2K-40-511/2026

Baudžiamoji byla Nr. 2K-40-511/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20810-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.6.2.2; 2.1.7.5; 2.8.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 19 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. ir jos gynėjo advokato Šarūno Rameikio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutarties. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžiu S. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šias bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, S. K. paskirta galutinė subendrinta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudos bausmė, nustatant vienerių metų terminą, per kurį ji turi būti savanoriškai sumokėta. Šiuo nuosprendžiu civilinės ieškovės ŽŪB „Sparnai“ 114 398,90 Eur civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios S. K. ŽŪB „Sparnai“ priteista 46 159,43 Eur turtinei žalai atlyginti. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendis pakeistas: S. K. nustatytas paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudos savanoriško sumokėjimo terminas padidintas iki dvejų metų, šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; iš nuteistosios S. K. civilinei ieškovei ŽŪB „Sparnai“ priteista suma turtinei žalai atlyginti padidinta iki 114 048,90 Eur; kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, S. K. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad ji nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 21 d. pagal 2002 m. spalio 7 d. darbo sutartį dirbdama ŽŪB „Sparnai“ vyriausiąja finansininke, pasinaudodama jai pagal pareigas bendrovės suteiktais įgaliojimais valdyti įmonės finansus, veikdama bendra tyčia, prieš bendrovės interesus, savo žinioje turėdama elektroninės bankininkystės valdymo bei banko atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, tvarkydama buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“, kurioje sudaromi atlyginimų žiniaraščiai, bendrovės patalpose pasisavino jai pareigų pagrindu patikėtą labai didelės vertės svetimą, priklausantį ŽŪB „Sparnai“, turtą – 114 048,90 Eur:

1.1. S. K., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 16 d. buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ įrašydama žinomai melagingus duomenis apie priskaičiuotus ir išmokėtus atlyginimus grynaisiais pinigais, suformuodama ir atspausdindama atlyginimo mokėjimo žiniaraščius 29 darbuotojams, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pasirašius darbuotojų vardu apie gautą darbo užmokestį, nepagrįstai įtraukdama į kasos išlaidas neįvykusias ūkines operacijas iš kasos pasisavino ŽŪB „Sparnai“ priklausantį turtą – 53 769,47 Eur grynųjų pinigų;

1.2. be to, ji laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 27 d., buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ įrašydama žinomai melagingus duomenis apie sau priskaičiuotą atlyginimą, suformuodama, atspausdindama ir pasirašydama savo atlyginimo mokėjimo žiniaraščius bei išmokėdama sau grynaisiais pinigais didesnį atlyginimą, iš kasos pasisavino ŽŪB „Sparnai“ priklausantį turtą – 15 520,52 Eur;

1.3. be to, ji, tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d., į elektroniniais kanalais siunčiamus mokėjimo pavedimus įrašydama žinomai melagingas žinias apie mokėjimo paskirtis, iš ŽŪB „Sparnai“ sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, ir sąskaitos, esančios banke „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, pervesdama į savo asmenines sąskaitas, esančias banke „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje bei AB „Swedbank“ banke, pasisavino ŽŪB „Sparnai“ priklausantį turtą – 30 638,91 Eur;

1.4. taip pat ji, tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., disponuodama AB „Swedbank“ ŽŪB „Sparnai“ išduota banko kortele, iš bendrovės sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, bankomate išimdama pinigus, jų neužfiksuodama bendrovės kasos knygoje ir neįnešdama į kasą, neteisėtai pasisavino ŽŪB „Sparnai“ turtą – 14 120 Eur grynųjų pinigų.

2.   Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, S. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 21 d. pagal 2002 m. spalio 7 d. darbo sutartį dirbdama ŽŪB „Sparnai“ vyriausiąja finansininke ir vykdydama kasininko pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 21 d. bendrovės patalpose, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius ir numatydama, kad, bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuojant tikrovės neatitinkančius duomenis bei nefiksuojant dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nebus galima iš dalies nustatyti ŽŪB „Sparnai“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą ŽŪB „Sparnai“ buhalterinę apskaitą:

2.1. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 21 d. buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ suformavusi ir atspausdinusi 29 darbuotojams atlyginimo mokėjimo žiniaraščius, į juos įrašė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie priskaičiuotus ir išmokėtus grynuosius pinigus, pasirašant tyrimo metu nenustatytiems asmenims darbuotojų vardu apie gautą darbo užmokestį, nepagrįstai įtraukė į kasos išlaidas neįvykusias ūkines operacijas;

2.2. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 21 d. buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ suformavusi ir atspausdinusi savo vardu atlyginimo mokėjimo žiniaraščius, į juos įrašė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie priskaičiuotus ir išmokėtus grynuosius pinigus ir, juos pasirašiusi, nepagrįstai įtraukė į kasos išlaidas neįvykusias ūkines operacijas, taip padarydama ŽŪB „Sparnai“ 15 520,52 Eur nuostolį;

2.3. įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėjimo paskirtį – „avansas“, „darbo užmokesčio avansas“, „darbo užmokestis“ į mokėjimo pavedimus, kurių pagrindu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 26 d. iš ŽŪB „Sparnai“ sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, ir sąskaitos, esančios banke „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, į savo vardu atidarytą asmeninę sąskaitą, esančią banke „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, bei asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, nepagrįstai iš viso pervedė 30 638,91 Eur;

2.4. įrašė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie mokėjimo paskirtį – „avansas“, „darbo užmokestis“ į mokėjimo pavedimus, kurių pagrindu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. iš ŽŪB „Sparnai“ sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, ir sąskaitos, esančios banke „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, į I. K. asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, nepagrįstai iš viso pervedė 1063,20 Eur;

2.5. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 21 d. iš ŽŪB „Sparnai“ sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, bankomato paėmusi grynuosius pinigus, iš viso 14 120 Eur neįnešė į bendrovės kasą, nesurašė kasos pajamų orderių ir į kasos knygos pajamas neįtraukė 14 120 Eur bei nepateikė apskaitos dokumentų apie šių pinigų panaudojimą, taip ŽŪB „Sparnai“ padarė 14 120 Eur nuostolį. Iš banko sąskaitos paimtų 14 120 Eur nefiksavo bendrovės kasos pajamose ir kasos apskaitos registre, bet 7580 Eur padidino sąskaitoje Nr. 278 apskaitomus perkėlimus, 1100 Eur padidino palūkanų sąnaudas, 1010 Eur padidino kitų mokesčių sąnaudas, 570 Eur padidino banko paslaugų sąnaudas ir 1420 (930 + 490) Eur sumažino bendrovės įsipareigojimus antstoliams bei 2440 Eur sumažino mokėtiną PVM Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2018 m. apskaitos registre „Nr. 4460 Mokėtinas darbo užmokestis“ nepagrįstai 13 160,46 Eur padidino darbo užmokestį atostogų kaupiniais ir per banko sąskaitas į darbuotojų asmenines sąskaitas 6908,77 Eur realiai pervestas atlyginimas buvo įtrauktas į sąskaitas sumažinant 22 30,90 Eur bendrovės įsipareigojimus bankui, VMI (599,40 Eur), antstoliams (610,97 Eur) bei perkeliant į sąskaitą Nr. 278 „perkėlimai“ 1100 Eur ir 2367,50 Eur į įsipareigojimus, apskaitomus „sąskaitoje Nr. 4465 atostogų kaupiniai“. 2019 m. apskaitos registre „Nr. 4460 Mokėtinas darbo užmokestis“ nepagrįstai padidintas 24 545,93 Eur, sumažino sąskaitoje Nr. 4484 fiksuojamą „Mokėtiną pridėtinės vertės mokestį“ ir per banko sąskaitas į darbuotojų asmenines sąskaitas pervestas 9320,36 Eur atlyginimas buvo įtrauktas į sąskaitas, sumažinant mokėtinus į biudžetą mokesčius: 3800 Eur (1450 Eur (GPM) + 2050 Eur (PVM) + 300 Eur (gamtos išteklių mokesčiai)), 1380 Eur mokėtinas sumas antstoliams, padidinant 2619,10 Eur (1120 + 1499,10) veiklos sąnaudas (720 + 1499,10) bei perkeliant 693,18 Eur į sąskaitą „Nr. 4465 atostogų kaupiniai“ ir 828,08 Eur perkeliant į sąskaitą „Nr. 278 Perkėlimai“. 2020 m. darbuotojams išmokėtu 8437,41 Eur darbo užmokesčiu nebuvo sumažinti bendrovės įsipareigojimai darbuotojams, o sumažinti 738,56 Eur mokėtinų mokesčių, 696,09 Eur mokėtinų išskaitymų pagal vykdomuosius raštus dydžiai, 1013,33 Eur padidintos veiklos sąnaudos. Be to, iš pateiktų apskaitos registrų negalima nustatyti, į kokias buhalterines sąskaitas buvo įtrauktas 5873,27 Eur darbuotojams iš banko sąskaitų išmokėtas darbo užmokestis, nes apskaitos registre tomis dienomis nėra fiksuotos 5873,27 Eur sumos išlaidos.

2.6. Taip S. K. iškraipė turto struktūrą ir įsipareigojimus ir dėl to iš dalies negalima nustatyti 2018–2020 m. ŽŪB „Sparnai“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

3.   Be to, S. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji iššvaistė ŽŪB „Sparnai“ lėšas: laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., į elektroniniais kanalais siunčiamus mokėjimo pavedimus įrašydama žinomai melagingas žinias apie mokėjimo paskirtis, iš ŽŪB „Sparnai“ sąskaitos, esančios banke „AS Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, be teisėto pagrindo pervesdama į I. K. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, 2018 m. balandžio 9 d. pavedimu 518,30 Eur, o 2018 m. gegužės 11 d. pavedimu – 544,90 Eur, iššvaistė ŽŪB „Sparnai“ priklausantį turtą – 1063,20 Eur. Tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

4.   Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo apeliacinius skundus išnagrinėjęs S. K. baudžiamąją bylą, nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus: neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, todėl padarė neteisingas, įrodymais nepagrįstas išvadas. Tai turėjo esminę reikšmę teismo išvadoms dėl nuteistosios veiksmų, atsakomybės apimties.

4.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai prieštaraujančiu pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimą pašalinti iš kaltinimo S. K. inkriminuotas faktines aplinkybes dėl 14 120 Eur pasisavinimo, išgryninant ŽUB „Sparnai“ priklausančias lėšas iš „Swedbank“ banko bankomato, bei 54 119,47 Eur pasisavinimo, buhalterinėje apskaitoje parodant kaip darbuotojams didesnio atlyginimo išmokėjimą. Teisėjų kolegija liudytojos R. M. parodymų pagrindu taip pat nustatė, kad S. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pasirašius darbuotojų vardu dėl gauto darbo užmokesčio, nepagrįstai įtraukdama į kasos išlaidas neįvykusias ūkines operacijas, melagingai nurodydama, kad juos išmokėjo R. M., pasisavino ne 5782,93 Eur, kaip nurodyta pateiktame kaltinime, tačiau 5432,93 Eur, dėl to inkriminuojama pinigų suma buvo sumažinta iki 53 769,47 Eur.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šios teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms ir pripažino įrodytomis pirmosios instancijos teismo iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas aplinkybes, kad S. K. savo veiksmais pasisavino ŽŪB „Sparnai“ 14 120 Eur, išgryninant ŽUB „Sparnai“ priklausančias lėšas iš „Swedbank“ banko bankomato, bei 53 769,47 Eur, buhalterinėje apskaitoje atvaizduojant kaip darbuotojams didesnio atlyginimo išmokėjimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai iš nuteistosios S. K. civilinei ieškovei ŽŪB „Sparnai“ priteistą sumą turtinei žalai atlyginti padidino iki 114 048,90 Eur (46 159,43 Eur + 53 769,47 Eur + 14 120 Eur).

4.3. Be to, nagrinėdamas nuteistosios S. K. apeliacinį skundą, teismas nustatė, jog nuteistoji niekur nedirba, jai nustatytas 70 proc. nedarbingumas, ir, įvertinęs nuteistosios pajamas, nusprendė, kad apygardos teismo nustatytas vienerių metų terminas nėra pakankamas nuteistajai paskirtai baudai sumokėti. Dėl šių aplinkybių, be kita ko, suteikiant galimybę savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, nuteistajai S. K. buvo nustatytas ilgesnis terminas savanoriškam baudos sumokėjimui – dveji metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.   Kasaciniu skundu nuteistoji S. K. ir jos gynėjas advokatas Š. Rameikis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimu: S. K. paskirtos galutinės subendrintos baudos bausmės savanoriško sumokėjimo terminą nustatyti dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kasatoriai skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas S. K. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 3 dalį dėl 68 239,47 Eur pasisavinimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. S. K. neturėjo teisiškai apibrėžtų įgaliojimų, kurių pagrindu būtų jai patikėtas bendrovės turtas ar lėšos kasoje, ir ji nėra tinkamas subjektas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos duomenų. Šio teismo išvados grindžiamos ne visapusišku ir objektyviu byloje surinktų duomenų pagrindu, o subjektyviu duomenų interpretavimu, pagrįstu prielaidomis. Taigi teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies ir 332 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus ir padidino iš S. K. priteistino civilinio ieškinio dydį iki 114 048,90 Eur. Priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nesurinkus neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog S. K. pasisavino 54 119,47 Eur grynųjų pinigų iš ŽŪB „Sparnai“ kasos bei iš bankomato išgrynino ir pasisavino 14 120 Eur grynųjų pinigų, S. K. inkriminuotos faktinės aplinkybės dėl 68 239,47 Eur pasisavinimo iš pateikto kaltinimo turi būti pašalintos kaip neįrodytos.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad už kasą ir atlyginimų išmokėjimą ŽŪB „Sparnai“ buvo atsakinga buhalterė – kasininkė J. P., ji išmokėdavo darbuotojams atlyginimus. Apklausti byloje darbuotojai patvirtino, kad tik retais atvejais atlyginimus išmokėdavo S. K., ji nebuvo paskirta būti atsakinga už bendrovės kasą, todėl, nesant tokio atskiro bendrovės direktoriaus įsakymo, bendrovės kasininke, atsakinga už kasos darbo organizavimą, už bendrovės patikėtas lėšas, buvo I. P.. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, palyginus liudytojų parodymus su kitais bylos įrodymais, nustatyta, jog atlyginimus grynaisiais pinigais ir avansus daugiausia mokėjo J. P., o ne S. K..

5.4. Kaltinimas S. K. pasisavinus ŽŪB „Sparnai“ lėšas – 54 119,47 Eur formuluojamas tuo pagrindu, kad ji yra pasirašiusi žiniaraščiuose kaip išmokėjusi darbuotojams pinigus, nors pinigų darbuotojai negavo, o parašai yra ne darbuotojų, kuriems buvo išmokėti pinigai, o kitų asmenų, tačiau, esant tai pačiai situacijai – atlyginimų žiniaraščiuose esant ŽŪB „Sparnai“ direktorės I. P. ir buhalterės – kasininkės J. P. parašams dėl lėšų išmokėjimo darbuotojams, kaltinimai dėl lėšų pasisavinimo joms nepateikiami.

5.5. Rašysenos tyrimai ikiteisminiame tyrime buvo atlikti gynybos prašymu, siekiant nustatyti, ar S. K. klastojo darbuotojų parašus žiniaraščiuose. Gautose specialistų išvadose nurodyta, kad atsakyti į klausimą, ar parašus, esančius ŽŪB „Sparnai“ atlyginimo žiniaraščio grafoje „Parašas“, pasirašė I. P., J. P., S. K., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nėra galimybės. Rašysenos specialistai nenustatė, kad parašus klastojo S. K.. Taip pat išvadose nurodyta, kad ištyrus parašus techninio klastojimo požymių neaptikta.

5.6. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, vadovaujasi duomenimis, kurių neįmanoma patikrinti: nutartyje remiamasi liudytojos A. B. parodymais, kad S. K. darbo vietoje buvo rastas lapas su įvairiausiais skirtingais parašais. Buvo panašu į bandymus pasirašyti su skirtingais tušinukais. Liudytojos nurodyto lapo su įvairiausiais skirtingais parašais baudžiamojoje byloje nėra ir jis nebuvo pateiktas rašysenos specialistams. Taip teismas esminiu įrodymu pripažino liudytojos A. B. parodymus, nors jų nepatvirtino nė vienas apklaustas liudytojas. Teismas neįvertino, kad A. B. parodymus galėjo duoti paprašyta ŽŪB „Sparnai“ savininko D. S., nes ji tvarko ŽŪB „Sparnai“ finansinę apskaitą.

5.7. Be to, nors rašysenos tyrimo specialistai ir konstatavo, kad atlyginimo žiniaraščių grafoje „Parašas“ pasirašė ne asmenys, kuriems buvo išmokėtas atlyginimas, tačiau apklausta liudytoja R. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad parašai atlyginimo žiniaraščiuose yra jos ir dalį lėšų – 350 Eur ji gavo. Šią sumą apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino, nors specialistės išvadoje nurodyta, kad šios lėšos galėjo būti pasisavintos ir darbuotoja jų negavo. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad 29 darbuotojų apklausos yra nenuoširdžios, neobjektyvios ir jomis teismas negali vadovautis.

5.8. Baudžiamojoje byloje esančių liudytojų apklausos, kurias ikiteisminiame tyrime atliko du tyrėjai, parodo, kad jos buvo atliktos pažeidžiant BPK nuostatas, reglamentuojančias liudytojo apklausas. Jos yra neobjektyvios, iš anksto prieš atvykstant liudytojui surašytos ir vėliau duotos pasirašyti.

5.9. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad dalis iš apklaustų darbuotojų pirmosios instancijos teisme patvirtino S. K. duotus parodymus apie gautas lėšas vokelyje nedidelėmis sumomis. Pinigus išmokėdavo I. P.. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00023-24 dėl ŽŪB „Sparnai“ pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jis buvo atnaujintas. Šios aplinkybės patvirtina, kad civilinė ieškovė ŽŪB „Sparnai“ nėra sąžininga S. K. atžvilgiu, siekdama ją apkaltinti 68 239,47 Eur pasisavinimu. Šios sumos, kad ji būtų pasisavinta, civilinė ieškovė pareiškime nebuvo nurodžiusi, ji atsirado tik po specialistės atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo, jokių įrodymų, kad iš bendrovės buvo pasisavinta 68 239,47 Eur, civilinė ieškovė nepateikė.

5.10. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. K. dėl per mažo atlyginimo galėjo pasisavinti visą kaltinime nurodytą 114 048,90 Eur sumą, yra nepagrįsta, neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas išvadas dėl S. K. buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ atlyginimų mokėjimų žiniaraščių suformavimo ir atspausdinimo daro baudžiamojoje byloje nesančių duomenų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad baudžiamojoje byloje yra tik 14 (iš 106) „Rivilės“ programos atlyginimų žiniaraščių duomenys (29 darbuotojams) apie jų sukūrimo, koregavimo, atspausdinimo datą, laiką, o kitų duomenų apie atlyginimų žiniaraščių sukūrimo, koregavimo, atspausdinimo datas ir laiką nėra. Visuose atspausdintuose iš buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ atlyginimų žiniaraščiuose yra tik metai ir mėnuo, o dienos, tikslaus sukūrimo, koregavimo laiko nėra. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad dalis iš keturiolikos atlyginimų žiniaraščių sukurti, suformuoti ir atspausdinti tuo metu, kai S. K. sirgo ir nebuvo darbe, todėl negalėjo išmokėti atlyginimų darbuotojams. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad S. K. nesijungė prie „Rivilė“ programos nuotoliniu būdu, o atlyginimų žiniaraščius taip pat galėjo sukurti, suformuoti ir atspausdinti ŽŪB „Sparnai“ direktorė I. P. ir J. P. bei išmokėti darbuotojams atlyginimus.

5.11. Byloje ištirtos aplinkybės rodo tai, jog reali atlyginimų skaičiavimo ir atlyginimų mokėjimo situacija neatsispindėjo bendrovės dokumentuose, tai pripažino S. K., tačiau vien tik remiantis nustatytu faktu dėl atlyginimų mokėjimo žiniaraščių 29 darbuotojams nepagrįsto įtraukimo į kasos išlaidas nėra pagrindo neabejotinai teigti, jog S. K. iš kasos pasisavino ŽŪB „Sparnai“ priklausantį turtą. Specialisto išvada dėl lėšų pasisavinimo nepatvirtina S. K. kaltės pasisavinant lėšas. Visetas baudžiamosios bylos įrodymų rodo tai, kad tyrimas buvo atliekamas tik dėl atlyginimų apskaičiavimo, išmokėjimo tvarkos, o ne lėšų pasisavinimo.

5.12. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. K. išgrynino bankomate 14 120 Eur ir juos pasisavino, taip pat nepagrįsta. S. K. bankomate išgryninta lėšų suma inkriminuota vien tuo pagrindu, kad jos vardu buvo išduota banko kortelė, o kitų duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Nėra liudytojų, filmuotos medžiagos, kurie patvirtintų, kad S. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo prie bankomato, išgrynino 14 120 Eur ir jų neįnešė į kasą, pinigus pasisavino. Byloje netirtos aplinkybės, ar S. K. galėjo būti kaltinime nurodytu laikotarpiu prie bankomato. Pirmosios instancijos teismas visumos duomenų pagrindu konstatavo, kad priėjimas prie seifo ir kortelės buvo laisvas, teigti, kad vienintelė S. K. galėjo naudotis jai išduota banko kortele, yra nepagrįsta.

5.13. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad S. K. nedarbingumo pažymėjimai bei įsakymai apie kasmetines atostogas nurodo, kad ji buvo nedarbinga, kai buvo išgryninti pinigai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2018 m. balandžio 9 d. R. P. ir S. K. bendrovėje nedirbo (R. P. atostogavo, S. K. sirgo), tačiau tą dieną pinigai iš bendrovės kasos buvo išgryninti. Taip pat pinigai buvo išgryninti ir 2020 m. rugsėjo 2 d., kai S. K. sirgo. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad S. K. galėjo lėšas pasisavinti, kai sirgo, yra neteisingi, pagrįsti prielaidomis.

5.14. Be to, ŽŪB „Sparnai“ direktorė I. P. nebuvo nustačiusi ir patvirtinusi tvarkos, kas turi bendrovėje įnešti pinigus į sąskaitą banke naudojantis banko kortele ar juos išgryninti. S. K. nebuvo įsakymu paskirta būti atsakinga už kasą ir jos darbo organizavimą, jai nebuvo patikėtos bendrovės lėšos kasoje. Nesant tokio įsakymo, bendrovėje už kasą ir jos darbo organizavimą yra atsakingas bendrovės direktorius ir jis yra materialiai atsakingas už lėšas kasoje, jų išlaidavimą ir užpajamavimą ar įnešimą grynųjų pinigų iš kasos į banko sąskaitą. Nagrinėjamu atveju I. P., kaip bendrovės vadovė, išėjus iš darbo kasininkei J. P., nepaskyrusi kasininko, buvo atsakinga už lėšas kasoje.

5.15. Nors S. K. pagal darbo sutartis buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ji pagal einamas pareigas neturėjo teisiškai apibrėžtų įgaliojimų (sutarčių, pavedimų, įsakymų), kurių pagrindu (išskyrus daromus pavedimus banke elektroninio ryšio priemonėmis) jai būtų patikėtas ŽŪB „Sparnai“ turtas ar lėšos kasoje, ir ji nėra subjektas baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad 68 239,47 Eur S. K. pavertė savo turtu.

6.   Civilinės ieškovės ŽŪB „Sparnai“ atstovas direktorius D. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Civilinės ieškovės atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, nepadarė esminių procesinių ar materialiosios teisės pažeidimų, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą.

6.2. Kasaciniame skunde pateikti motyvai dėl 14 120 Eur pasisavinimo neįrodytumo yra selektyvūs. Nuteistoji, dirbdama bendrovės vyr. buhaltere, pagal savo pareigas privalėjo kontroliuoti ir užtikrinti bendrovės banko sąskaitose esančių lėšų panaudojimo teisėtumą. S. K. žinojo ir suprato, kokios banko operacijos yra atliekamos su bendrovės lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje. Gaudama banko išrašus iš banko, ji matė ir suprato, kad iš bendrovės sąskaitos bankomate yra gryninami pinigai. Byloje apklausti liudytojai I. P., J. P., D. S., R. P. paliudijo, jog S. K. niekada nėra jiems sakiusi, kad kažkas be jos žinios iš bendrovės sąskaitos būtų paėmęs grynuosius pinigus iš bankomato. S. K. apie pinigų gryninimą ne tik neinformavo bendrovės vadovo ir akcininko, bet ir pati, tvarkydama kasą, registrus, sąmoningai šias operacijas slėpė, apskaitoje tai maskuodama kitomis operacijomis, taip siekdama paslėpti savo nusikalstamas veikas. Teismas, byloje apklausęs liudytojus, nustatė, jog visas banko operacijas ir visas pinigines operacijas banko teikiamomis priemonėmis bendrovėje vykdė išimtinai S. K..

6.3. Byloje taip pat nustatyta, kad AB „Swedbank“ ŽŪB „Sparnai“ išduota banko kortele, su kuria bankomate buvo išgryninti ir pasisavinti 14 120 Eur, buvo S. K. dispozicijoje. Nors ŽŪB „Sparnai“ vadovės I. P. vardu taip pat buvo išduota analogiška banko kortelė banke „Luminor“, tačiau šia kortele lėšos bankomate niekada nebuvo grynintos. S. K. negalėjo paaiškinti, kas ir kaip be jos valios galėjo bankomate išgryninti pinigus kortele, kuria ji disponavo. Pinigų gryninimas buvo atliekamas net po darbo valandų ar I. ir R. P. atostogų, jų nedarbingumo ar teisėto nebuvimo darbo vietoje metu. S. K. vienintelė bendrovėje pildė ir tvarkė kasos apskaitos registrus, vienintelė gaudavo banko išrašus ir realiai matė ir suprato pinigų gryninimo operacijas. Taip pat S. K. vienintelė turėjo galimybę ir interesą nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus ir paimtus bankomate grynuosius pinigus fiksuoti kasos apskaitos registruose.

6.4. S. K. be jokio pagrindo daro prielaidą, kad pinigus galėjo gryninti R. P. ar I. P.. Šios aplinkybės buvo tirtos, tačiau nepasitvirtino, o pinigų gryninimo datų analizė rodo, kad S. K. pinigus grynino dažniausiai būtent tada, kai I. P. ar R. P. nebuvo darbe. Teismas nustatė, jog net 5 kartus pinigai buvo išgryninti paskutinę dieną prieš prasidedant S. K. atostogoms. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtomis dienomis S. K. būtų kam nors perdavusi jos dispozicijoje esamą banko kortelę. Banko pateikta pinigų gryninimo per bankomatą ataskaita liudija, jog pinigai buvo gryninami ir po darbo valandų, kai banko kortele disponavo išimtinai S. K..

6.5. Pagal savo pareigas S. K. kontroliavo kasos operacijas, tvarkė banko operacijų apskaitą, grynųjų pinigų registrus, kontroliavo kasos darbą, gaudavo banko informaciją apie grynųjų pinigų operacijas ir ja disponavo. Pinigų gryninimas tęsėsi ne vienerius metus, S. K. matė ir suprato savo nusikalstamų veikų turinį ir būdama bendrovėje vienintelė, kuri tvarko kasos registrus, šių pinigų gryninimo operacijų neatvaizdavo jokiuose bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Priešingai, šias operacijas ji profesionaliai slėpė, maskuodama kitomis finansinėmis operacijomis. Tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, specialistės N. Šiliūnienės, liudytojos A. B. apklausos.

6.6. Epizode dėl 54 119,47 Eur pasisavinimo teisme buvo apklausti visi 29 bendrovės darbuotojai, šie patvirtino, jog jiems parodytuose S. K. suformuotuose žiniaraščiuose nurodytų sumų iš S. K. jie negavo, žiniaraščiuose nepasirašė. Visi liudytojai patvirtino, jog žinojo ir suprato, kiek turėdavo gauti darbo užmokesčio, ir nebuvo tokių atvejų, kad jie būtų gavę dvigubai daugiau ar jų darbo užmokesčio išmokėjimas būtų dubliuojamas. S. K. patvirtino, jog buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ modulyje ji suformavo darbuotojų atlyginimo mokėjimo žiniaraščius ir byloje įvardytiems 29 bendrovės darbuotojams žiniaraštyje nurodytas sumas visiškai išmokėjo, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jos neva darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais dubliuojasi su tiems patiems darbuotojams darbo užmokesčio pavedimu į sąskaitą; kodėl visiems darbuotojams darbo užmokesčio išmokėjimas grynaisiais nėra patvirtintas darbuotojų parašais, kodėl visi darbuotojai neigia kada nors gavę dvigubą darbo užmokestį.

6.7. Byloje liudytojų A. B., I. P., taip pat ir kitų liudytojų – darbuotojų dėl neva jiems išmokėto darbo užmokesčio parodymų bei specialistų išvadų pagrindu neginčytinai nustatyta ir tai patvirtina pati S. K., kad darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą, žiniaraščių suformavimą, šių operacijų įforminimą bendrovėje tvarkė tik S. K.. S. K. jos neva 29 darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį (54 119,47 Eur) grynaisiais maskavo savo tvarkomoje bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Kaip nurodė specialistė, šios lėšos nebuvo rodomos kaip darbo užmokestis, o buvo nurašomos sumažinant mokėtų mokesčių sumas, padidinant veiklos sąnaudas ir pan., t. y. analogiškai kaip ir teismo pripažintais įrodytais dvigubo atlyginimo išmokėjimo pačiai S. K. atvejais, kuriuos visiškai pripažįsta kasatorė. Minėtas išmokas buhalterinėje apskaitoje kaip veiklos sąnaudas, sumokėtus mokesčius ir pan. galėjo paslėpti tik pati S. K., kuri vienintelė bendrovėje tvarkė šią apskaitą.

6.8. Kasatorių skunde minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00023-24 dar 2025 m. rugsėjo mėnesį buvo nutrauktas. Kasatoriaus skunde keliamos prielaidos apie daugiau nei 30 bendrovės darbuotojų melagingus parodymus, neprisipažįstant gavus dvigubus atlyginimus, yra niekuo neparemtos ir nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo objektas. Analogiškos išvados darytinos ir dėl skunde nurodomų kaltinimų bendrovės darbuotojams J. P., I. P., R. P.. Visi kasaciniame skunde nurodyti teiginiai buvo tikrinami ikiteisminio bei teisminio tyrimo metu, tačiau nė vienas nepasitvirtino. Be to, ŽŪB „Sparnai“ savo iniciatyva atrankos būdu patikrino S. K. atliktus 2015–2018 metų buhalterinės apskaitos veiksmus ir rado analogiškų galimai nusikalstamų veikų.

7.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Žukauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatoriai, nustatė, kad S. K. yra tinkamas subjektas, kuris atsako pagal BK 183 straipsnį. Nutarties 13 punkte išsamiai nurodytos jos pareigos ir jai suteikti įgaliojimai, tai teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad ji yra tinkamas subjektas, kuriam galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.

7.2. Skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizuoti įrodymai apie ŽŪB „Sparnai“ neįvykusius darbo užmokesčio išmokėjimus 29 darbuotojams 2018–2020 m., kur kaip atlyginimus išmokėjęs asmuo yra nurodyta S. K., ir vadovaujantis neginčytinais įrodymais padaryta išvada, kad būtent S. K. padarė jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visas S. K. ir jos gynėjo keltas versijas ir jas atmetė kaip nepagrįstas.

7.3. Kasatoriai, 2025 m. spalio 17 d. paduodami kasacinį skundą, nepaminėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00023-24 pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį dėl ŽŪB „Sparnai“ 2025 m. rugsėjo 18 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Taigi argumentas dėl nenoro ištirti ŽŪB „Sparnai“ veiklą yra nepagrįstas.

7.4. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išanalizuotos aplinkybės apie S. K. veiksmus išgryninant lėšas iš bankomatų, remiantis įrodymais paneigtos versijos apie jos negalėjimą išgryninti lėšas iš bankomatų, taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad tik S. K. turėjo realią galimybę nereaguoti į susidariusį grynųjų pinigų trūkumą kasoje, išimtus grynuosius pinigus iš bankomatų fiksuoti ne apskaitos registruose.

7.5. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, į esminius skundų argumentus atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320, 324 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nepažeidė. Esminių BPK pažeidimų, kurie nurodomi kasaciniame skunde, nepadaryta.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.   Nuteistosios S. K. ir jos gynėjo advokato Š. Rameikio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9.   Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).

10. Kaip matyti iš nuteistosios ir jos gynėjo kasacinio skundo turinio, skunde, be kita ko, yra nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, t. y. nesutinkama su atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, siūloma byloje esančius įrodymus įvertinti kitaip, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, ir šiuo pagrindu padaryti kitokias išvadas. Taigi dalis skundo argumentų, siejamų su BPK pažeidimais, yra bendro pobūdžio kritika dėl bylos duomenų vertinimo, o ne teisiniai argumentai, grindžiantys apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl kasacinio skundo argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

11. Be to, kasatorių teiginiai, susiję su ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų pažeidimais, yra ne tik prielaidų pobūdžio, bet ir nebuvo skųsti apeliaciniu skundu ar nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl ši skundo dalis kasacine tvarka nenagrinėtina.

Dėl BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies ir 332 straipsnio 7 dalies pažeidimų

12. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, inkriminuodamas S. K. ŽŪB „Sparnai“ iš bankomato išgrynintų 14 120 Eur bei 53 769,47 Eur, buhalterinėje apskaitoje parodytų kaip darbuotojams didesnio atlyginimo išmokėjimas, pasisavinimą, pažeidė BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies ir 332 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

13. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, t. y. ne tik kasatorių skunde akcentuojamus liudytojos A. B. parodymus ar specialistų išvadas, bet ir liudytojų bei pačios nuteistosios S. K. parodymus, specialistės N. Šiliūnienės paaiškinimus, rašytinius įrodymus.

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, į kasos išlaidas nepagrįstai buvo įtraukti fiktyvūs darbo užmokesčio išmokėjimai 29 darbuotojams – iš viso 53 769,47 Eur. Tai nustatyta iš liudytojų (bendrovės darbuotojų) parodymų, kad jie žiniaraščiuose nurodytų sumų negavo, juose nepasirašė. Kad žiniaraščiuose yra ne jų parašai, patvirtino ir specialisto išvados. Nustatyta, kad šiuos žiniaraščius rengė S. K.. Tiriamu laikotarpiu apskaitos modulyje prisijungimai buvo atliekami tik jos vardu. Be to, buvo nustatytas atvejis, kai S. K., dubliuodama išmoką, daromą pavedimu, buvo pasisavinusi darbuotojai tariamai išmokėtą atlyginimą, o išaiškėjus šiam faktui, pinigus grąžino. Paaiškėjus šiam atvejui, buvo tikrinama visų metų bendrovės kasa, bankų išrašai ir nustatyta, kad 29 darbuotojams analogišku būdu atlyginimų išmokėjimai banko pavedimais buvo dubliuojami tariamais išmokėjimais per kasą grynaisiais pinigais, kurie buvo pasisavinami. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuos pinigus pasisavino būtent nuteistoji S. K., yra pagrįsta įrodymų, kurie sudaro loginę grandinę, visetu.

15. Kad S. K. pasisavino 14 120 Eur, kuriuos išgrynino bankomate, apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrindė byloje išsamiai ištirtų įrodymų visetu: specialisto išvada, specialistės N. Šiliūnienės paaiškinimais, liudytojų A. B., I. P., R. P., J. P., R. D. ir kitų bendrovės darbuotojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nutartyje pateikdamas motyvuotas jų įvertinimo išvadas (nutarties 60–71 punktai). Teismas nustatė, kad banko kortelė, kurią panaudojus pasisavinta minėta pinigų suma, buvo nuteistosios S. K. žinioje. Nustatyta ir tai, kad šios pasisavintos grynųjų pinigų sumos bendrovės buhalterinėje apskaitoje S. K. buvo dengiamos – jos buvo fiksuojamos kaip „perkėlimai“, „palūkanų sąnaudos“ ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trumpus, t. y. minučių trukmės, tarp pinigų išnešimo ir išėmimo laiko tarpus pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino kaip nuteistąją teisinančius faktus. Įnešus pinigus į bendrovės banko sąskaitą, buhalterinėje apskaitoje pinigų įnešimai buvo fiksuojami, tačiau išėmimai fiksuojami nebuvo, o užmaskuojami S. K. vestoje buhalterinėje apskaitoje.

16. Apeliacinės instancijos teismas visus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o nustatytus tarpinius faktus susiejo į vientisą ir nuoseklią loginę grandinę, pateikė išsamius motyvus, kodėl vienus bylos įrodymus atmeta, o kitais remiasi darydamas bylai reikšmingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kokias įrodymų vertinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, teismas, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 7 dalies nuostatos, nurodė motyvus, kodėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir kodėl apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino kitaip.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-719/2022, 2K-83-719/2024, 2K-110-628/2024), o tokių nepašalintų abejonių nenustatyta.

Dėl BK 183 straipsnio 3 dalies taikymo

18. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas nuteisus S. K. už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą kasaciniame skunde grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, jog S. K. neturėjo teisiškai apibrėžtų įgaliojimų, kurių pagrindu jai būtų patikėtas bendrovės turtas ar lėšos kasoje, taigi, ji nėra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas.

19. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-1073/2019, 2K-254-895/2020, 2K-99-489/2023, 2K-91-891/2025 ir kt.).

20. Byloje nustatyta, kad S. K., dirbdama ŽŪB „Sparnai“ vyriausiąja buhaltere pagal 2002 m. spalio 7 d. darbo sutartį bei jos 2019 m. sausio 2 d. papildymą, buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų apskaitą nuo pirminių dokumentų apskaitymo iki visos finansinės atskaitomybės sudarymo, ilgalaikio turto apskaitos tvarkymą, eksploatacijos aktų, nusidėvėjimo suvestinių sudarymą, atsargų apskaitą, darbo užmokesčio apskaitą, personalo apskaitą, finansinių ataskaitų rengimą, pažymų rengimą, ataskaitų kontrolės institucijoms parengimą ir pristatymą, už buhalterijos darbo organizavimą ir kontrolę. Nuteistoji S. K. buvo atsakinga už visų darbuotojų atlyginimų apskaičiavimą, žiniaraščių atspausdinimą, atlikdavo banko pavedimus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, tvarkė grynųjų pinigų registrą, taip pat prižiūrėjo bendrovės kasos operacijas.

21. Įgaliojimai turtui kaltininkui gali būti suteikiami, be kita ko, ir specialių pavedimų pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-696/2016, 2K-56-696/2018). S. K. tiek dėl jos einamų pareigų, tiek žodiniu susitarimu su bendrovės vadovu buvo patikėta atlikti operacijas su bendrovės banko sąskaitose esančiomis lėšomis, jai buvo patikėtos ir tokias operacijas inicijuoti leidžiančios banko identifikavimo priemonės. Be to, nustatyta ir tai, kad S. K. pagal pavedimą įnešdavo grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą, priimdavo grynuosius pinigus iš darbuotojų ir kt. Taigi bendrovės turtas (turtinė teisė) jai buvo patikėtas ir ji laikytina tinkamu nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje, subjektu.

22. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios S. K. ir jos gynėjo advokato Šarūno Rameikio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                      Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas

Eligijus Gladutis