2K-17-387/2026
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Baudžiamoji byla Nr. 2K-17-387/2026 Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00004-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.1.1; 2.3.2.2.13; 2.8.9.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 24 d. Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. ir jos gynėjo advokato Piotro Orlovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžio. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu A. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas 2023 m. balandžio 18 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir A. S. paskirta galutinė 198 MGL (9900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, BK 681 straipsniu, A. S. atimta teisė vienerius metus dirbti darbą valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 270 Eur. Pinigai – 150 Eur, paimti iš A. S. per atliktą darbo kabinete kratą, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo rezultatas. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti R. C. ir A. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o iš dalies panaikintu ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o R. C. padaryta nusikalstama veika iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 227 straipsnio 1 dalį, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nuteistosios A. S. gynėjo advokato Piotro Orlovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas. Pašalintos A. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, susijusios su piniginio atlygio gavimu iš A. G. A. S. padaryta nusikalstama veika iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirta 130 MGL (6500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas 2023 m. balandžio 18 d. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir A. S. paskirta galutinė 124 MGL (6200 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 681 straipsnio 3, 4 dalimis, A. S. atimta teisė vienerius metus dirbti darbą valstybės tarnyboje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 50 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) (duomenys neskelbtini) departamento patarėja, o nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. kovo 1 d. laikinai dirbdama, vykdė VMVT (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nuo 2022 m. gruodžio 12 d. 10.53 val. iki 2023 m. kovo 29 d. 14.38 val. tarnybiniame kabinete Nr. 120 savo naudai tiesiogiai iš R. C. iš viso priėmė 200 Eur dydžio kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
1.1. A. S. 2022 m. gruodžio 12 d. 10.53 val. priėmė iš R. C. 50 Eur piniginį atlygį už prašymą VMVT Veterinarinės informacijos valdymo sistemoje (toliau – ir VIVS) skubos tvarka jam sudaryti 2022 m. bandų sąrašą tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės atlikti.
1.2. A. S. 2023 m. sausio 31 d. 14.54 val. priėmė iš R. C. 100 Eur piniginį atlygį už prašymą VIVS skubos tvarka jam sudaryti 2023 m. bandų sąrašą tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės atlikti.
1.3. A. S. 2023 m. kovo 29 d. 14.38 val. priėmė iš R. C. 50 Eur piniginį atlygį už tai, kad, jo prašymu jai anksčiau VIVS sudarius 2022–2023 m. bandų sąrašus tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės, jis (R. C.) įgyvendino numatytus tyrimus.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų A. S., R. C. ir A. G. veiksmus vertino kaip kvalifikuotą piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
3. Šios instancijos teismas nustatė, kad, vertindamas ir kvalifikuodamas nuteistųjų A. S. ir R. C. atliktus pavojingus ir teisei priešingus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamosios teisės normų (piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo) konkurencijos taisykles. Todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 3 punktais, apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeitė ir A. S. nusikalstamus veiksmus iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 225 straipsnio 1 dalį, o R. C. nusikalstamus veiksmus iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 227 straipsnio 1 dalį.
4. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, susijusias su A. S. piniginio atlygio gavimu iš A. G., konstatavo, kad šių veiksmų pobūdis, aplinkybės, priežastys, dėl kurių jie buvo atlikti, o kartu ir nuteistojo A. G. veiksmai neatitinka nei BK 225, 227 straipsnių (teisėto ar neteisėto veikimo, vykdant įgaliojimus), nei BK 228 straipsnio (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų viršijimo) dispozicijose įtvirtintų požymių. Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. G. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį panaikino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o A. S. šią inkriminuotą aplinkybę iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistoji A. S. ir jos gynėjas advokatas P. Orlovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 18 d. nuosprendį panaikinti ir A. S. bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:
5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 7 straipsnio, BPK 10 straipsnio, BPK 44 straipsnio, BPK 255–256 straipsnių, BPK 305 straipsnio 1 dalies ir rungimosi principo pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistosios procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teismai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai atskleidė jų turinį ir neatliko išsamaus aplinkybių vertinimo, dėl to remdamiesi prielaidomis bei nepašalintomis abejonėmis priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl A. S. kaltės. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, taip pat neatsakęs į esminius nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame sprendime A. S. pateikė siurprizinį (netikėtą) sprendimą dėl jai inkriminuotos veikos perkvalifikavimo.
5.2. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės, t. y. kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos vienai esminių kaltinamojo teisių – teisei į gynybą – užtikrinti. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007, 2K-7-198/2008, 2K-233/2008 ir kt.).
5.3. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamame sprendime perkvalifikavus A. S. nusikalstamus veiksmus iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį, buvo pakeistos ir kaltinimo faktinės aplinkybės, nes nuteistoji buvo kaltinta ir pirmosios instancijos teismo nuteista už tai, kad siekdama turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelę žalą patyrė valstybė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas A. S. nuteisė už tai, kad ji priėmė piniginį atlygį iš R. C. Taigi, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris proceso šalims buvo staigmena, nes proceso metu nei prokuroras, nei gynyba neturėjo jokių galimybių dėl to išdėstyti savo argumentų.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo informuoti gynybą apie galimą veikos perkvalifikavimą ir sudaryti galimybę tinkamai pasiruošti gynybai, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu nuo 2024 m. sausio 18 d. pareikšto įtarimo, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose gynyba buvo nukreipta dėl A. S. inkriminuojamos veikos pagal BK 228 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje A. S. įtarimai buvo pareikšti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismui taip pat nesudarė jokio pagrindo savarankiškai (t. y. nepranešus apie tokią galimybę nuteistajai ir jos gynėjui) skundžiamame sprendime pakeisti nusikaltimo faktines aplinkybes ir veiką perkvalifikuoti iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį.
5.5. Žemesnės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose vertindami nuteistosios A. S. neteisėtus veiksmus, tinkamai neatskleidė jai inkriminuotų veikų sudėties požymių, t. y. tiek pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.
5.6. Kasatorių nuomone, inkriminuojant BK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti bent vieną alternatyvų veiksmą, kuriuo būtų įvykdoma nusikalstama veika, t. y. kaltininkas turi pažadėti priimti kyšį, susitarti dėl kyšio arba reikalauti, provokuoti duoti kyšį. Apeliacinės instancijos teismas, inkriminuodamas A. S. veiksmus pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, skundžiamame sprendime nenustatė nė vieno alternatyvaus požymio, kuriam esant būtų galima konstatuoti, kad ši veika buvo atlikta.
5.7. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neabejotinai patvirtinančių duomenų, kad A. S. susitarė su R. C. dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos ir pan. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog savo veiksmais (neveikimu) ji sudarė tokią situaciją, kad R. C., siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, būtų priverstas duoti kyšį A. S. Nors iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio (8 punktas) matyti, kad teismas, aprašydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė, jog A. S. savo naudai tiesiogiai iš R. C. iš viso priėmė 200 Eur dydžio kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (t. y. už tai, kad ji skubos tvarka sudarė 2022–2023 m. bandų sąrašą tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės atlikti, dėl to veterinarijos gydytojas numatytus tyrimus galėjo atlikti laiku). Tačiau byloje neįrodyta, kad sąrašai buvo sudaromi skubos tvarka ar kad tiktai per šią skubą R. C. galėjo savo pareigas atlikti laiku.
5.8. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, A. S. pripažindamas kalta ir nuteisdamas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, tinkamai neatsižvelgė į pačios nuteistosios parodymus bei jos faktinį elgesį (užfiksuotą atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, vykdant jos tarnybiniame kabinete vaizdo ir garso kontrolę), kurių turinys patvirtina, kad nuteistoji nesuvokė šios veikos pavojingumo (t. y. neturėjo tiesioginės tyčios) ir R. C. paliktų pinigų nelaikė kyšiu.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai, ginčydami žemesnės instancijos teismų sprendimus, nepateikė jokių pagrįstų ir tinkamai motyvuotų argumentų, paneigiančių nuteistajai A. S. inkriminuotus kaltinimus.
6.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistosios A. S. atliktus neteisėtus veiksmus (t. y. kyšininkavimas už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus) ir skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisėtai juos perkvalifikavo iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį. Be to, byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistoji A. S. ne tik suvokė pavojingą nusikalstamos veikos (kyšio priėmimo) pobūdį, bet ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
6.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime (29 punktas) teisingai ir motyvuotai nusprendė, kad nuteistosios A. S. padarytos nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimas ir veikos perkvalifikavimas nepažeidžia BPK 256 straipsnio reikalavimų ir nėra laikytinas siurpriziniu proceso šalims.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistosios A. S. ir jos gynėjo advokato P. Orlovo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 255–256 straipsnių pažeidimų
8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, neatnaujinęs įrodymų tyrimo ir neinformavęs proceso dalyvių, skundžiamame nuosprendyje savo iniciatyva perkvalifikuodamas nuteistosios A. S. nusikalstamą veiką iš piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis) į kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 1 dalis), pažeidė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas bei nuteistosios teisę žinoti, kuo ji kaltinama, ir teisę į gynybą.
9. BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis.
10. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Tačiau tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-20-788/2024, 2K-140-594/2025 ir kt.). Be to, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, tačiau apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 256 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-39-628/2024, 2K-246-1073/2024 ir kt.). Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
11. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kaltinime inkriminuotus A. S. veiksmus (t. y. tris susitikimus, kurių metu A. S. savo tarnybiniame kabinete gavo pinigus (iš viso 200 Eur) iš R. C. ir juos priėmė) ir juose nustatęs kyšininkavimo požymius, savo iniciatyva skundžiamame sprendime pakeitė nuteistosios A. S. veiksmų kvalifikavimą iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš BK 228 straipsnio 2 dalies (2024 m. vasario 9 d. įstatymo redakcija) (sunkus nusikaltimas) į BK 225 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), paskiriant mažesnį baudos dydį, yra nuteistosios A. S. teisinę padėtį lengvinantis procesinis sprendimas, dėl to jos teisinės padėties nepablogino. Kita vertus, šios nusikalstamos veikos perkvalifikavimas buvo padarytas neįspėjus gynybos iš anksto, t. y. nesilaikant BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
12. Tokiais atvejais tokio pažeidimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-236-648/2020, 2K-20-788/2024, 2K-61-489/2025 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. EŽTT ne kartą pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a punktas suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, bet ir apie teisinį veikų vertinimą. Šiuo atveju lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Konvencijai turi tai, ar gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų buvusi kitokia (2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Seliverstov prieš Rusiją, peticijos Nr. 19692/02). O tai sprendžiama atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinant visą proceso eigą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156-594/2025 ir kt.).
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. vasario 14 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. ikiteisminiai tyrimai nagrinėjamoje byloje buvo pradėti ir pranešimas apie įtarimą A. S. buvo pareikštas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. A. S. pagal šį įtarimą buvo apklausta du kartus, šių apklausų metu patvirtino, kad per tris kartus pinigus iš R. C. ji priėmė, tačiau šių pinigų – 200 Eur nelaikė kyšiu. 2024 m. sausio 18 d. A. S. įtarimai dėl tų pačių jos neteisėtų veiksmų buvo pareikšti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau apklausos metu ji laikėsi savo pirmiau duotų parodymų, o kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos neigė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisiamuosiuose posėdžiuose A. S. savo kaltę pagal BK 228 straipsnio 2 dalį taip pat neigė, o per tris kartus iš R. C. gautus 200 Eur vertino kaip padėką už pagalbą, šių priimtų pinigų nelaikė kyšiu.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios A. S. gynybos poziciją viso proceso metu, nusprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog jos gynyba šioje byloje iš esmės būtų buvusi kitokia, jeigu jai būtų tekę apeliacinės instancijos teisme gintis nuo kaltinimo priimant savo naudai 200 Eur kyšį iš R. C. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Akivaizdu ir tai, kad toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas nebuvo gynybai visiškai netikėtas. Be to, kaltinimo keitimas nebuvo susijęs nei su jo apimties padidėjimu, nei su naujų esminių aplinkybių inkriminavimu, t. y. buvo vertinami tie patys trys susitikimai su R. C., tas pats baudžiamojon atsakomybėn traukiamos A. S. poelgis (pinigų priėmimas). Kita vertus, nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pateiktu nusikalstamos veikos kvalifikavimu nuteistoji bei jos gynėjas turėjo galimybę ginčyti ir kasaciniame skunde, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo priimtas ir perduotas nagrinėti kasacine tvarka.
15. Taigi, išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo perkvalifikuojant nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos neįvykdymas, t. y. nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę, esant konkrečiai šioje byloje susidariusiai procesinei situacijai, iš esmės nesuvaržė A. S. teisės žinoti, kuo ji kaltinama, ir jos galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo. Be to, jokių įtikinamų argumentų, kad dėl minėto pakeitimo A. S. gynyba būtų kitokia, nepateikta ir kasaciniame skunde.
16. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad aptartas procesinis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios (kaltinamosios) A. S. teisės ar kuris sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos.
Dėl BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo
17. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistosios A. S. veiką pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, tinkamai neįvertino (neatskleidė) šios veikos sudėties požymių (t. y. kyšio priėmimo, susitarimo jį priimti bei reikalavimo jį duoti), dėl to nepagrįstai ją pripažino kalta ir nuteisė. Be to, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino pačios nuteistosios A. S. parodymų bei jos elgesio inkriminuotos veikos padarymo metu, kurių turinys patvirtina, kad ji nesuvokė šios veikos pavojingumo ir R. C. paliktų pinigų nelaikė kyšiu. Tačiau šie kasatorių skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
18. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pažymėtina, kad kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.
19. Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi tai, ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyšio davėjo interesai. Ši nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad už kyšį jis įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų, ar sudaryti išimtinę padėtį, ar suteikti palankumą, ir nori taip veikti.
20. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu arba jo išimtine padėtimi ar palankumu kyšio davėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-128-699/2017, 2K-221-942/2020, 2K-96-788/2021, 2K-18-976/2024, 2K-69-697/2025). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus (BK 225 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad kyšio gavėjas veikia (neveikia) neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-148-788/2017, 2K-196-697/2018, 2K-221-942/2020, 2K-7-119-719/2024 ir kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus (t. y. pačios nuteistosios A. S., nuteistojo R. C. parodymus; kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų protokolų, kuriuose užfiksuoti A. S. ir R. C. susitikimai ir pokalbiai, vykę 2022 m. gruodžio 12 d., 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. kovo 29 d. A. S. tarnybiniame kabinete, turinį; kitus rašytinius įrodymus), nagrinėjamoje byloje nustatė šias reikšmingas aplinkybes: R. C. 2022 m. gruodžio 12 d., 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. kovo 29 d. vykusių susitikimų su A. S. metu tiesiogiai jai davė iš viso 200 Eur kyšį, o A. S. šį kyšį priėmė. Nustatyta ir tai, kad šis kyšis buvo duotas ir priimtas už tai, kad A. S., būdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) departamente atsakinga už galvijų bandų sąrašų tyrimams dėl bruceliozės, leukozės, tuberkuliozės sudarymą, Veterinarinės informacijos valdymo sistemoje skubos tvarka R. C. sudarytų šiuos sąrašus 2022–2023 metams, t. y. atlygis buvo duotas valstybės tarnautojai A. S. siekiant jos palankumo. Tuo tarpu A. S., priimdama pinigus iš R. C., suprato, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su jos kaip valstybės tarnautojos įgaliojimų vykdymu (teisėtu veikimu), suteikiant nepagrįstą palankumą (įsipareigojant sudaryti bandų sąrašus skubos tvarka) kyšio davėjui. Be to, A. S. atlikti veiksmai ir elgesys (t. y. matydama ir suprasdama, kad R. C. jai paduoda pinigus, jam jų negrąžina, o juos palieka sau, įsidėdama tiek į piniginę, tiek į kišenę), kurie buvo užfiksuoti vaizdo ir garso įrašuose, apeliacinės instancijos teismui neleido abejoti, kad ji, tris kartus priimdama pinigus iš R. C., suprato šių veiksmų neteisėtumo pobūdį ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, jog nuteistoji šią veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Taigi, apeliacinės instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis nustatytos ir aiškiai išdėstytos aplinkybės pagrindžia A. S. kyšio priėmimą. Tuo tarpu kiti kyšininkavimo objektyvieji požymiai, nurodomi kasaciniame skunde (susitarimas priimti kyšį, reikalavimas jį duoti ir pan.), A. S. kaltinime nebuvo inkriminuoti.
22. Pažymėtina, kad šios apeliacinės instancijos teismo aplinkybės, pagrindžiančios nuteistosios kaltę, nustatytos remiantis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, taip pat atskleidžiant jų turinį ir įrodomąją reikšmę, nurodant motyvus, kurie iš jų yra patikimi ir pagrindžia vieni kitus, o kurie atmestini. Taigi, pripažįstant A. S. kalta dėl jai inkriminuoto kaltinimo, buvo atskleisti visi būtinieji BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, aprašytas nusikalstamos veikos mechanizmas, o išvados pagrįstos ištirtais ir įvertintais įrodymais.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatoriai, A. S. kaltė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį įrodyta tinkamai, nenustatyta nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų.
24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. veikos teisinis vertinimas yra teisingas, baudžiamasis įstatymas nuteistajai taikytas teisingai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinti žemesnės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios A. S. ir jos gynėjo advokato Piotro Orlovo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas