eAS-253-602/2023

Administracinė byla Nr. eAS-253-602/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00232-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Parsekas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos valdybos 2023 m. sausio 23 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) dėl nustatyto pažeidimo ir konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė 2023 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA-186 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodytų pažeidimų.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė skundą atsisakyti priimti. Teismas nustatė, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. sausio 23 d. patikrinimo aktu Nr. PA-186 (toliau – ir Patikrinimo aktas) buvo įforminti pareiškėjo planinio patikrinimo rezultatai, konstatuota, jog dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pareiškėjui bus taikoma ekonominė sankcija. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad Patikrinimo akte užfiksuotos pareiškėjo administracinę atsakomybę sąlygojančios faktinės aplinkybės. Kadangi tokiu aktu pareiškėjui jokia sankcija netaikyta, teismas įvertino, jog toks administracinis aktas negali būti pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu, ginčijamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Kadangi nėra duomenų, jog yra priimtas konkretus administracinis sprendimas dėl ekonominės sankcijos pareiškėjai taikymo, teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. sausio 24 d. „Pranešimas apie nustatytą pažeidimą“, nors ir pavadintas „pranešimu“, nelaikytinas tik informacinio pobūdžio dokumentu, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiame dokumente yra nurodyta, kad „šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (Herkaus Manto g. 37, 92236 Klaipėda) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, 91230 Klaipėda) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka“. Taigi, Inspekcija 2023 m. sausio 24 d. „Pranešimą apie nustatytą pažeidimą“ laiko administraciniu sprendimu ir jame nurodo tvarką, kuriai aukštesnei instancijai galima jį skųsti, tarp alternatyvų pateikdama ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Vadinasi, 2023 m. sausio 24 d. „Pranešimas apie nustatytą pažeidimą“ nėra tarpinis sprendimas, kaip skundžiamoje nutartyje jį vertina pirmosios instancijos teismas, nes, priešingu atveju, jį būtų galima skųsti arba dėl jame nustatytų aplinkybių būtų galima teikti paaiškinimus tokį tarpinį sprendimą priėmusiai institucijai. Šiuo atveju Inspekcija tokios galimybės nenurodė, kas suponuoja išvadą, kad tai yra galutinis sprendimas pripažinti, jog pareiškėjas padarė Patikrinimo akte padarytus pažeidimus. Šis sprendimas sukelia materialiąsias teisines pasekmes, nes, kaip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) Patikrinimo akte nurodyta, UAB „Parsekas“ kaip juridiniam asmeniui bus taikoma ekonominė sankcija, numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, o Bendrovės atsakingam asmeniui – administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 30 dalyje Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Patikrinimo akte užfiksuotos pareiškėjo administracinę atsakomybę sąlygojančios faktinės aplinkybės. Sprendimo neatskiriamame priede – Patikrinimo akte nėra institucijos vien tik formaliai išdėstyti duomenys bei aplinkybės, kurios buvo nustatytos pareigūnų atliekamo tyrimo metu, pareiškėjo atžvilgiu nėra pateikta kokių nors reikalavimų pašalinti nustatytus trūkumus, kas akivaizdžiai rodytų besitęsiantį procesą, tačiau, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Patikrinimo akte nustatyti duomenys yra ir įvertinami teisine prasme, ar užfiksuota situacija atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei kokia sankcija už tai bus skiriama pažeidėjams. Apibendrinant tai, kas pasakyta, Patikrinimo aktas kartu su Sprendimu vertintinas ne kaip tarpinis ar aptarnaujantis dokumentas, tačiau kaip dokumentas, kuriuo yra priimtas galutinis sprendimas. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti itin argumentuoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nespręsti dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nesilaikė ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, jog nutartyje atsisakyti priimti skundą teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą, tačiau teismas šios prievolės neįvykdė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, iš anksto, net ir neišnagrinėjęs bylos aplinkybių, pagal nutylėjimą pripažino Bendrovę padarius pažeidimus, kuriuos Sprendime ir Patikrinimo akte nurodė institucija, nes, nesant kur šio institucijos sprendimo apskųsti, belieka laukti, kada institucija paskirs konkretų sankcijos dydį pareiškėjui bei už jos veiklą atsakingam asmeniui. Aukščiau išdėstytos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir administracinėje byloje Nr. eAS-55-822/2023, kurioje pareiškėjas UAB „Parsekas“ pateiktu atskiruoju skundu prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. AD5-19079 „Sprendimas dėl 2022-09-02 privalomojo nurodymo Nr. PN-506“ dalį, kurioje buvo nutarta Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. privalomąjį nurodymą PN-506 perduoti jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. Pareiškėjas taip pat akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. kovo 6 d. nutartį, t. y. taikydamas išimtį iš bendro principo, jog administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, turėjo pareigą pagrįsti akivaizdumo kriterijus, jog nekyla jokia abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tačiau nurodė tik vieną argumentą – kad pareiškėjui netaikyta jokia sankcija, nors, kaip matyti iš aukščiau cituotos teismų praktikos, tai nelaikytina akivaizdžiu kriterijumi. Be to, vertinant teismo nutartyje išdėstytą argumentaciją, akivaizdu, kad ji yra lakoniška, grindžiama cituojama teismų praktika, tačiau konkrečiai nenurodant, dėl kokių aplinkybių ji taikytina pareiškėjo atveju, nors, kaip minėta anksčiau, teismai tokio pobūdžio sprendimus, kuriais konstatuojama, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, privalo ypač argumentuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismo nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2023 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA-186 užfiksuotos pareiškėjo administracinę atsakomybę sąlygojančios faktinės aplinkybės. Kadangi tokiu aktu pareiškėjui jokia sankcija netaikyta, teismas įvertino, jog toks administracinis aktas negali būti pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Patikrinimo aktas kartu su Sprendimu vertintinas ne kaip tarpinis ar aptarnaujantis dokumentas, tačiau kaip dokumentas, kuriuo yra priimtas galutinis sprendimas. Teisėjų kolegija, pareiškėjo atskirojo skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuoja, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešasis administravimas suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 18 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o, skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Nagrinėjamu atveju Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo akte nurodytais pažeidimais bei išvadomis, ir siekdama apginti savo teisėtus interesus, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2023 m. sausio 23 d. sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ir konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė 2023 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA-186 nurodytų pažeidimų. Iš Sprendimo matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad Departamento Klaipėdos valdyba, vykdydama ūkio subjektų kontrolę Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, nustatė pažeidimą (-us), atitinkantį (-ius) Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytus požymius. Nurodyta, kad pažeidimas nustatytas ūkinės veiklos objekte, nustačius, atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimą. Prie minėto Sprendimo pridėtas Patikrinimo aktas ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-KL.1-22/2017. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 18 straipsnis numato valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančio pareigūno teisę skirti privalomąjį nurodymą sustabdyti konkrečią veiklą dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK) leidimo sąlygų nesilaikymo, susijusio su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) vykdomas neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą (18 str. 1 d. 2 p.). Kontrolės įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikdamas valstybinę juridinio asmens patikrinimą ir nustatęs pažeidimą, dėl kurio kaltas juridinis asmuo, turi nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą, o, baigus patikrinimą, surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą (Kontrolės įstatymo 16 str. 3-4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad patikrinimo aktas yra pagrindas aplinkos apsaugos kontrolę (TIPK leidimo sąlygų kontrolę) vykdančioms institucijoms konstatuoti pažeidimo faktą, o vėliau, įvertinus ūkio subjekto padaryto pažeidimo reikšmingumą ir pobūdį, skirti atitinkamą poveikio priemonę (privalomąjį nurodymą ar TIPK leidimo sąlygų peržiūrą ir keitimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-161-789/2023). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes atsakovo priimtas Sprendimas šiuo metu negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, pakeisti jo teisinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neįrodė, kad Sprendimas sukūrė, pakeitė ar panaikino jo teisių apimtį, pažeidė jo teisėtus interesus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje laikosi pozicijos, kad patikrinimo aktas (surašytas atliekant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę), kuriame nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų priimtų sprendimų, galinčių lemti asmenų teisių ir pareigų pasikeitimą, nėra administracinis sprendimas, sukeliantis savarankiškas teisines pasekmes. Tokio akto koregavimas teismo sprendimu neleistų apginti suinteresuoto asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje eAS-556-492/2021; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-161-789/2023). Pažymėtina, jog, pareiškėjas nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, savo skunde bei atskirajame skunde nurodytus nesutikimo argumentus galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka, ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą, susijusį su Patikrinimo akte konstatuotomis aplinkybėmis. Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-55-822/2023, tačiau pareiškėjo nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl nėra pagrindo vadovautis joje pateiktais išaiškinimais. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ atskirąjį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius