eA-1212-815/2025

Administracinė byla Nr. eA-1212-815/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04132-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. M. (F. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. M. (F. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas F. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 24S166389 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ (toliau – ir 2024 m. liepos 15 d. sprendimas, Sprendimas).

2.  Pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. birželio 11 d. trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikė atsakovui išvadą Nr. 5-S-20341 „Dėl F. M. (F. M.) grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei“ (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. išvada). Priimdamas minėtą išvadą, Policijos departamentas konstatavo, jog, sistemingai vykdydamas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei. Remdamasis 2024 m. birželio 11 d. išvada, 2024 m. birželio 24 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S152544 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ panaikinti pareiškėjo turėtą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2024 m. birželio 24 d. sprendimas). Atsižvelgdamas į 2024 m. birželio 11 d. išvados bei 2024 m. birželio 24 d. sprendimo nuostatas, 2024 m. liepos 15 d. atsakovas priėmė sprendimą: 1) 60 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS sistema) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

3.  Pareiškėjas teigė, kad 2024 m. birželio 24 d. sprendimas bei 2024 m. liepos 15 d. sprendimas yra išimtinai susiję. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad, priimdamas 2024 m. birželio 24 d. sprendimą, atsakovas siekė užkirsti kelią nelegaliai pareiškėjo migracijai. Pareiškėjas vertino, kad, priimdamas 2024 m. liepos 15 d. sprendimą, iš esmės atsakovas siekė tapataus tikslo.

4.  Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas nepagrįstai priėmė 2024 m. liepos 15 d. sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neįvertino minėto sprendimo priėmimui taikytinų kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) bei Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatose. Atsakovas iš esmės neatsižvelgė į priimto sprendimo tikslingumą bei proporcingumą siekiamam tikslui. Priimdamas 2024 m. liepos 15 d. sprendimą, atsakovas nevertino kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą taikyti leidžiančių pagrindų ir nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių jo poziciją, jog siekis užkirsti nelegalią pareiškėjo migraciją nebus pasiektas be sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir (arba) įtraukti į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nenagrinėjo aplinkybės, ar, priimdamas minėtą sprendimą, jis nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje ir (ar) verslo tikslais vykti į kitas Šengeno acquis valstybes.

5.  Pareiškėjas pažymėjo, kad, priimdamas 2024 m liepos 15 d. sprendimą, taip pat atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėjas augina nepilnametį sūnų. Nors pareiškėjas bei jo sūnaus motina kartu negyvena, tačiau pareiškėjas visais įmanomais būdais siekia sukurti ryšį su savo vaiku, jį išlaikyti bei užtikrinti tinkamą jo ugdymą.

6.  Pareiškėjas teigė, kad jis prisipažino atlikęs visas 2024 m. birželio 11 d. išvadoje nurodytas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir dėl jų gailisi. Pareiškėjas visais būdais siekė ištaisyti minėtais teisės aktų pažeidimais sukeltus padarinius bei tęsti gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad kaltinamieji teismo nuosprendžiai dėl minėtoje išvadoje nurodytų nusikalstamų veikų buvo perduoti antstolei vykdyti. 2024 m. gegužės 2 d. pareiškėjas įteikė antstolei įsipareigojimą padengti valstybei padarytą žalą 500 Eur dydžio mėnesinėmis įmokomis.

7.  Pareiškėjas nurodė, kad jis teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje nuo 2008 metų. Pareiškėjas valdo transportavimo veiklą vykdančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Absolut – Trans“ (toliau – ir Bendrovė). Bendrovė valdo šešias transporto priemones, minėtoje bendrovėje dirba penki darbuotojai.

8.  Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

9.  Atsakovas paaiškino, kad 2024 m. birželio 11 d. Policijos departamentas pateikė atsakovui išvadą Nr. 5-S-20341 apie pareiškėjo atvykimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje keliamą grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei. Priimdamas minėtą išvadą, Policijos departamentas nurodė, kad 2019 – 2024 m. pareiškėjas atliko 33 administracinius nusižengimus. 30 administracinių nusižengimų pareiškėjas atliko per pastaruosius dvejus metus. Taip pat Policijos departamentas pažymėjo, kad: 1) priimdamas baudžiamąjį įsakymą, 2023 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai pripažino pareiškėją kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei įpareigojo pareiškėją iki 2026 m. balandžio 4 d. sumokėti 5 900 Eur (118 MGL) baudą; 2) priimdamas baudžiamąjį įsakymą, 2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino pareiškėją kaltu dėl BK 199 straipsnio 3 dalies nuostatose numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei įpareigojo pareiškėją iki 2025 m. rugsėjo 5 d. sumokėti 8 900 Eur (178 MGL) dydžio baudą. Remdamasis 2024 m. birželio 11 d. išvados nuostatomis, 2024 m. birželio 24 d. atsakovas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas nurodė, kad: 1) pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei; 2) norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) pareiškėjo valdoma UAB „Absolut – Trans“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

10.     2024 m. liepos 15 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S166389 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“: 1) 60 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) įtraukti į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo atvykimas bei gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

11.     Atsakovas teigė, kad jis pagrįstai priėmė 2024 m. liepos 15 d. sprendimą. Vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsakovas pažymėjo, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Atsakovas pažymėjo, kad jis priėmė 2024 m. liepos 15 d. sprendimą atsižvelgdamas į pareiškėjo atliktas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo atliktos nusikalstamos veikos bei administraciniai nusižengimai nebuvo netyčinio pobūdžio ir nebuvo atliktos spontaniškai. Vykdydamas teisės aktų pažeidimus, pareiškėjas suvokė savo veiksmų keliamą žalą valstybės interesams, to norėjo ir dėl šios priežasties taip veikė. Sistemingai vykdydamas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, pareiškėjas akivaizdžiai demonstravo nenorą laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų paskirtos bausmės bei nuobaudos nepakeitė pareiškėjo elgsenos, pats pareiškėjas nesistengia keisti savo gyvenimo būdo. Įvertinęs pareiškėjo įvykdytų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų pobūdį, atsakovas pagrįstai pritarė 2024 m. birželio 11 d. išvadoje Policijos departamento nurodytiems argumentams dėl pareiškėjo atvykimo bei gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės viešajai tvarkai. Atsakovas pabrėžė, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams. Todėl, priimdamas sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, atsakovas pritaikė pareiškėjui proporcingus bei valstybėms interesams išsaugoti būtinus apribojimus.

12.     Atsakovas laikėsi pozicijos, kad, priimdamas 2024 m. liepos 15 d. sprendimą, jis tinkamai išnagrinėjo reikšmingas faktines aplinkybes bei pritaikė teisės aktų nuostatas ir aiškiai bei išsamiai išdėstė priimto sprendimo motyvus.

II.

13.     Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

14.     Teismas nustatė, kad:

14.1.  Policijos departamentas pateikė atsakovui 2024 m. birželio 11 d. išvadą. Priimdamas minėtą išvadą, Policijos departamentas konstatavo, jog, sistemingai vykdydamas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei. Policijos departamentas nurodė, kad 2023 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė baudžiamąjį įsakymą pripažinti pareiškėją kaltu dėl BK 199 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei įpareigojo pareiškėją iki 2026 m. balandžio 4 d. sumokėti 5 900 Eur (118 MGL) baudą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai nustatė, kad, vykdamas vilkiku su puspriekabe per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, puspriekabės šaldymo įrangoje esančioje slėptuvėje pareiškėjas neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 4 800 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai kvalifikavo kaip apysunkį nusikaltimą. Taip pat Policijos departamentas įvardijo, kad 2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą pripažinti pareiškėją kaltu dėl BK 199 straipsnio 3 dalies nuostatose numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei įpareigojo pareiškėją iki 2025 m. rugsėjo 5 d. sumokėti 8 900 Eur (178 MGL) dydžio baudą. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad, vykdamas vilkiku su puspriekabe per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, puspriekabės grindyse įrengtoje slėptuvėje pareiškėjas neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus. Pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką Vilniaus apygardos teismas kvalifikavo kaip sunkų nusikaltimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas sumokėjo paskirtas baudas, nėra. Be to, Policijos departamentas nurodė, kad 2019 – 2024 m. pareiškėjas atliko trisdešimt tris administracinius nusižengimus. Per pastaruosius dvejus metus pareiškėjas atliko trisdešimt administracinių nusižengimų: 1) penkiolika administracinių nusižengimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 2 dalį („Transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros <...> vairavimas <...>“); 2) dvylika administracinių nusižengimų pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 2 dalį („Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą“); 3) du administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį („Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą <...>“); 4) vieną administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį („Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų <...>“); 5) vieną administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 21 dalį („Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose“); 6) vieną administracinį nusižengimą pagal ANK 432 straipsnio „Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas“ 1 dalį („Naudojimosi saugos diržais <...> pažeidimas“); 7) vieną administracinį nusižengimą pagal ANK 463 straipsnio „Kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos nesumokėjimas“ 1 dalį („Važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos“).

14.2.  Vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2, 7 bei 14 punktais, 2024 m. birželio 24 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S152544 panaikinti pareiškėjo turėtą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760276134). Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas nurodė, kad: 1) pareiškėjo atvykimas bei gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei; 2) norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) pareiškėjo valdoma UAB „Absolut – Trans“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas atliko vieną apysunkį bei vieną sunkų nusikaltimus ir dar neatliko paskirtų bausmių. Taip pat atsakovas nurodė, kad, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykdomą veiklą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuo pareiškėjui leidimo laikinai gyventi išdavimo pradžios pareiškėjo valdoma UAB „Absolut – Trans“ neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

14.3.  Migracijos departamento 2024 m. birželio 24 d. sprendimas Nr. 24S152544 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nėra nuginčytas.

14.4.  Vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. lapkričio 28 d. Reglamento (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies (a) punkto, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punkto bei Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 punkto nuostatomis, 2024 m. liepos 15 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S166389: 1) 60 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) įtraukti į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo atvykimas bei gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

15.     Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2024 m. liepos 15 d. sprendimas priimtas nustačius pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Teismas atkreipė dėmesį, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas neginčijo aplinkybių bei duomenų apie jo atliktas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus.

16.     Vertindamas 2024 m. liepos 15 d. sprendimo atitiktį Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatoms, teismas nurodė, kad, priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas įvertino kompetentingos institucijos (Policijos departamento), pareiškėjo ekonominius bei šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje ir aiškiai išdėstė faktinį administracinio sprendimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino tai, jog: 1) 2008 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas įgijo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) 2010 m. vasario 17 d. pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Absolut – Trans“ ir šiuo metu yra minėtos bendrovės direktorius; 3) pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Nagrinėdamas pareiškėjo individualios situacijos aplinkybes, atsakovas atkreipė dėmesį, kad, remdamasis 2024 m. birželio 24 d. sprendimo nuostatomis, jis taip pat panaikino Baltarusijos Respublikos pilietybę turintiems pareiškėjo sutuoktinei bei jų nepilnamečiams vaikams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

17.     Teismas sutiko su atsakovo bei Policijos departamento atliktoms išvadomis, kad, sistemingai vykdydamas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo atliktų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų pobūdis rodo pareiškėjo antisocialinių nuostatų stiprumą. Teismui pripažinus jį kaltu dėl atlikto sunkaus nusikaltimo, pareiškėjas pakartotinai padarė dar vieną tos pačios rūšies apysunkį nusikaltimą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui paskirtos bausmės ir administracinės nuobaudos nepakeitė pareiškėjo elgsenos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai neatsveria pareiškėjo susikurti ekonominiai ryšiai. Pareiškėjo asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei viešosios tvarkos užtikrinimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad: 1) pareiškėjas su sutuoktine negyvena; 2) po 2024 m. birželio 24 d. sprendimo priėmimo atsakovas panaikino Baltarusijos Respublikos pilietybę turintiems pareiškėjo sutuoktinei bei jų nepilnamečiams vaikams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

18.     Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 punkto nuostatomis, teismas sprendė, kad, priimdamas 2024 m. liepos 15 d. sprendimą, atsakovas pagrįstai uždraudė pareiškėjui penkis metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat, remdamasis SIS reglamento bei NAS taisyklių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad, priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas pagrįstai įtraukė į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai.

19.     Įvertinęs 2024 m. liepos 15 d. sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad, priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas laikėsi visų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatose numatytų administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų.

20.     Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti 2024 m. liepos 15 d. sprendimą.

III.

21.     Pareiškėjas F. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

22.     Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus.

23.     Pareiškėjas teigia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai netyrė ir nevertino visų administracinės bylos faktinių aplinkybių.

24.     Pareiškėjas mano, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas. Atsakovas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjas turi nepilnametį sūnų Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjui nustatyto draudimo 60 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką bei sprendimo įtraukti į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje priežasčių, tinkamumo bei proporcingumo.

25.     Pareiškėjas tvirtina, kad, nepagrįstai nukrypdamas nuo reikšmingos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino pareiškėjui pritaikyto draudimo 60 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką bei sprendimo įtraukti į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir pareiškėjo atliktų teisės aktų pažeidimų pobūdį. Pareiškėjas teigia, kad, priimdamas 2024 m. liepos 15 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai įtraukė į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Remdamasis išimtinai SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatytomis sąlygomis, savaime atsakovas neturėjo pagrindo nustatyti draudimo pareiškėjui 60 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką bei sprendimo įtraukti į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad, vertindamos pareiškėjo atliktų teisės pažeidimų pobūdį, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos skyrė jam minimalaus pobūdžio bausmes (administracines nuobaudas). Pareiškėjas įvardija, kad minėtų teisės aktų pažeidimų pobūdis bei už jų atlikimą paskirtų bausmių (administracinių nuobaudų) reikšmė iš esmės ne kartą teismo buvo įvertinti analogiško pobūdžio administracinėse bylose.

26.     Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

27.     Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai ginčija 2024 m. liepos 15 d. sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Atsakovas nurodo, kad, priimdamas minėtą sprendimą, jis įvertino: 1) UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies nuostatose įtvirtintą draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką galimą nustatyti maksimalų laikotarpį; 2) aplinkybę, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai (pareiškėjas padarė vieną apysunkį bei vieną sunkų nusikaltimą ir dar neatliko teismo paskirtų bausmių); 3) Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (Policijos departamento) siūlomą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį; 4) pareiškėjo socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika; 5) aplinkybę, kad 2024 m. liepos 15 d. jis priėmė sprendimus panaikinti pareiškėjo šeimos narių turėtus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, atsakovas laikosi pozicijos, kad 2024 m. liepos 15 d. sprendimas 60 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatose numatytus reikalavimus bei proporcingumo principo kriterijus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo minimas Lietuvos Respublikos pilietybę turintis nepilnametis sūnus deklaravo gyvenamąją vietą Airijos Respublikoje. Objektyvių įrodymų bei argumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad minėtas pareiškėjo nepilnametis sūnus gyvena Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nepateikė. Kitų šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje pareiškėjas neturi.

28.     Atsakovas nurodo, kad, teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos (Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1 p.) nėra aktualios nagrinėjamai situacijai.

29.     Atsakovas pažymi, kad 2024 m. liepos 15 d. sprendimas atitinka VAĮ nuostatose bei teismų praktikos nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams. Atsakovas nurodo, kad, priimdamas 2024 m. liepos 15 d. sprendimą, jis rėmėsi jo paties surinktais objektyviais duomenimis bei Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis ir nurodė išsamias bei motyvuotas minėto sprendimo išvadas. Atsakovas nustatė ne pavienes aplinkybės, o juridinių faktų visetą, aptarė reikšmingas faktines aplinkybes pakankamai aiškiai, neapsiribojo vien nuorodomis į Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, bet susiejo pareiškėjo individualios situacijos aplinkybes su taikytinomis teisės normomis.

30.     Vadovaudamasis NAS taisyklių nuostatomis, atsakovas tvirtina, kad, priimdamas sprendimą 60 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai bei galimo siekio ateityje vykti į kitas Šengeno acquis valstybes, jis taip pat pagrįstai įtraukė perspėjimą į SIS sistemą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodo, kad vienas iš draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto tikslų yra Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės aukšto lygio saugumo užtikrinimas. Minėtas tikslas apima visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose. Siekdamas įgyvendinti įvardytą tikslą, atsakovas turėjo pareigą įvesti perspėjimą į SIS sistemą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

31.     Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad 2024 m. liepos 15 d. sprendimo bei 2024 m. birželio 24 d. sprendimo tikslai yra išimtinai susiję. Priimdamas 2024 m. liepos 15 d. sprendimą, atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukė į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai bei visuomenei.

32.     Atsakovas prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodytų administracinių bylų bei nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

33.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo įtraukimo į SIS sistemą pagrįstumo bei teisėtumo.

34.     Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, sutikęs su atsakovo bei Policijos departamento atliktoms išvadomis, kad, sistemingai vykdydamas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl atsakovas pagrįstai uždraudė pareiškėjui 60 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką bei pagrįstai įtraukė į SIS sistemą perspėjimą apie nustatytą draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

35.     Pareiškėjas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai pritaikė Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, neįvertino draudimo tinkamumo ir proporcingumo, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

36.     Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo: 1) 60 mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo dienos uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) įtraukė į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, bausmė dar neatlikta, asmens atžvilgiu teistumas yra neišnykęs, todėl jo atvykimas į Lietuvos Respubliką, buvimas ir gyvenimas joje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamentas minėtame sprendime vadovavosi Policijos departamento pateikta 2024 m. birželio 11 d. išvada Nr. 5-S-20341 apie tai, kad: 1) 2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) 3 dalį. Asmeniui paskirta 8 900 Eur bauda, kurią jis privalo sumokėti iki 2025 m. rugsėjo 5 d. 2) 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Asmeniui paskirta bauda, kurią jis privalo sumokėti iki 2026 m. balandžio 4 d. 3) Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2019 – 2024 m. administracinius nusižengimus, iš jų – už trisdešimt nubaustas per pastaruosius dvejus metus: už 15 administracinių nusižengimų pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 12 administracinių nusižengimų pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 2 – pagal 416 straipsnio 3 dalį, po 1 – ANK 417 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 21 dalį, 432 straipsnio 1 dalį ir 463 straipsnio 1 dalį.

37.     2024 m. liepos 15 d. sprendime Migracijos departamentas pritarė Policijos departamento padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vertino, kad pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo netyčinės ir neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, asmuo žinojo, kad Lietuvos Respublikos valstybinę sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, sąmoningai jų nepateikė muitinės kontrolei, to norėjo ir būtent todėl taip veikė. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas savo elgesiu demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų. Padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdis rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą. Pareiškėjas, jau būdamas nuteistas už sunkų nusikaltimą, padarė dar vieną tos pačios rūšies apysunkį nusikaltimą. Jo padarytų veikų teisei pakartotinumas rodo, kad jos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad paskirtos bausmės ir nuobaudos jo elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengia keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles.

38.     Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

39.     Pagal UTPĮ 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

40.     Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – draudimas atvykti) laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – Nepageidaujamų asmenų sąrašas), sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (Kriterijų vertinimo tvarkos 1 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 straipsnį priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (38.1 p.); 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (38.2 p.); 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (38.3 p.). Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktu šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

41.     Duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus (NAS taisyklių 15 p.).

42.     SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies a punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS sistemą.

43.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).

44.     Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

45.     Įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, teisinį reguliavimą, teismų praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių iš esmės nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas bylos faktines aplinkybes ir įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

46.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad prisipažino ir gailėjosi dėl teisei prieštaraujančių jo veikų ir nori sumokėti baudas bei likti gyventi Lietuvoje. Nepaisant suprantamo pareiškėjo noro likti gyventi Lietuvoje, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie teiginiai niekaip nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai padarė remdamasis nustatytais objektyviais faktais apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus bei administracinius nusižengimus (dėl kurių byloje ginčo nėra). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdis, pakartotinumas, pažeidimų sistemingumas nekelia abejonių dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai. Be kita ko, pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nesprendžiamas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo klausimas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad uždraudus atvykti į Lietuvą, pareiškėjas negalės sumokėti jam baudžiamaisiais įsakymais paskirtų baudų ir Lietuvos ekonomikai tai bus nuostolinga, taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teismas nevertina ginčijamo 2024 m. liepos 15 d sprendimo ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.).

47.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovas pažeidė Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 punktą, nes nustatydamas draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką neįvertino, kad pareiškėjas turi Lietuvoje nepilnametį sūnų K. L. Atsižvelgdama į tai, kad minėtą argumentą skunde ir apeliaciniame skunde formuluoja pareiškėjas ir juo remiantis (vienu iš šių argumentų) prašo panaikinti ginčijamus sprendimus, būtent pareiškėjui kyla pareiga pagrįsti jį. Kadangi Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 punktas sieja užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, o byloje pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad jo sūnus gyvena Lietuvoje, teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su pareiškėju, kad buvo pažeistas Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 punktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sūnaus gimimo liudijimas nėra pakankamas įrodymas minėtoms aplinkybėms konstatuoti. Pažymėtina, kad atsakovo duomenimis, pareiškėjo sūnus K. L. gyvenamąją vietą yra deklaravęs Airijoje.

48.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neįvertino pareiškėjo ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuva. Su šiais pareiškėjo teiginiais teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti, kadangi iš skundžiamo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas įvertino tiek tas aplinkybes, kad pareiškėjas turėjo leidimus gyventi nuo 2008 m. rugsėjo 3 d., tiek, kad dirbo bendrovėje UAB „Absolut – Trans“ vadovu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024, ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo noras gyventi ir vykdyti ūkinę veiklą Lietuvoje nenusveria Lietuvos nacionalinių interesų užtikrinti viešąją tvarką.

49.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad atsakovas nemotyvavo savo sprendimo įvesti perspėjimą į SIS sistemą, o pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo aspektu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais, kadangi priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Sprendime nors ir nėra išsamiai detalizuoti, tačiau yra nurodyti minimalūs motyvai: asmuo gali siekti atvykti į kitas Šengeno valstybes, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą. Šiems motyvams teisėjų kolegija pritaria ir pažymi, kad atsižvelgiant į byloje nustatytą pareiškėjo individualią situaciją, pareiškėjo padarytus nusikaltimus (2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) 3 dalį; 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį), jų pobūdį, pakartotinumą, pažymint, kad už BK 199 straipsnio 1 dalies nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, o už BK 199 straipsnio 3 dalies nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu net iki aštuonerių metų, bei administracinių nusižengimų kiekį (30 administracinių nusižengimų per 2 metus) ir jų sistemingumą, tokiu būdu demonstruojamą nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų, 60 mėnesių perspėjimo įvedimas į SIS sistemą laikytina adekvačia ir proporcinga priemone.

50.     Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde išsamiai cituoja įvairią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuo jos nukrypo, tačiau teisėjų kolegija su šiais teiginiais taip pat nemato pagrindo sutikti. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-778-624/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo cituojamų bylų faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei panašios (skiriasi, nesutampa teismų nustatytos faktinės aplinkybės dėl padarytų pažeidimų, jų vertinimo, kilusių pasekmių ir t.t.), todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktų išaiškinimų kitose bylose.

51.     Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo F. M. (F. M.) apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis