2K-248-303/2022

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-248-303/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00548-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1;

2.4.5; 2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Zenonui Burokui, nukentėjusiajam M. Ž., nukentėjusiojo atstovui advokatui Artūrui Panomariovui, išteisintajam G. S., išteisintojo gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bauda visiškai pridėta prie Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo M. Ž. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleista J. L., tačiau dėl jos kasacinių skundų negauta. Priteista iš G. S. ir J. L. nukentėjusiajam M. Ž. po 500 Eur advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio dalis dėl G. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: G. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš G. S. ir J. L. nukentėjusiajam M. Ž. priteista po 500 Eur proceso išlaidų atlyginimo, ir visa suma (1000 Eur) priteista iš J. L. Taip pat iš J. L. kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad, veikdama kartu su G. S., jo sukurstyta, t. y. jo paprašyta, J. L. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, nustatant, kad J. L. veikė kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris ją sukurstė. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   G. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad sukurstė suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudojo, būtent: veikdamas kartu su J. L., siekdamas pastatytą sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įteisinti kaip I grupės nesudėtingąjį statinį, 2017 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkei J. L. atlikus statinio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustačius, kad namo plotas yra didesnis nei 80 kv. m ir kad statinys yra priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai, G. S. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 1 d., sukurstė, t. y. paprašė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkę J. L. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) tyčia įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnį statinio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), plotą ir pakeisti statinio kategoriją. Po to J. L., vykdydama G. S. prašymą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 1 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudarydama nekilnojamojo turto objekto, t. y. žemės sklypo su statiniais, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. žinodama, kad pastatyto namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas didesnis nei 80 kv. m ir statinio kategorija yra neypatingasis statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formą, grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“. Pildydama pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos 3 formą grafoje „Iš viso bendras plotas kv. m“ nurodė „79,97“ bei pirmo aukšto plano brėžiniuose išbraižė nesantį židinį ir pastorino vidines namo sienas, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotą. Po to, G. S. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 8 d., tyčia perdavė žinomai suklastotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Ž., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šis minėtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pateikė VĮ Registrų centrui sodo namui kaip I grupės nesudėtingos statybos statiniui registruoti ir 2017 m. kovo 16 d. šį suklastotą dokumentą pristatė Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei R. K. sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž., sudaryti.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinęs nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog G. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bendrininkavo su J. L. suklastojant ir perduodant dokumentą – nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Be to, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nesudaro loginės, nuoseklios ir nenutrūkstamos faktų grandinės, neabejotinai įrodančios kaltę, o nuteistajam reiškiamas kaltinimas grindžiamas tik prielaidomis. Nustatytos aplinkybės – G. S. suinteresuotumas namo statybomis, bendravimas su nukentėjusiuoju M. Ž. – dėl kurių egzistavimo byloje prieštaravimų nėra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamos G. S. kaltei pagrįsti, o asmens kaltė negali būti preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio dalį, kuria G. S. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį.

III. Kasacinio skundo argumentai

3.   Kasaciniu skundu nukentėjusysis M. Ž. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, ir todėl G. S. išteisindamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neišnaudojo visų procesinių galimybių šioms abejonėms pašalinti. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesivadovavo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos J. L. parodymais dėl jų nenuoseklumo, o liudytojų A. Ž. bei K. P.– dėl jų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi (A. Ž. šiame procese pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o K. P. buvo apklaustas kaip asmuo, duodantis parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punktas ir 82 straipsnio 3 dalis)). Tačiau, siekdamas išsklaidyti visas kilusias abejones, apeliacinės instancijos teismas turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą J. L. ir liudytojus A. Ž. bei K. P., tačiau to nepadarė ir pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį.

3.2. Taigi šiuo atveju, esant priešingoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadoms esminiais bylos klausimais, nebuvo išnaudotos visos procesinės apeliacinės instancijos teismo galimybės siekiant pašalinti iškilusias abejones dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Tai, kad proceso metu jo dalyviai nereikalavo atlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme, neužkerta kelio apeliacinės instancijos teismui atlikti įrodymų tyrimą savo iniciatyva. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti visišką ar dalinį įrodymų tyrimą tiek savo iniciatyva, tiek esant proceso dalyvių prašymams. Be to, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas gali iš naujo analizuoti ir vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir daryti atitinkamas išvadas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2017).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, iškėlęs abejones dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos J. L. ir liudytojų A. Ž. bei K. P. parodymų patikimumo, nesiėmė jokių priemonių šioms abejonėms pašalinti. Tai, kad ne pačiai J. L. kilo idėja sudaryti 2017 m. vasario 1 d. nekilnojamojo daikto (esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą, priešingai nei teigia apeliacinės instancijos teismas, patvirtina tiek pačios J. L. parodymai, tiek liudytojų A. Ž., K. P. parodymai. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu 2019 m. gegužės 14 d. J. L. atpažino G. S. kaip asmenį, užsakiusį pas ją namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Taip pat A. Ž. ir M. Ž. patvirtino, kad G. S. panaudojo žinomai suklastotą kadastrinių matavimų bylą, t. y. šį dokumentą 2017 m. kovo 16 d. pristatė į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą, kad būtų galima sudaryti žemės sklypo su statiniais, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jokių aplinkybių nenustatė, o tik iškėlė jokiais faktiniais duomenimis (įrodymais) nepagrįstą versiją, kad J. L. suklastoti kadastrinių matavimų bylą galėjo sukurstyti nenustatytas asmuo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

5.   Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią BPK nuostatą, kasacinės instancijos teismas yra nuoseklus – skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016 ir kt.); ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Taigi kasacinio skundo teiginiai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-135-648/2016, 2K-102-788/2021). Todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK nuostatų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

6.   Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas kasacine tvarka skundžiamą sprendimą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus ir priėmė BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkantį nuosprendį. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

7.   Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismo pareiga – kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2014, 2K-418-699/2015 ir kt.). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nuosprendžio, nutarties) teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar šiuo sprendimu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o tikrindamas sprendimo (nuosprendžio, nutarties) pagrįstumą patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-719/2020). Šis teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008), atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus sprendimus (nuosprendžius ar nutartis). Pirmiau nustatyta pareiga gali būti įvykdoma tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-976/2018).

8.   Pagal teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Tokią pareigą, kaip teisingai nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-507/2016, 2K-5-507/2017, 2K-139-689/2018, 2K-220-689/2018, 2K-272-895/2018, 2K-343-719/2018 ir kt.). Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų duomenų ištyrimas leistų nustatyti dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neatliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-689/2018, 2K-272-895/2018, 2K-343-719/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atlikti papildomo įrodymų tyrimo ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus bylos įrodymus, bet tinkamai jų neįvertino. Tokiu atveju šis teismas iš naujo įvertina pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir priima atitinkamą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-648/2017, 2K-323-895/2017, 2K-178-511/2020 ir kt.).

9.   Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino apeliacine tvarka apskųsto teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą; savo iniciatyva atliko dalies įrodymų tyrimą (uždavė nuteistajam G. S. klausimą) ir kartu įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus nagrinėjamos bylos įrodymus, priėmė sprendimą kitų įrodymų netirti; savarankiškų prašymų atlikti kitų įrodymų tyrimą (pvz., papildomai apklausti jau apklaustus pirmosios instancijos teisme liudytojus A. Ž., M. Ž. ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą J. L.) nereiškė ir nė vienas iš teismo posėdyje dalyvavusių asmenų. Esant tokioms aplinkybėms pripažinti, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatos, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Negalima sutikti ir su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad kasaciniame skunde išreikšta abejonė dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįsta – prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui.

13. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, be kita ko, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos J. L. bei liudytojų K. P. ir A. Ž. parodymus; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, šis teismas įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus.

14. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. L. parodymų patikimumą, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl G. S. kaltės sukursčius ją suklastoti tikrą dokumentą (kadastrinių matavimų bylą), pateikė itin detalią J. L. parodymų analizę, t. y. juos chronologiškai išdėstė ir atskleidė esminius prieštaravimus tarp skirtingu proceso metu duotų parodymų, atkreipė dėmesį į tai, kad J. L. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių (pvz., kas ir kokiomis aplinkybėmis užsakė kadastrinių matavimų bylą, kas ir kokiomis aplinkybėmis prašė sumažinti statinio plotą, kas šią bylą atsiėmė ir pan.) nebuvo nuoseklūs; aptarė liudytojų K. P. bei A. Ž. parodymus (kaip tvirtino K. P., jis su A. Ž. rūpinosi finansais, o G. S. – statybomis ir namo pardavimu; pagal A. Ž. – namo statybos darbus ir dokumentus organizavo G. S.; neigdami savo sąsajas su bylai aktualių dokumentų rengimu, abu liudytojai tvirtino, kad apie tai, jog G. S. prašė J. L. suklastoti kadastrinių matavimų bylą, jiems taip pat nebuvo žinoma); teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų buvusią, esamą bei siekiamą procesinę padėtį byloje, jų parodymus įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (pvz., rašytiniais įrodymais) ir konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą dėl G. S. kaltės, padarius jam BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, jį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

15. Atsakydama į kasatoriaus skundo argumentą dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, J. L. padarė veikdama kartu su tyrimo metu nenustatytu, ją sukursčiusiu, asmeniu, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kadastrinėje byloje užfiksuoti duomenys dėl statinio kategorijos buvo aktualūs visiems trims su statomu objektu susijusiems asmenims, t. y. tiek G. S. (objekto statytojui), tiek K. P. (investuotojui), tiek ir A. Ž. (turto savininkui, investuotojui). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Ž. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, K. P., kaip specialiajam liudytojui, įtarimai nebuvo pareikšti, G. S., laikantis in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų, išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Taigi, apeliacinės instancijos teismui pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes kitaip konstatuoti, kaip tik kad nusikalstamą veiką J. L. padarė būdama sukurstyta nenustatyto asmens, šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo.

16. Taigi, nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadomis ir pripažinti, kad buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimai, dėl kurių reikėtų panaikinti nuosprendį ir, kaip prašoma kasaciniame skunde, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo M. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                Albinas Antanaitis

Aurelijus Gutauskas

Audronė Kartanienė