eA-1802-463/2026

Administracinė byla Nr. eA-1802-463/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06461-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 15d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir V. V.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas B. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25S238456 dėl leidimo nuolat gyventi ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statuso panaikinimo (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas 2025 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nepakeisti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), ir ginčijamą Sprendimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2025 m. spalio 9 d. išvada Nr. 5-S-34703 (toliau – ir Išvada) dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo nuomone, Išvada nėra pagrįsta, kadangi Policijos departamentas neatliko objektyvaus pareiškėją charakterizuojančių duomenų ir individualios situacijos įvertinimo, neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėjas gyvena nuo gimimo, dėl turimo neįgalumo pareiškėjo sveikatos būklė yra sudėtinga, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Su Rusijos Federacija pareiškėjo nesieja jokie ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Leidimo pareiškėjui panaikinimas yra visiškai neproporcinga administracinė priemonė, siekiant užtikrinti viešąją tvarką Lietuvoje, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas 2002 m. lapkričio 22 d. ir buvo atnaujinamas iki 2025 m. rugsėjo 29 d. Jo gyvenamoji vieta nuo 2002 m. gruodžio 5 d. iki šiol deklaruota Lietuvoje, jis yra gimęs ir augęs Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas remiantis Išvada apie pareiškėjo turimą teistumą, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir neįvertinus faktinių aplinkybių visumos, todėl yra pagrindas Sprendimą panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl Leidimo pakeitimo išnagrinėti iš naujo.

6. Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamento Sprendime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nėra tiek integravęsis į Lietuvos Respubliką, jog galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu ir, kad pareiškėją su Lietuva siejantys ilgalaikiai ryšiai yra mažiau svarbūs, nei jo keliama grėsmė viešajai tvarkai, taip pat, jog jis gyvendamas Lietuvoje sistemingai vykdė nusikalstamas veikas, todėl pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįsti ir su jais pareiškėjas nesutinka.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog pareiškėjo šeiminiai ryšiai (Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą yra deklaravusi jo motina V. L., kuri yra Rusijos pilietė, Lietuvoje turinti leidimą nuolat gyventi) neatsveria grėsmės viešajai tvarkai svarbos, jo ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra reikšmingi, tačiau nepaaiškino, kokie šeiminiai ryšiai, vertinant prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, paprastai yra laikytini labiau reikšmingais už kitus.

8. Pareiškėjas pažymėjo, jog Išvadoje formaliai bei paviršutiniškai nurodyta, kad atsižvelgus į tai, jog jis buvo nuteistas už du sunkius nusikaltimus, už kuriuos teistumas šiai dienai nėra išnykęs ir (ar) nėra panaikintas, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės viešajai tvarkai ir visuomenei.

9. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo dėl pareiškėjo situacijos, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas dėl 2016 metais įvykusio eismo įvykio patirtos traumos yra neįgalus, jam nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2050 m. rugsėjo 14 d. yra nustatytas tik 15 proc. darbingumo lygis, o taip pat nuo 2019 m. lapkričio 25 d., neterminuotai nustatytas ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Migracijos departamentas neatliko vertinimo dėl galimai jo keliamos grėsmės valstybės viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl Sprendimas jam sukelia itin dideles neigiamas pasekmes ir yra neproporcingas esamai pareiškėjo situacijai.

10. Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas neturėjo pagrindo, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepakeisti Leidimo, o vėliau ir remdamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punktu, panaikinti Leidimą ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusą, kadangi neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu esantis būstas šiai dienai yra specialiai pritaikytas pagal pareiškėjo turimos negalios specialiuosius poreikius.

11. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime netinkamai įvertinti jo šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, siejant juos tik su jo motina, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė. Pareiškėjas paaiškino, jog visa jo šeima yra Lietuvos Respublikos piliečiai (išskyrus jo mamą ir patį pareiškėją), jis gyvena kartu su močiute – E. L., kuriai nustatytas neįgalumas, ir ja rūpinasi tiek, kiek gali pats būdamas neįgalus. Atsakovas neatliko išsamaus pareiškėjo sveikatos būklės, aplinkinių pagalbos poreikio bei integracijos vertinimo jo santykio su keliamos grėsmės lygiu, dėl to Sprendimas yra nepagrįstas.

12. Dėl pareiškėjo socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog pareiškėjas ne tik aktyviai dalyvauja neįgaliųjų, judančių vežimėlio pagalba, organizacijos veikloje, įvairiose ekskursinėse kelionėse po Lietuvą ir užsienį, kitose edukacinėse šventėse ir užsiėmimuose, bet ir teikia aktyvią pagalbą organizacijai, nemokamai pavežėdamas kitus neįgalius asmenis savo transportu ar su specialiai tam pritaikytu autobusu.

13. Dėl pareiškėjo ekonominių ryšių Lietuvoje, pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nurodė duomenis apie pareiškėjo buvusias darbovietes, todėl jis įvairiais laikotarpiais mokėjo privalomas mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat, jis turi paklausią juvelyro specialybę bei 2024 m. vasario 22 d. įgytą jaunojo ūkininko pažymėjimą ir ruošiasi rengti (dalyvauti) su žemės ūkio veikla susijusiuose projektuose, todėl pareiškėjas turi realias galimybes gauti reguliarias pajamas, kurios yra reikalingos jo pragyvenimui bei tinkamai integracijai Lietuvoje užtikrinti.

14. Pareiškėjas akcentavo, jog priimdamas ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra baigęs lietuvišką mokyklą ir skaito bei rašo lietuvių kalba, yra integravęsis į Lietuvos visuomenės gyvenimą. Ši aplinkybė, kartu su kitomis (neįgalumu, Lietuvoje turimu jo specialiuosius poreikius atitinkančiu gyvenamuoju būstu ir kt.), sudaro pagrindą pareiškėjui pakeisti (atnaujinti) Leidimą ir jo nepanaikinti, ypač, kai aplinkybę apie pareiškėjo galimos kelti grėsmės valstybės viešajai tvarkai ir visuomenei realumą paneigia ir pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame yra nurodyta, jog bausmės tikslai pareiškėjui gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas dėl jo sveikatos būklės, nepaskiriant realios su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir skiriamą bausmę individualizuojant bei paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pareiškėją nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigose ar sveikatos priežiūra, ir dalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje.

15. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nėra informacijos apie pareiškėjo ekonominius, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, jo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, pareiškėjo sunkią sveikatos būklę, jam būtiną pirmojo lygio specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, kurie paneigia atsakovo deklaruojamos grėsmės valstybės viešajai tvarkai buvimą, todėl sprendė, jog atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės viešajai tvarkai ir visuomenei realumo, todėl neturėjo pagrindo remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o vėliau ir 54 straipsnio 1 dalies 21 punktu, priimti Sprendimą, kuris pareiškėjui sukelia itin dideles neigiamas pasekmes ir, neatlikus papildomo išsamaus tyrimo, laikytinas visiškai neproporcingas pareiškėjo esamai situacijai.

16. Pareiškėjas pažymėjo, jog Rusijos pilietybę gavo išimtinai dėl to, kad jo motina yra Rusijos pilietė, tačiau jis gimė, augo ir gyveno Lietuvoje.

17. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

19. Atsakovas nurodė, kad priimant Sprendimą, pagrįstai vadovavosi kompetentingos institucijos – Policijos departamento pateikta Išvada, tačiau taip pat konstatavo ir ginčijamo Sprendimo priėmimui aktualias faktines aplinkybes ir atliko individualų vertinimą, todėl nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis tik Išvada.

20. Atsakovas pažymėjo, jog Policijos departamentas turi pareigą nustatyti, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, o ne įvertinti visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Policijos Išvada negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai įvertinimu, nes Policijos departamentas neatliko visų pareiškėją charakterizuojančių duomenų įvertinimo, o taip pat objektyviai neįvertino ir pareiškėjo individualios situacijos, yra nepagrįsti. Policijos departamentas atliko vertinimą savo kompetencijos ribose ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos atliktos jau esant pareiškėjo nurodytai sveikatos būklei, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Aplinkybės, kad pareiškėjas gimė ir augo bei dabar gyvena Lietuvos Respublikoje, nustatytos grėsmės viešajai tvarkai nei patvirtina, nei paneigia, todėl vertintinos kaip su pareiškėjo grėsme viešajai tvarkai nesusijusios.

21. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjo keliama grėsmė yra ne abstrakti, o paremta pagrįsta Išvada bei nustatyta įvertinus pareiškėjo nusikalstamas veikas ir neišnykusį teistumą, kas savaime sudaro pagrindą vertinti, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra nuteistas už nusikaltimą, už kurį baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pareiškėjas vertina grėsmės realumą ir akivaizdumą subjektyviai, nepagrįstai jį sumenkindamas.

22. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva, nors ir vertinami kaip ilgalaikiai, neatsveria pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Aplinkybės, jog gyvendamas Lietuvoje asmuo sistemingai vykdė nusikalstamas veikas ir darė administracinius nusižengimus, leidžia daryti išvadą, kad asmens integracija Lietuvos Respublikoje yra silpna. Kartu, tai charakterizuoja asmenį kaip negerbiantį Lietuvos Respublikos įstatymų, piktnaudžiaujantį savo teise gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę išnaudojantį nusikalstamoms veikoms atlikti. Migracijos departamentas pagrįstai ir objektyviai vertino, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

23. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog duomenų apie asmenį, su kuriuo pareiškėjas būtų sudaręs santuoką, kaip ir apie nepilnamečius vaikus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, taip pat apie tai, kad pareiškėjas teiktų išlaikymą savo motinai, Migracijos departamentas neturi. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas nepagrindė, kokie šeiminiai ryšiai laikytini labiau reikšmingais už kitus, nepagrįsti.

24. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas nepagrįstai vertina, kad Išvada, kurioje pateikiama konkreti su pareiškėju susijusi informacija apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas ir teistumą bei atliktas vertinimas gali būti laikoma neindividualizuota ar neskirta būtent tam konkrečiam asmeniui.

25. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui deklaratyviai teigia, jog Sprendimas dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir nustatyto specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio pareiškėjui sukelia itin dideles neigiamas pasekmes.

26. Atsakovas akcentavo, jog Migracijos departamento kompetencija apsiriboja sprendimais dėl užsieniečių teisinės padėties, o pareiškėjo sveikatos būklė jau įvertinta kompetentingų institucijų, šių aplinkybių atsakovas nekvestionuoja. Pažymėjo, jog pareiškėjo grėsmė konstatuota dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2021 m. ir 2022 m., o 15 proc. darbingumo lygis, kaip nurodoma pareiškėjo skunde, jam nustatytas nuo 2019 m. kovo 27 d., todėl pareiškėjo sveikatos būklė darant nusikalstamas veikas buvo analogiška nustatytajai kompetentingų institucijų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė nesutrukdė vykdyti nusikalstamas veikas, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas šiuo metu nebekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei dėl savo sveikatos būklės.

27. Atsakovas vertino, kad tai, jog pareiškėjas gyvena būste, pritaikytame jam pagal jo specialiuosius poreikius, nesuteikia pagrindo spręsti, kad konstatavus jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, jis turi išskirtinę teisę į leidimą nuolat gyventi Lietuvoje vien todėl, jog būstas, kuriame šiuo metu gyvena, yra pritaikytas jo specialiesiems poreikiams. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjo močiutei nustatytas neįgalumas, nesudaro pagrindo vertinti, jog jam dėl šios priežasties neturėtų būti panaikintas Leidimas, nes, Lietuvoje gyvena pareiškėjo motina, kuri turi pareigą rūpintis pareiškėjo močiute.

28. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas nurodė, jog socialinius ryšius palaiko ir su įvairiomis neįgaliųjų organizacijomis Lietuvoje, šių ryšių buvimas nepaneigia galimos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Taip pat, šios grėsmės nepaneigia pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie įgytą profesiją bei mokamus mokesčius. Nors asmuo yra gimęs Lietuvoje ir visą laiką gyveno Lietuvoje, čia gyvena jo motina, tačiau aplinkybė, kad gyvendamas Lietuvoje asmuo sistemingai vykdė nusikalstamas veikas ir darė administracinius nusižengimus, leidžia daryti išvadą, jog asmens integracija Lietuvos Respublikoje yra silpna.

29. Migracijos departamentas pažymi, kad Sprendimas priimtas objektyviai įvertinus visas individualias aplinkybes, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

II.

30. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo B. L. skundą atmetė.

31. Teismas nustatė, kad Migracijos departamente 2025 m. spalio 9 d. buvo gauta Policijos departamento Išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes padarė sunkius nusikaltimus, turi neišnykusį teistumą; duomenų, jog Policijos išvada būtų pripažinta netekusia galios, neteisėta, byloje nėra; Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

32. Teismas nurodė, kad byloje ištirtų įrodymų visuma taip pat nustatytos faktinė aplinkybės ir dėl jų tarp šalių nėra ginčo, jog: pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini)pilietis, gimęs Lietuvoje, Šilutės r., nevedęs, neturintis vaikų, 15 proc. darbingumo lygio, neįgalus, nedirbantis, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2025 m. kovo 24 d. su pertraukomis dirbęs Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gyvenantis su Lietuvos Respublikos piliete, močiute E. L.; įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-171-658/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-39937-2021-9), nuteistas galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigose ar sveikatos priežiūra ir dalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programose už nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 253 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą (nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, gabenimu ir laikymu, šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymu neturint leidimo); į Lietuvos probacijos tarybos registrą įtrauktas 2025 m. gegužės 2 d. ir Lietuvos probacijos tarnybos vakarų Lietuvos skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. pateiktais duomenimis, laisvės apribojimo bausmę, paskirtus teismo įpareigojimus vykdantis be pažeidimų; 2025 m. lapkričio 7 d. baigęs asmenims, piktnaudžiaujantiems psichiką veikiančiomis medžiagomis, skirtą elgesio pataisos programą.

33. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai įrodyta aplinkybė, kurią pripažįsta ir pats pareiškėjas, jog jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų padarymo, taigi pareiškėjas nesilaikė pareigos gyvenant Lietuvos Respublikoje laikytis teisės aktų reikalavimų bei Policijos departamentas Išvada pripažino pareiškėjo gyvenimą Lietuvos Respublikoje keliančiu grėsmę viešajai tvarkai būtent dėl šios užsieniečio pareigos pažeidimo (sunkių nusikaltimų padarymo), tai visiškai atitinka Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punkte reglamentuoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo imperatyvo sąlygą.

34. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Sprendimas neteisingas tuo aspektu, nes sukelia pareiškėjui neproporcingai dideles neigiamas pasekmes: tariamai sukuriama situacija, jog pareiškėjui tenka gyventi jį kankinančiomis sąlygomis (panaikinus Leidimą pareiškėjas yra laikomas neteisėtai gyvenančiu Lietuvoje ir dėl to negali dirbti, gauti pašalpų, išmokų, jam, kaip visiškai neįgaliam ir nuolatinės priežiūros reikalingas asmeniui, Lietuvos Respublikos valstybė neteikia medicininių paslaugų) ir artimiausiu metu, kaip neteisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis, bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas neatitinka leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje sąlygų, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas savo gyvenimą Lietuvoje gali įteisinti ir kitais teisės aktų pagrindais: leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu, būdamas lietuvių kilmės siekti įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ir pan.) bei neįrodo, jog pareiškėjas bus išsiųstas į kilmės šalį (Rusijos Federaciją), kadangi pareiškėjui įteisinus gyvenimą kitu teisiniu pagrindu išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas taptų nebeaktualus, o sprendžiant išsiuntimo klausimą, pareiškėjo individuali situacija turės būti detaliai įvertintina aspektais, kuriuos reglamentuoja Įstatymo 128, 130 straipsniai, taip pat ir pareiškėjo nurodytais integracijos, šeiminiais, socialiniais, ekonominiais aspektais.

35. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, jog Policijos departamentas Išvada bei atsakovas ginčijamu Sprendimu objektyviai neįvertino pareiškėjo individualios situacijos dėl gyvenimo Lietuvos Respublikoje nuo vaikystės, sudėtingos sveikatos būklės, reikalingos nuolatinės slaugos ir priežiūros bei ryšių su pilietybės valstybe – Rusijos Federacija – neturėjimo, kadangi pareiškėjo individuali situacija (socialinio pažeidžiamumo dėl neįgalumo būklės ir jo keliamo pavojingumo visuomenei aspektu) detaliai buvo įvertinta ne tik Išvadoje, tačiau jau pareiškėjo pavojingumo visuomenei ir valstybės teisinei tvarkai baudžiamosios teisės prasme – subendrinta laisvės apribojimo bausmė pareiškėjui už sunkius nusikaltimus buvo paskirta įvertinus minėtus pareiškėjo asmenybės ir šeiminio, socialinio, ekonominio gyvenimo aspektus. Be to, iš Sprendimo turinio aiškiai matyti, jog pareiškėjo individualią padėtį charakterizuojantys šeiminiai, socialiniai, ekonominiai aspektai bei turimų ryšių su valstybe, kurios pilietis pareiškėjas yra, neturėjimas buvo įvertintas ir ginčijamu Sprendimu.

36. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymą, šeimos nariais yra sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai (tėvai, seneliai), kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama (Įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Duomenų apie į minėtą teisinę asmenų apibrėžtį patenkančius asmenis pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo tėvai ir seneliai, kurie neatitinka minėtų UTPĮ 2 straipsnio 26 dalies sąlygų, t. y. vienerius ir daugiau metų nėra užsieniečio išlaikomi ir / ar turintys galimybę pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama, nėra laikomi šeimos nariais UTPĮ taikymo kontekste. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir byloje neįrodinėjo aplinkybių, jog senelė, su kuria pareiškėjas nurodė gyvenantis nuo vaikystės, būtų daugiau nei vienerius metus jo išlaikoma ir neturėtų galimybės pasinaudoti kitų šeimos narių parama, todėl pareiškėjo argumentus, jog jį su Lietuva sieja glaudūs šeimos ryšiai, teismas vertino kaip nepagrįstus.

37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl sunkių nusikaltimų padarymo. Atsakovas pagrįstai, vertindamas Išvadoje pateiktą informaciją, konstatavo, jog ši informacija patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, grindžiama nustatytais faktais, jog pareiškėjas nuteistas už sunkius nusikaltimus dėl narkotinių medžiagų, ginklo ir šaudmenų laikymo bei gabenimo, ši nustatyta faktinė aplinkybė itin neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų bei, pritartina atsakovo nuomonei, jog tokių pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdis kelia itin dideles rizikas valstybės viešajai tvarkai, visuomenei dėl itin žalingo poveikio (žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei), smurtinių nusikaltimų, plėšimų, tarptautinių nusikaltimų, organizuoto nusikalstamumo, terorizmo, ekstremizmo, radikalizacijos rizikų ar grėsmės. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai vertino pareiškėjo asmenybę neigiamai, nes byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kurios nepateisina nei asmens socialinis, ekonominis pažeidžiamumas, nei specialieji sveikatos poreikiai. Net ir žinodamas kaip turi elgtis gyvendamas Lietuvos Respublikoje leidimo nuolat gyventi pagrindu, pareiškėjas pasirinko veikti valstybės, visuomenei pavojingu būdu (nusikalsti), nesilaikyti Įstatyme reglamentuotos pareigos – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, todėl turi prisiimti ir kilusias neigiamas teisines pasekmes, nes užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme numatytus reikalavimus gyventi Lietuvos Respublikoje.

38. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, sprendė, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

39. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti, dėl to skundą atmetė.

40. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti.

42. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, sprendimą priėmė remdamasis tik ta aplinkybe, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų padarymo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

43. Pareiškėjas pažymi, kad nors jis ir buvo pripažintas kaltu padaręs sunkias nusikalstamas veikas, už kurias skiriama išimtinai laisvės atėmimo bausmė, bendrosios kompetencijos teismas, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, skyrė jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar iš tiesų jo grėsmė visuomenės saugumui ir sveikatai yra reali, svarbu atsižvelgti į bendrosios kompetencijos teismo priimtą sprendimą neizoliuoti jo nuo visuomenės.

44. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu esantis būstas yra specialiai pritaikytas pagal pareiškėjo turimos negalios specialiuosius poreikius, jo sveikatos būklę ir medicininius dokumentus, kurie patvirtina, kad jis pats savimi pasirūpinti negali ir jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra bei pagalba.

45. Pareiškėjas nurodo, jog jis dirbo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2025 m. kovo 24 d. vairuotoju ir darbų vykdytoju, tačiau dėl priimto Sprendimo, neturint galiojančių dokumentų, darbo santykių Lietuvos Respublikoje tęsti negali.

46. Pareiškėjas vertina, jog panaikinus Leidimą, jo gyvenimas Lietuvoje tapo neteisėtu ir jis gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, todėl teismo argumentai, kad Sprendimas jam nesukelia neproporcingai didelių neigiamų pasekmių, yra nepagrįsti.

47. Pareiškėjas pažymi, jog neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi teisę gauti tik būtinąją medicininę pagalbą, todėl pareiškėjui nebegali būti tęsiama specialioji nuolatinė priežiūra. Taip pat, pareiškėjas nebeturi teisės į šalpos negalios pensiją, dėl to jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje tapo itin sudėtingas.

48. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl priimto Sprendimo, jis neturi galimybės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato aplinkybes, dėl kurių asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama. Viena iš aplinkybių yra tai, kad asmuo nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, negalėdamas gauti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje neturi teisės įgyti Lietuvos pilietybės, todėl teismo argumentai, jog pareiškėjas turi teisę įteisinti gyvenimą Lietuvos Respublikoje kitais pagrindais (leidimo laikinai gyventi pagrindu, būdamas lietuvių kilmės siekti įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ir pan.) yra deklaratyvūs.

49. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Atsakovas nurodo, kad aplinkybės, jog bendrosios kompetencijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo sveikatos būklę ir individualiuosius poreikius, neskyrė jam realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat tai, kad pareiškėjas baigė programą, skirtą asmenims, piktnaudžiaujantiems psichiką veikiančiomis medžiagomis, nepatvirtina, jog pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei neegzistuoja.

51. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog Sprendime nebuvo įvertinta tai, kad pareiškėjo būstas pritaikytas jo individualiems poreikiams, priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo ir jo atstovės argumentais, kad ginčijamas Sprendimas neteisingas, nes sukelia pareiškėjui neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Teismas skundžiamame sprendime šiuo aspektu pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas neatitinka leidimo nuolat gyventi sąlygų, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje gali įteisinti ir kitais teisės aktų nustatytais pagrindais, bei neįrodo, jog pareiškėjas bus išsiųstas į kilmės šalį (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjui įteisinus gyvenimą kitu teisiniu pagrindu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas taptų nebeaktualus, o sprendžiant išsiuntimo klausimą pareiškėjo individuali situacija turės būti detaliai įvertintina.

52. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo svarstymai dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra hipotetiniai – ginčijamu Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, todėl panaikinti jį, vadovaujantis vien tikimybe, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, nėra pagrindo.

53. Atsakovas teigia, kad Migracijos departamentas Sprendime, įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją bei ryšius Lietuvos Respublikoje, sprendė, jog pareiškėjo grėsmė yra reali ir akivaizdi, grindžiama Policijos departamento išvada, nors asmens ryšiai su Lietuvos Respublika ir yra vertintini, kaip ilgalaikiai, tačiau jie negali būti vertinami aukščiau už asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui nuolat gyventi išdavimo, turinti esminę reikšmę Lietuvos Respublikos visuomenei ir jos saugumo interesams. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad Leidimo panaikinimas yra proporcinga ir būtina priemonė Lietuvos Respublikos visuomenės saugumo interesų ir viešosios tvarkos užtikrinimui.

54. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog, teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kurios nepateisina nei asmens socialinis, ekonominis pažeidžiamumas, nei specialieji sveikatos poreikiai. Net ir žinodamas kaip turi elgtis gyvendamas Lietuvos Respublikoje leidimo nuolat gyventi pagrindu, pareiškėjas pasirinko veikti valstybei, visuomenei pavojingu būdu (nusikalsti), nesilaikyti įstatymų, todėl turi prisiimti ir kilusias neigiamas teisines pasekmes, nes užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus gyventi Lietuvos Respublikoje.

55. Atsakovas akcentuoja, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas iš esmės reiškia, kad Lietuvos Respublika leidžia užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Tai reiškia, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant leidimą laikinai gyventi. Teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad nuolatiniais Lietuvos gyventojais siekiantys išlikti užsieniečiai, ypač atsižvelgiant į nuolatinių Lietuvos gyventojų teisių bei socialinių garantijų apimtis, būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai ir rizika, jog ir ateityje gali daryti teisės pažeidimus, nesudarytų prielaidų galimam pavojui Lietuvos visuomenės narių sveikatai, turtui bei gyvybei, o įgyvendindami savo teisę gyventi Lietuvoje su leidimu nuolat gyventi, kartu paisytų ir pareigos laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir viešosios tvarkos normų.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

57. Policijos departamentas nurodo, kad atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, vadovavosi Apraše nustatytais vertinimo kriterijais ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias ir individualias, su pareiškėju susijusias, aplinkybes. Teisei priešingi, padaryti tiesiogine tyčia pareiškėjo veiksmai buvo įrodyti teisme, jis buvo nubaustas už dvi sunkias nusikalstamas veikas ir turi neišnykusį teistumą, todėl pateikta Išvada yra teisinga ir pagrįsta.

58. Policijos departamento nuomone, nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniško žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. Valstybė griežtai kontroliuoja tokių medžiagų apyvartą, siekdama išvengti žalingų jų vartojimo pasekmių. Šiuo metu narkomanija yra viena aktualiausių Lietuvos ir viso pasaulio problemų. Žalą ir grėsmę visuomenei kelia ne tik narkotikų platintojai. Didelę grėsmę ir pavojų visuomenei gali sukelti ir asmuo, vartojantis narkotines ar psichotropines medžiagas, nes tokio žmogaus organizme vystosi fiziniai ir psichiniai pakitimai, sutrikdantys natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą, sukeliantys psichinę ir fizinę priklausomybę. Kai asmuo tampa priklausomas, keičiasi jo elgesys, mąstymas, gyvenimo būdas – tai tampa nebe norma, o patologija. Priklausomybė dažnai paveikia ne tik priklausomą asmenį, tačiau ir kitus visuomenės narius. Priklausomo žmogaus elgesys tampa neprognozuojamas, neadekvatus, dažnai – pavojingas jam pačiam ir aplinkiniams. Apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, net ir vienintelis poelgis gali turėti lemtingų pasekmių: nelaimingi atsitikimai kelyje, smurtas, nusikaltimai, žmogžudystės ir pan. Neteisėtas ginklų ir šaudmenų disponavimas savaime laikomas realia grėsme visuomenės saugumui, nepriklausomai nuo to, ar ginklas buvo panaudotas. Ginklo modifikavimas papildomai sustiprina prielaidą apie pasirengimą neteisėtai jį naudoti. Pavojų sudaro ne ginklo panaudojimas, o turėjimas ir nešiojimas, ypač kai ginklas modifikuotas ir laikomas kartu su dideliu kiekiu šaudmenų. Ginklas yra smurto priemonė, o ginklo nešiojimas yra tiesioginė smurto rizika, net nė karto nepanaudotas ginklas laikomas reikšmingu grėsmės indikatoriumi. Asmenys, kurie derina ginklų ir narkotikų turėjimą, laikomi ypač pavojingais, nes šis derinys atspindi padidintą smurto riziką.

59. Policijos departamento nuomone, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

60. Policijos departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, priimtas pagrįstas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

61. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusas, pagrįstumo ir teisėtumo.

62. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas, atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas įvykdė sunkų nusikaltimą ir yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, teismų praktiką, pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ilgalaikio gyventojo ES statusą.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad sutinka jog įvykdė sunkų nusikaltimą, tačiau mano, kad bausmę skyręs teismas atsižvelgė į jo sveikatos būklę, socialinę padėtį bei kitus reikšmingus aspektus ir neskyrė jam laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu esantis būstas yra specialiai pritaikytas pagal pareiškėjo turimos negalios specialiuosius poreikius, jo sveikatos būklę ir medicininius dokumentus, kurie patvirtina, kad jis pats savimi pasirūpinti negali ir jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra bei pagalba.

64. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo ar bylos nagrinėjimo pratęsimas apeliacinėje instancijoje, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo ribose. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

65. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

66. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją).

67. Leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 54 straipsnyje, kurio 1 dalies 21 punkte nurodyta, kad Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas jeigu jo gyvenimas kelia grėsmę viešajai tvarkai.

68. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

69. Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

70. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo, t. y. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019).

71. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo nuteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-171-658/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-39937-2021-9), jis nuteistas galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su lankymusi gydymo įstaigose ar sveikatos priežiūra ir dalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programose už nusikalstamų veiksmų, numatytų Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą (nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, gabenimu ir laikymu, šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymu neturint leidimo); į Lietuvos probacijos tarybos registrą įtrauktas 2025 m. gegužės 2 d. ir Lietuvos probacijos tarnybos vakarų Lietuvos skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. pateiktais duomenimis laisvės apribojimo bausmę, paskirtus teismo įpareigojimus vykdantis be pažeidimų; 2025 m. lapkričio 7 d. baigęs asmenims, piktnaudžiaujantiems psichiką veikiančiomis medžiagomis, skirtą elgesio pataisos programą.

72. Atkreiptinas dėmesys, kad 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB) 8 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo įvykdymą. Sąvokos „visuomenės saugumas“ apibrėžtis Direktyvoje 2003/109/EB nėra pateikiama, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokia sąvoka apima ir valstybės narės vidaus, ir išorės saugumą (žr., pvz., 2000 m. liepos 13 d. sprendimo Albore, C-423/98, 18 p.; 2003 m. kovo 11 d. sprendimo Dory, C-186/01, 32 p.). Grėsmė institucijų ir esminių viešųjų tarnybų veikimui bei gyventojų išlikimui, taip pat didelio neigiamo poveikio išoriniams santykiams ar taikiam tautų sugyvenimui rizika arba grėsmė kariuomenės interesams gali paveikti visuomenės saugumą (žr., be kita ko, minėto sprendimo Albore 22 p. ir 2001 m. spalio 25 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-398/98, 29 p.).

73. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes Policijos departamento išvadoje pateikta bei Migracijos departamento surinkta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą.

74. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjo padaryti nusikalstama veika, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai ir dėl kurios jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, padaryti administraciniai nusižengimai, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas studijavo aukštojoje mokykloje, dirbo, nereiškia, kad jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Kaip minėta, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti ar pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas ar pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

76. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištyręs, priėmė sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. L. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                              Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

                                                                                                      V. V.