2AT-17-594/2024

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-17-594/2024 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00221-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 2 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 17 d. nutarimu T. Š. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. birželio 17 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), savo nepilnamečių vaikų G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, t. y. vaikams girdint, ir bendraudamas su savo nepilnamečiais vaikais vartojo necenzūrinius žodžius, tokiu savo elgesiu rodė netinkamą pavyzdį vaikams, darė žalingą įtaką jų pasaulėžiūrai, sutrukdė pasinaudoti teise sveikai vystytis, neužtikrino vaikams teisės į saugią ir sveiką aplinką, taip pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Nutarime, be kita ko, konstatuota, kad T. Š. veiksmais nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams G. Š. ir T. Š. yra padaryta neturtinė žala, jų atstovei pagal įstatymą O. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl žalos dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Š. apskundė Kauno apylinkės teismui.

2.   Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi T. Š. skundas dėl Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimo netenkintas. Iš Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimo pašalinta T. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3.   Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. Š. atstovės advokatės S. E. Šalūgaitės (Tankevičienės) apeliacinis skundas netenkintas.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. Š. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarčių priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir priteisti jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma:

5.1. Institucija ir teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nes netinkamai aiškino ir taikė ANK 73 straipsnio 1 dalies, 641 straipsnio, 642 straipsnio 2 dalies, 652 straipsnio 2 dalies, 569 straipsnio nuostatas, neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių, netyrė ir neatskleidė administracinio nusižengimo sudėties, pareiškėjo kaltės turinio, nukrypo nuo teismų praktikos. Institucijos nutarimas paremtas prielaidomis ir abejonėmis, priimtas nesilaikant įrodymų vertinimo, jų pakankamumo bei patikimumo kriterijų. Teismai, priimdami skundžiamas nutartis, šių pažeidimų neištaisė.

5.2. Apylinkės ir apygardos teismai, nagrinėdami bylą, nepagrįstai išplėtė pareiškėjui pareikšto kaltinimo ribas. Šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad skundžiamo Institucijos nutarimo dalis dėl neturtinės žalos padarymo nepilnamečiams vaikams buvo visiškai nemotyvuota. Tai, kad Institucijos nutarime trūksta motyvacijos, pripažino ir bylą išnagrinėję teismai. Tačiau teismai, savo iniciatyva argumentuodami neturtinės žalos padarymo faktą, rėmėsi vaizdo įrašais, kurie nebuvo vertinami ir nurodyti nei 2022 m. lapkričio 17 d. administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime. Be to, Institucijos nutarime pareiškėjui buvo inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – neblaivumas, nors ši aplinkybė nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, ji nebuvo įrodinėjama ir jai pagrįsti nebuvo surinkta jokių duomenų. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad nors administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodyta, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, tačiau apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir kitas šio įstatymo nuostatas: 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 13 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1, 2 dalis, taip darydamas prielaidą, kad šiose normose įtvirtintų vaiko teisių pareiškėjas neužtikrino. Tačiau administracinio nusižengimo protokole nenurodžius konkrečių teisės normų, kuriose įtvirtintos neva pažeistos vaikų teisės, pareiškėjas galėjo gintis tik nuo jam pareikšto kaltinimo pažeidus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.

5.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nesant motyvuoto sprendimo, nėra skundo, nagrinėtino ANK 641 straipsnyje nustatyta tvarka, dalyko, t. y. neįmanoma įvertinti tokio skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pats apylinkės teismas motyvuoti institucijos nutarimus, darydamas prielaidas, neturi teisės. Taigi šioje byloje teismai neturėjo jokio pagrindo patys išplėsti pareiškėjui pareikšto kaltinimo ribas, apibrėžtas administracinio nusižengimo protokole, nurodyti naujas faktines aplinkybes, inkriminuoti kitus neva pareiškėjo padarytus pažeidimus, nurodyti naujus įrodymus, kuriais grindė pareiškėjo atsakomybę ir skundžiamo nutarimo išvadas. Savo iniciatyva išplėsdami kaltinimo ribas, teismai pažeidė pareiškėjo teisę žinoti kaltinimo esmę ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-40-303/2020 pateiktų išaiškinimų. Nesant motyvuoto nutarimo, kad nepilnamečiams vaikams buvo padaryta neturtinė žala, kad buvo pažeisti jų interesai, administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta.

5.4. Apylinkės ir apygardos teismai pažeidė ANK 642 straipsnio 2 dalį, 652 straipsnio 2 dalį, taip pat non reformatio in peius (draudžiama bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principą. Pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole jo atsakomybė buvo apibrėžta necenzūrinių žodžių „blet“, „nachui“, „kurva“ vartojimu. Tačiau skundžiamame Institucijos nutarime buvo padaryta išvada, kad žodžio „nachui“ vartojimas nelaikytinas baustinu. Todėl Institucijos nutarimu pareiškėjas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas tik už žodžių „blet“ ir „kurva“ vartojimą. Nors šios nutarimo dalies nei pareiškėjas, nei nukentėjusių nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą O. Š. neskundė, apylinkės ir apygardos teismai priimtose nutartyse pareiškėjui inkriminavo ir žodžio „nachui“ vartojimą. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-44-895/2015, pareiškėjas teigia, kad teismai, spręsdami dėl žodžio „nachui“ vartojimo baustinumo, taip pat papildydami kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, pablogino jo padėtį.

5.5. Aptardamas ANK 73 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir jų aiškinimą teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018), pareiškėjas teigia, kad jis atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį patrauktas vien dėl to, kad girdint vaikams keletą kartų pavartojo necenzūrinius žodžius, tačiau nei Institucijos nutarime, nei teismų nutartyse nėra analizuojama jo kaltės forma, nepasisakoma, ar taip elgdamasis jis suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir siekė pažeisti vaikų interesus. Pareiškėjas pažymi, kad niekada neturėjo tyčios pažeisti vaikų interesus, be to, pripažinta, kad jo žodžiai buvo nukreipti tik į O. Š.. Nesant nustatyto subjektyviojo veikos požymio – kaltės, pareiškėjas negalėjo būti pripažintas padariusiu ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą.

5.6. Administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymis, kuris turi būti aiškiai suprantamas ir apibrėžtas, – vaiko interesai. Institucija įrodinėjo tik necenzūrinių žodžių vartojimo faktą, tačiau tokiais žodžiais sukelti padariniai – vaiko interesų pažeidimas – nebuvo įrodinėjami. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neauklėjo, neprižiūrėjo savo nepilnamečių vaikų, nesirūpino jų sveikata, jų neišlaikė ar nesudarė jiems palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis. Vaikų interesų pažeidimas byloje preziumuojamas ir grindžiamas tik prielaidomis. Pareiškėjas pažymi, kad jis teikė įrodymus, pagrindžiančius, jog savo veiksmais jis negalėjo pažeisti vaikų interesų (kalbininko A. S. straipsnį, TV laidų reportažus, kino filmo ištraukas ir kt.). Be to, pareiškėjas savo poziciją argumentavo teismų sprendimais santuokos nutraukimo byloje, kurioje teismai, peržiūrėję tuos pačius O. Š. pateiktus vaizdo įrašus, įvertinę vaikų situacijos vertinimo anketas, nusprendė, kad nepilnamečio T. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Taigi teismai pripažino, kad vaizdo įrašuose O. Š. neteisėtai užfiksuotas pareiškėjo elgesys, sakant nekorektiškus žodžius, nekelia jokios grėsmės vaikų interesams, o patvirtina tik sutuoktinių konfliktinius santykius. Pareiškėjo nuomone, ANK 73 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip užtraukianti administracinę atsakomybę už necenzūrinių žodžių vartojimą privačioje erdvėje, girdint nepilnamečiams vaikams, kuriems tie necenzūriniai žodžiai nėra nauji, yra anksčiau girdėti, plačiai vartojami viešojoje erdvėje ir prieš kuriuos tie žodžiai nėra nukreipti.

5.7. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018 pateiktais išaiškinimais, pareiškėjas nurodo, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį nusižengimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų prieš vaiką kryptingumas ir pan. Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje jo atsakomybė buvo apibrėžta tik necenzūrinių žodžių vartojimu vaikams girdint, o ne konflikto ar neigiamų emocijų reiškimu. Todėl konflikto demonstravimas ar kitos veikos negali būti vertinami sprendžiant dėl atsakomybės jam pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį taikymo.

5.8. Teismai pažeidė ANK 569 straipsnį, pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) ir nekaltumo prezumpcijos principus. Iš administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos nutarimo matyti, kad vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis buvo konstatuojama pareiškėjo kaltė, yra O. Š. pateikti vaizdo įrašai ir nepilnametės G. Š. paaiškinimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams. Tačiau šie duomenys neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje jis nuosekliai teigė, jog O. Š. pateikti vaizdo įrašai yra padaryti neteisėtai, be jo sutikimo, yra nevientisi, sukarpyti, todėl jais vadovautis negalima. Tačiau nei Institucija, nei teismai, nagrinėdami bylą, neatsižvelgė į tai, kad O. Š. pateikti vaizdo įrašai buvo gauti pažeidus pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, ir nepagrįstai juos laikė įrodymais. Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti nepilnametės G. Š. paaiškinimai, kad būdavo, jog tėtis ją keikia, taip pat negali būti vertinami, nes ji nenurodė laiko, aplinkybių, konkrečių žodžių, be to, prasidėjus skyrybų procesui, pareiškėjo ir O. Š. santykiai buvo įtempti, o G. Š. gyveno su motina, taigi galėjo būti jos paveikta.

6.   Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašoma jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodama:

6.1. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį išsamiai argumentavo, ir pasisakė dėl įrodymų vertinimo, vadovavosi aktualia teismų praktika. O apygardos teismas tinkamai patikrino ir įvertino apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismai nepadarė jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų sprendimų priėmimui. Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija ir prielaidos, kurios nepašalina būtinų administracinio nusižengimo sudėties elementų. Prašyme iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas ir faktinės bylos aplinkybės, o tai yra apylinkės ir apygardos teismų nagrinėjimo dalykas.

6.2. Teismai tinkamai įvertino tai, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Institucijos priimtas nutarimas iš esmės yra vienodo turinio, juose yra nurodyti visi trys pavartoti necenzūriniai žodžiai „nachui“, „blet“ ir „kurva“. Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama pažeidėjui nuobaudą, turi įvertinti visas pažeidėjo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas nustatytas aplinkybes, kurios turi įtakos skiriamai administracinei nuobaudai. Šiuo atveju Institucijos nutarime kaip sunkinamoji aplinkybė buvo nurodytas pareiškėjo neblaivumas, taip pat, be kitų aplinkybių, buvo pasisakyta dėl žodžio „nachui“ vartojimo viešame kontekste. Todėl šios aplinkybės galėjo turėti reikšmės skiriant pareiškėjui administracinę nuobaudą. Tačiau jos negali būti vertinamos kaip kaltinimo ribų išplėtimas, teisės žinoti kaltinimo esmę ir gintis nuo pareikšto kaltinimo pažeidimas.

6.3. Aiškindamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, pasisakydamas dėl to, kas ir kaip, kokiomis priemonėmis turi užtikrinti šią pagrindinę vaiko teisę, apygardos teismas ne papildė kaltinimą naujomis aplinkybėmis, bet plačiau ir išsamiau aiškino įstatymą, jo atitiktį bylos aplinkybėms. Teismo priimto procesinio sprendimo tinkamas ir išsamus argumentavimas nereiškia, kad buvo peržengtos skundo ribos. Atsiliepime pažymima, kad tinkamas tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimas, vaiko teisių užtikrinimas įstatyme yra matomi per tėvų valdžios tinkamą suvokimą, kurio turinys nėra vertinamas taip siaurai, kaip tai nurodo pareiškėjas. Keiksmažodžių, užgauliojimų vartojimas vaiko akivaizdoje savaime yra nesuderinamas su vaikui emociškai tinkamos aplinkos sukūrimu, jo vystymusi, o keiksmų vartojimas vaiko kito iš tėvų atžvilgiu niekaip nesuderinamas su tėvų pareigų vykdymu. Todėl vien šios aplinkybės pakanka administracinio nusižengimo buvimui konstatuoti. Institucija, priimdama nutarimą pripažinti mažamečius nukentėjusiaisiais ir konstatuodama, kad jiems pareiškėjo neteisėtais veiksmais yra padaryta neturtinė žala, vadovavosi tėvų valdžios turinio samprata, teisiniu ir visuotinai pripažintu tinkamu tėvų valdžios įgyvendinimu, kuris atsiskleidžia per tinkamą visuomenėje pripažintų normų ir standartų laikymąsi.

7.   Nukentėjusių nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą O. Š. atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo jį atmesti ir priteisti jai patirtų teisinių išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į prašymą nurodama:

7.1. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, jas įvertino ir tinkamai pagrindė ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimą T. Š. veiksmuose. O apygardos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė jokių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų ir sutiko su apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais. Teismai pagal Institucijos priimto nutarimo apimtį patikrino ir įvertino jo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad vien tai, jog nutarimo motyvuojamojoje dalyje trūksta argumentų, nereiškia, kad nutarimas neteisėtas. Pareiškėjas nepagrįstai ir dirbtinai kelia abejones dėl teisėtų teismų procesinių sprendimų ir remiasi nesusijusiais teismų sprendimais kitose bylose. Šioje byloje teismai, darydami išvadas tiek dėl ANK 73 straipsnio taikymo, tiek dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, ANK normų reikalavimų nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose.

7.2. Pareiškėjo teiginiai, kad teismai išplėtė jam pareikšto kaltinimo ribas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismai kaltinimo negrindė prielaidomis dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų, vadovavosi visa byloje surinkta medžiaga, nepapildė kaltinimo jokiu nauju teisės pažeidimu, nepakeitė sankcijos, nenustatė papildomų sunkinamųjų aplinkybių. Priešingai, apylinkės teismas priimtoje nutartyje atsižvelgė į pareiškėjo byloje iškeltą abejonę dėl jo neblaivumo ir pašalino šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pagerino pareiškėjo padėtį. Jokių kitų pagrįstų abejonių, kurias reikėtų traktuoti pareiškėjo naudai, byloje nėra. Tai, kad pareiškėjas tinkamai pasinaudojo savo teise į gynybą ir buvo susipažinęs su tuo, dėl ko yra kaltinamas, patvirtina bylos nagrinėjimo metu teikti profesionaliai parengti procesiniai dokumentai, dėstoma pareiškėjo pozicija.

7.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo ir tai, kad Institucijos nutarime nebuvo motyvuota, jog nepilnamečiai vaikai patyrė neturtinę žalą. Institucija šį klausimą sprendė, pripažino nepilnamečius nukentėjusiaisiais ir pareiškėjas to neskundė. Pareiškėjo vartoti keiksmažodžiai namuose padarė jo vaikams aiškią neturtinę žalą, nes pareiškėjas savo veiksmais neteisėtai trukdė vaikams naudotis savo teise į saugią aplinką, būtiną jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis, sutrikdė jų emocinį ir dvasinį vystymąsi. Toks elgesys buvo įvertintas ir kaip netinkamo pavyzdžio vaikams demonstravimas, iškreipiantis vaikų suvokimą apie tarpasmeninius santykius. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, apie kenkimą vaikų interesams išsamiai pasisakyta apylinkės teismo nutarties 10 ir 11 lapuose. Pareiškėjas bando sumenkinti keiksmažodžių daromą žalą nepilnamečiams vaikams savaip interpretuodamas jų vartojimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kokiame kontekste buvo pasakyti tokio pobūdžio žodžiai, laikytina, kad jie sukėlė neigiamas pasekmes nepilnamečiams vaikams ir taip pažeidė jų interesus. Pareiškėjas intensyviai necenzūrinius žodžius vartojo prie savo nepilnamečių vaikų, suprasdamas jiems daromą žalą, ir sąmoningai nenutraukė tokių savo veiksmų.

7.4. Pareiškėjas nepagrįstai interpretuoja Institucijos nutarimą, kuriame buvo pateikta tik pastaba dėl žodžio „nachui“ vartojimo konkrečiame šūkyje, o ne tai, kad už šio žodžio vartojimą nekyla atsakomybė. Pareiškėjas šį žodį vartojo buityje, keikdamasis prie vaikų, kalbėdamas su sutuoktine. Lietuvos teismų praktikoje tiek žodis „nachui“, tiek „blet“ yra laikomi necenzūriniais, o žodis „kurva“ laikytinas užgauliu ir įžeidžiančiu. Aplinkybė, kad necenzūriniai žodžiai yra vartojami kino filmuose, laidose, kitų asmenų ar pan., jokiu būdu nepaneigia to, kad pareiškėjas, bendraudamas su savo nepilnamečiais vaikais, taip pat šalia jų, vartojo necenzūrinius žodžius, tokiu elgesiu rodydamas netinkamą pavyzdį, darydamas žalingą įtaką vaikų pasaulėžiūrai, trukdydamas pasinaudoti teise sveikai vystytis, neužtikrindamas vaikams teisės į sveikatą ir saugią aplinką. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, jis atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį patrauktas ne vaizdo įrašų, bet byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad vaizdo įrašai gali būti suklastoti, be to, kvestionuoja tik dalį vaizdo įrašų.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8.   Administracinėn atsakomybėn patraukto T. Š. prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų

9.   Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-13-976/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).

10. Pažymėtina, kad dalis pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentų yra skirta būtent teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, kokie žodžiai laikytini necenzūriniais, kokiomis aplinkybėmis jie buvo pavartoti ir į ką buvo nukreipti) ginčyti. Tačiau tokie argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Paliekami nenagrinėti ir pareiškėjo argumentai, susiję su jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad administracinį nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus, nustatymu, nes ši aplinkybė skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo pašalinta. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamus Institucijos ir teismų sprendimus tikrina tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar Institucija ir teismai nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutartims priimti.

Dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies taikymo

11. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų vadžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šią normą kyla už kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kt., nustatytų tėvų pareigų ir kartu vaiko teisių pažeidimą. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn pagal šią normą, būtina nurodyti ir kokią konkrečią teisės akto nuostatą asmuo pažeidė, tačiau, priešingai nei teigiama prašyme, nėra būtina nustatyti, kad atitinkamais veiksmais buvo sukelti padariniai.

12. Nagrinėjamoje byloje T. Š. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad dviejų savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, t. y. vaikams girdint, ir bendraudamas su jais vartojo necenzūrinius žodžius, tokiu savo elgesiu rodė netinkamą pavyzdį vaikams, darė žalingą įtaką jų pasaulėžiūrai, sutrukdė pasinaudoti teise sveikai vystytis, neužtikrino vaikams teisės į saugią bei sveiką aplinką ir taip pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.

13. Byloje nustatyta, kad T. Š. savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir bendraudamas su jais vartojo necenzūrinius žodžius. Vis dėlto pareiškėjas ginčija, kad tokiais jo veiksmais buvo pažeistos vaiko teisės ir interesai. Pareiškėjo teigimu, jo žodžiai buvo pavartoti namuose, vaikams jie nebuvo nauji, buvo girdėti viešojoje erdvėje, be to, buvo nukreipti ne į vaikus, o į sutuoktinę O. Š.. Tačiau nei Institucija, nei teismai jo kaltės formos neanalizavo ir nepasisakė, ar taip elgdamasis jis suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir siekė pažeisti vaiko interesus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą bylą, daro išvadą, kad šie argumentai nepagrįsti.

14. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje nustatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, šiurkštaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Pagrindines vaiko teises, jų apsaugos principus Lietuvos Respublikoje įtvirtina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir VTAPĮ). Nagrinėjamu atveju aktuali šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. Būtent šią nuostatą savo veiksmais yra pripažintas pažeidusiu pareiškėjas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vertinant, ar buvo pažeista vaiko teisė sveikai vystytis, yra svarbios ir kitos VTAPĮ nuostatos, kuriose įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos įgyvendinant pagrindines vaiko teises ir laisves, taip pat atsakomybė už tokių pareigų nevykdymą. Antai pagal VTAPĮ nuostatas vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą užtikrina vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (13 straipsnio 1 dalis); privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti (31 straipsnio 2 dalis); turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą (31 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė (VTAPĮ 31 straipsnio 10 dalis).

15. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas ir CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi, tėvų valdžia apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. CK 3.159 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose.

16. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tokie veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N62-482/2011, N62-485/2011, N575-305/2012, N575-739/2012 ir kt.).

17. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį nusižengimą. Nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38/2014, nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamas teismų nutartis teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, spręsdami administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimo ar nebuvimo pareiškėjo veikoje klausimą, teismai tinkamai aiškino ir taikė pirmiau aptartų teisės aktų nuostatas ir nenukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų šios kategorijos bylose.

19. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad T. Š., bendraudamas namuose su savo nepilnamečiais vaikais G. Š. ir T. Š., taip pat jiems girdint, intensyviai vartojo necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius, be kita ko, vaikų akivaizdoje žemino ir įžeidinėjo savo sutuoktinę bei vaikų motiną O. Š.. Minėta, kad tai, kokie žodžiai šiuo atveju pareiškėjo buvo pavartoti ir ar jie laikytini necenzūriniais žodžiais, yra fakto klausimas, taigi nėra šios atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Išsamiai išnagrinėję bylą ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, teismai konstatavo, kad pareiškėjo išsakyti žodžiai turėjo žalingą įtaką nepilnamečių vaikų pasaulėžiūrai, psichikos būklei, buvo pavartoti priešingai vaiko interesams. Priešingai nei teigia pareiškėjas, tiek vaiko interesų pažeidimas, tiek pareiškėjo kaltės turinys byloje yra nustatyti, atskleisti ir teismų sprendimuose tinkamai motyvuoti. Antai byloje teismai nustatė, kad pareiškėjo intensyviai, ne vieną kartą išsakomus necenzūrinius, vaikų motiną niekinančius žodžius nepilnamečiai vaikai ne tik girdėjo, bet ir į juos atitinkamai reagavo, prašė pareiškėjo taip nebekalbėti. Teismai, įvertinę pareiškėjo veiksmų pobūdį, intensyvumą, vaikų reakciją į tokius tėvo veiksmus, padarė motyvuotą ir byloje surinktais įrodymais pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas aptariamu savo elgesiu rodė netinkamą pavyzdį vaikams, darė žalingą įtaką jų pasaulėžiūrai, sutrukdė vaikams pasinaudoti jų teise sveikai vystytis, neužtikrino vaikams teisės į saugią bei sveiką aplinką, taip sąmoningai tyčia savo kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams ir pažeidė vaikų teises.

20. Pažymėtina, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisės pažeidimu siekiama užtikrinti itin pažeidžiamų visuomenės narių, t. y. vaikų, teises. Todėl byloje nustatyti pareiškėjo veiksmai, t. y. intensyvus, pasikartojantis necenzūrinių žodžių, keiksmažodžių vartojimas girdint jo nepilnamečiams vaikams ir bendraujant su jais, yra pavojingi ir negali nesulaukti jokios valstybės, veikiančios per savo institucijas, reakcijos. Šiuo aspektu prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyti argumentai, kad pareiškėjo namuose pavartoti necenzūriniai žodžiai nepilnamečiams vaikams nebuvo nauji, buvo anksčiau girdėti viešojoje erdvėje, be to, buvo nukreipti ne tiesioginiai į juos, yra deklaratyviai pateikiama subjektyvi pareiškėjo pozicija ir nepaneigia teismų padarytų motyvuotų išvadų dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams ir pareiškėjo kaltumo padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

21. Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, šiuo aspektu esminis materialiosios teisės taikymo pažeidimas nepadarytas.

Dėl prašyme nurodytų proceso teisės pažeidimų

22. Pareiškėjas nurodo, kad bylą išnagrinėję teismai išplėtė jam pareikšto kaltinimo ribas ir be pagrindo pablogino jo teisinę padėtį. Šie pažeidimai argumentuojami teigiant, kad teismai priimtose nutartyse savo iniciatyva motyvavo neturtinės žalos padarymo nepilnamečiams nukentėjusiesiems faktą, nurodė daugiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų, kurių pažeidimas administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime pareiškėjui nebuvo inkriminuotas, be to, inkriminavo pareiškėjui žodžio „nachui“ vartojimą, nors Institucijos nutarime buvo padaryta išvada, kad šio žodžio vartojimas nelaikytinas baustinu. Su šiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

23. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisingai nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriuo yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Taigi administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-303/2020). Tačiau, teismui naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.

24. Nagrinėjamoje byloje tiek pareiškėjui surašytas 2022 m. lapkričio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas, tiek Institucijos 2023 m. vasario 17 d. priimtas nutarimas iš esmės atitinka ANK 609, 618 straipsniuose jiems keliamus reikalavimus. Antai abiejuose procesiniuose dokumentuose detaliai išdėstyta padaryto administracinio nusižengimo esmė ir nustatytos veikos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė, taip pat specialaus teisės akto – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostata, kuri buvo pažeista. Nors bylą išnagrinėję teismai pripažino, kad Institucijos nutarimo motyvuojamoji dalis turi trūkumų, tačiau tai, kad teismams nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo skundus skundžiamose nutartyse buvo aptartos ir kitos reikšmingos aplinkybės, nesudaro prielaidos spręsti apie administracinio nusižengimo protokole suformuotų kaltinimo ribų išplėtimą ar skundą padavusio asmens padėties pabloginimą, nes nusižengimo esmė ir faktinės aplinkybės liko identiškos administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nustatytoms aplinkybėms.

25. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą klaidingai nurodo, jog teismai žodžio „nachui“ vartojimą savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir bendraujant su vaikais jam inkriminavo papildomai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, žodžio „nachui“ pavartojimo aplinkybės nurodytos tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Institucijos nutarime nėra padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju T. Š. už žodžio „nachui“ vartojimą savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir bendraujant su jais nėra traukiamas atsakomybėn. Institucijos nutarime žodžio „nachui“ viešas vartojimas iš esmės pateisinamas tik vienu atveju, kai jis vartojamas konkrečioje frazėje (šūkyje), išreiškiant nepasitenkinimą Rusijos vykdoma karine agresija prieš Ukrainą. Į tai pagrįstai atkreipė dėmesį teismai ir pažymėjo, kad pareiškėjas šį keiksmažodį vartojo savo namų aplinkoje, bendraudamas su nepilnamečiais vaikais ir jų motina.

26. Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad apygardos teismas pareiškėjui papildomai inkriminavo VTAPĮ nuostatas, kurios nebuvo nurodytos administracinio nusižengimo protokole, taip iš esmės pažeidė pareiškėjo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog apygardos teismas, aiškindamas tėvų valdžios sampratą, priimtoje nutartyje aptarė ir kitas VTAPĮ nuostatas, kurių pažeidimas pareiškėjui nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime nebuvo inkriminuotas, tačiau kuriose įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos įgyvendinant tėvų valdžią, nesuteikia pagrindo teigti, kad tokiu būdu pareiškėjas buvo nubaustas už tai, dėl ko nebuvo kaltinamas, ar kad be jokio teisinio pagrindo buvo pasunkinta jo padėtis. Minėta, kad skundžiamuose abiejų instancijų teismų sprendimuose išdėstyta pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo esmė ir faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo tų, kurios išdėstytos administracinio nusižengimo protokole. Jokių kitų teisės aktų nuostatų pažeidimai pareiškėjui teismų sprendimuose papildomai neinkriminuoti.

27. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentų kontekste pažymėtina, kad, pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. ANK 664 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

28. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad dėl T. Š. veiksmų nepilnamečiai G. Š. ir T. Š. galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, sutrikimą, pajusti įtampą, Institucijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimu nepilnamečiai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje, pripažinus nepilnamečius G. Š. ir T. Š. nukentėjusiaisiais, konstatuojama, jog T. Š. veiksmais nepilnamečiams buvo padaryta neturtinė žala. Kartu nepilnamečių atstovei pagal įstatymą O. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, išvadai dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos pritarė. Tai, kad šis teismas skundžiamoje nutartyje dar kartą aptarė pareiškėjo veiksmus, kurie lėmė neturtinės žalos vaikams padarymą, ir išanalizavo tokius pareiškėjo veiksmus patvirtinančius įrodymus, nereiškia, kad taip buvo peržengtos bylos nagrinėjimo teisme ribos, pabloginta skundą padavusio pareiškėjo teisinė padėtis ar kitaip esmingai pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

29. Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad teismai pareiškėjo kaltę byloje nepagrįstai grindė O. Š. pateiktais vaizdo įrašais, nes jie padaryti neteisėtai, be jo sutikimo, yra nevientisi, sukarpyti. Šių argumentų kontekste pažymėtina, kad, pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi, be kita ko, ir garso ar vaizdo įrašais. Pagal ANK nuostatas, įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalys).

30. Nagrinėjamoje byloje išties tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija, tiek ir teismai, spręsdami T. Š. kaltumo pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį klausimą, tyrė ir analizavo O. Š. pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas pareiškėjo elgesys bendraujant su savo nepilnamečiais vaikais ir jiems esant šalia. Įvertinęs tai, kad O. Š. vaizdo įrašus namų sąlygomis darė norėdama užfiksuoti, kaip ji manė, daromą teisės pažeidimą jos vaikų atžvilgiu bei perduoti šią filmuotą medžiagą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ir policijai, ką ir padarė, apylinkės teismas pateiktus vaizdo įrašus pagrįstai pripažino įrodymais, atitinkančiais leistinumo reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas klausimą dėl O. Š. pateiktų vaizdo įrašų teisėtumo ir pripažinimo įrodymais kėlė ir nagrinėjant bylą apygardos teisme. Teismas su tuo susijusius pareiškėjo argumentus išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Nesutikti su abiejų teismų šiuo klausimu padarytomis išvadomis nėra pagrindo. Be to, O. Š. pateikti vaizdo įrašai šioje byloje nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi Institucija ir teismai, spręsdami T. Š. kaltumo klausimą. Iš skundžiamų Institucijos nutarimo ir teismų nutarčių matyti, kad buvo analizuojami bei vertinami ir kiti byloje surinkti įrodymai (paties T. Š., O. Š., nukentėjusiosios G. Š. paaiškinimai, rašytiniai bylos įrodymai). Nors pareiškėjas taip pat ginčija nukentėjusiosios G. Š. duotų paaiškinimų Institucijos specialistams vertinimą, tačiau pagrįstų argumentų nepateikia. Tuo tarpu vien pareiškėjo nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai.

31. Skundžiamų teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismai, šioje byloje vertindami įrodymus ir nustatydami faktines aplinkybes, būtų pažeidę įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ANK 569 straipsnyje.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai šioje byloje esminių proceso teisės pažeidimų taip pat nepadarė, todėl naikinti skundžiamus Institucijos nutarimą ir teismų nutartis pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

33. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Š. prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas už prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą surašymą (2420 Eur) ir už advokatės atstovavimą apylinkės teisme (605 Eur), pateikia šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą O. Š. atsiliepimu į pareiškėjo T. Š. prašymą taip pat prašo priteisti jai patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą dėl atsiliepimo į pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą parengimo. Šios išlaidos pagal pateiktus dokumentus sudaro 1815 Eur.

34. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

35. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, priimdamas sprendimą (nutarimą, nutartį), turi teisę iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021). Atitinkamai BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

37. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Š. pateikė prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kurį šia nutartimi nuspręsta atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad T. Š. procesinis statusas byloje nesikeičia, priteisti T. Š. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą už prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą surašymą ir advokatės atstovavimą apylinkės teisme nėra teisinio pagrindo.

38. Pažymėtina, kad nors, pagal ANK 662 straipsnio 9 dalį, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, atsiliepimą į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą privalo pateikti tik nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš kitų proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. T. Š. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą keliami klausimai tiesiogiai susiję su nepilnamečių nukentėjusiųjų G. Š. ir T. Š. interesais, todėl jų atstovė pagal įstatymą O. Š. kreipėsi į advokatę G. Girdzijauskienę dėl profesionalios teisinės pagalbos parengiant atsiliepimą į prašymą. Taigi O. Š. turi teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, parengto atsiliepimo apimtį bei turinį, bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į tai, kad ta pati advokatė atstovavo O. Š., nagrinėjant bylą apylinkės ir apygardos teismuose, padėjo rengti procesinius dokumentus teismams, todėl bylos aplinkybės jai jau buvo žinomos, be to, apylinkės teismo nutartimi jau buvo priteista 2359,50 Eur, apygardos teismo nutartimi – 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, konstatuoja, kad už atsiliepimo surašymą prašoma priteisti išlaidų suma (1815 Eur) nėra proporcinga ir yra mažintina iki 500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį nepakeistą. Priteisti nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą O. Š. iš administracinėn atsakomybėn patraukto T. Š. 500 Eur (penkių šimtų Eur) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Teisėjai                                                                                                         Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis