2K-153-495/2025

Baudžiamoji byla Nr. 2K-153-495/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29429-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.8.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistojo T. S. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,  viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu T. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – ketveriems metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Volvo V70“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   T. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 23.50 val. ties adresu: Pienių g. 39A, Užliedžių sen., Kauno r., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, tyčia vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam alkotesteriu 23.54 val. buvo nustatytas 2,13 promilės neblaivumas, o 00.09 val. – 2,30 promilės neblaivumas. Taip T. S. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą selektyviai vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2811 straipsnio 1 dalis) ir nepagrįstai T. S. išteisino. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl to šis teismas T. S. priimtą išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

3.   Kasaciniu skundu nuteistojo T. S. gynėja advokatė A. Ručienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 2811 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepatikrino įrodymų leistinumo ir sąsajumo, nepašalino byloje esančių neaiškumų ir juos aiškino nuteistojo T. S. nenaudai, savo priimtą procesinį sprendimą grindė ne byloje surinktais ir išsamiai ištirtais bei visapusiškai įvertintais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais T. S. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o prielaidomis ir prieštaringais duomenimis, šio teismo išvados neatitinka byloje surinktų duomenų. Nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą.

3.2. Byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad būtent T. S., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę ir taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas T. S. kaltę dėl nurodyto nusikaltimo padarymo iš esmės grindė nenuosekliais ir nepatikimais liudytojo R. P. parodymais. Tačiau liudytojo R. P. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai (paties nuteistojo T. S. viso proceso metu duoti nuoseklūs parodymai apie tai, kad jis automobilio nevairavo), juos patvirtinantys liudytojų A. J. ir S. I. parodymai, policijos pareigūno kūno („body“) kamera užfiksuoti duomenys, kad, atvykus policijos pareigūnams, automobilio „Volvo V70“ variklis buvo išjungtas ir kad automobilyje nebuvo užvedimo raktelio. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis T. S. nevairavo automobilio, būdamas neblaivus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Nuteistojo T. S. gynėjos advokatės A. Ručienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5.   Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

6.   Nuteistojo T. S. gynėjos kasaciniame skunde ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir nesutinkama su šio teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėstant ir plačiai analizuojant liudytojų R. P., A. J., S. I. parodymų bei rašytinių įrodymų (įvykio vietos apžiūros protokolo ir kt.) turinį, kartu pateikiamas savas byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų vertinimas. Tačiau, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimų

7.   Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. S., iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 2811 straipsnio 1 dalis) ir nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8.   Šioje byloje žemesnės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir pripažinęs juos nepakankamais T. S. kaltumui pagrįsti, remdamasis in dubio pro reo principu, išteisino jį dėl kaltinimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs tuos pačius bylos įrodymus, nustatė, kad byloje jų pakanka T. S. kaltumui patvirtinti, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviam.

9.   Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-942/2019, 2K-272-458/2019, 2K-33-458/2020). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar šiuo sprendimu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, jis patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-719/2020).

10. Apeliacinės instancijos teismas vertina bylos duomenis ir pripažįsta juos įrodymais, jais argumentuotai remiasi arba juos atmeta laikydamasis tų pačių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, kaip ir pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022).

12. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują apkaltinamąjį nuosprendį T. S., kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė. Spręsdamas T. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Šio teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų neturi. Priešingai, atskiri įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikus išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, taip pat kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra pakankami T. S. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo išvados argumentuotos ir logiškos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK jo turiniui keliamus reikalavimus (BPK 331 straipsnio 2 dalis) ir teismų praktikos išaiškinimus.

13. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, taip pat tai, jog apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-628/2024). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus – nuteistojo T. S., liudytojų R. P., A. J., S. I. parodymus ir rašytinę bylos medžiagą: objektų (R. P. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo, R. P. pateiktų vaizdo kamerų įrašų) apžiūros protokolus, R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, policijos pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus (tarp jų ir dėl T. S. mobiliojo telefono išklotinių analizės) ir kitus rašytinius įrodymus. Įvertinęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atskirų įrodymų vertinimo, dėl bylai reikšmingų faktų tikrumo ir T. S. kaltės už transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviam. Teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. S. išteisinimo yra nepagrįstos ir kokius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas.

14. Nuteistojo T. S. gynėjos kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais ir nepatikimais liudytojo R. P. parodymais, nepagrįsti. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ir įvertino minėto liudytojo parodymų, duotų viso baudžiamojo proceso metu, turinį ir nuoseklumą, lygino juos kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, kad šie parodymai buvo nuoseklūs ir aiškūs viso proceso metu. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, liudytojas R. P. nuo pat pradžių nuosekliai parodė aiškiai matęs, kaip automobilis atsitrenkia į bortelį, patvirtino, kad automobilį stebėjo visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnams ir kad iš automobilio joks asmuo nebuvo išlipęs. Apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl liudytojo R. P. parodymų patikimumo ir pagrįstai jais rėmėsi, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, teismas nuteistojo kaltę grindė ne tik liudytojo R. P. parodymais, kurie buvo pagrindinis įrodymų šaltinis, bet ir objektų (R. P. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo, R. P. pateiktų vaizdo kamerų įrašų) apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais (tarp jų ir dėl T. S. mobiliojo telefono išklotinių analizės) bei kitais įrodymais, kurie išsamiai aptarti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir kurių visuma patvirtina, kad automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo būtent T. S..

15. Nuteistojo T. S. gynėjos kasaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas nuteistojo gynybinę versiją. Tačiau, priešingai nei nurodo kasatorė, šis teismas tyrė ir analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kodėl nesivadovaujama nuteistojo T. S. ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinančiais liudytojų A. J., S. I. parodymais (jie nenuoseklūs, prieštaringi, visi šie asmenys yra susiję artimais ryšiais), paneigiant nuteistojo versiją, kad jis byloje nagrinėjamu metu transporto priemonės nevairavo. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo ir gynybos akcentuota aplinkybė (kuri pakartojama ir kasaciniame skunde), jog automobilyje nebuvo rastas užvedimo raktelis, nepaneigia T. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, T. S. asmens krata nebuvo atlikta, o jis iki atvykstant policijos pareigūnams turėjo pakankamai laiko automobilio raktelį paslėpti. Taigi, vien tai, kad, kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo remdamasis padarė kitokias išvadas apie faktines bylos aplinkybes, nereiškia, kad teismas, vertindamas įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 44 straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis tinkamai motyvuotas, yra neprieštaringas ir išsamus, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo rezultatu.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. S. kaltumas dėl transporto priemonės vairavimo, būnant neblaiviam, yra pagrįstas leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė kasatorės nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą.

Teisėjos                                                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė