eA-2628-662/2025

Administracinė byla Nr. eA-2628-662/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03512-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tigruva“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas Z. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 10 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti jam 2023 m. rugpjūčio 31 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760283091, pasibaigus leidimo galiojimo laikui (toliau – ir Sprendimas).

2.    Pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Tigruva“ (toliau – ir Bendrovė, ir Darbdavys), norėdamas legaliai pradėti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Darbdavys iš esmės sutiko spręsti pareiškėjo įdarbinimo klausimus ir pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20230505-081076 dėl pareiškėjo būsimo įdarbinimo. Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. 760283091 (toliau – ir Leidimas), kuris galiojo iki 2025 m. liepos 4 d. imtinai. Nuo 2023 m. lapkričio 30 d. pagal sudarytą darbo sutartį pareiškėjas pradėjo dirbti pas Darbdavį betonuotojo pareigose.

2.2. Siekdamas ir toliau gyventi ir dirbti Lietuvoje pas tą patį Darbdavį, pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, pateikdamas naują Darbdavio tarpininkavimo raštą Nr. 20250424-063888, tačiau 2025 m. birželio 10 d. atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą. Esmine tokio skundžiamo Sprendimo priėmimo priežastimi atsakovas nurodė faktą, kad Bendrovės, kurioje asmuo ketina ir toliau dirbti betonuotoju, vadovui Ž. G. skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nuo kurios įvykdymo dienos turi būti praėję ne mažiau kaip vieneri metai, ir nuobauda nėra įvykdyta. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Darbdavio direktoriui Ž. G. 2025 m. gegužės 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis nepranešė Migracijos departamentui apie visą eilę užsieniečių, kurie neatvyko pas Darbdavį pasirašyti darbo sutarties nustatytu laiku. Už minėtą nusižengimą Ž. G. buvo pasiūlyta sumokėti 70 Eur dydžio baudą pagal ANK 610 straipsnio reikalavimus. Protokolu baudą nurodyta sumokėti iki 2025 m. birželio 21 d. Ją Ž. G. apmokėjo 2025 m. birželio 10 d. Nuo 2025 m. birželio 16 d. Darbdavio direktoriumi yra paskirtas naujas asmuo – G. K.. Dėl šios priežasties atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui negali būti keičiamas Leidimas, nes Darbdavys nebetenkina Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, kas neleidžia pareiškėjui keisti Leidimo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

2.3. Migracijos departamentas neteisingai aiškina teisinį reguliavimą. Nagrinėdamas 2025 m. balandžio 24 d. pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas turėjo pareigą vertinti tik tas sąlygas, kurios lietė išimtinai pareiškėją ir Darbdavį (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. ir 44 str. 8 d. 2 p.).

2.4. Migracijos departamentas turėjo įsitikinti, kad būtent UAB „Tigruva“ yra nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, kaip juridinis asmuo, nes tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies nuostatos aiškinimas. UAB „Tigruva“ niekada nėra bausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Protokolas yra surašytas fiziniam asmeniui – Ž. G., taigi Protokolu nubausta ne UAB „Tigruva“, kaip pareiškėjo Darbdavys, o fizinis asmuo Ž. G., tuo metu ėjęs UAB „Tigruva“ direktoriaus pareigas.

2.5. ANK 542 straipsnio 2 dalis numato, kad už šioje normoje nustatytą administracinį nusižengimą yra baudžiami darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ir šios sąvokos nėra tapačios. Įstatymų leidėjas, ANK 542 straipsnio 2 dalyje nustatęs alternatyvias baustinų asmenų grupes, akivaizdžiai suteikė diskrecijos teisę pačiam atsakovui pasirinkti, kam konkrečiai iš sankcijoje numatytų asmenų yra skiriama administracinė nuobauda. Protokolu pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį yra nubaustas ne Darbdavys, kaip juridinis asmuo, o konkretus fizinis asmuo – Ž. G., kaip Darbdavio įgaliotas asmuo. Taigi Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad UAB „Tigruva“, kaip pareiškėjo Darbdaviui, Protokolu buvo taikytos ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos, kas eliminavo galimybę atsakovui remtis Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis, priimant skundžiamą Sprendimą.

2.6. Kai 2025 m. balandžio 24 d. pareiškėjas įteikė atsakovui savo prašymą, nei Darbdavys, nei Darbdavio įgaliotas asmuo nebuvo bausti pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, todėl pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad jo prašymas pakeisti Leidimą bus patenkintas. Aplinkybės, kurias atsakovas panaudojo prieš pareiškėją, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsirado jau pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimo eigoje, o skundžiamas Sprendimas priimtas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dienos. Jeigu atsakovas būtų operatyvesnis, spręsdamas pareiškėjo pateiktą prašymą, iš esmės pareiškėjui nebūtų buvę kliūčių Leidimą pakeisti Įstatymo 44 straipsnio tvarka. Be kita ko, Darbdavys savo iniciatyva ėmėsi operatyvių veiksmų, pakeičiant Darbdavio direktorių Žymantą Grigonį į naują asmenį, kas įrodo, kad Darbdavys siekia būti lojalus Lietuvos Respublikos įstatymams ir toliau tinkamai laikytis Įstatymo nuostatų bei reikalavimų savo veikloje. Be to, pats Ž. G. jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas priimtas formaliai įvertinus susiklosčiusią situaciją, kas prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o tuo pačiu pažeidžia ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 11 punktą.

3.    Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.    Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu – dirbti UAB „Tigruva“. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu Bendrovės įgaliotam asmeniui Ž. G. už administracinį nusižengimą, numatyta ANK 542 straipsnio 2 dalyje, 541 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 70 Eur baudą. 2025 m. birželio 10 d. duomenimis bauda nesumokėta, o Protokolas neapskųstas. Atsižvelgdamas į nustatytus duomenis ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.2. Būtent siekiant užtikrinti tinkamą Migracijos departamento informavimą dėl užsienio piliečių darbo teisinių santykių pagrindu gavusių nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi darbo teisinių santykių pokyčių, ANK yra nustatyta sankcija už netinkamą šios darbdavio pareigos atlikimą. Pareiškėjo argumentai, kad negali būti taikomas Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktas, nes buvo baustas konkretus fizinis asmuo, o ne pati UAB „Tigruva“, laikytini nepagrįstais. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį sankcija gali būti nustatyta alternatyviems subjektams, t. y. pačiam darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį fiziniai asmenys (darbdavio įgaliotiniai) atsako už atliktų pareigų metu nevykdytą pareigą informuoti Migracijos departamentą. Sankcija pritaikyta darbdavio įgaliotam asmeniui, kuris prilyginamas darbdaviui, todėl pagrįstai nustatyta, kad yra Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, dėl ko, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Migracijos departamento Sprendimas priimtas teisėtai.

4.3. Pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamento sistemoje užregistruotas 2025 m. gegužės 8 d., Sprendimas priimtas 2025 m. birželio 10 d. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra laikomas priimtu, kai užsienietis užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos atvyksta į Migracijos departamentą arba išorės paslaugų teikėją. Pareiškėjas prašymą per MIGRIS užpildė 2025 m. balandžio 24 d., o į Migracijos departamento skyrių atvyko 2025 m. gegužės 8 d. MIGRIS jo prašymas buvo užregistruotas 2025 m. gegužės 8 d., taigi nuo šios dienos ir yra skaičiuojamas prašymo nagrinėjimo terminas. 2025 m. gegužės 19 d. tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė buvo informuoti apie tai, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas dėl to, kad Bendrovė nepateikė reikiamų dokumentų. Taigi nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nepraleido pareiškėjo prašymo nagrinėjimo termino, o priešingai, jį ir Bendrovę tinkamai informavo apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą ir to priežastis. Taigi, Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nepažeidęs Įstatyme nustatyto termino ir operatyviai. Migracijos departamentas vykdo jam pavestas funkcijas laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei poįstatyminių nuostatų. Migracijos departamentas negali veikti konkrečių asmenų labui, pareiškėjo lūkestis, kad jo prašymas bus patenkintas neįsitikinus, ar prašymas atitinka Įstatymo reikalavimus, buvo nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog pareiškėjas visą laikotarpį, kuriam jam yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi atitikti Įstatyme numatytas sąlygas.

4.4. Naujai paaiškėjusios aplinkybės apie Bendrovės vadovo pakeitimą ir Protokolu paskirtos baudos sumokėjimą Sprendimo priėmimo metu neegzistavo, todėl Migracijos departamentas negalėjo ir neturėjo jų vertinti. Minėti pareiškėjo argumentai nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingi.

4.5. Kitos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju, nes yra nustatyta faktinė ir nepaneigta aplinkybė, kad Bendrovės įgaliotas asmuo yra baustas, o tai sudaro imperatyvų Įstatymo pagrindą ginčijamo Sprendimo priėmimui.

5.    Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Tigruva“ atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepime į skundą palaikė ir pakartojo pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes.

II.

6.    Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo Z. L. skundą atmetė.

7.    Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo Leidimą, galiojantį iki 2025 m. liepos 4 d., nuo 2023 m. gruodžio 1 d. dirbo Bendrovėje betonuotoju. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina ir toliau dirbti Bendrovėje betonuotoju. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog pareiškėjo prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimas yra sustabdomas. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu pripažino, kad Bendrovės tuometinis direktorius Ž. G. dėl to, kad jis būdamas Bendrovės direktoriumi neužtikrino savalaikio (per 7 dienas) duomenų pateikimo Migracijos departamentui apie trečiųjų šalių piliečius, su kuriais darbo sutartys nebuvo sudarytos, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis ANK 610 straipsniu (administraciniu nurodymu), pasiūlė Ž. G. sumokėti 70 Eur baudą iki 2025 m. birželio 21 d. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Sprendime nurodyta, kad Bendrovės, kurioje asmuo ketina ir toliau dirbti betonuotoju, vadovui skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nuo kurios įvykdymo dienos turi būti praėję ne mažiau kaip vieneri metai, nėra įvykdyta, todėl asmuo neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Bendrovės direktorius Ž. G. pagal „Paysera“ duomenis 2025 m. birželio 10 d. sumokėjo 70 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

8.    Atsižvelgęs į ginčui aktualias Įstatymo, VAĮ ir ANK nuostatas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atkreipęs dėmesį, kad byloje nėra ginčo, kad Bendrovė ir / ar jos direktorius neinformavo Migracijos departamento apie trečiųjų šalių piliečių neįdarbinimą per 7 dienas ir todėl Bendrovės direktoriui Ž. G. buvo paskirta administracinė nuobauda, kurią jis sumokėjo 2025 m. birželio 10 d., nurodydamas, kad ginčui aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ANK 95 straipsnio 1 dalį, pabrėždamas, kad nors pačiai Bendrovei nebuvo taikyta administracinė nuobauda, tačiau Bendrovės direktorius šiuo atveju veikė Bendrovės vardu bei interesais ir nustatytu terminu neinformavo Migracijos departamento apie trečiųjų šalių piliečių neįdarbinimą, teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Bendrovės vadovo veiksmai turi būti atriboti nuo Bendrovės veiklos, yra nepagrįsti.

9.    Atsižvelgdamas į padarytas išvadas, teismas sprendė, jog administracinės atsakomybės taikymas ne tiesiogiai Bendrovei, o Darbdavio atstovui, kuris veikė Bendrovės vardu bei interesais, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog Bendrovė neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju neturi reikšmės, kada buvo sumokėta paskirta bauda, nes pagal Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą, darbdaviui neturi būti skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, turi būti praėję daugiau kaip vieni metai. Taigi paskirtos baudos sumokėjimo laikas aktualus tik skaičiuojant Įstatyme nurodytą vienerių metų terminą.

10.  Teismas pabrėžė kad, sprendžiant, ar Darbdavys atitiko Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimus, pakako nustatyti, ar jam per vienerius metus buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK. Nustatęs šią aplinkybę, Migracijos departamentas turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui Leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

11.  Įvertinęs pareiškėjo skundo teiginius, jog jis kreipėsi į Migracijos departamentą 2025 m. balandžio 24 d., kai dar nei Darbdavys, nei įgaliotas asmuo nebuvo bausti pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, todėl prašymo pateikimo metu, nebuvo kliūčių Leidimą pakeisti Įstatymo 44 straipsnio tvarka, teismas pažymėjo, jog Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato tokio prašymo nagrinėjimo terminą, t. y. ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi MIGRIS užregistruotas 2025 m. gegužės 8 d., o prašymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta Migracijos departamento 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu, tačiau net terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 24 d., Migracijos departamentui ginčo Sprendimą priėmus 2025 m. birželio 10 d., Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas dviejų mėnesių terminas nebuvo praleistas.

12.  Papildomai teismas pažymėjo, kad kadangi prašymo nagrinėjimo terminas nebuvo pažeistas, prašymo nagrinėjimo laikotarpiu atsiradus aplinkybėms, dėl kurių Leidimas negalėjo būti išduotas, Migracijos departamentas pagrįstai ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui pakeisti Leidimą.

13.  Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Ž. G. paskirtą baudą sumokėjo po priimto Sprendimo, o Bendrovės direktoriumi paskirtas G. K. 2025 m. birželio 16 d., taigi minėtos aplinkybės negalėjo būti vertinamos priimant ginčijamą Sprendimą, todėl jos nėra aktualios, nukreiptos į ateitį, niekaip nekeičiančios priimto ginčijamo Sprendimo esmės, todėl neturi įtakos vertinant ginčo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14.  Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra pakankamai argumentuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, pateiktas išsamus pareiškėjo situacijos vertinimas. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendime nustatytas faktinių aplinkybių visetas, susietas su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog administracinės atsakomybės taikymas juridinio asmens vadovui yra vertintinas kaip administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, veikiančiam juridinio asmens vardu ir interesais, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą spręsti dėl Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikymo. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, byloje nenustatytas konstitucinio teisinės valstybės principo, bei principų, numatytų VAĮ 3 straipsnio 1 punkte, 4 punkte, 9 punkte, 11 punkte pažeidimas.

15.  Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais duomenimis, priimtas vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuotas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

III.

16.  Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tigruva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ginčijamą Sprendimą panaikinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.  Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1.    Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Migracijos departamentas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje pateiktu darbdavio apibrėžimu. Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme darbdaviu yra oficialiai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis įsteigtas privatus juridinis asmuo, turintis savarankiškas teises bei pareigas. Atsakovas privalėjo turėti tikrus faktinius duomenis, jog būtent Bendrovė, kaip pareiškėjo darbdavys, yra nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, kaip juridinis asmuo.

17.2.    Tiek ginčijamame Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime atliktas Protokolu baustino fizinio asmens Ž. G. sutapatinimas su Darbdaviu, kaip juridiniu asmeniu, laikytinas itin grubiu ANK 542 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu, kas lemia būtinybę minėtus sprendimus pripažinti neteisėtais. Neteisingai pasirinkus baustinus alternatyvius teisės subjektus, teismas akivaizdžiai susiduria su administracinės nuobaudos individualizavimo problema, neigiamų teisinių pasekmių kilimo baustino asmens atžvilgiu problema, administracinių nusižengimų pakartotinumo, dalykinės reputacijos klausimų sprendimo, nekaltumo prezumpcijos taikymo problemomis. Skundžiamu sprendimu teismas nurodytų problemų visiškai neišsprendė, o atvirkščiai, tik pablogino UAB „Tigruva“, kaip juridinio asmens, padėtį, teigdamas, jog Bendrovė laikytina taip pat esant nubausta administracine tvarka pagal ANK 542 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nors jokio protokolo ir / ar kito procesinio dokumento, fiksuojančio neteisėtus Bendrovės veiksmus pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, nėra surašyta.

17.3.    Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti Bendrovės atsakomybę ANK 7 straipsnio kontekste. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti, kad Bendrovės veiksmuose nėra kaltės, todėl ji nėra padariusi ANK 542 straipsnio 2 dalies nusižengimo. To nepadaręs teismas netinkamai taikė Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytus apribojimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nors faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai ir nėra pagrindo šia praktika vadovautis kaip teismo precedentu.

17.4.    Migracijos departamentui ir pirmosios instancijos teismui teko pareiga nurodyti nuo kada buvęs Bendrovės direktorius Ž. G. yra pripažįstamas baustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Toks reikalavimas yra privalomas, kadangi pagal Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, neigiamos teisinės pasekmės darbdavio atžvilgiu gali kilti tik esant galiojančiai administracinei nuobaudai (ANK 2 str. 7 d., 40 str.). Kitu atveju būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Galiojančios nuobaudos Ž. G. nebuvimas Sprendimo priėmimo metu, negalėjo sukelti ir Bendrovės, kaip juridinio asmens, administracinę atsakomybę pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį.

18.  Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1.    Pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamas Sprendimas yra akivaizdžiai priimtas pažeidžiant tiek materialinės teisės normas, tiek administracinio proceso teisės normas, tiek ANK reikalavimus, teisės principus ir t. t., kas skundžiamą Sprendimą daro neteisėtą, todėl panaikintiną, yra deklaratyvūs ir nepagrindžiami teisiniais argumentais.

19.2.    Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pagrįstai, atitinka teisės aktų nuostatas ir keliamus reikalavimus sprendimo turiniui. UAB „Tigruva“ naudoja tuos pačius iškreiptus teisinius argumentus, kuriuos naudojo ir atsiliepime į skundą.

19.3.    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų; būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose.

19.4.    UAB „Tigruva“ argumentai, kad šiuo atveju negali būti taikomas Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktas, nes buvo baustas konkretus fizinis asmuo, o ne pati UAB „Tigruva“, yra nepagrįsti. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį sankcija gali būti nustatyta alternatyviems subjektams, t. y. pačiam darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį fiziniai asmenys (darbdavio įgaliotiniai) atsako už atliktų pareigų metu nevykdytą pareigą informuoti Migracijos departamento. Sankcija pritaikyta darbdavio įgaliotam asmeniui, kuris prilyginamas darbdaviui, todėl pagrįstai nustatyta, kad yra Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, dėl ko vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu Migracijos departamento sprendimas priimtas teisėtai.

19.5.    Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nepaisant to, kad administracinė nuobauda yra paskirta fiziniam asmeniui, bet jis ginčo laikotarpiu buvo juridinio asmens vadovas, veikęs išimtinai šio juridinio asmens interesais ir nevykdęs Įstatymo įpareigojimų, nustatytų juridiniam asmeniui. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo argumentai, susiję su bandymu atriboti Bendrovės vadovo veiksmus nuo Bendrovės veiklos, nepagrįsti. Be kita ko, Bendrovė neginčija padaryto administracinio nusižengimo fakto, buvęs Bendrovės vadovas administracinę baudą sumokėjo. Bendrovės vadovas buvo pakeistas tik po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Teismo įsitikinimu, sprendžiant, ar pareiškėjo Darbdavys atitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimus, pakanka nustatyti, ar jam per vienerius metus buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK. Nustačius šią aplinkybę, Migracijos departamentas turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui Leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Analogiška praktika Regionų administraciniuose teismuose taikoma dėl nacionalinių vizų išdavimo darbo pagrindu (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1243-281/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1246-821/2022). Teismas sprendime konstatavo, kad iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad su užsieniečiu darbo sutartį pasirašiusios ir kviečiančios atvykti įmonės įgaliotas asmuo per vienerius metus yra baustas administracine tvarka pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (žr., pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1312-1047/2022, 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4548-860/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-5246-872/2021).

19.6.    Migracijos departamentas nepraleido pareiškėjo prašymo nagrinėjimo termino, o priešingai, jį ir UAB „Tigruva“ tinkamai informavo apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą ir to priežastis. Taigi, Migracijos departamentas sprendimą priėmė nepažeidęs Įstatyme nustatyto termino ir operatyviai. Migracijos departamentas vykdo jam pavestas funkcijas laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei poįstatyminių nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 10 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti jam išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

21.  Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad administracinės atsakomybės taikymas ne tiesiogiai Bendrovei, o Darbdavio atstovui, kuris veikė Bendrovės vardu bei interesais, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog Bendrovė neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų ir buvo pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjui Leidimą. Teismas taip pat vertino, kad ginčijamas Sprendimas yra pakankamai argumentuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, pateiktas išsamus pareiškėjo situacijos vertinimas, nustatytas faktinių aplinkybių visetas, kuris susietas su galiojančiu teisiniu reguliavimu, Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

22.  Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tigruva“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje pateiktu darbdavio apibrėžimu; tiek ginčijamame Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime atliktas Protokolu baustino fizinio asmens Ž. G. sutapatinimas su Darbdaviu, kaip juridiniu asmeniui, laikytinas itin grubiu ANK 542 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu; neteisingai pasirinkus baustinus alternatyvius teisės subjektus, akivaizdžiai susiduriama su administracinės nuobaudos individualizavimo problema, neigiamų teisinių pasekmių kilimo baustino asmens atžvilgiu problema, administracinių nusižengimų pakartotinumo, dalykinės reputacijos klausimų sprendimo, nekaltumo prezumpcijos taikymo problemomis; teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nors faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai; galiojančios nuobaudos Ž. G. nebuvimas Sprendimo priėmimo metu, negalėjo sukelti ir Bendrovės, kaip juridinio asmens, administracinę atsakomybę pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį.

23.  Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

24.  Ginčijamas Sprendimas byloje priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

25.  Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu, užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal darbo sutartį, leidimas laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu išduodamas arba keičiamas, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti jį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, pateikia informaciją arba apie jo turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą jam mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taip pat jeigu darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti šį užsienietį, atitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas.

26.  Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai; 3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

27.  Nagrinėjamu atveju Bendrovės įgaliotam asmeniui Ž. G. 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis). Esant tokiai situacijai Bendrovė neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, o pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi gauti.

28.  Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Migracijos departamentas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

29.  Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Tigruva“ nepagrįstai šiuo atveju atsieja Bendrovės įgalioto asmens, Bendrovės vadovo, veiksmus nuo pačios Bendrovės veiksmų, ir šiuo aspektu subjektyviai vertina teisės normas.

30.  Bendrovės direktoriui Ž. G. 2025 m. gegužės 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nepranešė Migracijos departamentui apie visą eilę užsieniečių (28 užsieniečiai), kurie neatvyko pas Darbdavį pasirašyti darbo sutarties nustatytu laiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienasmenio valdymo organo veiksmai (neveikimas) šiuo atveju suponuoja darbdavio veiksmų neteisėtumą atsižvelgiant į Darbo kodekso 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

31.  Aiškinant Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su DK 21 straipsnio 5 dalies nuostata, konstatuotina, kad Bendrovės teisėto atstovo, veikiančio darbdavio vardu ir interesais, nubaudimas už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai, leidimo dirbti pakeitimo teisinių pasekmių Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo kontekste atskyrimas subjektų – teisėto Bendrovės atstovo ir Bendrovės, kaip juridinio asmens, būtų visiškai formalus ir neatitiktų teisėtumo reikalavimų, inter alia (be kita ko) keliamų užsieniečiams, įgyvendinantiems teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį Bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Toks dualistinis situacijos teisinis vertinimas tuo pačiu suponuoja ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintos sąlygos, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, egzistavimą.

32.  Nors sutiktina su UAB „Tigruva“ nurodytais argumentais, kad šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl ANK 95 straipsnio aiškinimo negali būti laikoma precedentu nagrinėjamai bylai dėl faktinių ir teisinių aplinkybių netapatumo, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai nepakeičia fakto, kad pateiktas aiškinimas yra aktualus ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad darbdavio atstovo veiksmai atlikti Bendrovės vardu laikyti Darbdavio veiksmais ginčui aktualių teisės normų kontekste. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškinant panašius santykius dėl atsisakymo išduoti vizą taip pat laikėsi panašios pozicijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-903-552/2022). Pažymėtina, kad šiuo aspektu UAB „Tigruva“ apeliacinio skundo argumentai dėl problemų susijusių su administracinės nuobaudos individualizavimu, neigiamų teisinių pasekmių kilimu baustino asmens atžvilgiu, administracinių nusižengimų pakartotinumu, dalykine reputacija, nekaltumo prezumpcijos taikymu, nepaneigia šio aiškinimo. Akcentuotina, kad minėtas aiškinimas pateikiamas ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo kontekste.

33.  Bendrovė apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad Migracijos departamentui ir pirmosios instancijos teismui teko pareiga nurodyti nuo kada buvęs Bendrovės direktorius Ž. G. yra pripažįstamas baustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Anot Bendrovės, toks reikalavimas yra privalomas, kadangi pagal Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, neigiamos teisinės pasekmės darbdavio atžvilgiu gali kilti tik esant galiojančiai administracinei nuobaudai (ANK 2 str. 7 d., 40 str.). Kitu atveju būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

34.  Kaip minėta, Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, jog darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti sąlygą, kad jam (darbdaviui) nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai.

35.  Nors Bendrovė laikosi pozicijos, kad nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu paskirta administracinė nuobauda Sprendimo priėmimo metu buvo galiojanti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Protokole įrašytas pasiūlymas sumokėti baudą (administracinis nurodymas) yra neskundžiamas (ANK 610 str. 4 d.). Administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti bauda yra sumokėta, byloje nėra ginčo, kad Migracijos departamentas nebuvo informuotas apie trečiųjų šalių piliečių neįdarbinimą per 7 dienas. Taigi teisėjų kolegija vertina, kad Bendrovės apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra subjektyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti.

36.  Akcentuotina, kad Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata nėra savitikslė. Įstatymo leidėjas ja papildė Įstatymą, atsižvelgęs į praktikoje pastebėtus darbdavių, įdarbinančių užsieniečius, kuriems išduodami leidimai laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio pagrindu, piktnaudžiavimo atvejus, kai darbdaviai užsieniečiams nemoka darbo užmokesčio, kurį įsipareigojo mokėti, užsienietis dirba kelias valandas per dieną, darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, užsieniečius dirbti kviečiasi tokie darbdaviai, kurie nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., neturi reikiamų licencijų ir (ar) leidimų veiklai vykdyti).

37.  Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą Bendrovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei tinkamai vertino įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

38.  Atsižvelgiant į tai, kad šis teismo sprendimas priimtas ne Bendrovės naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.), konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti Bendrovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tigruva“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė