eA-1479-1047/2023

Administracinė byla Nr. eA-1479-1047/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02373-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 57.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens D. M. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eco beauty“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – D. M., dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eco beauty“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 8SD-3992-(14.8.125 E.)„Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas) su vėlesniais pakeitimais 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 8SD-4285-(14.8.125 E.) (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 18 d. raštas) (toliau abu kartu – ir Raštai); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą „Dėl nelegaliai sudėtų statybinių blokų, kurie blokuoja patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundas).

2.  Pareiškėjas skunde teigė, kad su 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundu kreipėsi į atsakovą ir nurodė, jog pareiškėjas negali patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuris yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso D. M., kita dalis – Lietuvos Respublikai. Fiziškai patekimas į sklypą ir prie Pastato galimas tik per suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir per nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio namo bromą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kraštinėje dalyje iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės yra sudėti statybiniai blokai, kurie blokuoja patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o kartu ir prie Pastato. Pareiškėjas prašė NŽT imtis priemonių ir užtikrinti pareiškėjui patekimą prie pastato (duomenys neskelbtini), pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurie blokuoja vienintelį patekimą prie Pastato.

3.  Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkama per (duomenys neskelbtini) sklypą ir privažiavimas nėra užstatytas ar užtvertas, statybiniai blokai yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose ir netrukdo naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, o dėl blokų pašalinimo pasiūlė kreiptis į seniūniją. NŽT nešalina statybinių blokų, o teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatytas patekimas per (duomenys neskelbtini) sklypą į (duomenys neskelbtini) sklypą. Pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 4 d. pakartotinai kreipusis į atsakovą, NŽT 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu atsakė, kad dėl rašybos klaidos 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte buvo nurodytas netikslus adresas, pakartotinai pranešė, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkama per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pravažiavimas nėra užstatytas ar užtvertas.

4.  Pareiškėjas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) neturi nustatyto kelio servituto per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovui turi būti žinoma, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai buvo išreiškę prieštaravimus, jog jų nuosavybės teise disponuojamas žemės sklypas būtų naudojamas patekti (kaip tarnaujantis daiktas) į kitus žemės sklypus. Šie prieštaravimai buvo nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-126/2012. Patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra negalimas ir fizine prasme, kadangi jis yra užtvertas pakeliamais vartais, kurie yra prie patekimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovui faktas, kad yra sumontuoti pakeliami vartai buvo žinomi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-1055-657/2020, kurioje atsakovas dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Atsakovo pateiktame 2020 m. rugpjūčio 25 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte pridedamos fotofiksacijos, kurios padarytos tendencingai taip, kad nesimatytų sumontuotų pakeliamų vartų (šlagbaumo). Bendrovė su skundu pateikė fotonuotrauką, kurioje aiškiai matosi, kad sumontuoti pakeliami vartai (šlagbaumas), kurie užtveria patekimą į minėtus žemės sklypus. Todėl atsakovo tiek 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte, tiek Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatytas juridinis faktas, kad privažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patenkant per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nėra užstatytas ar užtvertas, yra tiek teisine, tiek faktine prasme ydingas.

5.  Pareiškėjas vertino, jog NŽT nepagrįstai teigia, kad statybiniai blokai yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose ir netrukdo naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu, kokias naudojant technines priemones nustatė, kad statybiniai blokai sudėti ne (duomenys neskelbtini) sklypo ribose. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nėra sužymėtos riboženkliais ar atitvertos tvora, kas sudarytų galimybes tiksliai nustatyti statybinių blokų buvimo vietą. Atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nėra duomenų, kad buvo naudotos specialios priemonės blokų vietai nustatyti. Atsakovo nustatyti faktiniai duomenys, kad statybinių blokų (užtvaros) dislokacijos vieta yra ne žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra klaidinantys. Patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) neįmanoma nei fizine prasme (kliudo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų sumontuoti pakeliami vartai, nei teisine prasme, kadangi nėra jokių duomenų (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išraše), kad būtų nustatytas kelio servitutas per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

6.  Pareiškėjas pažymėjo, kad NŽT 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte nepateikė informacijos, kuri suponuotų aiškią teisinę nuostatą dėl pateikimo galimybės per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepagrįstai teigė, kad teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatytas patekimas per (duomenys neskelbtini) sklypą į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas, todėl nėra galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, kurie nustatytų minėto patekimo galimybę. Atsakovui turi būti žinoma aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1115-601/2012 buvo nustatyta faktinė aplinkybė: atstatyta istorinė įvaža, kuri sudaro galimybę patekti prie (duomenys neskelbtini), statinių, o tuo pačiu ir prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo Pastato (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tai yra vienintelis teisėtas patekimo būdas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o statybiniai blokai kaip tik ir trukdo patekti.

7.  Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, vykdydamas 2020 m. rugpjūčio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje procedūrą, neinformavo pareiškėjo apie vykdomas administracines procedūras, siekiant objektyviai ir nuodugniai išnagrinėti skunde minėtas aplinkybes. NŽT 2020 m. rugpjūčio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nėra duomenų, kad būtų dalyvavę ir kiti suinteresuoti asmenys ar jie būtų tinkamai informuoti. NŽT nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktame skunde nurodytą informaciją ir dėl to 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte išdėstė klaidinančias teisines ir faktines aplinkybes, kurios sudaro kliūtis pareiškėjui disponuoti jo nuosavybe – Pastatu, taip pat formuoja nepagrįstų teisinių ginčų atsiradimą ateityje 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto pagrindu. Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neatliko valstybinės žemės naudojimo kontrolės ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo, nesant teisinio pagrindo, konstatuoja, jog statybiniai blokai nepažeidžia Bendrovės teisių ir nekliudo patekti prie Pastato bei nepagrįstai konstatuoja pareiškėjo teisę patekti prie Pastato per žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

8.  Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.  Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog gretimame žemės sklype esantys blokai pažeidžia jo interesus, todėl atsakovas turi juos šalinti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų dėl savo teisių į nesuformuotą žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bando įrodyti, kad turi teisę naudotis nesuformuotu žemės sklypu prie pastatų (duomenys neskelbtini), nes to nori. NŽT negali sutikti su tokia pareiškėjo pozicija, nes teisė į žemės sklypą turėtų būti kildinama iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio ar 10 straipsnio, kitų įstatymuose įtvirtintų nuostatų. Pareiškėjas pats nurodė, kad neturi jokių pastatų ar patalpų nesuformuotame žemės sklype prie pastatų (duomenys neskelbtini). Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, netiesia kelių, nekilnoja statybinių blokų, netiekia vandens, neužsiima švietimu, o atlieka tik jam įstatymo pavestas funkcijas. Ginčo atveju pareiškėjas nesugebėjo nurodyti nei vieno teisės akto, kuriame būtų nurodyta, kad NŽT turėtų spręsti dėl statybinių blokų buvimo žemės sklype.

10.  Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog pagrindas naudotis žemės sklypu prie pastatų (duomenys neskelbtini) yra nustatytas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1115-601/2012, tačiau teismas, vertindamas situaciją, nustatė, kad per (duomenys neskelbtini) netikslinga važiuoti (duomenys neskelbtini) pastatų savininkams, kaip dabar bando įtikinti pareiškėjas. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas kelio servituto iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo į nesuformuotą žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini) panaikinimo klausimas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad esantis pravažiavimas į žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) name esantį bromą yra pakankamas pagrindas panaikinti kelio servitutą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neįrodė savo suinteresuotumo dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini).

11.  Atsakovas vertino, kad Bendrovės skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas turėtų būti panaikintas bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. NŽT 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą priėmė patikrinusi visas faktines aplinkybes bei duomenis, juos pagrindė teisės aktų normomis, nepažeisdama pagrindinių procedūrų, taip pat nurodė Raštų apskundimo tvarką. NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus, skundus, pranešimus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės). Akcentuodamas VAĮ 8 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, vadovaudamasis NŽT nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, įtvirtintais NŽT uždaviniais, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas puikiai žino, jog: statybinių blokų šalinimas nėra NŽT funkcija; nesant VĮ Registrų centre įregistruoto servituto, negalima teigti, kad pareiškėjas turi teisę naudotis tuo žemės sklypu; statinių išdėstymo planas nėra žemės sklypo planas; įsigydamas Pastatą pareiškėjas žinojo, kad valstybinis žemės sklypas jam nebus išnuomotas. Taigi pareiškėjas, nepagrįstai skųsdamas NŽT teismui, siekia, jog NŽT, viršydama savo kompetenciją, už Bendrovę pašalintų jai iškylančius sunkumus, disponuojant Bendrovei priklausančiu turtu.

II.

12.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Eco beauty“ skundą tenkino: panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus Raštus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 622,50 Eur, o trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. iš atsakovo – 712,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.  Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

13.1.  Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 99/100 dalys pastato (ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas – (duomenys neskelbtini). Pastatas stovi (duomenys neskelbtini), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 483/739 dalys nuo 2018 m. gegužės 9 d. priklauso D. M., o 256/739 dalys – Lietuvos Respublikai.

13.2.  Administracinėje byloje nėra ginčo, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patekti iš (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies pusės nėra galimybės, kadangi visą pietinę žemės sklypo dalį užima šiame sklype stovintis fiziniam asmeniui priklausantis statinys.

13.3.  Nekilnojamo turto registro išrašo duomenys patvirtino aplinkybę, kad teisės aktų nustatyta tvarka viešajame registre neregistruotas (atitinkamai ir neišviešintas) servitutas, suteikiantis teisę statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams (naudotojams) važiuoti per gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, kuriame stovi pareiškėjui priklausantis Pastatas.

13.4.  Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundu kreipėsi į atsakovą dėl nelegaliai sudėtų statybinių blokų, kurie blokuoja patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir prašė atsakovo imtis priemonių užtikrinti patekimą prie pareiškėjo Pastato, pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės, kurie blokuoja vienintelį patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir prie pareiškėjui priklausančio Pastato.

13.5.  Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 25 d., nedalyvaujant nei žemės sklypų, nei statinių savininkams, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-793-(14.8.129.) (toliau – ir Aktas), kuriame konstatavo, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patenkama per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir šis privažiavimas neužtvertas. Statybiniai blokai sudėti (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir per šį žemės sklypą nėra numatytas servitutinis įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (procedūros metu padarytos 5 fotonuotraukos).

13.6.  Atsakovas Raštais atsakė į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą ir nurodė, kad: į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkama per (duomenys neskelbtini); privažiavimas nėra užstatytas ar užtvertas; (duomenys neskelbtini) sklype esantys blokai netrukdo pareiškėjui patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir, tuo pačiu, prie Pastato, todėl dėl jų pašalinimo pasiūlė kreiptis į seniūniją; NŽT statybinių blokų nešalina, o patekimas per (duomenys neskelbtini) sklypą į (duomenys neskelbtini) sklypą teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatytas.

14.  Teismas vadovavosi VAĮ (redakcija, galiojusi pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundo pateikimo metu) 2 straipsnio 14–15 dalyse pateiktomis prašymo ir skundo sąvokomis, administracinio sprendimo apibrėžimu (VAĮ 2 str. 11 d.), VAĮ 14 straipsnio 1, 3 dalimis, vertino 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodytą teisinį pagrindą ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, manydamas, jog pažeidžiamos jo teisės naudotis jam priklausančiu Pastatu, kreipėsi į vieno iš žemės sklypo bendrasavininkių patikėtinį (256/739 dalys žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai), jog šis imtųsi priemonių užtikrinti Bendrovės pateikimą prie Pastato, pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurie blokuoja vienintelį patekimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas VAĮ prasme atsakovui pateikė skundą, kuris turėjo būti nagrinėjimas VAĮ III skirsnyje nustatyta tvarka.

15.  Teismas vadovavosi VAĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsnio 1–2 dalimis, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, (toliau – ir Taisyklės) 7–8 punktais ir nurodė, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, jog pareiškėjui buvo pranešta apie numatomą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio rezultatais vadovaujasi atsakovas. Teismas nustatė, kad Akte nurodyta, jog jis atliktas vadovaujantis VAĮ 30 straipsnio 1 dalimi, kuri įpareigoja pranešti asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų dalyvauti, tačiau nenurodyta, kad apie patikrinimą buvo kam nors pranešta ir nenurodyta, kad kas nors, be NŽT specialistų, dalyvavo. Teismas sprendė, kad tai užkirto kelią pareiškėjui betarpiškai vietoje pateikti žodinius paaiškinimus dėl negalimumo patekti prie Pastato per žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), užkirto kelią susipažinti patikrinimo vietoje su rezultatais, teikti pastabas. Tokiu būdu buvo pažeista VAĮ 30 straipsnyje ir Taisyklių 27 punkte reglamentuota procedūra ir neužtikrintos pareiškėjo teisės, įtvirtintos VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktuose. Teismas vertino, kad tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą, nes dėl šių pažeidimų jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

16.  Teismas pažymėjo, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, kuris turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką individualaus administracinio teisės akto motyvavimo aspektu, įvertinęs administracinėje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių procesinių dokumentų duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3126/2012, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1200-959/2020), teismas sprendė, kad NŽT 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas (ir jo 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslinimas) neatitinka esminių reikalavimų, numatytų VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nes jis nėra pagrįstas pakankamais ir objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, grindžiamas akivaizdžiai tendencingais ir neteisingai užfiksuotais duomenimis.

17.  Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jam kliudančiais pakeliamais vartais, teismas vertino 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto (su vėlesniu patikslinimu) turinį ir nustatė, kad NŽT nurodė, jog pravažiavimas nėra užtvertas, tačiau nenurodė kokiais duomenimis apie tokį galimą patekimo būdą remiasi ir koks teisinis pagrindas (teritorijos planavimo dokumentas, duomenys apie servitutą, planinė (kadastrinė) medžiaga su pažymėtu įvažiavimu) suteikia galimybę pareiškėjui teisėtai naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teisėtai nuosavybės teise valdo beveik visą Pastatą, kuris pastatytas iš dalies valstybinėje žemėje (256/739 dalys), kurią patikėjimo teise valdo NŽT, todėl ji objektyviai privalo žinoti ir turėti visus duomenis apie savo žinioje esantį žemės sklypą, jo specialiąsias naudojimo sąlygas, sklypo suformavimo dokumentus, kadastrinius duomenis, patekimo į žemės sklypą užtikrinimo duomenis ir pan. Teismas nurodė, kad NŽT 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte nepateikė tokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo išvadas apie pareiškėjo galimybes naudotis Pastatu ir prie jo patekti, todėl iš 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto nėra aišku, kodėl atsakovas nusprendė, jog (duomenys neskelbtini) sklype esantys blokai netrukdo naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, kodėl nusprendė, kad blokai yra būtent (duomenys neskelbtini) sklype ir kodėl konstatavo, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkama per (duomenys neskelbtini), o privažiavimas nėra užtvertas.

18.  Teismas nustatė ir tai, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas grindžiamas akivaizdžiai neteisingais duomenimis. Raštuose nurodoma, kad NŽT vadovaujasi Aktu, kuriame užfiksuota, kad į žemės sklypą šalia (duomenys neskelbtini) fiziškai privažiuojama iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, privažiavimas nėra užtvertas ir užstatytas. Prie Akto pridedamos 5 nuotraukos, kuriose neužfiksuoti jokie užtvarai, ribojantys patekimą į kurį nors žemės sklypą. Tačiau palyginus pareiškėjo su skundu pateiktą įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nuotrauką su to paties įvažiavimo nuotrauka, padaryta NŽT patikrinimo metu, kuri yra Akto priedas, akivaizdžiai matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo metu NŽT specialistas įvažiavimo vaizdą užfiksavo stovėdamas nugara į pakeliamą automatinį užtvarą, t. y. taip, kad jo nesimatytų. Pareiškėjo pateikta to paties įvažiavimo nuotrauka padaryta iš šiek tiek toliau akivaizdžiai paneigia tiek Akte, tiek 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodytą išvadą, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patenkama per (duomenys neskelbtini) ir privažiavimas nėra užtvertas. Iš pareiškėjo pateiktos nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad įvažiavimas yra užtvertas automatiniu pakeliamu užtvaru. Teismas vadovavosi Taisyklių 17.1 punktu ir priėjo prie išvados, kad Akto priedas – nuotrauka – padaryta pažeidžiant Taisyklių 17.1 punkto reikalavimus, t. y. taip, kad nesimatytų teisiškai reikšminga aplinkybė dėl užtverto patekimo į sklypą. Teismas sprendė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o NŽT darbuotojų tendencingai, tikrovę iškraipančiu būdu užfiksuotais duomenimis.

19.  Teismas pripažino, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto išvada, jog statybiniai blokai yra (duomenys neskelbtini), sklypo ribose ir netrukdo naudotis (duomenys neskelbtini), žemės sklypu yra nepagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis, nes nei Akte, nei 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis tokios išvados padarytos. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad vizualiai matosi, jog statybiniai blokai yra (duomenys neskelbtini), tačiau teismas vadovavosi Taisyklių 17 punktu ir priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju išvada apie statybinių blokų buvimo vietą kitame sklype nei nurodė pareiškėjas, nėra pagrįsta jokiais objektyviais ir techninių priemonių panaudojimu pagrįstais duomenimis ir neatitinka Taisyklių 17 punkto reikalavimų dėl duomenų fiksavimo patikrinimo vietoje metu. Vien tik faktas, kad statybiniai blokai, atsakovo manymu, yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose savaime niekaip neleidžia suprasti atsakovo išvados, kodėl šie blokai netrukdo naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad statybiniai blokai yra arba ant šių žemės sklypų ribos arba viename iš jų, tačiau bet kuriuo atveju jie trukdo vienintelį patekimo būdą iš (duomenys neskelbtini) sklypo į (duomenys neskelbtini) sklypą. Be to, (duomenys neskelbtini) sklypas taip pat yra valstybinė žemė, todėl jos naudojimo kontrolę, tuo pačiu ir galimą užėmimą (užstatymą) statybiniais blokais, turi pareigą vykdyti NŽT.

20.  Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, kad pareiškėjas neįrodė savo suinteresuotumo dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), neturi nieko bendra su pareiškėjo iškeltu klausimu, nes Bendrovė nepretenduoja į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o tik siekia, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios iš vieno sklypo patekti į kitą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo abejonės, ar pareiškėjas turi teisę naudotis nesuformuotu žemės sklypu prie pastatų (duomenys neskelbtini), nesuteikia teisės atsakovui nevykdyti valstybės žemės naudojimo kontrolės ir nesiaiškinti Bendrovės iškelto klausimo dėl galimai neteisėtai statybiniais blokais užimtos (užstatytos) valstybinės žemės. Kol žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas ir nėra įteisinti jokie jo naudojimo reikalavimai bei apribojimai, tol pareiškėjas turi galimybę naudotis patekimo per šį žemės sklypą galimybe prie savo Pastato. Teismas pripažino teisiškai nepagrįstu atsakovo argumentą, kad per nesuformuotą valstybinės žemės sklypą pareiškėjas neturi teisės patekti prie savo Pastato, jeigu nėra nustatytas servitutas, nes visi turi teisę judėti per nesuformuotą atskiru žemės sklypu valstybinę žemę, kuriai nėra nustatyti jokie konkretūs naudojimo apribojimai.

21.  Teismas priėjo prie išvados, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas yra neaiškus ir nemotyvuotas dar ir dėl to, kad jame nurodomi vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Teismas aptarė 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto turinį ir nurodė, jog neaišku kodėl 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte atsakovas iš viso analizuoja savo pareigą šalinti statybinius blokus. Teismas vertino, kad atsakovas nemotyvuotai atsisakė atlikti valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir tinkamai ištirti galimą valstybinės žemės užėmimą, o, esant pažeidimui, ir imtis priemonių jam pašalinti, remiantis tuo, kad NŽT nešalina tiesiogiai pažeidimų. Šiuo atveju pareiškėjas ir neprašė, kad NŽT pašalintų statybinius blokus, o prašė imtis priemonių, kad jie būtų pašalinti.

22.  Nurodytos aplinkybės suteikė teismui pakankamą pagrindą panaikinti 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą kaip neteisėtą iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (VAĮ 8 str., Taisyklėms) dėl jo motyvų trūkumo ir dėl nepagrindimo objektyviais duomenimis (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Panaikinęs 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą, teismas atsakovą įpareigojo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą ir priimti teisiškai pagrįstą ir aiškiai motyvuotą sprendimą.

23.  Teismas neanalizavo likusių tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentų, nes laikė juos pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti.

24.  Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir advokato suteiktų paslaugų kiekį bei kompleksiškumą, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 622,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje galutinis rezultatas yra palankus ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, teismas jam priteisė 712,20 Eur sumą iš atsakovo.

III.

25.  Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26.  Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas neteisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

27.  Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundo išnagrinėjimu, ir nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas atsakovui pateikė skundą, kuris turėjo būti nagrinėjamas VAĮ III skirsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas vadovaujasi VAĮ 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje išvardintas baigtinis veiklų, kurias privalo vykdyti visi viešojo administravimo subjektai, sąrašas ir nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, suformavo ir reikalavimą, – „imtis priemonių užtikrinti patekimą prie pastato (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurie blokuoja vienintelį patekimą“, tai reiškia, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą, vadovavosi būtent šiuo skundo reikalavimu. Teismas netinkamai interpretavo prašyme nurodytą reikalavimą, nes pareiškėjas NŽT prašė pašalinti statybinius blokus taip užtikrinant patekimą prie Pastato. NŽT statybinių blokų nešalina, tokia funkcija jai nėra priskirta.

28.  Atsakovas nurodo, kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, (toliau – ir Nuostatai) 11 punkte yra išvardintas baigtinis sąrašas veiksmų, kuriuos turi atlikti NŽT, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę (vietovėje tikrinamos aplinkybės susijusios su galimais žemės naudojimo tvarkos pažeidimais, už kuriuos atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 257, 258, 261, 333 str.). Taisyklės nustato žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką. Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 14 punktu ir nurodo, kad nėra ginčo, jog nesuformuotame žemės sklype prie pastatų (duomenys neskelbtini), nėra numatytas kelio servitutas, kad būtų užtikrinamas patekimas į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (Nuostatų 11.3 p.), o, remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, statybinių blokų, kurie yra nesumontuoti atliekant statybos darbus vietoje, gali būti stumdomi, pro juos galima praeiti, buvimas žemės sklype, nelaikytina valstybinės žemės užėmimu (Nuostatų 11.6 p.). Tai reiškia, kad NŽT darbuotojas iš pateikto skundo bei turimos informacijos, galėjo ir pagrįstai nustatė, kad nėra jokių pagrįstų duomenų dėl administracinės procedūros pradėjimo.

29.  Atsakovas vadovaujasi VAĮ 3 straipsnio 3, 10 dalyse įtvirtintais efektyvumo ir proporcingumo principais bei nurodo, kad NŽT, susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundo turiniu, įvertinusi turimą informaciją, galėjo nustatyti ir pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų pradėti administracinę procedūrą, atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, todėl priėmė pagrįstą sprendimą atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurį reglamentuoja Atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-475, (toliau – ir Aprašas) 1, 6 ir 7.2 punktai.

30.  Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas ne tik kad nėra pakankamai pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, iš kurių būtų galima daryti 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodytas išvadas, tačiau grindžiamas akivaizdžiai neteisingais duomenimis. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė nuotraukas, nesudaro prielaidų, kad NŽT, fiksuodama patekimo galimybes į žemės sklypą, darydama nuotraukas, jas fiksavo „tendencingai, tikrovę iškraipančiu būdu“. Teismas rėmėsi Bendrovės pateikta viena nuotrauka, kurioje nėra matoma fiksavimo data, laikas, vieta. Taigi, nėra suprantama, kaip teismas galėjo remtis duomenimis, kurie nėra patvirtinti, o nuotraukos galėjo būti daromos bet kuriuo metu. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kada užtvaras buvo sumontuotas, neatmestina tikimybė, kad užtvaras galėjo būti sumontuotas po NŽT atlikto patikrinimo. Teismas visiškai ignoravo NŽT poziciją, kad padaryti nuotraukas itin tankiai apstatytoje teritorijoje yra gana sudėtinga, dėl ko patikrinimo metu buvo padarytos 5 nuotraukos, fiksuojant skirtingus žemės sklypo kampus, taigi nebuvo galimybių padaryti itin informatyvias kelias nuotraukas, kuriose matytųsi visa ginčo teritorija.

31.  Atsakovas pabrėžia, kad teismas neteisingai įvertinęs bylos duomenis ir faktus (dėl statybinių blokų), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atliekamas žemės naudojimo patikrinimas, tačiau visai nevertino, kad pareiškėjo pateiktas prašymas negali būti laikytinas skundu, dėl to NŽT atliko faktinį duomenų patikrinimą vietoje.

32.  Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimą ir padidinti iš atsakovo D. M. priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 712,20 Eur iki 847 Eur. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

33.  Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjo pusėje, kaip žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis buvo įtrauktas po to, kuomet Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai jau buvo ją išnagrinėję ir priėmę sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino, grąžindamas bylą teismui nagrinėti iš naujo. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog advokatui už susipažinimą su bylos medžiaga sumokėjo 290,40 Eur, už teisines konsultacijas – 145,20 Eur, už atstovavimą teisme – 411,40 Eur, viso 847 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), padarė išvadą, kad maksimali rekomenduotina advokato trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų kaina išnagrinėtoje byloje gali būti 712,20 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija teismo taikyto 2022 metų IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalyje, tačiau mano, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą ir mažindamas trečiojo suinteresuoto asmens patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo sprendime nurodytą maksimalią rekomenduotiną advokato suteiktų teisinių paslaugų kainą (712,20 Eur) viršijanti suma yra ne honoraras advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas, kurių maksimalų rekomenduotiną dydį nustato Rekomendacijos, bet PVM valstybei, kurį moka teisinių paslaugų pirkėjas ir kuris nėra įskaičiuotas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius advokatų teikiamų teisinių paslaugų dydžius. Dėl šios priežasties skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria trečiojo suinteresuoto asmens patirtos išlaidos, susijusios su bylos Nr. nagrinėjimu, sumažintos nuo 874 Eur iki 712,20 Eur, nepriteisiant sumokėto pirkimo PVM valstybei, negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo turėtų būti pakeistas.

34.  Pareiškėjas UAB „Eco Beauty“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35.  Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovė negali patekti prie Pastato. Pareiškėjas aptaria 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą, Aktą, Raštus ir akcentuoja, kad atsakovas, nurodydamas aplinkybę, jog privažiavimas neužtvertas, nepateikė jokių dokumentų, kurie tai patvirtintų, todėl pateikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su neįregistruotu servitutu, nenurodytais duomenimis apie galimą patekimo būdą ir jo teisinį pagrindą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-126/2012 bei Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-1055-657/2020 duomenimis, vadovaujasi Nuostatų 10.1, 13 punktais ir akcentuoja, kad NŽT jo neinformavo apie numatomą vykdyti patikrinimą. Pareiškėjas vadovaujasi Taisyklių 7–8 punktais ir nurodo, kad atsakovas nepranešė Bendrovei apie numatomą žemės naudojimo patikrinimo pradžią, todėl pagrįsta teismo išvada, kad tokiu būdu buvo užkirstas kelias pareiškėjui betarpiškai vietoje pateikti žodinius savo paaiškinimus dėl negalimumo patekti prie Pastato per žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), susipažinti patikrinimo vietoje su rezultatais, teikti pastabas.

36.  Nesutikdama su atsakovo pozicija, kuria bandoma paneigti teismo išvada, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su skundu, Bendrovė aptaria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formos aspektu ir akcentuoja, jog pareiškėjas kreipėsi į NŽT dėl jo pažeidžiamos teisės, t. y. Bendrovė negalėjo patekti prie jai nuosavybes teise priklausančio Pastato.

37.  Pareiškėjas nepagrįsta laiko atsakovo poziciją dėl valstybinės žemės administravimo funkcijos turinio (pvz., nepriskirta pareiga atlikti ūkines funkcijas, t. y. šalinti valstybinėje žemėje esančius statinius, šiukšles ir t. t.). NŽT turi jai suteiktus įgaliojimus atitinkamai veikti (pvz., teikti ieškinius dėl valdymo pažeidimo), juolab, kad jai turi būti žinoma ir tikėtinas statybinių blokų (užtvaros) savininkas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-126/2012 duomenimis. Dėl atsakovo argumentų, kad statybinių blokų buvimas žemės sklype nelaikytina valstybinės žemės užėmimu, pareiškėjas nurodo, kad sumontuoti statybiniai blokai negali būti perkeliami / stumdomi be spec. transporto pagalbos, jie suformuoja akliną atitvarą, teismų praktikoje suformuotas priešingas aiškinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2494/2010; Nr. N575-459/2012; ir kt.). Akivaizdu, kad sudėti statybiniai blokai šioje situacijoje yra ne tik statybinė medžiaga, bet jie formuoja užtvarą, kurios funkcija yra blokuoti patekimą į žemės sklypą bei statinius.

38.  Pareiškėjas vadovaujasi Taisyklių 17 punktu ir nurodo, kad, įvertinus skundo 9 priede pateiktas nuotraukas, negalima suprasti, kokius objektus buvo bandoma fiksuoti, nuotraukos yra neinformatyvios. Teismo posėdžių metu atsakovas patvirtino faktą, kad, atliekant patikrinimą nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės.

39.  Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas privalo vykdyti jam priskirtas valstybinės žemės kontrolės funkcijas, tiek suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek nesuformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (savininkas yra Lietuvos Respublika). Taisyklių VI skyrius reglamentuoja žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo procesą, t. y. atlikus administracinio nusižengimo tyrimą bei nustačius pažeidėją, šiam ne tik paskiriama administracinė nuobauda, tačiau imamasi priemonių dėl pažeidimo pašalinimo (pavyzdžiui, imamasi priemonių dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo), t. y. kreipiamasi į pažeidėją su prašymu geranoriškai pašalinti pažeidimą (atlaisvinti valstybinę žemę), o jeigu geranoriškai žemė neatlaisvinama – kreipiamasi su ieškiniu į teismą dėl valstybinės žemės savininko pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo pažeidėją (atsakovą) atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę. Teismo sprendimo išvada, kad atsakovas nemotyvuotai atsisako atlikti valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir tinkamai ištirti galimą valstybinės žemės užėmimą, o, esant pažeidimui, ir imtis priemonių jam pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

40.  Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. 8SD-3992-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. 8SD-4285-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.

41.  Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad atsakovo 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas buvo priimtas pažeidus pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad NŽT 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas (ir jo 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslinimas) neatitinka esminių reikalavimų, numatytų VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nes jis nėra pagrįstas pakankamais ir objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, grindžiamas akivaizdžiai tendencingais ir neteisingai užfiksuotais duomenimis.

42.  Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. M.. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas atsakovui pateikė skundą, o ne prašymą ir laikosi pozicijos, jog NŽT, susipažinusi su pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundo turiniu, įvertinusi turimą informaciją, pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų pradėti administracinę procedūrą, atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, todėl priėmė pagrįstą sprendimą atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteistos 712,20 Eur bylinėjimosi išlaidos ir prašo jas padidinti iki 847 Eur, nes teismas neatsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens sumokėtą pirkimo pridėtinės vertės mokestį valstybei.

43.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų, pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, kad byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

44.  Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad NŽT organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę.

45.  Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2021 m. kovo 23 d.), be kita ko, nustato žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo NŽT tvarką, NŽT vadovo įgaliotų NŽT pareigūnų (toliau – darbuotojai) teises ir pareigas organizuojant ir vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taip pat žemės naudojimo patikrinimo aktų surašymo ir žemės naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo tvarką (Taisyklių 1 p.). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad NŽT darbuotojai atlieka neplaninius žemės naudojimo patikrinimus pagal NŽT vadovo arba NŽT vadovo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo pavedimą atlikti šiuos patikrinimus, jeigu iš fizinių ar juridinių asmenų, kitų viešojo administravimo subjektų gaunama informacija (prašymas ar skundas) apie galimus padarytus žemės naudojimo pažeidimus, taip pat kontroliuodami, ar nustatytas žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas yra pašalintas.

46.  Taisyklių VI skyrius reglamentuoja žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo procesą, t. y. ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo administracinių nusižengimų protokolo surašymo dienos privalo būti pasiūlyta pažeidėjui pašalinti padarytą pažeidimą per nurodytą terminą, nurodant pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo datą ir laiką (Taisyklių 66 p.). Jeigu pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad pažeidimas nepašalintas, NŽT darbuotojas, pakartotinio patikrinimo metu surašytą patikrinimo aktą, užregistruotą DVS, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užregistravimo perduoda teritorinio skyriaus darbuotojui (teisininkui ar kitam darbuotojui, turinčiam teisinių žinių ir patirties) (Taisyklių 67 p.). Teritorinio skyriaus darbuotojas (teisininkas ar kitas darbuotojas, turintis teisinių žinių ir patirties), gavęs pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo metu surašytą patikrinimo aktą, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo dienos įvertina pateiktą medžiagą, susijusią su pakartotiniu žemės naudojimo patikrinimu, ir parengia bei pateikia teismui ieškinį dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą (Taisyklių 68 p.). Tuo atveju, jeigu pakartotinai buvo tikrinta, ar nusižengimą padaręs asmuo geranoriškai atlaisvino savavališkai užimtą kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią arba naudojamą nuomos ar kitais pagrindais privačią žemę arba savivaldybės patikėjimo teise naudojamą valstybinę žemę, ir nustatyta, kad privati ar savivaldybės žemė neatlaisvinta, teritorinis skyrius per dvidešimt darbo dienų nuo pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo dienos asmenį, padariusį nusižengimą, ir asmenį, nukentėjusį dėl savavališko jo privačios žemės užėmimo, raštu informuoja, kad nukentėjęs asmuo arba savivaldybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savo pažeistas teises turi teisę ginti teisme.

47.  VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

48.  Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).

49.  Byloje nustatyta, kad Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymu (įvardintas pareiškėjo) per e-paslaugų portalą epaslaugos.lt kreipėsi į atsakovą dėl nelegaliai sudėtų statybinių blokų, kurie blokuoja patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Bendrovė prašė atsakovo imtis priemonių užtikrinti patekimą prie Pastato, pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurie blokuoja vienintelį patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir, tuo pačiu, prie pareiškėjui priklausančio Pastato.

50.  Pirmosios instancijos teismas Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą teisingai traktavo kaip skundą, nurodytą VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje, todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu (žr. šios nutarties 27 p.). Bendrovė, teikdama skundą, nurodė, kokios konkrečios jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti (trukdoma naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu statiniu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini)), ir kaip institucija, į kurią kreipiasi (NŽT kuri, be kita ko, yra vieno iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių patikėtinis (256/739 dalys žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai), galėtų apginti jos pažeistas teises (imtis priemonių užtikrinti pareiškėjo patekimą prie pastato (duomenys neskelbtini), pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurie blokuoja vienintelį patekimą). Pirmosios instancijos teismas, tiek įvertinęs pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymo NŽT turinį bei jame nurodytas jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kuriuos prašė apginti, tiek ir konkretų jame įvardintą pažeistų teisių gynimo būdą (imtis priemonių), pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymas laikytinas skundu, kuris turėjo būti nagrinėjimas VAĮ III skirsnyje („Administracinė procedūra“) nustatyta tvarka, o atsakovas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu nemotyvuotai atsisakė atlikti valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir tinkamai ištirti galimą valstybinės žemės užėmimą, esant pažeidimui ir imtis priemonių jam pašalinti, remiantis tuo, kad NŽT pati tiesiogiai pažeidimų nešalina. Konstatavus tai, teisiškai nereikšmingais pripažinti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 8 d. skundo reikalavimas bei vadovaujantis Nuostatais, Taisyklėmis, NŽT darbuotojo įsitikinimu, siekiama paneigti administracinės procedūros pradėjimo būtinybę (žr. šios nutarties 27–29 p.).

51.  Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

52.  Atsakovas 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodė, jog į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkama per (duomenys neskelbtini), privažiavimas nėra užstatytas ar užtvertas. 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu patikslinta, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkama per (duomenys neskelbtini), privažiavimas nėra užstatytas ar užtvertas.

53.  Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Raštų pagrindimo akivaizdžiai neteisingais duomenimis (pravažiavimas nėra užstatytas ar užtvertas), vertino pareiškėjo su skundu pateiktą įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuotrauką su to paties įvažiavimo nuotrauka, padaryta NŽT patikrinimo metu, kuri yra Patikrinimo akto priedas, ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pateikta to paties įvažiavimo nuotrauka padaryta iš šiek tiek toliau, akivaizdžiai paneigia tiek Patikrinimo akte, tiek Raštuose nurodytą išvadą, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkama per (duomenys neskelbtini), ir privažiavimas nėra užtvertas. Nors atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pareiškėjo pateiktą įrodymą (nuotrauką, kurioje akivaizdžiai matyti, kad įvažiavimas yra užtvertas automatiniu pakeliamu užtvaru), teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai atitinka ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse jiems keliamus reikalavimus, o atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei 2022 m. gruodžio 15 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio metu, tiriant įrodymus, buvo prašoma konkrečiai pakomentuoti įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuotrauką (garso įrašo 36:55–38:35 min), nenurodė juos paneigiančių argumentų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Patikrinimo akto priedas – nuotrauka – padaryta pažeidžiant Taisyklių 17.1 punkto reikalavimus, t. y. taip, kad nesimatytų teisiškai reikšminga aplinkybė dėl užtverto patekimo į sklypą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tokios pirmosios instancijos teismo išvados.

54.  Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti (pvz., dėl statybinių blokų), nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai juos įvertino, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais (Patikrinimo aktas neinformatyvus) ir teisės aktų nuostatomis (Taisyklių 17 p.) pagrįstas išvadas, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto išvada, jog statybiniai blokai yra (duomenys neskelbtini), sklypo ribose ir netrukdo naudotis (duomenys neskelbtini), žemės sklypu yra nepagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų nėra pagrindo naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

55.  Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai jam sumažintų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra paskaičiuotos su PVM. Būtent į šią 847 Eur sumą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė spręsdamas, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytą maksimalų dydį už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą, ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina pagrįsta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytais argumentais didinti jam priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nėra teisinio pagrindo.

56.  Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais.

57.  Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

58.  Pareiškėjas pareikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateikta 2023 m. vasario 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2023/02 patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslaugos. Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtina, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. Pareiškėjas už jam suteiktas teisines paslaugas 600 Eur sumokėjo 2023 m. vasario 27 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 549) ir 600 Eur – 2023 m. kovo 9 d., t. y. 2023 m. I ketvirtį. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). 2022 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 799 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 338,7 (1799 x 1,3). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos už tokias teisines paslaugas, ji pareiškėjui priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens D. M. apeliacinius skundus atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Eco beauty“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus) bylinėjimosi išlaidų. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis