TA-1125-821/2022

Administracinė byla Nr. TA-1125-821/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00560-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. A. (U. A.), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. A. (U. A.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas U. A. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio l dalies 4 punkto numatytos nuobaudos rūšies – vienos bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą skyrimo tvarkos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatai „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, dėl BVK 143 straipsnio 7 dalies nuostatos „Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo“ prieštaravimo teisinės valstybės principui, dėl BVK 112 straipsnio 4 dalies nuostatų prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai „Nuosavybė neliečiama“; 2) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 67-1874 (toliau – ir Nutarimas); 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2S-489 (toliau – ir Sprendimas); 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 BSI (40 eurų) turtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, patirtas bylinėjimosi išlaidas; 7) priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.    Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjui skundžiamu Nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – sumokėti vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Pareiškėjui suprantamai nebuvo paaiškinta, kokio pažeidimo padarymu jis yra įtariamas, todėl jo galimybė apsiginti pateikiant paaiškinimus raštu buvo apribota, todėl skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, o neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta. Drausminė nuobauda buvo įvykdyta – vienos BSI dydžio (40 Eurų) suma buvo nurašyta iš pataisos įstaigos administruojamos nuteistojo sąskaitos.

2.2. BVK 143 straipsnio 7 dalies nuostata „Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo“ prieštarauja teisinės valstybės principui, tai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, kaip nuobaudos rūšis, nelaikytina žymiai mažesne už kriminalinę bausmę ar administracinę baudą, todėl, vadovaujantis Konstitucijos 109 straipsnio l dalies nuostata „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, tokios rūšies nuobaudą skirti gali tik teismas, todėl būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

2.3. Pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 143 straipsnio 7 dalimi ir 183 straipsniu, dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pateikė skundą Kalėjimų departamento direktoriui. Skundžiamu Kalėjimų departamento patarėjo Sprendimu neteisėtai paskirtą nuobaudą panaikinti atsisakyta nepagrįstai.

2.4. Skundžiamame Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo teigiama, kad 2020 m. spalio 26 d. apie 14.30 val. Pravieniškių PN-AK pareigūnai galimai atliko patalpų kratą, nors pareiškėjui apie tai nieko nėra žinoma. Kratų atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), imperatyviai reikalaujantis rašyti kratos protokolą ir įteikti suinteresuotiems asmenims kratos protokolo kopiją, tačiau joks kratos protokolas pareiškėjui susipažinti nebuvo pateiktas. Pareiškėjui tai kelia abejonių, ar tokia krata buvo apskritai, o jeigu ir buvo, ar ji buvo teisėta dėl protokolo nesurašymo. Skundžiamame Nutarime teigiama, kad būtent pareiškėjas 2020 m. spalio 26 d. 14.30 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kuris neva pasireiškė tuo, kad pareigūnai atliko kratą. Tik 2020 m. gruodžio 2 d. pareigūnai pareikalavo, kad pareiškėjas parašytų pasiaiškinimą. Vykdydamas pareigūnų reikalavimą, jis surašė pasiaiškinimą, jog apie jokią slėptuvę ir apie jokį telefoną jam nėra žinoma. Sumuštinių keptuvė daugiausia būna laikoma bendro naudojimo virtuvėje, taigi nėra jo nuolat prižiūrima. Kadangi nėra jokio pagrindo tikėti, kad kokia nors krata apskritai buvo atlikta, todėl nėra jokio pagrindo tikėti, kad ir kokia nors „slėptuvė su telefonu“ apskritai buvo surasta. Pareiškėjo nuomone, konkrečiu atveju buvo įvykdyta provokacija siekiant persekioti jį už kritiką.

2.5. Turėti mobiliojo ryšio telefonus nuteistiems asmenims buvo draudžiama tik iki 2016 m. kovo 31 d. imtinai. Turėti sumuštinių keptuves nuteistiesiems apskritai niekuomet nebuvo draudžiama. Elektroninio ryšio priemonės, be kita ko, ir mobiliojo ryšio telefonai, nuo 2016 m. balandžio 1 d. nebėra nuteistiesiems įstatymu uždraustais turėti daiktais, o ne įstatymo lygmens teisės aktais jokie draudimai negali būti nustatyti. Šiame kontekste svarbios yra ir minėtos oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad draudimai negali būti nustatyti ne įstatymo lygmens teisės aktais ir kad teisė nustatyti draudimus negali būti deleguota norminius aktus kuriančioms institucijoms. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20 punkto nuostatos nėra pareiškėjo teises ribojančiu aktu. Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, nenustatančios eksplicitinio draudžiamų daiktų sąrašo, bet numatančios daiktų paėmimo ir / ar sunaikinimo galimybę, negali būti laikomos jo teises ribojančiomis nuostatomis. BVK nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, tai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

2.6. Pravieniškių PN-AK direktorius įvykdė akivaizdžiai neteisėtą veiką – skyrė drausminę nuobaudą asmeniui, nepadariusiam jokio bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Nutarime dėl nubaudimo nėra nurodyti jokie veiksmai ar neveikimas, numatyti ar uždrausti įstatymo ir galintys būti bausmės atlikimo režimo pažeidimu. Nutarime nurodomi išimtinai tik pareigūnų veiksmai, teigiant, kad šiais pareigūnų veiksmais jis padarė pažeidimą. Skundžiamo nutarimo teiginys, kad „Tuo pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p., PĮ ir TI VTT 20 p.“, yra visiškai deklaratyvus ir pažeidžia pareiškėjo teisę žinoti, kas jam yra inkriminuojama. Teigiant, kad nuteistasis nesilaikė nustatytos tvarkos, buvo būtina nurodyti, kokios konkrečiai įstatymu nustatytos pareigos neįvykdė ar kokį konkrečiai įstatymu nustatytą draudimą pažeidė. Pareiškėjo nuomone, nuoroda į Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20 punktą taip pat yra visiškai deklaratyvi ir neinformatyvi, nes šių taisyklių 20 punktas nustato specialiąsias kalinamų asmenų teises ir savo turiniu nenustato jokių draudimų.

2.7. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo pažeista jo teisė nebūti baudžiamam be jokios priežasties, pažeista teisė žinoti, kokio pažeidimo padarymu yra įtariamas ir už ką skiriama drausminė nuobauda. Pažeista konstitucinė teisė į teisinį saugumą ir teisinį tikrumą. Jo teisės pažeistos atsakovo tyčiniu neteisėtu veikimu, šiais pažeidimais pareiškėjui padaryta žala.

2.8. Skundžiamu Sprendimu Kalėjimų departamento patarėjas G. M. neatliko teisės aktais numatytos pareigos panaikinti skundžiamą Nutarimą. Iš skundžiamo Sprendimo turinio pareiškėjas suprato, kad jame kalbama ne apie jį. Šiuos įtarimus dar labiau patvirtina skundžiamo Sprendimo teiginiai, kad jis yra 12 kartų baustas drausmine tvarka, o 3 nuobaudos yra galiojančios, kadangi pareiškėjas anksčiau nuobaudų neturėjo o kratos protokolas Nr. 41-14192 yra klastotė. Skundžiamame Nutarime parašyta, kad patalpų krata buvo atlikta 2020 m. spalio 26 d., šis nutarimo tekstas yra spausdintinis, taigi negalėjo būti klaidingai interpretuotas kaip 2020 m. lapkričio 26 d. Nutarime parašyta, kad surastas buvo telefonas (duomenys neskelbtini), šis Nutarimo tekstas taip pat yra spausdintinis, taigi negalėjo būti klaidingai interpretuotas kaip „L5STAR“. Akivaizdu, kad Kalėjimų departamento patarėjas apskritai nenagrinėjo pareiškėjo skundo.

2.9. Ne tik Pravieniškių PN-AK administracija skundžiamame Nutarime, bet ir Kalėjimų departamentas skundžiamame Sprendime nesugebėjo įvardyti, koks įstatyme numatytas bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimas pareiškėjui buvo inkriminuotas. Neteisėtai paskirta nuobauda, nepaisant to, kad nuobauda buvo skundžiama instancine tvarka, buvo nedelsiant įvykdyta, iš įkalinimo įstaigos administruojamos nuteistojo sąskaitos priverstinai nurašant vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumą. Paskutinių asmens turimų piniginių lėšų nusavinimas, kai asmens turtinė padėtis yra žemiau skurdo ribos, turi ir nežmoniško elgesio ir žmogiškojo orumo žeminimo požymių, sukeliančių pasekmes, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 16 straipsnyje. Pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė nepatirti žmogaus orumą žeminančio elgesio, pažeista konstitucinė teisė į teisinį saugumą ir teisinį tikrumą. Jo teisės pažeistos tyčiniu neteisėtu veikimu, todėl jam padaryta žala. Dėl minėtų įstatymo prieštaravimų konstituciniams principams yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes administracinis teismas negali vadovautis BVK normomis, ne tik tiesiogiai prieštaraujančiomis Konstitucijai, bet ir nesuderinamomis su teisėtumo ir teisinės valstybės principais, prieštaraujančiomis oficialiai konstitucinei doktrinai.

3.    Atsakovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. BVK 11 ir 12 straipsniuose nustatytos bendrosios nuteistųjų teisės ir pareigos, BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos ir draudimai. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatyme numatytos nuobaudos. BVK 142 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 20 punkte įtvirtintas lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) daiktų ir maisto produktų sąrašas. Nuteistiesiems yra nustatytas imperatyvus draudimas turėti tam tikrus daiktus – tarp jų ir mobiliuosius telefonus.

3.2. 2020 m. lapkričio 26 d., atliekant 12-o būrio 2 gyvenamosios patalpos kratą, nuteistajam U. A. priklausančioje sumuštinių keptuvėje „Tefal“ padarytoje slėptuvėje Pravieniškių PN-AK pareigūnas P. S. rado mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“. Atsižvelgiant į tai, kad draudžiamas daiktas buvo surastas būtent pareiškėjui priklausančioje sumuštinių keptuvėje, pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas padarė nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nevykdė teisės aktuose jam nustatytų pareigų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

3.3. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui drausmines nuobaudas, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi BVK 142–143 straipsniuose nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, neviršijo savo įgaliojimų, pareiškėjui paskirta nuobauda buvo adekvati padarytam pažeidimui. Pareiškėjo skunde nenurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija, priimdama sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjo skundas nepagrįstas ir, atsakovo atstovo vertinimu, turėtų būti atmestas.

3.4. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos.

4.    Atsakovas Kalėjimų departamentas su pateiktu pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. skundas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 67-1874 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skirtos nuobaudos, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. priimtą nutarimą Nr. 67-1879. Pravieniškių PN-AK informavo, kad 2020 m. gruodžio 4 d. dėl pareiškėjo priimtas tik vienas nutarimas Nr. 67-1874, teikiami paaiškinimai dėl pastarojo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.

4.2. Surinkus ir išsamiai išnagrinėjus visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, buvo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. apie 14.30 val. 12-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, 122 brigadoje, atliekant neplaninę kratą (toliau – ir krata), pareiškėjui priklausančioje sumuštinių keptuvėje „Tefal“ aptikta slėptuvė, kurioje rastas mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) su „Labas“ SIM kortele (toliau – ir MRT). Pareiškėjo pataisos įstaigų režimo reikalavimų pažeidimas užfiksuotas Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2020 m. lapkričio 26 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. 44-2269(1) ir Nr. 44-2269(2). 2020 m. lapkričio 26 d. nuteistojo asmens kratos protokole Nr. 41-14192, be MRT paėmimo aplinkybių, neužfiksuotos pareiškėjo pastabos ar pretenzijos dėl atliktos kratos. Pareiškėjui, užtikrinant jo teisę apsiginti, pasiūlyta pasiaiškinti raštu. Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. pasiaiškinime Nr. 70(12)-774 nurodyta: „Mano sumuštinių keptuvėje buvo rastas telefonas, kaip jis ten pateko negaliu paaiškinti, nes dažnai palieku keptuvę virtuvėje bendram naudojimui“.

4.3. Pareiškėjo elgesys svarstytas Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijoje (toliau – ir Komisija). Komisija, įvertinusi su pareiškėjo padarytu pataisos režimo pažeidimu susijusią dokumentinę medžiagą ir tai, kad jis 12 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 3 nuobaudos – galiojančios, 9 kartus skatintas, pasiūlė Pravieniškių PN-AK direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą. Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. gruodžio 4 d. priėmė ginčijamą nutarimą Nr. 67-1874 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir šiuo nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

4.4. Pareiškėjui, kuris daug kartų naudojosi teisinėmis gynybos priemonėmis, buvo žinomos pataisos įstaigoje galiojančios taisyklės ir leidžiamų nuteistiesiems turėti ir įsigyti daiktų sąrašas. Pareiškėjo paaiškinime pateikta informacija byloja, kad jam buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas. Tai paneigė pareiškėjo skundo teiginį, jog jis nebuvo informuotas apie nustatytą pažeidimą. Skundu pareiškėjas iš esmės dėstė asmeninę nuomonę dėl galiojančio teisinio reglamentavimo, nepagrindžiant nuomonės objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjo išsakyti teiginiai buvo vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

4.5. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo visą dokumentinę medžiagą, susijusią su pareiškėjo skundu, ir nustatė, kad padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, Pravieniškių PN-AK Nutarimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Aplinkybė, jog Kalėjimų departamento sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.

4.6. Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl nurodytų BVK nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, teisinės valstybės principui yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo abejoti šių nuostatų atitiktimi Konstitucijai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

II.

5.    Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo U. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1.    2020 m. lapkričio 26 d. apie 14.30 val. 12-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, 122 brigadoje, kurioje atlieka bausmę pareiškėjas, atliekant neplaninę kratą, pareiškėjui priklausančioje sumuštinių keptuvėje „Tefal“ aptikta slėptuvė, kurioje rastas mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“.

6.2.    Kratą atlikę pareigūnai T. Č. ir P. S. 2020 m. lapkričio 26 d. surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. apie 14.30 val., atliekant 12-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos kratą, 122 brigadoje nuteistajam U. A. priklausančioje sumuštinių keptuvėje „Tefal“ padarytoje slėptuvėje pareigūnas P. S. rado mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“. Minėta sumuštinių keptuvė su telefonu buvo paimti ir perduoti į Saugumo valdymo skyrių.

6.3.    Atlikus kratą buvo surašytas kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 26 d. apie 14.30 val., atliekant 12-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos kratą, sumuštinių keptuvėje, kuri priklauso nuteistajam U. A., rastas mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“.

6.4.    Pareiškėjui buvo suteikta teisė parašyti pasiaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad jo sumuštinių keptuvėje buvo rastas telefonas, kaip jis ten pateko, negali paaiškinti, nes dažnai palieka keptuvę virtuvėje bendram naudojimui.

6.5.    Pareiškėjo elgesys svarstytas Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijoje. Komisija, įvertinusi su pareiškėjo padarytu pataisos režimo pažeidimu susijusią dokumentinę medžiagą ir tai, kad jis 12 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 3 nuobaudos – galiojančios, 9 kartus skatintas, 2020 m. gruodžio 4 d. teikimu Nr. 61-9180 pasiūlė Pravieniškių PN-AK direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą.

6.6.    Pravieniškių PN-AK direktorius pripažino, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20 punkto reikalavimus, ir ginčijamu Nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

6.7.    Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Kalėjimų departamento 2021 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2S-489 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.

7.       Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 67-1879, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad prašomo panaikinti nutarimo numeris yra 67-1874. Teismas taip pat nustatė, kad nors Nutarime, Drausmės komisijos teikime nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2020 m. spalio 26 d., tačiau iš kitų į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamas 2021 m. lapkričio 26 d. įvykis, o Nutarime padarytas rašymo apsirikimas buvo ištaisytas. Teismas padarė išvadą, kad nuobauda paskirta, laikantis BVK 143 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų, pareiškėjo argumentai dėl nepadaryto pažeidimo nepagrįsti.

8.       Teismas byloje vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 5, 10, 11, 12, straipsnių, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies, Vidaus tvarkos taisyklių 20 punkto nuostatomis.

9.       Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo paaiškinimo turinio akivaizdu, kad jam buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, ir tai paneigia pareiškėjo skundo teiginį, jog jis nebuvo informuotas apie nustatytą pažeidimą.

10.     Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis nežino, kaip telefonas atsidūrė jam priklausančioje sumuštinių keptuvėje, nes jis keptuvę dažnai palieka bendram naudojimui, nuobauda paskirta nepagrįstai, o kratos protokolas yra suklastotas, kadangi iš byloje esančių įrodymų (tarnybiniai pranešimai, kratos protokolas, fotonuotraukos (b. l. 106–111) padarė išvadą, kad pareiškėjas laikė neleistinus daiktus, o pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės visiškai nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ir laikytinos deklaratyviais teiginiais, kuriais pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Teismas pažymėjo neturintis pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, kratos protokole užfiksuota informacija. Teismas nustatė, kad atlikus kratą buvo surašytas protokolas, kaip tai reglamentuota teisės aktuose, ji autentiškumas nekėlė abejonių, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog kratos protokolas yra suklastotas.

11.     Teismas nurodė, kad bendrosios taisyklės, kurių privaloma laikytis skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išdėstytos Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Byloje esantis U. A. paaiškinimas, nutarimas ir kiti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, pareiškėjo parašas ant nutarimo patvirtina, kad apie nuobaudos paskyrimą nuteistajam paskelbta pasirašytinai. Nutarimo, kuriuo nuteistajam paskirta nuobauda, kopija įteikta nuteistajam. Pareiškėjo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijos posėdyje, Drausmės komisija teikimu pasiūlė nuteistajam U. A. skirti nuobaudą.

12.     Teismas, vadovaudamasis BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 143 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatomis, pažymėjo, kad įstatymu yra nustatyta nuobaudos vykdymo tvarka, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog nuobauda buvo neteisėtai vykdoma nepaisant to, kad nutarimas buvo apskųstas Kalėjimų departamentui, atmetami kaip nepagrįsti. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad nuobauda įvykdyta 2020 m. gruodžio 4 d.

13.     Teismas nustatė, kad priimant Nutarimą procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į ankstesnes nuobaudas, į padaryto pažeidimo sunkumą bei pobūdį ir paskirta padarytam pažeidimui adekvati nuobauda.

14.     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susijusios su taikomomis teisės normomis.

15.     Teismas padarė išvadą, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą), yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus, todėl pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas (mobiliojo telefono turėjimas) tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento Sprendimo, kurį Kalėjimų departamentas priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo skundą kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, ir šis Sprendimas motyvuotas, pagrįstas išnagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu pagrindu.

16.     Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BVK 142 straipsnio l dalies 4 punkto prieštaravimo Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatai „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, dėl BVK 143 straipsnio 7 dalies nuostatos „Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo“ prieštaravimo teisinės valstybės principui, dėl BVK 112 straipsnio 4 dalies nuostatų prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai „Nuosavybė neliečiama“., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Kadangi konkrečiu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nekėlė abejonių, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl jo skunde nurodytų BVK straipsnių galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

17.     Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išsamiai išanalizavo teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją atsakomybę), nuostatas, ir pažymėjo, kad nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas turtinės žalos atsiradimo fakto byloje nenustatė. Nesant pagrindo valstybės civilinei atsakomybei konstatuoti, nėra pagrindo išvestinio reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinimui.

III.

18.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Pravieniškių pataisos namu-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 67-1874 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2S-489, priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos ir procesines išlaidas.

19.  Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

19.1.  Skundas buvo paduotas dėl dviejų aspektų, t. y. dėl nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, bei iš to išplaukiančių pasekmių. Teismas, nagrinėdamas nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, neanalizavo, ar galimai padaryto režimo pažeidimą pagrįsti įrodymai yra tinkamai surinkti ir gali būti pripažinti įrodymais.

19.2.  Aplinkybė, jog pareiškėjas sumuštinių keptuvėje laikė mobiliojo ryšio telefoną, buvo nustatyta atlikus kratą, tačiau pareiškėjas iš anksto nebuvo apie ją įspėtas, nebuvo nurodyta, kokių daiktų ieškoma, pareiškėjas turėjo teisę dalyvauti kratos procese, taip pat turėjo būti daromas kratos garso ir vaizdo įrašas, tačiau krata buvo atlikta pažeidžiant įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio) reikalavimus, todėl kyla abejonių, ar telefonas tikrai buvo rastas kratos metu. Kratos atlikimo metu visi asmenys buvo pašalinti iš patalpos, nebuvo jokių kviestinių, krata nebuvo filmuojama. Teismas turėjo įvertinti kratos teisėtumą ir gautų įrodymų leistinumą, bet to nepadarė.

19.3.  Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad dėl jam paskirtos nuobaudos jis patyrė neturtinę žalą, nes ji sutrukdė pareiškėjui siekti lygtinio paleidimo, kaip yra numatyta BVK 157 straipsnyje, ji turės įtakos vertinant pareiškėjo elgesį ateityje. Dėl to pareiškėjas nurodo patyręs ne tik suvaržymus, bet ir vidinius išgyvenimus, nes prarado galimybę socializuotis, atstatyti ryšius ne tik su visuomene, bet ir su savo namiškiais.

20.  Atsakovas Pravieniškių PN atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

20.1.  Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

20.2.  Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad ar nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, ar kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

21.  Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

21.1.  Kalėjimų departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą bei atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Pravieniškių PN- AK Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento sprendimo. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą nagrinėjo kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija. Jo priimtas Sprendimas motyvuotas, pagrįstas išnagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu pagrindu. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustačius viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

22.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės patirtą 40 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą.

23.     Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Nutarimas buvo priimtas laikantis procedūrinių nuobaudų skyrimo taisyklių, buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į ankstesnes nuobaudas, į padaryto pažeidimo sunkumą bei pobūdį ir paskirta padarytam pažeidimui adekvati nuobauda, o Sprendimas, kurį Kalėjimų departamentas priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo skundą kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, yra motyvuotas, pagrįstas išnagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu pagrindu. Teismas nenustatė sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

24.     Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino kratos atlikimo aplinkybių, bei nevertino, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda sukėlė neturtinę žalą.

25.     Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-602/2021 ir kt.).

26.     Pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 67-1874, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – sumokėti vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, ir Kalėjimų departamento 2021 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2S-489, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti Nutarimą, teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildino iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų jam skiriant drausminę nuobaudą.

27.     Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

28.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su kratos atlikimo teisėtumu, kaip tai reglamentuojama Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnyje.

29.     Teisėjų kolegija pažymi, jog Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnyje yra numatytos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, tarp kurių paminėtos pataisos įstaigų apsauga, teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas. Minėtų priemonių įvykdymui bausmės vykdymo įstaigose atliekamos kratos. Kratos atlikimo tvarką, sąlygas, rezultatų įforminimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), kurios 11.7 punktas nustato, kad asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama šių asmenų, įstaigų patalpų bei teritorijos apžiūromis ir kratomis. Instrukcijos 139 punktas nustato, kad siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Kratas ir apžiūras atlieka įstaigų pataisos pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui suderinus su Kalėjimų departamento ar įstaigos direktoriumi ir kitų struktūrų pareigūnai (140 p.). Suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (141 p.). Paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas (148 p.).

30.     Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, jog kratų atlikimą laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuoja specialūs teisės aktai, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kratos atlikimo atitikimą Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas vertino Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus, kurie susiję su atlikta neplanine krata, jos metu rastais draudžiamai daiktais. Teismas sprendime pasisakė dėl T. Č. ir P. S. 2020 m. lapkričio 26 d. tarnybiniuose pranešimuose, fotonuotraukose užfiksuotų aplinkybių, taip pat įvertino, kad, kaip tai reglamentuota Instrukcijos 148 punkte, paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, buvo surašytas protokolas, kurio autentiškumas pirmosios instancijos teismui nesukėlė abejonių. Teisėjų kolegija pažymi, jog didelė dalis pareiškėjo abejonių dėl kratos teisėtumo buvo siejamos su Nutarime padarytu rašymo apsirikimu dėl kratos atlikimo datos, kuris buvo išsamiai aptartas pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kratos metu radus daiktų, kurie, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 20 punkto nuostatas, nepatenka į baigtinį leidžiamų turėti daiktų sąrašą (mobilaus ryšio telefoną ir SIM kortelę), kratą atlikę pareigūnai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turėjo daiktų, kurių turėti nuteistiesiems negalima.

31.     Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas buvo supažindintas su pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl kratos atlikimo, jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Nutarimu, taigi, priimant Nutarimą nebuvo pažeistos procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės, buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į ankstesnes nuobaudas, į padaryto pažeidimo sunkumą bei pobūdį ir paskirta padarytam pažeidimui adekvati nuobauda.

32.     Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog pareiškėjas dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta, pažymi, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33.     Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų (neveikimo) skiriant nuobaudą pareiškėjui, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos priteisimo.

34.     Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

35.     Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi (procesinių) išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. A. (U. A.) apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė