eAS-684-1047/2023

Administracinė byla Nr. eAS-684-1047/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02852-2023-8 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 6 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pavedimo ir nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kagneta“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. vedėjo pavedimą Nr. 2500 atlikti pareiškėjo neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais (toliau – ir Pavedimas); 2) panaikinti VDI Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. nurodymą Nr. SD-2-22320 pateikti rašytinį paaiškinimą (toliau – ir Nurodymas).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Kagneta“ skundą atsisakė priimti. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šių nuostatų taikymo. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose (toliau – ir VDI nuostatai) nustatyta, kad VDI inspektorius vykdo planinius ir neplaninius ūkio subjektų – darbdavių – patikrinimus  (VDI nuostatų 10 p.), o šie patikrinimai atliekami Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka (VDI nuostatų 11 p.). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 (toliai – ir Taisyklės), nustato VDI atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimų rūšis, patikrinimų plano sudarymo ir atrankos planiniams patikrinimams atlikti kriterijus, šių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę, taip pat ūkio subjektų atrankos neplaniniams patikrinimams atlikti kriterijus, šių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Taisyklių 21 punktu, neplaniniai patikrinimai atliekami tik esant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, VDI teritorinio skyriaus vedėjo ar jo potvarkiais įgaliotų priimti sprendimus VDI valstybės tarnautojų motyvuotam sprendimui atlikti šį patikrinimą, (be kitų pagrindų) gavus pranešimą, prašymą, skundą, visuomenės informavimo priemonėse publikuotą ar kitaip paviešintą arba kitais būdais gautą informaciją dėl teisės aktų pažeidimų, įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms <...>. Teismas atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Taisyklėmis, atliekant patikrinimus, surašomi įvairūs dokumentai, atliekami įvairūs veiksmai. Baigęs planinį ar neplaninį patikrinimą, VDI inspektorius įmonei, įstaigai, organizacijai ar kitam darbdaviui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo ar tyrimo užbaigimo elektroninio ryšio priemonėmis (tam nesant techninių galimybių – faksu ar paštu) išsiunčia užpildytus kontrolinius klausimynus, kuriuose pateikia probleminių klausimų sprendimo rekomendacijas, taip pat Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka išsiunčia arba įteikia kitus ūkio subjekto patikrinimo metu surašytus dokumentus, jei šie dokumentai skirti ūkio subjektui (Taisyklių 49 punktas). Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs pareiškėjos skundo bei skundžiamų Nurodymo ir Pavedimo turinį, išanalizavęs aptartą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Nurodymas ir Pavedimas atlikti patikrinimą yra tik tarpinis sprendimas neplaninio patikrinimo atlikimo procedūroje, pats savaime tiesiogiai pareiškėjai nesukeliantis teisinių pasekmių. Teismas nurodė, jog, nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais (veiksmais), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas tą sprendimą, kuris sukelia teisines pasekmes, tuomet būtų įvertinami iki skundžiamo sprendimo priimti aktai (veiksmai, neveikimas) bei padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 107–108 straipsniais, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas UAB „Kagneta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Pažymėtina, jog pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-3813-428/2020, tačiau iš viso atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka ir skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje eI2-11382-402/2023, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-3813-428/2020, vertinamas kaip rašymo apsirikimas. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pažymi, kad tiek Nurodymas, tiek Pavedimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjo vertinimu, VDI pagal šiuos aktus yra nusprendusi atlikti du veiksmus: įsakymo pagrindu papildomą tyrimą ir neplaninį patikrinimą dėl to paties, jau ištirto nelaimingo atsitikimo. Toks neplaninis patikrinimas bus pradėtas ir atliekamas neteisėtai, nes neegzistuoja nė viena sąlyga neplaniniam patikrinimui pradėti, kurios numatytos Taisyklėse. VDI nėra įgaliota atlikinėti papildomus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimus. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), 73 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus inspektorius, nustatęs, kad įvykis darbe ar nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo ištirtas ir (ar) tyrimo rezultatai surašyti pažeidžiant Nuostatų ir (ar) kitų tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įpareigoja darbdavį per 15 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos atlikti papildomą įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą (toliau – papildomas tyrimas), surašydamas privalomą vykdyti reikalavimą. Reikalavime taip pat nurodoma, kad apie atliekamą papildomą tyrimą darbdavys privalo informuoti nukentėjusį darbuotoją arba jo įgaliotą asmenį ar šeimos atstovą, Fondo valdybos teritorinį skyrių. VDI jau atliko papildomą tyrimą ir 2020 m. lapkričio 30 d. surašė aktą, kurio motyvus ir išvadas teismas pripažino neteisėtomis. Tai reiškia, kad VDI ketina trečią kartą neteisėtai atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nors jokios teisės normos tokios galimybės nenumato. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog faktą, kad abu administraciniai aktai sukelia pareiškėjui pasekmes patvirtina ir šių aktų turinys: pavedimu tikrinti inspektoriui suteikiami įgaliojimai tikrinti, o už pavedimo pagrindu surašyto nurodymo nevykdymą pačiame nurodyme nurodoma numatyta atsakomybė. Pareiškėjo vertinimu, negali susiklostyti tokia teisinė situacija, kuomet teismas nurodo, kad skundžiamas administracinis aktas pareiškėjui nesukelia pasekmių, nors tiek skundžiamame administraciniame akte, tiek įstatyme numatyta, kad už tokio administracinio akto nevykdymą pareiškėjai atsiranda atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad skundžiamais Pavedimu ir Nurodymu nėra daroma įtaka pareiškėjo teisėms, Nurodymas ir Pavedimas atlikti patikrinimą yra tik tarpiniai sprendimai neplaninio patikrinimo atlikimo procedūroje, patys savaime tiesiogiai pareiškėjui nesukeliantys teisinių pasekmių. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad Pavedimas ir Nurodymas jam sukelia tiesiogines pareigas, nes jų panaikinimas nutrauktų neteisėtus, pažeidžiančius pareiškėjo teisėtus interesus, VDI veiksmus, pažymi, kad už Pavedimo pagrindu surašyto Nurodymo nevykdymą pačiame Nurodyme numatyta atsakomybė pagal ANK. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo Pavedimą Nr. 2500 atlikti patikrinimą ir VDI Kauno teritorinio skyriaus Nurodymą Nr. SD-2-22320, kuriuo Bendrovės direktorius įpareigotas iki 2023 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu būdu, pdf formatu, VDI Kauno skyriui, elektroninio pašto adresu kaunas@vdi.lt ir (ar) Vyriausiajam darbo inspektoriui K. Š., elektroniniu paštu pateikti rašytinį paaiškinimą dėl UAB „Kagneta“ štampavimo staklių J23-25A, prie kurių dirbant J. S. 2020 m. vasario 20 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Rašytiniame paaiškinime prašoma atsakyti į šiuos klausimus: 1) iki kurio laikotarpio Bendrovėje buvo eksploatuojamos štampavimo staklės J23-25A; 2) nurodyti štampavimo staklių J23-25A pagaminimo datą ir kilmės šalį; 3) nurodyti štampavimo staklių J23-25A įgalioto atstovo Lietuvoje ar Europos Sąjungoje teritorijoje duomenis. Byloje nustatyta, kad VDI Kauno teritorinis skyrius 2020 m. gegužės 14 d. gavo UAB „Kagneta“ darbuotojos J. S. 2020 m. gegužės 10 d. prašymą, kuriame ji nesutinka su dvišalės komisijos atlikto įvykio darbe tyrimo išvadomis ir 2020 m. vasario 28 d. dvišalės komisijos aktu. VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. E2VK-106 pavedė VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam inspektoriui E. Š. atlikti įvykio darbe, įvykusio 2020 m. vasario 20 d. UAB „Kagneta“ įmonės darbuotojai J. S., tyrimą. Atlikęs papildomą įvykio darbe tyrimą, inspektorius 2020 m. spalio 30 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr.1 (toliau – ir Aktas). VDI 2020 m. gruodžio 22 d. gavo UAB „Kagneta“ 2020 m. gruodžio 22 d. skundą „Dėl Kauno skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1“. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į atlikto tyrimo išvadas, 2021 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. SD-129-843 (toliau – ir VDI sprendimas) nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo panaikinti Aktą. P. R. apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė 2021 m. sausio 25 d. skundą, prašydamas panaikinti Aktą ir VDI sprendimą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3797-644/2021 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Aktą ir VDI Sprendimą. VDI dėl nurodyto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-315-552/2023 apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-315-552/2023, kuria teismas panaikino Aktą ir VDI sprendimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 2023 m. kovo 7 d. priėmė įsakymą Nr. EV-47 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. traumą darbe patyrė UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., papildomo tyrimo“, kuriuo skyrė įvykio darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S. patyrė traumą, papildomą tyrimą (1 p.), įsakė įvykio darbe papildomą tyrimą atlikti VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui K. Š. Tyrimą atlikti vadovaujantis Nuostatuose nurodyta tvarka (2 p.), įpareigojo VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių K. Š. apie papildomą tyrimą nustatyta tvarka informuoti J. S., UAB „Kagneta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (3 p.), pavedė šio įsakymo vykdymo kontrolę VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjui (4 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinusi pareiškėjos skundo bei skundžiamų Nurodymo ir Pavedimo turinį, išanalizavusi aptartą teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skundžiami Nurodymas ir Pavedimas yra tik tarpiniai sprendimai neplaninio patikrinimo procedūroje, galutinis sprendimas tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, nėra priimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra procedūriniai aktai, priimti neplaninio patikrinimo procedūros metu, įgyvendinant įstatymuose nustatytas VDI funkcijas, šiais aktais yra sprendžiami procedūriniai neplaninio patikrinimo klausimai, t .y., pavedimas atlikti patikrinimą bei nurodymas pateikti prašomą informaciją, bei kurie tiesiogiai nesusiję su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų nesukelia. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundas negali būti teikiamas dėl tarpinio viešojo administravimo subjekto priimto dokumento, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Argumentus dėl neva neteisėtai priimtų tarpinių aktų (Pavedimo ir Nurodymo) pareiškėjas galės nurodyti, ginčydamas galutinį VDI sprendimą, kuriuo bus užbaigta procedūra tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444–331/2012). Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog, vadovaujantis Taisyklių 60 punktu, pareiškėjas turi teisę skųsti ne tik galutinį sprendimą, tačiau ir darbo inspektoriaus neteisėtus veiksmus iki galutinio sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aiškinant šią Taisyklių nuostatą sisteminiu teisės aiškinimo metodu, atsižvelgiant į paminėtas ABTĮ nuostatas, galima prieiti prie išvados, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl VDI priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 60 punkte numatyta teisė skųsti VDI priimtus teisės aktus, taip pat veiksmus (neveikimą), turi būti aiškinama sistemiškai kartu su aukščiau nurodytomis ABTĮ nuostatomis ir teismų praktikos išaiškinimais. Ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir yra tarpiniai sprendimai. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog tiek Nurodyme, tiek ANK, numatyta, jog už tokio nurodymo nevykdymą gresia atsakomybė. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami administracines bylas, kuriose asmenys yra pripažinti kaltais padarę nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, aiškinasi aplinkybes, dėl kurių negalėjo būti vykdomas ar neturėjo būti vykdomas nurodymas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-104-211/2018). Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ atskirąjį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis