dėl ko policijos pareigūnų buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini), ir nušalinta nuo vairavimo dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras surašė motyvuotą Teikimą, kuriame konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų išvadai, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (Nuostatų 38, 39 p.). Generalinė prokurorė pritarė Teikimui ir Įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos pripažino, kad padarė padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

3.4. Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje, nėra. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo padaryta esminių ginčijamų įsakymų priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu gauti ir Išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, ginčijami įsakymai priimti kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, priimti įsakymai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjos skundo teiginiai, jog pareiškėjos veiksmuose nėra nustatyta tarnybinio pažeidimo sudėties (kaltės), yra deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, visuose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose (tiek skundžiamuose įsakymuose, tiek Teikime, tiek Išvadoje) konkrečiai ir aiškiai nurodyta pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis ir visi kiti duomenys, inter alia (be kita ko) pagrindžiantys pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą, nurodyti ir įvertinti Išvadoje, kuri, laikantis LVAT formuojamos praktikos, yra sudedamoji Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, o motyvai dėl tarnybinės nuobaudos, padaryto pažeidimo pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, pareiškėjos tarnybą charakterizuojančius duomenys ir jų reikšmė dar yra kartą apibendrinti ir Teikime.

3.5. Atsižvelgta, kad pareiškėjos tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo laikyta tai, kad prokurorė pripažino padariusi administracinį nusižengimą, kuris faktinėmis aplinkybėmis susijęs su padarytu tarnybiniu pažeidimu, ir dėl jo gailisi, savo nederamą elgesį vertina savikritiškai, supranta neapgalvoto poelgio neigiamą poveikį prokuratūros autoritetui ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai atsiprašo. Kilę neigiami padariniai irgi yra konkrečiai įvardinti ir detalizuoti tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose, pažymint, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo (vairavimo neblaiviai) kilę neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjos veiksmais, dėl kurių prokuratūrai padaryta žymi reputacinė žala, jos elgesys visuomenėje susilaukė atgarsio, apie jį buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse, bei akcentuota, jog aptariamo neteisėto, iš dalies lengvabūdiško poelgio negali pateisinti nei nuopelnai tarnyboje, nei nuoširdus gailėjimasis. Prokurorų elgesys turi atitikti aukštus nepriekaištingo elgesio standartus, o valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, kad prokuratūros pareigūnai ne tik gerai ir sąžiningai atliks tiesiogines jiems pavestas funkcijas, bet ir laikysis profesinės etikos reikalavimų ir jų elgesys bus nepriekaištingas. Kartu buvo atkreiptas dėmesys, kad einant prokuroro pareigas nepakanka vien tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalu savo pavyzdžiu kurti teisingo, teisės aktų besilaikančio, nepriekaištingos reputacijos prokuroro, kaip valstybės pareigūno, įvaizdį.

3.6. Skiriant tarnybinę nuobaudą taip pat buvo akcentuota, kad nagrinėjamu atveju ypatingai svarbu pažymėti ir tai, kad, padėdami vykdyti teisingumą, prokurorai dalyvauja baudžiamajame procese taikant griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę asmenims, taip pat ir neblaiviems vairuotojams. Todėl pareiškėjos tolimesnė tarnyba prokuratūroje šiuo aspektu irgi keltų pagrįstą visuomenės pasipiktinimą ir nepasitikėjimą tokio prokuroro dalyvavimu baudžiamajame procese ir sprendimais. Toks pareiškėjos veiksmų vertinimas atitinka LVAT formuojamą praktiką, kurioje prokuroro vairavimas esant neblaiviam vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas (žr., pvz., 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575/2019, 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022). Pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti galimus neigiamus padarinius, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga, nedėjo pastangų neigiamoms pasekmėms išvengti, o lengvabūdiškai dalyvavo viešajame eisme ir tuo kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.

3.7. Nuostatai nenumato, jog tikrinamas prokuroras su tarnybinio patikrinimo išvada ir teikimu turi būti supažindintas iki atleidimo. Siekiant išsiaiškinti galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes ir tikrinamo prokuroro poziciją, tikrintojas surašo pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą ir jį įteikia tikrinamam prokurorui pasirašytinai arba elektroniniu paštu. Tikrinamas prokuroras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos gali tikrintojui pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio pažeidimo (Nuostatų 20, 21 p.). Tarnybinio patikrinimo išvados, teikimo, generalinio prokuroro sprendimo kopijos prokurorui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atliktas tarnybinis patikrinimas, išsiunčiamos, kai generalinis prokuroras priima galutinį sprendimą (Nuostatų 34 p.). Nagrinėjamu atveju iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 26 d. buvo įteiktas 2024 m. rugsėjo 24 d. pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėja 2024 m. spalio 1 d. surašė paaiškinimą nurodydama, kad 2024 m. rugsėjo 20 d., ryte, jautėsi gerai, todėl nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog negali vairuoti transporto priemonės. Jeigu būtų suvokusi, tikrai nebūtų vairavusi transporto priemonės. Dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, yra atsidavusi tarnybai ir per ilgus tarnybos metus nėra pažeidusi Prokurorų etikos kodekso. Jos toks poelgis buvo vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio. Prašė jai netaikyti tarnybinės atsakomybės arba taikyti vieną iš Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų tarnybinių nuobaudų už padarytą pažeidimą.

3.8. Nuostatai tarnybinio patikrinimo eigoje prokurorams nenumato teisės susipažinti su atliekamo tarnybinio patikrinimo medžiaga, tikrinami prokurorai šias savo teises turi teisę realizuoti priėmus galutinį sprendimą. Nors Prokuratūros įstatymo nuostatos prokurorą atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu draudžia, tačiau numato ir išimtis, tais atvejais kai prokurorui yra skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, tai iš tarnybos jis gali būti atleidžiamas tiek laikino nedarbingumo laikotarpiu, tiek atostogų metu. Pareiškėjai įteikiant pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, Išvadą, Teikimą, Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo, procedūrinių pažeidimų, kurie būtų suvaržę pareiškėjos teises, padaryta nebuvo.

3.9. Pareiškėja savaip interpretuoja ir selektyviai cituoja Prokuratūros įstatymo nuostatas, kad visus klausimus dėl galimo prokurorų etikos reikalavimų pažeidimų turi nagrinėti Etikos komisija ir visiškai nevertina prokuratūros vidiniais norminiais aktais nustatytos prokurorų galbūt padarytų neteisėtų veiksmų vertinimo tvarkos. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo nuostatomis prokuratūroje yra nustatyta aiški tvarka, kaip nagrinėjami prokurorų galbūt padaryti įstatymų, kitų norminių aktų ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą padaryti pažeidimai gali būti tiriami ir vertinami ne vien Etikos komisijoje, tačiau tai gali būti daroma ir atliekamo tarnybinio patikrinimo metu. Neabejotinai tokias išvadas pagrindžia Prokuratūros įstatymo 41 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas. Taip pat Nuostatų, Prokurorų etikos komisijos nuostatų (toliau – ir Etikos nuostatai), kurie patvirtinti generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-16 (2014 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 1-85 redakcija), nuostatos akivaizdžiai patvirtina, kad prokurorų padaryti Prokurorų etikos kodekso pažeidimai gali būti vertinami ir tarnybinio patikrinimo metu, o, generaliniam prokurorui gavus pranešimą apie prokuroro galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, spręsti kokia tvarka pavesti atlikti pažeidimo tyrimą yra generalinio prokuroro diskrecija, kurios Prokuratūros įstatyme numatytas reguliavimas nevaržo. Nors pareiškėjos elgesio atitikimas Prokurorų etikos kodekso reikalavimams ir nebuvo perduotas vertinti Etikos komisijai, tačiau tai nėra pagrindas sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, kad dėl to tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai, nepagrįstai ir šališkai, nes jos veiksmų teisėtumas generalinės prokurorės pavedimu buvo įvertintas kito įgalioto subjekto ir tai buvo padaryta nepažeidžiant galiojančių norminių aktų reikalavimų.

3.10.  Skundo argumentai, kad Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro R. P. teikimas irgi yra nepagrįstas, nes jis nedalyvavo atliekant tarnybinį tyrimą ir rengiant tarnybinio patikrinimo išvadą, taip pat nėra pagrįstas ir neatitinka teisinių ir faktinių aplinkybių. Nuostatai aiškiai numato, kad teikimą rašantis subjektas nedalyvauja tarnybinio patikrinimo išvados rengimo procese, o teikimą jis surašo atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada nesaisto teikimą surašančio subjekto (Nuostatų 38 p.). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad teikimą rašantis subjektas teisines išvadas dėl padaryto tarnybinio pažeidimo buvimo ar nebuvimo bei skirtinos tarnybinės nuobaudos reikalingumo, jos griežtumo gali daryti ir kitokias, nei jas yra pateikęs tarnybinį patikrinimą atlikęs ir patikrinimo išvadą surašęs prokuroras.

3.11.  Įvertinus pateikto skundo argumentus dėl proporcingumo ir lygiateisiškumo principų skiriant nuobaudą pažeidimo, atsakovas nesutinka su nurodytais motyvais, kad pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą buvo pažeisti proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo skirta įvertinus jos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios prokurorės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, prokurorės tarnybinė atsakomybė buvo individualizuota įvertinant ir kitus turimus duomenis apie jos tarnybą. Nėra pagrindo vadovautis pareiškėjos paminėta LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024, nes nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje yra vertinamos visiškai skirtingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra esmės tapačios arba labai panašios į aplinkybes, kurios buvo konstatuotos LVAT 2022 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022, kai automobilį ne darbo metu vairavo neblaivus prokuroras. Teismas darė išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra teisėta ir pagrįsta, nes tokie veiksmai yra susiję su akivaizdžiu norminių aktų pažeidimu ir tarnybos sistemos autoriteto žeminimu.

3.12.  Pareiškėja visiškai nepagrįstai tapatina skirtingas – administracinės ir tarnybinės – atsakomybių rūšis, siekdama joms taikyti analogiškus standartus. Tačiau vien tai, kad jos kaip transporto priemonės vairuotojos veiksmai buvo įvertinti kaip administracinis nusižengimas, neriboja ir nepanaikina Prokuratūros įstatyme įtvirtintos generalinio prokuroro teisės skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą jai kaip prokurorei už veiksmus, kurie buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas, kuriuo pažemintas prokuroro vardas (Prokuratūros įstatymo 391 str. 3 d., 40 str. 2 d. 5 p.).

3.13.  Iš tarnybinio patikrinimo duomenų matyti, kad pareiškėjai nustačius lengvą girtumo laipsnį policijos pareigūnai, dalyvaujant pareiškėjai, administracinėje byloje pildė procesinius dokumentus susijusius su padarytu administraciniu nusižengimu, kuriuos baigė rašyti apie 7.34 val. Be to, pareiškėjai nustačius neblaivumą iš karto policijos pareigūnų jai buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir ji buvo nušalinta nuo vairavimo, dėl konstatuoto girtumo ji netgi negalėjo laiku atvykti į darbo vietą (duomenys neskelbtini) prokuratūroje. Todėl, nors vėliau tarnybos vietoje ir nebuvo tikrintas pareiškėjos blaivumas, tačiau įgaliotų asmenų nustatytas ir patvirtintas jos girtumas likus labai trumpam laiko tarpui iki darbo pradžios buvo pakankamas faktinis pagrindas ją nušalinti nuo pareigų dėl neblaivumo. Priešingų duomenų, kurie paneigtų pareiškėjai nustatytą girtumą, ir tai, kad ji atvykus į darbą buvo blaivi, pareiškėja nepateikė. Todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl Įsakymo dėl nušalinimo panaikinimo yra nepagrįsti.

II.

4.  Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino generalinio prokuroro 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. P-378 „Dėl D. K. nušalinimo nuo pareigų“, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai iš atsakovo Prokuratūros 330,75 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

5.  Teismas nustatė, kad:

5.1. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji būdama valstybės pareigūne – (duomenys neskelbtini) prokurore ir privalėdama saugoti gerą prokuroro vardą bei savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, taip pat laikytis profesinės etikos padorumo, pavyzdingumo, profesionalumo ir atsakomybės principų, darbo vietoje ir darbo laiku nuo 8:00 iki 15:45 val. turėdama būti blaivi, 2024 m. rugsėjo 20 d., ryte, apie 6 val. 57 min., būdama neblaivi (nustatytas 0,61 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), dėl ko policijos pareigūnų buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini), ir nušalinta nuo vairavimo dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Tokiais veiksmais pareiškėja galbūt pažemino prokuroro vardą, sumenkino prokuratūros autoritetą ir pažeidė Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 391 straipsnio 1 ir 3 dalių, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto, Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2008 m. gruodžio 23 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-207 (2018 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 1-37 redakcija), 17 punkto, Prokurorų etikos kodekso, patvirtino 2023 m. rugsėjo 18 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-192 (generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija), 7 straipsnio 5 punkto, 12 straipsnio 1 ir 4 punktų, 13 straipsnio 2 ir 5 punktų, 14 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir nuostatas. Dėl padaryto pažeidimo kilo neigiami padariniai – buvo diskredituotas ir pažemintas prokuroro, kaip pareigūno, vardas ir prokuratūros, kaip institucijos, autoritetas. Kilę neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su prokuratūros veiksmais, tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo.

5.2. (Duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. B. 2024 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime (reg. Nr. 17.9.-8282), adresuotame generalinei prokurorei, nurodyta, kad jį 2024 m. rugsėjo 20 d., 7 val. 56 min., (duomenys neskelbtini) komisariato viršininkas (duomenys neskelbtini) informavo apie tai, jog 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 7 val. 30 min., policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), ribose sustabdė patikrinimui automobilį, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorė (pareiškėja). Patikrinus, prokurorei buvo nustatytas 0,71 promilių neblaivumas. Antruoju patikrinimo bandymu nustatytas 0,61 promilių neblaivumas. Tarnybiniu pranešimu buvo prašoma spręsti prokurorės nušalinimo nuo pareigų klausimą bei inicijuoti jos veiksmų vertinimą. Generalinės prokurorės Įsakymu dėl nušalinimo pareiškėja 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo nušalinta nuo pareigų.

5.3. (duomenys neskelbtini) komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. raštu (reg. Nr. 17.2.2409) buvo pateiktos administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) dokumentų kopijos – tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, administracinio nusižengimo protokolas, sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones.

5.4. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galbūt neteisėtų veiksmų buvo pradėtas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (rezoliucija), gavus (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. B. 2024 m. rugsėjo 20 d. (reg. Nr. 17.9.-8282) tarnybinį pranešimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą jis buvo užbaigtas Išvada (Nuostatų 30 p.). Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2024 m. spalio 10 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Generalinė prokurorė pritarė Teikimui ir Įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Išvadoje nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo subjektas yra (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorė; tarnybos pažeidimo objektas – nustatytos pareigos tarnybos ir ne tarnybos metu laikytis ir nepažeidinėti norminių aktų reikalavimų; tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai prokurorės padaryti teisės aktų pažeidimai, kuomet ji tarnybos (darbo) vietoje turėjo būti nuo 8.00 val. ir tarnyboje privalėjo būti blaivi, tačiau į darbą nustatytu laiku neatvyko, nes apie 7 val. ryto vairavo automobilį būdama neblaivi ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Padarytas pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjamu atveju prokurorė (pareiškėja) policijos pareigūnams aiškindama aplinkybes dėl apsvaigimo neneigė, kad išvakarėse vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus (alų). Pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti galimus neigiamus padarinius, kad dar yra neblaivi ir automobilio vairuoti negali, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga dėl pasekmių. Taigi, vertinant tarnybinio patikrinimo metu gautų duomenų visumą, nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, pažeidimas padarytas aktyviais prokurorės veiksmais, tačiau neatsargia kaltės forma. Pareiškėjos veikime yra visi būtini tarnybinio pažeidimo sudėties elementai. Vertinant aplinkybes dėl prokuroro vardo pažemino, atkreiptas dėmesys, kad LVAT praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas.

6.  Teismo vertinimu, nušalinimo nuo pareigų procedūros reikalavimai neišlaikyti, todėl Įsakymas dėl nušalinimo panaikintas. Teismas nustatė, kad pareiškėja, remiantis tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9-8282, buvo nušalinta nuo pareigų atlikimo 2024 m. rugsėjo 20 d. (vieną darbo dieną), todėl padarė išvadą, jog pareiškėja buvo nušalinta būtent Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, dėl neblaivumo tarnybos metu. Nors tai gali būti tik spėjimas, kadangi ginčijamame Įsakyme dėl nušalinimo nenurodytas nušalinimo pagrindas, t. y. nurodytas tik Prokuratūros įstatymo 43 straipsnis (kuriame išvardinti ir visi kiti pagrindai), tačiau nenurodyta straipsnio nei dalis, nei punktas, todėl nušalinimo pagrindas nenurodytas. Įsakymo dėl nušalinimo pirmame punkte taip pat nenurodytas ir neįvardintas nušalinimo pagrindas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ginčijamas Įsakymas dėl nušalinimo yra neaiškus, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, todėl nagrinėjamu atveju galima tik spėti, jog pareiškėja nušalinta nuo pareigų Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kita vertus, Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (šiuo atveju prokuroras nušalinamas likusiam tos dienos darbo laikui). Tačiau pareiškėjai neblaivumas nustatytas ne tarnybos metu, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nušalinti pareiškėją nepatikrinus jos blaivumo darbo vietoje. Duomenys patvirtina, kad pareiškėjos etilo alkoholio koncentracija mažėjo, todėl nagrinėjamu atveju visiškai neaišku kokia etilo alkoholio koncentracija buvo 8.00 val., kuomet turėjo prasidėti tarnyba.

7.  Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ 2.1 punkte numatyta jog, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų (toliau – darbuotojai), savarankišką veiklą vykdančių savarankiškai dirbančių asmenų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose (toliau – biologinės organizmo terpės) leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo ar savarankiškos veiklos vykdymo metu – 0,2 promilės. Atsakovas nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog per vieną valandą iki tarnybos pradžios pareiškėjos kraujo etilo koncentracija sumažėjo, ir nevertino (netikrino) pareiškėjos neblaivumo tarnybos metu. Tai, kad pareiškėja įvykio dieną neatvyko į darbą ir pasirinko tą dieną nuotolinį darbą (tai teismo posėdžio metu patvirtino atstovas A. Ž., paaiškindamas, jog pareiškėjai paprašius jis leido jai dirbti nuotoliniu būdu), nesudarė atsakovui pagrindo nesilaikyti nušalinimo nuo pareigų procedūros. Neblaivumas tarnybos metu turėjo būti patikrintas ir tik tuomet pareiškėja galėjo būti nušalinta nuo pareigų. Net jeigu teismas pasitelktų specialisto / eksperto žinias nagrinėjamojoje byloje, siekiant nustatyti pareiškėjos galimą neblaivumą tarnybos metu, tai nesudarytų pagrindo nepanaikinti ginčijamo įsakymo, kadangi pažeistos esminės nušalinimo nuo pareigų procedūros, kurios daro įsakymą neteisėtu. Taigi atsakovas Įsakymą dėl nušalinimo priėmė remdamasis prielaida dėl galbūt būsimo pareiškėjos neblaivumo tarnybos metu, o ne faktiniais duomenimis, kurie privalėjo būti nustatyti tarnybos metu, atitinkamai pažeidė objektyvumo principą, inter alia, visų abejonių aiškinimo darbuotojo naudai principą.

8.  Kadangi teismas padarė išvadą, kad Įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų naikintinas, tuomet iš ginčijamo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos panaikinta sakinio dalis: „darbo vietoje ir darbo laiku nuo 8.00 iki 15.45 val. būti blaivi“, ir atitinkamai iš Įsakymo dėl atleidimo panaikinta sakininio dalis: „vykdydama Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. P-378 „Dėl D. K. nušalinimo nuo pareigų““. Taip pat ir iš Išvados konstatuojamos dalies panaikinta sakinio dalis: „darbo vietoje ir darbo laiku nuo 8.00 iki 15.45 val. turėdama būti blaivi“.

9.  Teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog jos veiksmuose nėra nustatyta tarnybinio pažeidimo sudėties (kaltės), yra deklaratyvaus pobūdžio. Visuose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose (tiek skundžiamuose įsakymuose, tiek Teikime, tiek Išvadoje) konkrečiai ir aiškiai nurodyta pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis ir visi kiti duomenys. Tai, kad tarp pareiškėjos veiksmų bei atsiradusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys, konstatuota ir Teikime. Pareiškėjos veiksmų vertinimas atitinka LVAT formuojamą praktiką, kurioje prokuroro vairavimas esant neblaiviam vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas (žr., pvz., 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575/2019; 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022). Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjos skundo argumentai, kad jos veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti kaip šiurkštus pažeidimas, yra visiškai nepagrįsti, nes tarnybinio patikrinimo duomenimis nustatyta, jog ji darbo dieną – 2024 m. rugsėjo 20 d. 6.57 val. būdama neblaivi vairavo automobilį, nors iš vakaro, kaip paaiškino ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams, vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl to akivaizdu, kad pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti galimus neigiamus padarinius, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga, nedėjo pastangų neigiamoms pasekmėms išvengti, o lengvabūdiškai dalyvavo viešajame eisme ir tuo kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.

10.  Teismas sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis, jog Nuostatai nenumato, kad tikrinamas prokuroras su tarnybinio patikrinimo išvada ir teikimu turi būti supažindintas iki atleidimo. Siekiant išsiaiškinti galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes ir tikrinamo prokuroro poziciją, tikrintojas surašo pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą ir jį įteikia tikrinamam prokurorui pasirašytinai arba elektroniniu paštu. Tikrinamas prokuroras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos gali tikrintojui pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio pažeidimo (Nuostatų 20, 21 p.). Tarnybinio patikrinimo išvados, teikimo, generalinio prokuroro sprendimo kopijos prokurorui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atliktas tarnybinis patikrinimas, išsiunčiamos, kai generalinis prokuroras priima galutinį sprendimą (Nuostatų 34 p.). Nagrinėjamu atveju iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 26 d. buvo įteiktas 2024 m. rugsėjo 24 d. pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėja 2024 m. spalio 1 d. surašė paaiškinimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada ir pateikta generalinei prokurorei, kuri dėl išvados pavedė surašyti teikimą. Generalinė prokurorė gavusi Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Teikimą jam pritarė ir 2024 m. spalio 10 d. priėmė įsakymą prokurorei skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Generalinei prokurorei priėmus galutinį sprendimą (įsakymą) ir paskyrus prokurorei nuobaudą, minėti dokumentai 2024 m. spalio 14 d. buvo išsiųsti (duomenys neskelbtini) vyriausiajam prokurorui ir pavesta jam su šiais dokumentais supažindinti pareiškėją pasirašytinai. (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiasis prokuroras informavo, kad 2024 m. spalio 15 d. pareiškėja su nurodytais dokumentais buvo supažindinta pasirašytinai. Nuostatai (23.4 p.) tarnybinio patikrinimo eigoje prokurorams nenumato teisės susipažinti su atliekamo tarnybinio patikrinimo medžiaga, tikrinami prokurorai šias savo teises turi teisę realizuoti priėmus galutinį sprendimą. Kartu pažymėta ir tai, kad nors Prokuratūros įstatymo nuostatos prokurorą atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu draudžia, tačiau numato ir išimtis, tais atvejais kai prokurorui yra skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, tai iš tarnybos jis gali būti atleidžiamas tiek laikino nedarbingumo laikotarpiu, tiek atostogų metu (44 str. 1 d. 2 p. ir 45 str. 2 d.). Taigi, pareiškėjai įteikiant pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, tarnybinio patikrinimo išvadą, teikimą bei įsakymus dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, procedūrinių pažeidimų, kurie būtų suvaržę pareiškėjos teises, padaryta nebuvo.

11.  Teismas pažymėjo, kad Prokuratūros įstatymo nuostatomis prokuratūroje yra nustatyta aiški tvarka, kaip nagrinėjami prokurorų galbūt padaryti įstatymų, kitų norminių aktų ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, padaryti pažeidimai gali būti tiriami ir vertinami ne vien Etikos komisijoje (kaip teigia pareiškėja), tai gali būti daroma ir atliekamo tarnybinio patikrinimo metu. Neabejotinai tokias išvadas pagrindžia Prokuratūros įstatymo 41 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas. Taip pat Nuostatų, Etikos nuostatų nuostatos akivaizdžiai patvirtina, kad prokurorų padaryti Prokurorų etikos kodekso pažeidimai gali būti vertinami ir tarnybinio patikrinimo metu, o, generaliniam prokurorui gavus pranešimą apie prokuroro galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, spręsti kokia tvarka pavesti atlikti pažeidimo tyrimą yra generalinio prokuroro diskrecija, kurios Prokuratūros įstatyme numatytas reguliavimas nevaržo. Nors pareiškėjos elgesio atitikimas Prokurorų etikos kodekso reikalavimams ir nebuvo perduotas vertinti Etikos komisijai, tačiau tai nėra pagrindas sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, kad dėl to tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai, nepagrįstai ir šališkai, nes jos veiksmų teisėtumas generalinės prokurorės pavedimu buvo įvertintas kito įgalioto subjekto ir tai buvo padaryta nepažeidžiant galiojančių norminių aktų reikalavimų.

12.  Teismas nurodė, jog pareiškėjos argumentai, kad Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro teikimas yra nepagrįstas, nes jis nedalyvavo atliekant tarnybinį tyrimą ir rengiant tarnybinio patikrinimo išvadą, yra nepagrįsti ir neatitinka teisinių ir faktinių aplinkybių. Nuostatai aiškiai numato, kad teikimą rašantis subjektas nedalyvauja tarnybinio patikrinimo išvados rengimo procese, o teikimą jis surašo atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada nesaisto teikimą surašančio subjekto (Nuostatų 38 p.). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad teikimą rašantis subjektas teisines išvadas dėl padaryto tarnybinio pažeidimo buvimo ar nebuvimo bei skirtinos tarnybinės nuobaudos reikalingumo, jos griežtumo gali daryti ir kitokias, nei jas yra pateikęs tarnybinį patikrinimą atlikęs ir patikrinimo išvadą surašęs prokuroras.

13.  Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudą buvo pažeisti proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo skirta įvertinus jos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios prokurorės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, prokurorės tarnybinė atsakomybė buvo individualizuota įvertinant ir kitus turimus duomenis apie jos tarnybą. Nėra teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjos paminėta LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1206-556/2024, nes nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje yra vertinamos visiškai skirtingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjos skundo faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes, kurios buvo konstatuotos LVAT 2022 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022, kai automobilį ne darbo metu vairavo neblaivus prokuroras. Pareiškėja duomenis apie prokurorams skirtas tarnybines nuobaudas dėl proporcingumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimų pateikia selektyviai, išskirdama tuos atvejus kai prokurorams nebuvo paskirtos griežčiausios tarnybinės nuobaudos. Nors akivaizdu, kad pareiškėjai buvo žinoma prokuratūros vidiniame puslapyje (intranete), taip pat visuomenės informavimo priemonėse – naujienų portaluose, viešai skelbiama informacija, kuri rodo priešingą situaciją. Teismas pažymėjo ir tai, kad per dešimt metų prokuratūroje keitėsi ne tik teisinis reguliavimas, bet ir pati tarnybinių nuobaudų skyrimo praktika, pagal kurią už šiurkščius tarnybinius pažeidimus skiriamos griežčiausios tarnybinės nuobaudos, o už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pastaruoju laikotarpiu taikyta tiek prokurorams, tiek prokuratūros valstybės tarnautojams.

14.  Teismas pažymėjo, kad pagal LVAT praktiką teismui pašalinus pareiškėjui tarnybinio nusižengimo tyrimo metu inkriminuotų teisės normų pažeidimą tai nenurodoma rezoliucinėje dalyje, todėl teismas anksčiau nurodytus pašalinimus rezoliucinėje dalyje nenurodė.

15.  Teismas padarė išvadą, jog tarnybinis nusižengimas ištirtas tinkamai ir Išvadoje visiškai tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės ir tinkamai jos pagrįstos, todėl pareiškėjos skundžiamus Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos, Įsakymą dėl atleidimo naikinti nėra įstatyminio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinius reikalavimus dėl jos grąžinimo į buvusias pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

16.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos patirtos 1 653,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą ir advokato atstovavimą teismo posėdžiuose visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas ir neviršija maksimaliai galimų priteisti dydžių už tokio pobūdžio teisinių paslaugų teikimą, todėl gali būti priteista iš atsakovo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjos naudai (patenkintas vienas reikalavimas iš penkių), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priėjo prie išvados, kad pareiškėja patyrė 330,75 Eur (1 653,75/5 = 330,75 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistos pareiškėjai iš atsakovo.

III.

17.  Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti visiškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.  Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esantį Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos, todėl klaidingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė tarnybinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teismas sprendime perrašė ginčijamo įsakymo ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, todėl pažeidė pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvuoti sprendimą. Teismas sprendime nurodė kaip teismo nustatytas aplinkybes, kurias atsakovas nurodė Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos, tačiau šis įsakymas yra ginčijamas šioje administracinėje byloje. Tokių aplinkybių perrašymas nėra laikomas tinkamu sprendimo motyvavimu, todėl teismas pažeidė pareigą tinkamai ir nešališkai įvertinti įrodymus.

17.2.  Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta ne už tai, kad ji padarė administracinį nusižengimą, o už tai, kad ji tariamai darbe buvo neblaivi. Todėl teismui paneigus šias išvadas, turėjo būti naikinama visa tarnybinė nuobauda, o ne pripažįstami negaliojantys atskiri sakiniai. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą teismą. Teismas priėmė klaidinantį ir nepagrįstą sprendimą, kadangi teismo sprendimo motyvacinė dalis prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai. Teismas faktiškai pripažino pareiškėjos skundo pagrįstumą, tačiau nepagrįstai tenkino tik skundo dalį.

17.3.  Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino Įsakymą dėl atleidimo ir Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos, todėl klaidingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas iš esmės pripažino, kad Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos nurodytas pažeidimas nebuvo padarytas, todėl teismas turėjo išbraukti ne tik sakinio dalį „darbo vietoje ir darbo laiku nuo 8.00 iki 15.45 val. būti blaivi“, bet panaikinti visą įsakymą, kadangi neegzistuoja tarnybinio nusižengimo sudėties būtinos sąlygos, t. y. objektyvioji pusė: pareiškėjos buvimas darbe esant neblaiviai; subjektyvioji pusė: pareiškėjos kaltė dėl nurodyto pažeidimo. Įsakyme dėl atleidimo nurodyta, kad šis įsakymas priimtas, be kita ko, vykdant Įsakymą dėl nušalinimo. Šis įsakymas teismo buvo panaikintas, todėl Įsakymas dėl atleidimo taip pat turėjo būti pripažintas negaliojančiu.

17.4.  Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad tarnybinė nuobauda yra skiriama administraciniu aktu, kuriame turi būti nurodoma, remiantis kuriomis patikrinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis buvo taikyta tarnybinė nuobauda. Įsakymas, kuriuo skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti aiškus, tikslus ir suprantamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė pareiškėjos teises, nes priėmė nepagrįstą ir neteisingą įsakymą, klaidingai nurodymas pažeidimo pagrindą. Nei tarnybinio patikrinimo išvada, nei teikimas patys savaime nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl teismas nepagrįstai priimdamas sprendimą vadovavosi tik Išvada ir Teikimu ir laikė juos pareiškėjos atsakomybę pagrindžiančiais įrodymais.

17.5.  Vadovaujantis Prokuratūros Įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, prokurorų galbūt padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Atsakovas pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką, todėl priėmė nepagrįstus ir neteisėtus Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymą dėl atleidimo. Išvadoje nurodyta, kad „tarnybinį patikrinimą atliko Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras V. U.“. Išvada yra šališka, kadangi ją parengė vienintelis asmuo, o ne Etikos komisija, todėl Išvada yra neteisėta. Teikimą pasirašė Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras R. P., kuris nedalyvavo atliekant tarnybinį tyrimą ir rengiant Išvadą, todėl šis teikimas yra nepagrįstas. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Išvada, todėl ji negalėjo pateikti jokių paaiškinimų ir pastabų dėl Išvadoje ir Teikime nurodytų aplinkybių. Todėl buvo pažeista pareiškėjos teisę į gynybą ir tyrimo nešališkumo be objektyvumo principai. Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymas dėl atleidimo buvo priimti pareiškėjos nedarbingumo metu. Apie paskirtą nuobaudą pareiškėja sužinojo tik 2024 m. spalio 14 d., kuomet nebegalėjo naudotis darbo priemonėmis ir el. paštu, kuriuo buvo susirašinėjama su V. U. dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Tokiais veiksmais buvo tyčia apsunkinta pareiškėjos teisė į gynybą ir sąžiningą procesą. Atsakovas atleidęs pareiškėją iš tarnybos ir nepavedęs Etikos komisijai įvertinti pareiškėjos veiksmus, nukrypo nuo prokurorų etikos komisijos tarnybinių pažeidimų vertinimo praktikos, taip pažeisdamas lygiateisiškumo principą.

17.6.  Teismas nepagrįstai netyrė, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų dėl tarnybinio pažeidimo pripažinimo šiurkščiu. Pareiškėjos veiksmų nevertino Etikos komisija, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo kaip prokuroro vardą žeminančiu poelgiu. Atsakovas nevertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi. Atsakovas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja per 16 darbo prokurore metų jokių tarnybinių pažeidimų nėra padariusi, tarnyba buvo vertinama tik gerai, pareiškėja yra gavusi už gerą tarnybą ne vieną apdovanojimą.

18.  Atsakovas Prokuratūra apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą, pareiškėjos skundą dėl generalinės prokurorės įsakymų panaikinimo atmetant pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.  Teismas netinkamai aiškino ir taikė šiai ginčo daliai aktualias teisės normas, formaliai įvertino byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjos nušalinimo pagrįstumo, neatsižvelgdamas į jų visumą, taip pat į Įsakymo dėl nušalinimo priėmimo aplinkybes, dėl to priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 1 d.). Priimant skundžiamą teismo sprendimo dalį šio reikalavimo nesilaikyta.

18.2.  Priešingai, nei nurodo teismas skundžiamoje sprendimo dalyje, Įsakyme dėl nušalinimo yra nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, 43 straipsniu (kuris reglamentuoja prokuroro nušalinimą) ir atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. B. 2024 m. rugsėjo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 17.9.-8282. Kitaip tariant, įsakyme ne tik nurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujamasi, bet ir daroma nuoroda į tarnybinį pranešimą, kuriame aiškiai įvardintas faktinis nušalinimo pagrindas – policijos pareigūnų nustatytas prokurorės neblaivumas. Įvertinus tiek Prokuratūros įstatymo nuostatas, tiek tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nušalinimas vienai dienai (kaip šiuo atveju) buvo įmanomas tik vieninteliu pagrindu, t. y. dėl to, jog prokuroras tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kitų nušalinimo pagrindų terminai apibrėžti įvykiais, o ne dienomis.

18.3.  Iš tarnybinio patikrinimo duomenų matyti, kad pareiškėjai nustačius lengvą girtumo laipsnį, policijos pareigūnai, dalyvaujant pareiškėjai, administracinėje byloje pildė procesinius dokumentus, susijusius su padarytu administraciniu nusižengimu, kuriuos baigė rašyti apie 7.34 val. Be to, policijos pareigūnai iš karto sustabdė pareiškėjai teisę vairuoti transporto priemones ir ji buvo nušalinta nuo vairavimo, dėl to ji iš esmės netgi negalėjo laiku atvykti į darbo vietą (duomenys neskelbtini) prokuratūroje ir į ją neatvyko. Dėl to, nors vėliau tarnybos vietoje ir nebuvo tikrintas pareiškėjos blaivumas, tačiau įgaliotų asmenų nustatytas ir patvirtintas jos neblaivumas likus labai trumpam laiko tarpui iki darbo pradžios buvo pakankamas faktinis pagrindas ją nušalinti nuo pareigų dėl neblaivumo. Manytina, kad esant tokiai faktinei situacijai, tokiems trumpiems laiko tarpams, pareiškėjos atstovui vykti pakartotinai tikrinti pareiškėjos blaivumą į namus nebūtų racionalu, tai būtų perteklinis veiksmas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti Įsakymą dėl nušalinimo. Dėl tų pačių motyvų nepagrįstai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad iš Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos naikintina sakinio dalis: „darbo vietoje ir darbo laiku nuo 8.00 iki 15.45 val. būti blaivi“, atitinkamai iš Įsakymo dėl atleidimo naikintina sakinio dalis: „vykdydama Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. P-378 „Dėl D. K. nušalinimo nuo pareigų“, iš tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamos dalies naikintina sakinio dalis: „darbo vietoje ir darbo laiku nuo 8.00 iki 15.45 val. turėdama būti blaivi“.

18.4.  Atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų ir nušalinant ją nuo tarnybos vienai dienai nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises. Gauti faktiniai duomenys buvo objektyvūs ir pakankami nušalinti pareiškėją nuo tarnybos vienai dienai. Įsakymas dėl nušalinimo priimtas kompetentingo subjekto, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, todėl neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o šiuo apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

18.5.  Kadangi teismo sprendimo dalis dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra išvestinė iš pirmiau paminėtos sprendimo dalies, todėl ir dalis bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteista nepagrįstai.

19.  Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo Prokuratūros apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo Prokuratūros pareiškėjos naudai 1 197,90 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1.  Įsakymas dėl nušalinimo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl teismas pagrįstai panaikino šį įsakymą. Neegzistavo faktinis pagrindas priimti Įsakymą dėl nušalinimo. Atsakovas priimdamas Įsakymą dėl nušalinimo, išimtinai rėmėsi tik prielaidomis ir spėlionėmis dėl galimo pareiškėjos būsimo neblaivumo, be kita ko, nevertino fakto, jog teisės aktai leidžia pareiškėjai dirbti esant lengvam girtumo laipsniui.

19.2.  Pareiškėja nėra gavusi nurodymo vykti į gydymo įstaigą ir pasitikrinti blaivumo. Pareiškėja teikia teismui 2024 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadą Nr. G 2024/023 (toliau – ir Specialisto išvada), kurioje konstatuota: „Specialios žinios leidžia teigti, jog vadovaujantis pateiktais duomenimis, D. K., gim. 1978-07-11, sveriančios apie 60 kg, alkoholio kiekis kraujyje 2024-09-20 08:00 val. galėjo būti apie 0,04 prom. alk., o 2024-09-20 08:15 val. – 0,00 prom. alk.“ Specialisto išvada yra svarbi šioje byloje, kadangi patvirtina, kad atsakovas priėmė neteisėtą Įsakymą dėl nušalinimo. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai patvirtina, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo skirta už tariamai buvimą darbe neblaiviai, kas papildomai patvirtina, jog ne tik Įsakymas dėl nušalinimo yra nepagrįstas, tačiau ir tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta nepagrįstai.

19.3.  Atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir teismo sprendimo motyvai pažeidžia pareiškėjos teisę į teisingą teismą, kadangi Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos nėra aiškus ir yra dviprasmiškas. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai neatitinka vieningai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl darbuotojo buvimo darbe neblaiviu (žr., pvz., 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011), kadangi tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai įsakyme nurodytus netikslumus vertino atsakovo naudai ir pareiškėjos nenaudai, nepagrįstai pareiškėjos veiksmus traktavo kaip šiurkštų tarnybinių pareigų pažeidimą.

20.  Atsakovas Prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir juo skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1.  Teismas, nagrinėdamas tarp pareiškėjos ir atsakovo kilusį administracinį ginčą ir priimdamas pareiškėjos atstovo skundžiamą sprendimo dalį, išsamiai ir nešališkai ištyrė visus įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymą, nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo principų ir LVAT praktikos, todėl nėra įstatyme numatytų pagrindų pakeisti teismo sprendimą apelianto prašomu būdu.

20.2.  Skundžiama teismo sprendimo dalis yra itin motyvuota ir aiški, teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos skundo pozicijų. Šioje byloje nebuvo ginčo dėl esminės tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės – kad pareiškėja apsvaigusi nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, t. y. dalyvavo viešame transporto priemonių eisme ir padarė administracinį nusižengimą. Šio fakto neginčijo net pati pareiškėja, todėl natūralu, kad dalis faktinių aplinkybių skundžiamoje sprendimo dalyje nurodyta taip, kaip jos neginčijamai nustatytos tarnybinio patikrinimo metu. Kita vertus, teigti, kad teismas perrašė atsakovo dokumentus, yra nepagrįsta jau vien dėl to, jog teismas tenkino dalį pareiškėjos skundo ir panaikino vieną iš atsakovo priimtų įsakymų (Įsakymą dėl nušalinimo).

20.3.  Pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo esmė yra tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi. Kaip viena iš aplinkybių įsakyme nurodyta ir aplinkybė, kad ji tą darbo dieną nuo 8 val. darbo vietoje turėjo būti blaivi (atsakovas laikė, kad ji blaivi nebuvo, nes policijos pareigūnų nustatytas pareiškėjos neblaivumas likus neilgam laiko tarpui iki darbo laiko pradžios), tačiau šios aplinkybės panaikinimas didesnės įtakos tarnybinio pažeidimo konstatavimui neturi. Net ir teismui panaikinus šią aplinkybę, tarnybinis pažeidimas išlieka ir jis yra akivaizdus ir šiurkštus, t. y. pareiškėja vairavo automobilį būdama neblaivi, tai patvirtinta objektyviais duomenimis. Dėl to apelianto teiginiai apie tai, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta ne už tai, jog ji padarė administracinį nusižengimą, o už tai, kad ji tariamai darbe buvo neblaivi, yra klaidingi ir klaidinantys.

20.4.  Įsakymas dėl atleidimo yra priimtas dėl to, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, o ne dėl to, jog ji buvo nušalinta nuo pareigų vienai dienai. Paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – tuo pačiu įsakymu prokuroras nėra atleidžiamas, kadangi atleidimo metu būtina išspręsti daug techninių, finansinių klausimų. Dėl to yra priimamas atskiras įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Įsakyme dėl atleidimo yra paminėtas ir Įsakymas dėl nušalinimo, kadangi jis yra svarbus sprendžiant prokuroro darbo stažo paskaičiavimo klausimą (tai akivaizdu iš Įsakymo dėl atleidimo 3 punkto).

20.5.  Pagal nusistovėjusią LVAT praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada yra atitinkamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis ir turi būti teismo vertinama kartu su jos pagrindu priimtu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo kaip vientisas individualus teisės aktas.

20.6.  Tarnybinis patikrinimas atliktas griežtai laikantis ir nepažeidžiant teisės aktuose, inter alia Prokuratūros įstatyme ir Nuostatuose, numatytų tarnybinio patikrinimo procedūrų. Apie tai išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Atsakovas su teismo motyvais sutinka.

20.7.  Teismas skundžiamame sprendime išnagrinėjo pareiškėjos argumentus apie pažeidimo šiurkštumą ir dėl jų išsamiai pasisakė.

20.8.  Apeliaciniame skunde išreikštas pageidavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka taip pat yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių motyvų, kodėl byla šiuo atveju turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, o pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 6 dalis įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.  Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. P-378 „Dėl D. K. nušalinimo nuo pareigų (Įsakymas dėl nušalinimo), generalinio prokuroro 2024 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. P-430 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei D. K.“ (Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos), generalinio prokuroro 2024 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. P-431 „Dėl prokurorės D. K. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (Įsakymas dėl atleidimo), grąžinimo pareiškėjos į buvusias prokurorės pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

22.  Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatęs, kad pareiškėja padarė šiurkštų, prokuroro vardą žeminantį pažeidimą (ne tarnybos metu neblaivi vairavo automobilį), pagrįstai bei teisėtai nusprendė atleisti pareiškėją iš tarnybos. Taip pat teismas kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikino generalinio prokuroro Įsakymą dėl nušalinimo iš esmės konstatavęs, kad šis įsakymas yra neaiškus ir nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, ir kad atsakovas negalėjo nušalinti pareiškėjos nepatikrinęs jos blaivumo darbo vietoje.

23.  Apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėja tiek atsakovas.

24.  Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas panaikino Įsakymą dėl nušalinimo, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti pareiškėjos reikalavimai panaikinti Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos, panaikinti Įsakymą dėl atleidimo ir grąžinti pareiškėją į buvusias prokurorės pareigas bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės kartoja argumentus, kuriais ji pirmosios instancijos teismui teiktame skunde grindė Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymo dėl atleidimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Papildomai nurodo, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai ir nešališkai įvertinti įrodymus, netinkamai motyvavo savo sprendimo, jos ginčijamą sprendimo dalį, o, konstatavęs Įsakymo dėl nušalinimo neteisėtumą, jis turėjo tenkinti ir kitus skundo reikalavimus. Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25.  Atsakovas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjos skundo dalis buvo atmesta. Tačiau atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas panaikino Įsakymą dėl nušalinimo. Atsakovo nuomone, vertindamas Įsakymą dėl nušalinimo, teismas netinkamai aiškino ir taikė šiai ginčo daliai aktualias teisės normas, formaliai įvertino byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjos nušalinimo pagrįstumo, neatsižvelgdamas į jų visumą, taip pat į Įsakymo dėl nušalinimo priėmimo aplinkybes.

26.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

27.  Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad, toks pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes ji nenurodė, kodėl byla šiuo atveju turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ši byla žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, o pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 6 dalis įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi.

28.  Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paminėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

29.  Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, akcentuojama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017).

30.  Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, 2025 m. vasario 3 d. ir 2025 m. balandžio 7 d. įvykusiuose teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo tiek pareiškėja, tiek jos atstovas, taip pat atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai. Pareiškėja niekaip nepagrindė savo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pakartotinis prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl Įsakymo dėl nušalinimo

31.  Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti tikrinamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjos skundą dėl generalinės prokurorės įsakymų panaikinimo atmetant pilna apimtimi. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą dėl nušalinimo, netinkamai aiškino ir taikė šiai ginčo daliai aktualias teisės normas, formaliai įvertino byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjos nušalinimo pagrįstumo, neatsižvelgdamas į jų visumą.

32.  Bylos duomenimis nustatyta, kad Įsakymą dėl nušalinimo generalinė prokurorė priėmė 2024 m. rugsėjo 20 d., vadovaudamasi, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 43 straipsniu „Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka“ ir atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. B. 2024 m. rugsėjo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 17.9.-8282. Įsakymu dėl nušalinimo pareiškėja nušalinta nuo pareigų vienai dienai (t. y. 2024 m. rugsėjo 20 d.).

33.  Tikrinamame teismo sprendime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo neteisėtai nušalinta nuo pareigų, nes Įsakymo pirmame punkte aiškiai nenurodytas nušalinimo pagrindas, o nagrinėjamu atveju galima tik spėti, jog pareiškėja nušalinta nuo pareigų Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, paminėta aplinkybė sudaro pagrindą šį įsakymą panaikinti kaip neaiškų ir nepagrįstą konkrečiomis teisės aktų normomis.

34.  Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka. Minėta, kad Įsakyme dėl nušalinimo, be kita ko, nurodyta, kad generalinė prokurorė šį įsakymą priėmė atsižvelgusi į (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. B. 2024 m. rugsėjo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 17.9.-8282. Todėl šiame tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės aplinkybės turi būti vertinamos kaip sudedamoji Įsakymo dėl nušalinimo dalis. Paminėtame tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. B. nurodė, kad „2024 m. rugsėjo 20 d., 7 val. 56 min., (duomenys neskelbtini) komisariato viršininkas (duomenys neskelbtini) informavo apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 7 val. 30 min., policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) ribose sustabdė patikrinimui automobilį, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prokurorė D. K.. Patikrinus, prokurorei nustatytas 0,71 promilių neblaivumas. Antruoju bandymu nustatytas 0,61 promilių neblaivumas. Prašau inicijuoti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prokurorės D. K. veiksmų vertinimą, sprendžiant nušalinimo nuo pareigų klausimą“. Taigi iš 2024 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo nekyla abejonės, jog pareiškėjos nušalinimas nuo pareigų tiesiogiai siejamas su 2024 m. rugsėjo 20 d., 7 val. 56 min. (t. y. likus keturioms minutėms iki pareiškėjos darbo pradžios) gauta informacija apie tai, kad pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 7 val. 30 min., policijos pareigūnai nustatė 0,71 promilių neblaivumą (antruoju bandymu nustatytas 0,61 promilių neblaivumas).

35.  Minėta ir tai, kad Įsakyme dėl nušalinimo nurodyta, jog pareiškėja nuo pareigų nušalinta vienai dienai, t. y. 2024 m. rugsėjo 20 d., o generalinė prokurorė šį įsakymą priėmė vadovaudamasi inter alia (be kita ko) Prokuratūros įstatymo 43 straipsniu, kurio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad „prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai: 1) tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (šiuo atveju prokuroras nušalinamas likusiam tos dienos darbo laikui)“.

36.  Įvertinusi šios nutarties 34 ir 35 punktuose paminėtus Įsakyme dėl nušalinimo nurodytus aspektus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors šiame įsakyme nebuvo tiksliai įvardinta, jog pareiškėja nušalinta Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, šis netikslumas nelaikytinas esminiu ir savaime nesudaro pagrindo jį naikinti kaip neteisėtą. Priešingai, iš byloje surinktų įrodymų ir procesinių dokumentų turinio matyti, kad tiek pareiškėja, tiek pirmosios instancijos teismas suprato, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų. Paminėtas Įsakymo dėl nušalinimo turinio netikslumas savaime nesudarė reikšmingų kliūčių pareiškėjai ginti savo subjektines teises teisme. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šis netikslumas per se (savaime) nulėmė Įsakymo dėl nušalinimo neteisėtumą.

37.  Taip pat pirmosios instancijos teismas savo sprendimą panaikinti Įsakymą dėl nušalinimo grindžia ir tuo, kad, pareiškėjai neblaivumas nustatytas ne tarnybos metu, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nušalinti pareiškėją Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tiek pareiškėjos, tiek, teismo vertinimu, pareiškėją nušalinant paminėtu pagrindu turėjo būti patikrintas pareiškėjos blaivumas darbo vietoje 2024 m. rugsėjo 20 d. nuo 8 val. (t. y. nuo to laiko kai pareiškėja turėjo pradėti darbo dieną). Teismas vertino, kad pareiškėjos etilo alkoholio koncentracija mažėjo, todėl nagrinėjamu atveju visiškai neaišku kokia etilo alkoholio koncentracija buvo 8.00 val., kuomet turėjo prasidėti tarnyba.

38.  Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pagrindo nušalinti pareiškėjos Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nepatikrinęs jos blaivumo darbo vietoje, ir kad nagrinėjamu atveju buvo nepakankamai aišku kokia etilo alkoholio koncentracija buvo 8.00 val., kuomet turėjo prasidėti pareiškėjos tarnyba.

39.  Atsakydama į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausiai pritaria pagrįstiems atsakovo teiginiams, kurie iš esmės paneigia tiek pareiškėjos, tiek teismo prielaidas dėl pareiškėjos galimybės 2024 m. rugsėjo 20 d. nuo 8 val. atlikti jai pavestas pareigas, t. y. kad (i) iš tarnybinio patikrinimo duomenų matyti, jog pareiškėjai nustačius lengvą girtumo laipsnį policijos pareigūnai, dalyvaujant pareiškėjai, administracinėje byloje pildė procesinius dokumentus susijusius su padarytu administraciniu nusižengimu, kuriuos baigė rašyti apie 7.34 val. (bylos duomenys patvirtina, kad su šiuo pažeidimu ir nustatytomis aplinkybėmis pareiškėja sutiko), (ii) be to, pareiškėjai nustačius neblaivumą iš karto policijos pareigūnų jai buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir ji buvo nušalinta nuo vairavimo, dėl konstatuoto girtumo ji netgi negalėjo laiku atvykti į darbo vietą (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, (iii) nors vėliau tarnybos vietoje ir nebuvo tikrintas pareiškėjos blaivumas, tačiau įgaliotų asmenų nustatytas ir patvirtintas jos girtumas likus labai trumpam laiko tarpui iki darbo pradžios buvo pakankamas faktinis pagrindas ją nušalinti nuo pareigų dėl neblaivumo, (iv) priešingų duomenų, kurie paneigtų pareiškėjai nustatytą girtumą, ir tai, kad ji atvykus į darbą buvo blaivi, pareiškėja nepateikė.

40.  Papildomai pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja nušalinimo dieną būtų atsisakiusi vykdyti Įsakymą dėl nušalinimo, ar kad ji būtų kvestionavusi jo teisėtumą ar iš karto (t. y. nedelsdama) po nušalinimo pagrįstumą bandydama leistinais būdais įrodyti tai, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. nuo 8 val. ji jau nebebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ir galėjo vykdyti jai pavestas pareigas (pvz., ji galėjo per protingą laiko tarpą tą pačią dieną kreiptis į medikus dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo ar pan.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, įvertinus bylos duomenis, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos blaivumo patikra buvo atliekama net du kartus ir likus kiek daugiau nei pusei valandos iki darbo pradžios, skirtingai nei pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. nuo 8 val., kuomet turėjo prasidėti tarnyba, pareiškėjos etilo alkoholio koncentracija galėjo pasiekti leidžiamą 0,2 promilės ribą. Paminėto teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia ir 2024 m. rugsėjo 24 d. (t. y. surašyta praėjus keturioms dienoms nuo nušalinimo) specialisto išvada Nr. G2024/023, kurioje nepateikiant detalesnių motyvų (dėl to teisėjų kolegija šią išvadą vertintina kritiškai) daroma prielaida, kad pareiškėjos alkoholio kiekis kraujyje 2024 m. rugsėjo 20 d. 08:00 val. galėjo būti apie 0,04 prom. alk., o 2024 m. rugsėjo 20 d. 08:15 val. – 0,00 prom. alk. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad ji 2024 m. rugsėjo 20 d. nuo 8 val. jau nebebuvo apsvaigusi nuo alkoholio vertintini kaip gynybinė pozicija.

41.  Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui panaikinus Įsakymą dėl nušalinimo vien dėl to, kad pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų nepatikrinus jos blaivumo trečią kartą formaliai prasidėjus jos darbo dienai (t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 20 d., 8 val.), nustačius tokias faktines aplinkybes, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje (t. y. kai pareiškėjos darbo diena turėjo prasidėti, 2024 m. rugsėjo 20 d. 8 val.; (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiasis prokuroras R. B. informaciją apie tai, kad pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 7 val. 30 min., policijos pareigūnai nustatė 0,71 promilių neblaivumą (antruoju bandymu nustatytas 0,61 promilių neblaivumas) gavo 2024 m. rugsėjo 20 d., 7 val. 56 min. (t. y. likus keturioms minutėms iki pareiškėjos darbo pradžios)), būtų įvykdytas formalus teisingumas. Šiame kontekste pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus).

42.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad šioje byloje ginčijamu Įsakymu dėl nušalinimo pareiškėja buvo pagrįstai nušalinta nuo pareigų 2024 m. rugsėjo 20 d. tos dienos darbo laikui Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą dėl nušalinimo ir pareiškėjai priteisė atitinkamą bylinėjimosi išlaidų dalį. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, ši teismo sprendimo dalis panaikinama, o pareiškėjos skundo dalis dėl Įsakymo dėl nušalinimo panaikinimo atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymo dėl atleidimo

43.  Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jos reikalavimai panaikinti Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos, panaikinti Įsakymą dėl atleidimo ir grąžinti pareiškėją į buvusias prokurorės pareigas bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo įvykdymo.

44.  Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos konstatavo, kad prokurorė D. K. padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą – būdama valstybės pareigūnė ir privalėdama saugoti gerą prokuroro vardą, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, laikytis profesinės etikos, t. y. padorumo, pavyzdingumo, profesionalumo ir atsakomybės, principų, darbo vietoje ir darbo laiku nuo 8.00 iki 15.45 val. būti blaivi, ji 2024 m. rugsėjo 20 d. ryte, apie 6.57 val., būdama neblaivi (nustatytas 0,61 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir nušalinta nuo vairavimo dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Nurodytais veiksmais pareiškėja pažemino prokuroro vardą, sumenkino prokuratūros autoritetą ir pažeidė Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 391 straipsnio 1 ir 3 dalis, Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-207 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1-192 patvirtino Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso 7 straipsnio 5 punktą, 12 straipsnio 1 ir 4 punktus, 13 straipsnio 2 ir 5 punktus, 14 straipsnio 1 punktą. Dėl padaryto pažeidimo kilo neigiami padariniai – buvo diskredituotas ir pažemintas prokuroro, kaip pareigūno, vardas ir prokuratūros, kaip institucijos, autoritetas. Kilę neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su prokurorės veiksmais. Tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalies 5 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2024 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2024 m. spalio 10 d. teikimą, pripažinta, kad pareiškėja D. K., (duomenys neskelbtini) prokurorė, padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą (Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos 1 p.) ir skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos (Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos 2 p.). Generalinė prokurorė Įsakymu dėl atleidimo pareiškėją atleido iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

45.  Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prokurorai privalo laikytis Prokurorų etikos kodekso. Įstatymo 391 straipsnyje įtvirtinta, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu (1 d.). Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn (2 d.). Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas (3 d.). Pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) perkėlimas į žemesnes pareigas; 4) atleidimas iš tarnybos. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, prokurorui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už: 1) nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be svarbios priežasties; 2) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešojoje vietoje, kai prokuroro elgesys žeidžia žmogaus orumą, diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą prokuratūra; 3) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą; 4) neatvykimą du kartus į Atestacijos komisijos posėdį be svarbios priežasties; 5) kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra. Pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

46.  Prokurorų etikos kodeksas nustato pagrindinius Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) elgesio principus ir reglamentuoja prokurorų elgesį atliekant tiesiogines pareigas ir elgesį, nesusijusį su tiesioginių pareigų atlikimu (1 str.). Prokurorų etikos kodekso, be kita ko įtvirtinta, kad: vadovaudamasis padorumo principu prokuroras privalo profesinėje ar kitoje viešojoje veikloje ir privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai (7 str. 5 p.); vadovaudamasis atsakomybės principu prokuroras privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar pažeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą; laikytis duotos prokuroro priesaikos (12 str. 1 ir 4 p.); vadovaudamasis pavyzdingumo principu prokuroras privalo laikytis nuostatos, kad buvimas tarnyboje apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, fiktyvus nedarbingumo pateisinimas, tarnybos laiko ar darbo priemonių ir technikos naudojimas ne pagal paskirtį vertinamas kaip Kodekso pažeidimas; savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją (13 str. 2 ir 5 p.); vadovaudamasis profesionalumo principu prokuroras privalo nepažeisti Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, pripažinti įstatymo viršenybę (14 str. 1 p.).

47.  Pareiškėja neginčija esminių Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad ji 2024 m. rugsėjo 20 d. ryte, apie 6.57 val., būdama neblaivi (nustatytas 0,61 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir nušalinta nuo vairavimo dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad paminėtas įvykis buvo paviešintas žiniasklaidoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., nutartį 2022 m. birželio 22 d. administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022), kuri aktuali ir nagrinėjamoje byloje, pripažįstama, kad, nustačius, jog prokuroras vairavo automobilį būdamas neblaivus (nepriklausomai nuo nustatyto neblaivumo laipsnio), ir šias aplinkybes paviešinus, pareiškėjo veika vertintina kaip šiurkštus pažeidimas, žeminantis prokuroro vardą. Taigi Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja tokia savo veika diskreditavo prokuratūros autoritetą. Vadinasi, jos atleidimas iš prokuratūros yra adekvati drausminės atsakomybės poveikio priemonė, atitinkanti faktines aplinkybes bei teisinės atsakomybės sąlygas.

48.  Šioje nutartyje konstatavus, kad Įsakymu dėl nušalinimo pareiškėja buvo pagrįstai nušalinta nuo pareigų 2024 m. rugsėjo 20 d. tos dienos darbo laikui Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą dėl nušalinimo, kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjos argumentai, susiję su pareiškėjos vertinimu, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs Įsakymo dėl nušalinimo neteisėtumą, turėjo tenkinti ir kitus skundo reikalavimus.

49.  Nagrinėjamu atveju pareiškėja faktiškai visą darbo dieną (t. y. 2024 m. rugsėjo 20 d.) nepasirodė darbe, nes buvo laiku ir visiškai pagrįstai nušalinta nuo pareigų Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos visiškai pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nes ji, be kita ko, pažeidė reikalavimą darbo vietoje ir darbo laiku nuo 8.00 iki 15.45 val. būti blaivia.

50.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymo dėl atleidimo teisėtumu ir pagrįstumu, bei motyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos veikime yra visi būtini tarnybinio pažeidimo sudėties elementai.

51.  Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka nes Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija, o pareiškėjos atveju į Etikos komisiją kreiptasi nebuvo. Vertinant paminėtus apeliacinio skundo argumentus pabrėžtina, kad šiuo klausimu pakankamai detaliai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime (žr. tikrinamo teismo sprendimo 21–22 psl.). Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama šiems pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja.

52.  Kartu nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina tai, kad Prokuratūros įstatymo 41 straipsnyje eksplicitiškai įtvirtinta, jog: „konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą“ (5 d. (2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-898 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.)); „Tarnybinę nuobaudą įsakymu skiria arba sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro ši išvada ir teikimai nesaisto“ (6 d. (2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-898 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.)).

53.  Nagrinėjamu atveju generalinė prokurorė gavo Prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. 2024 m. spalio 10 d. motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-449, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (t. y. Prokuratūros 2024 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. VT-438 „Dėl (duomenys neskelbtini) prokurorės D. K. veiksmų“), todėl pati generalinė prokurorė turėjo teisę konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, nepriklausomai nuo to, ar toks prokuroro galimai padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas buvo išnagrinėtas Etikos komisijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai esą nagrinėjamu atveju nesikreipus į Etikos komisiją buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka atmetami kaip nepagrįsti.

54.  Atsakant į pareiškėjos apeliacinio skundo teiginį, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai ir nešališkai įvertinti įrodymus, primintina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčijamų Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos, Įsakymo dėl atleidimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino sąsajumo ir liečiamumo reikalavimus atitinkančius byloje surinktus įrodymus, padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

55.  ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

56.  Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjos keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių.

57.  Atsakant į pareiškėjos teiginius dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo, primintina, kad pagal nuosekliai formuojamą LVAT praktiką visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

58.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad šioje byloje ginčijamais Įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos ir Įsakymu dėl atleidimo pareiškėjai buvo pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda ir ji buvo pagrįstai atleista iš tarnybos prokuratūroje. Tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo jos nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl kitų argumentų ir procesinės baigties

59.  Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neturi reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui arba į juos detaliai atsakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

60.  Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, todėl nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, t. y. panaikino Įsakymą dėl nušalinimo ir priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė likusią pareiškėjos skundo dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjos skundą atmetant.

61.  Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl to šie prašymai atmetami (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą“ . Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė