eA-654-415/2024

Administracinė byla Nr. eA-654-415/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00011-2023-3 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 27 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas E. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir Valdyba, atsakovas) 2022  m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-04984-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Sprendimas buvo priimtas dėl to, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.2. Sprendimas nepagrįstas duomenimis, kad pareiškėjas yra asmuo, linkęs kelti grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai. Atsakovas nepagrįstai išplėtė vertinamų duomenų apimtį, vertindamas padarytus administracinius nusižengimus už neteisingą laikotarpį, neanalizavo, ar konkretūs administraciniai nusižengimai leidžia teigti, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.3. Pareiškėjui ginklas reikalingas tobulinti šaudymo įgūdžius. Administraciniai nusižengimai padaryti labai seniai, daugiau nei prieš 10 metų, padaryti nusižengimai neturėjo pasekmių visuomenei, nuobaudas sumokėjo laiku. Šiuo metu pareiškėjas yra aktyvus Lietuvos Šaulių sąjungos narys.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Priimant Sprendimą buvo vertinami policijos registruose esami duomenys apie pareiškėją. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas už administracinius nusižengimus nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. baustas 17 kartų.

4.2. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Surinkti duomenys (nusikaltimai teisingumui, teisės pažeidimai būnant neblaiviam, viešajai tvarkai, pasipriešinimai teisėsaugos pareigūnams, nustatyto greičio viršijimai) sietini su pavojumi visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, akivaizdu, kad ne visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2023 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-53-1188/2023).

4.3.  Nors pareiškėjas akcentuoja, kad jis yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, metų kuopos šaulys, tačiau atsižvelgiant į policijos registruose fiksuotus duomenis nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu, kyla akivaizdžiai pagrįstų abejonių.

II.

5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

6.1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2022 m. gruodžio 5 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. 22-G-20-11740-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atlikus Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Aprašas) III skyriuje nustatytus patikrinimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu Sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

6.2. Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, jam skirta bauda, kuri sumokėta 2005 m. lapkričio 30 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. pareiškėjas 17 kartų baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų: 2002 m. rugsėjo 16 d. už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 2005 m. rugpjūčio 26 d. už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam; 2005 m. rugpjūčio 26 d., 2009 m. spalio 24 d. už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą; 2007 m. birželio 27 d. už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą; 2007 m. rugpjūčio 4 d., 2007 m. gruodžio 22 d., 2008 m. sausio 6 d. už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose; 2007 m. spalio 6 d. už vairuotojų, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės); 2009 m. spalio 24 d. už nedidelį chuliganizmą; 2015 m. gruodžio 28 d. už stovėjimą ant šaligatvio, ten kur tai daryti nėra leidžiančių kelio ženklų; 2016 m. gegužės 23 d. už vairuotojų, turinčių dvejų ir daugiau metų vairavimo stažą, nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą; 2016 m. gegužės 15 d. už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą; 2019 m. rugsėjo 6 d. už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą; 2020 m. birželio 24 d. už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama; 2021 m. lapkričio 20 d., 2021 m. lapkričio 26 d. už vairavimą transporto priemonės, kuri nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015). Pagal teismų praktiką kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018). Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

9. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo byloje nustatytus faktus vertinti kitaip, nei juos įvertino atsakovas. Pareiškėjo teiginiai, kad padaryti pažeidimai nėra sunkūs nei smerktini visuomenėje, laikytini subjektyviu jo vertinimu, prieštaraujančiu asmens, kuriam suteikiama teisė turėti šaunamąjį ginklą, atsakomybės standartui, keliančiam itin aukštus reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyti pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai yra pakankamas pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsižvelgus į pareiškėjo daromų teisėtvarkos pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, konstatuota, jog pareiškėjo veiksmai teisės ir moralės požiūriu nepriimtini, pareiškėjas akivaizdžiai yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, ir tai patvirtina jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teismas vertino, kad pareiškėjo nuolat daromi teisėtvarkos pažeidimai kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas daro ne tik labai daug teisės pažeidimų, bet jie yra ir nuolat pasikartojantys. Tai patvirtina išvadą, kad pareiškėjas visiškai nelinkęs keisti požiūrio į pažeidimus ir savo atsakomybę, jis toleruoja įstatymo nesilaikymą kaip jam priimtiną elgesį, už kurį tiesiog papildomai sumoka skiriamas baudas ir toliau pažeidinėja teisės aktus.

11. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios nagrinėjamų visuomeninių santykių kontekste sudarytų prielaidas vertinti, kad pareiškėjui pritaikyta priemonė būtų neproporcinga, o tuo pačiu ir akivaizdžiai neteisinga. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas pripažino, jog Sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamą administracinį aktą nėra teisinio pagrindo.

III.

14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą.

15. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

15.1. Pirmosios instancijos teismas vertino tik aplinkybes, charakterizuojančias pareiškėją neigiamai, ir nevertino kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su pareiškėjo visuomenine veikla, neatsižvelgė į argumentus dėl laiko tarpo, praėjusio nuo administracinių nusižengimų padarymo, nevertino padarytų nusižengimų pavojingumo ir pobūdžio, neatsižvelgė į tai, kad laikui bėgant pažeidimai nesikartojo. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kurių aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, t. y., kuriose asmenys buvo teisti.

15.2. Teismas paviršutiniškai nagrinėjo bylą, nesigilino į jos esmę, netinkamai pritaikė įstatymą.

15.3. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimu.

15.4. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra neišsamūs ir neteisingi, diskriminacinio pobūdžio, nėra konkrečiai nurodyta, už kuriuos administracinius nusižengimus pareiškėjui taikomi apribojimai turėti ginklą.

15.5. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka Įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, o Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje apskritai nėra tokio punkto, kurį taikė atsakovas (10 p.).

16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą patvirtinančių argumentų. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo taikomas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir nebuvo sprendžiama, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos. Atsakovas palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir mano, kad leidimo neišdavimas yra proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo,  apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

19. Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2146-492/2021; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

20. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Sprendime nurodyti teisės pažeidimai (žr., šios Nutarties 6.2 p.) buvo padaryti, už juos pareiškėjui taikyta baudžiamoji atsakomybė ir administracinės nuobaudos.

22. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2146-492/2021; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022), todėl vertinant atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nustatytina, ar atsakovo surinktų teisinių faktų visuma pagrindžia realią tikimybę, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

23. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas daro ne tik labai daug teisės pažeidimų, bet jie ir nuolat pasikartojantys. Tai liudija, kad pareiškėjas visiškai nelinkęs keisti požiūrio į pažeidimus, jis toleruoja įstatymo nesilaikymą kaip jam priimtiną elgesį, už kurį tiesiog papildomai sumoka skiriamas baudas ir toliau pažeidinėja teisės aktus. Todėl yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybė.

24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo teigiamas savybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo visuomenei naudinga veikla nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas nuolatos pažeidžia įstatymų reikalavimus, o būtent tai indikuoja į galimas grėsmes kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir leidžia konstatuoti, kad atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atitinka konstitucinį proporcingumo principą.

25.  Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias Taisykles (ABTĮ 56 str.), teisingai aiškino ir pritaikė Įstatymo17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio reikalavimų, todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios Nutarties 15.2 ir 15.4 punktuose.

26. Dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 15.3 ir 15.6 punktuose, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamu atsakovo Sprendimu nebuvo sprendžiama, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Atsakovo Sprendimo, ginčijamo šioje byloje, priėmimo metu galiojusi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies redakcija turi šios dalies 10 punktą. Jame įtvirtintas teisinis reguliavimas ne kartą išdėstytas šioje Nutartyje, jį tinkamai taikė tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas. Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentais, kad atsakovo jam taikyti ribojimai turi neterminuotų ribojimų požymių. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta teisės norma įpareigoja atlikti visų teisinių faktų, kurie lemia išvadą, ar asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, vertinimą. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklą būtų suteikiamas bet kada pasikeitus tų teisinių faktų vertinimui, todėl pripažinti atsakovo teisių varžymą neterminuotu nėra teisinių pagrindų.

27. Nurodytų argumentų pagrindu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys