eA-3844-502/2022

Administracinė byla Nr. eA-3844-502/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01052-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. B. (N. B.) ir O. L. (O. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. B. ir O. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Faleva“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai N. B. ir O. L. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 14 d. sprendimą dėl N. B. ir Departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimą dėl O. L. (toliau – ir Sprendimai).

2.       Pareiškėjai skunde nurodė, kad A. S., D. O., V. S. 2022 m. vasario 28 d. pateikė skundą, kuriuo apskundė atsakovo sprendimus. Jų skundo pagrindu buvo iškelta administracinė byla Nr. eI2-3508-1066/2022. Atsakovo sprendimai A. S., D. O. ir V. S. atžvilgiu iš esmės sutampa su pareiškėjų skundžiamais Sprendimais. Visi šie atsakovo sprendimai yra priimti įvertinus tai, kad tiek pareiškėjų, tiek A. S., D. O., V. S. darbdavio (kuris yra bendras visiems) (UAB „Faleva“) direktorius yra baustas už nelegalų darbą. Šiuo atveju atsakovas taip pat priėmė Sprendimus panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu.

3.       Pareiškėjai teigė, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. birželio 14 d. surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Faleva“ direktoriui, nes jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą.

4.       Pažymi, jog su skundžiamais Sprendimais nesutinka dėl tų pačių argumentų ir įrodymų, kuriais grindžiami A. S., D. O. ir V. S. skundai. Kitaip tariant, pareiškėjai prašo laikyti šio skundo pagrindu aplinkybes, nurodytas A. S., D. O., V. S. skunde, ir grindžia jį tais pačiais įrodymais, kuriais grindžiami A. S., D. O., V. S. skundai.

5.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad Departamentas nustatė, jog VDI 2021 m. birželio 14 d. surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą UAB „Faleva“ direktoriui/atsakingam asmeniui A. S., nes jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 62 straipsnio 2 ir 7 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 birželio 30 d. nutarimu UAB „Faleva“ direktoriui/atsakingam asmeniui A. S., už minėtus pažeidimus administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5.-1926-1034/2021 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 1 200 eurų bauda. Bauda sumokėta 2021 m. liepos 23 d.

7.       Pareiškėjų darbdavį (UAB „Faleva“ direktorių) patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Faleva“ atstovas nubaustas už nelegalų darbą – tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu.

8.       Atsakovas teigė, kad leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalyje numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

9.       Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pagrįstai priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi.

II.

10.     Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

11.     Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Faleva“, Departamentui pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimus išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi dvejiems metams tuo pagrindu, kad jie ketina dirbti UAB „Faleva“.

12.     Departamentas nustatė, kad A. S. (A. S.), būdamas UAB „Faleva“ direktoriumi, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. nutarimu A. S. paskyrė 1 200 Eur baudą, kuri buvo sumokėta 2021 m. liepos 23 d. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas priėmė skundžiamus: 2022 m. vasario 14  d. sprendimą dėl N. B. ir 2022 m. vasario 18 d. sprendimą dėl O. L., kuriais buvo panaikinti leidimą laikinai gyventi. Šių Sprendimų faktinis pagrindas buvo tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5.-1926-1034/2021 pareiškėjų darbdaviui UAB „Faleva“ direktoriui skyrė baudą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies numatytą administracinį nusižengimą (nelegalus darbas).

13.     Teismas nustatė, kad skundžiami Sprendimai grindžiami Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu. Šio punkto a) papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4-1 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4-1 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

14.     Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu konstatuota, kad UAB „Faleva“ direktorius pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes neįvykdė minėtame straipsnyje nustatyto imperatyvo – įdarbino užsienio pilietį A. S., kuris tuo metu neturėjo darbo vizos (įdarbintas 2020 m. gegužės mėn., o leidimas laikinai gyventi jam išduotas tik 2020 m. gruodžio mėn.). Teismas taip pat konstatavo, kad tokia situacija atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris apibrėžia nelegalų darbą, nuostatas, t. y. įdarbintas trečiosios šalies pilietis nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos.

15.     Teismas rėmėsi Įstatymo, Užimtumo įstatymo, ANK nuostatomis. Nurodė, kad šiuo atveju Departamentas pagrįstai konstatavo, jog susidarė situacija, numatyta Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 19 (a) punkte, nes UAB „Faleva“ direktorius buvo nubaustas už tai, kad įdarbino užsienietį (iš esmės atitinka požymį „leido dirbti“) ir toks įdarbinimas atitiko nelegalaus darbo apibrėžimą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (pakanka, kad būtų nesilaikyta įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų). Taip pat direktorius buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (nelegalus darbas)

16.     Teismas nurodė, kad pareiškėjų vertinimu, jų darbdavys ne leido, o kaip tik uždraudė darbuotojui (A. S.) dirbti nelegalų darbą, todėl atsakovo išvada apie tai, jog pareiškėjų darbdavys buvo nubaustas už tai, kad leido savo darbuotojui dirbti nelegalų darbą, neatitinka tikrovės. Be kita ko, dėl pareiškėjų darbo ar jų įdarbinimo jokių bausmių UAB „Faleva“ ar jos direktoriui niekada nebuvo paskirta.

17.     Teismas, vertindamas minėtus pareiškėjų teiginius, pažymėjo, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar būtent pareiškėjų atžvilgiu buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nes tokios aplinkybės nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Tokie išaiškinimai visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

18.     Teismas nurodė, kad pareiškėjai neginčija Sprendimų pagrindo, jog Bendrovės direktorius yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo vertinti ir įvertino duomenis, kurie buvo aktualūs priimant skundžiamus Sprendimus, jog UAB „Faleva“ direktoriaus atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimas, kuriuo UAB „Faleva“ direktoriui yra paskirta 1 200 Eur bauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą. Taigi šiuo atveju nėra svarbu, ar būtent pareiškėjų atžvilgiu buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl pareiškėjų paaiškinimai nepaneigia įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuotų faktinių aplinkybių (šiuo atveju, UAB „Faleva“ direktoriaus (pareiškėjų darbdavio) nubaudimo už nelegalų darbą).

19.     Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentui tenka pareiga, o ne teisė, panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

20.     Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Faleva“ atstovas (direktorius) yra nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

21.     Teismas konstatavo, kad skundžiamai Sprendimai priimti pareiškėjų atžvilgiu atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, juose išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Departamento Sprendimus dėl pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.

22.     Teismas taip pat netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

III.

23.     Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

24.     Pareiškėjai nurodo, kad UAB „Faleva“ vadovo padaryto pažeidimo aplinkybės neleidžia taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų teisėtas, jeigu UAB „Faleva“ vadovas būtų nubaustas ne šiaip už nelegalų darbą, kaip jį apibrėžia Darbo kodeksas, o už Užimtumo įstatymo pažeidimą. Šiuo atveju skundžiamu teismo sprendimu konstatuojamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kitaip tariant, tam, kad būtų konstatuotas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, turi būti įvykdytos abi šios sąlygos: darbuotojas pavaldžiam darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atlieka darbo funkcijas ir darbuotojas, būdamas trečiosios šalies piliečiu, dirba darbdaviui, nors buvo įdarbintas nesilaikant nustatytos tvarkos. Taigi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimui konstatuoti būtina, kad darbuotojas faktiškai atliktų darbo funkcijas, kadangi nelegalus darbas Užimtumo įstatymo prasme siejamas ne su darbo sutarties sudarymu ar priėmimu į darbą, o su faktiniu ekonominės veiklos vykdymu. Šiuo atveju darbuotojas, kurį, pažeidęs nustatytą tvarką, įdarbino UAB „Faleva“, niekada jokių darbo funkcijų UAB „Faleva“ naudai faktiškai neatliko.

25.     Pareiškėjai teigia, kad UAB „Faleva“ ilgą laiką ieškojo kvalifikuoto frezuotojo. Tinkamas kandidatas buvo rastas (duomenys neskelbtini) – A. S.. Kadangi jis buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbti jis galėjo tik legalizavus jo buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Įstatymo 33 straipsnį, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka išnagrinėjami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Į atsakovą buvo kreiptasi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi būtent skubos tvarka, tai yra per du mėnesius. Pagrįstai tikėdamasis, kad A. S. po dviejų mėnesių galės dirbti, UAB „Faleva“ 2020 m. vasario 28 d. sudarė su A. S. darbo sutartį, kurios priede buvo nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir A. S. pradeda dirbti nuo 2020 m. gegužės 1 d., tai yra kaip tik po dviejų mėnesių. Atsakovui pateiktame tarpininkavimo rašte taip pat buvo nurodyta, kad A. S. pradės dirbti nuo 2020 m. gegužės 1 d. Apie įdarbinimą UAB „Faleva“ pranešė kompetentingoms valstybės institucijoms (Sodra). Sudarytos darbo sutarties pagrindu nuo 2020 m. gegužės 1 d. UAB „Faleva“ pradėjo mokėti A. S. darbo užmokestį. Tačiau suėjus dvejiems mėnesiams, atsakovas leidimo laikinai gyventi taip ir neišdavė, paprašęs pateikti papildomus dokumentus. Todėl UAB „Faleva“ suprato, kad A. S. negalės pradėti dirbti, kaip buvo suplanuota ir sutarta. Atsižvelgdama į didelę konkurenciją tarp darbdavių dėl kvalifikuotų darbuotojų, UAB „Faleva“ negalėjo ilgesniam laikui palikti A. S. be nuolatinių pajamų, nes jis tokiu atveju apskritai atsisakytų dirbi Bendrovėje. Todėl buvo nuspręsta, kad UAB „Faleva“ pradės mokėti A. S. darbo užmokestį ir priklausančius mokesčius, tačiau jokio darbo funkcijų A. S. neatlikinės tol, kol jam nebus išduotas leidimas laikinai gyventi. Atitinkamai, 2020 m. gegužės 1 d. UAB „Faleva“ vadovas priėmė įsakymą, kuriuo paskelbė A. S. prastovą nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki leidimo laikinai gyventi išdavimo.

26.     Taigi UAB „Faleva“ vadovas paskelbė įdarbintam užsieniečiui prastovą nuo pirmos darbo sutarties įsiteisėjimo dienos iki to momento, kai jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės neneigė pats atsakovas, o sprendimu šios aplinkybės neneigė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad UAB „Faleva“ vadovas buvo išdavęs užsieniečiui leidimą dirbti nelegalų darbą ir tas faktiškai vykdytų darbo funkcijas – priešingai, vadovas uždraudė užsieniečiui dirbti nelegalų darbą ir faktiškai jokių darbo funkcijų Bendrovėje A. S. niekada nevykdė.

27.     Pareiškėjų teigimu, Užimtumo įstatymas skiria nelegalų darbą, kuris numatytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, nuo įdarbinimo tvarkos pažeidimo, kuri numatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnyje. Todėl teismo vertinimas, kad įdarbinimo tvarkos pažeidimas savaime reiškia ir nelegalų darbą, yra teisiškai nepagrįstas.

28.     UAB „Faleva“ vadovas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo nepadarė, kadangi faktiškai A. S. pas jį nedirbo, todėl teismo sprendimas grindžiamas neteisinga aplinkybe.

29.     Pareiškėjai, vertindami užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimą, nurodytą sprendime, kuris nustatytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnyje, nurodo, kad darbo sutarties su A. S. buvo sudaryta su atidedamąja sąlyga, tai yra ji turėjo įsigalioti po dviejų mėnesių, kai leidimas laikinai gyventi užsieniečiui turėjo būti išduotas. Taigi darbo sutarties sudarymo metu joks pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi darbo sutartis dar nebuvo įsiteisėjusi. Pareiškėjai sutinka, kad suėjus dviem mėnesiams ir A. S. dar negavus leidimo laikinai gyventi, suinteresuotas asmuo galėjo ne skelbti prastovą, o nutraukti atitinkamą darbo sutartį. Tačiau sprendimas dėl prastovos buvo priimtas siekiant išlaikyti užsienietį, kadangi tai buvo labai kvalifikuotas darbuotojas. Tai buvo padaryta nedarant jokio realaus pažeidimo – užsienietis jokių darbo funkcijų nevykdė, jam tiesiog buvo mokamas darbo užmokestis, kad jis neišeitų pas kitą darbdavį. Tačiau net ir vertinant tokį UAB „Faleva“ vadovo sprendimą formaliai kaip užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimą, tai vis tiek nėra pagrindas taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, kadangi jis gali būti taikomas ne tada, kai šiaip buvo pažeista įdarbinimo tvarka, o tada, kai buvo pažeista Užimtumo įstatymo numatyta įdarbinimo tvarka.

30.     Pareiškėjai pažymi, kad užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimo atvejų sąrašas yra išsamus ir įtvirtintas Užimtumo įstatymo 57 straipsnyje, kuriame nėra numatyta susiklosčiusi situacija, kai darbdavys žino, jog užsienietis neturi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pats kreipiasi į Departamentą su tarpininkavimo raštu dėl leidimo išdavimo, su užsieniečiu sudaro darbo sutartį su atidedamąja sąlyga, pagrįstai tikėdamasis, kad darbo sutarties įsiteisėjimo dieną šis leidimas bus išduotas, o įsiteisėjimo dieną skelbia jam prastovą iki leidimo gavimo, kadangi nenori pažeisti teisės aktų. Akivaizdu, kad teisinio reguliavimo numatytų įdarbinimo tvarkos pažeidimo atvejų negalima tapatinti su faktiškai susiklosčiusia situacija, kuri yra labai specifinė. Taigi Užimtumo įstatymo 57 straipsnyje paminėto pažeidimo UAB „Faleva“ vadovas taip pat nepadarė.

31.     Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo UAB „Faleva“ vadovas nubaustas už nelegalų darbą, kaip jis apibrėžtas Užimtumo įstatymo 56 straipsnis. Tačiau pareiškėjai su teismo išvada nesutinka. UAB „Faleva“ vadovas nagrinėjant bylą nedalyvavo ir šio nutarimo neskundė, kadangi sutiko su paskirta bauda, nes vietoje darbo sutarties anuliavimo jis paskelbė užsieniečiui prastovą. Tačiau tokie vadovo veiksmai nėra nelegalus darbas, kaip jį apibrėžia Užimtumo įstatymo 56 straipsnis, ir nėra įdarbinimo tvarkos pažeidimas, kaip jį apibrėžia Užimtumo įstatymo 57 straipsnis. Nepaisant to, kad nutarimas yra įsiteisėjęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada nėra privaloma teismui, kadangi ji yra susijusi su teisine kvalifikacija, o ne su prejudicinės aplinkybės nustatymu.

32.     Apibendrindami pareiškėjai teigia, kad UAB „Faleva“ vadovas buvo nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnį, bet ne už tokį nelegalų darbą, kaip jį apibrėžia Užimtumo įstatymo 56 straipsnis. UAB „Faleva“ vadovas taip pat nepadarė konkrečiai tų įdarbinimo tvarkos pažeidimų, kurie numatyti Užimtumo įstatymo 57 straipsnyje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a leidžia panaikinti leidimus laikinai gyventi tik tuo atveju, jeigu buvo padarytas ne tik ANK, bet ir Užimtumo įstatymo pažeidimas, tai yra vien už ANK pažeidimą leidimų laikinai gyventi panaikinimas nėra numatytas. Kadangi Užimtumo įstatymo pažeidimas nebuvo padarytas, nėra pagrindo naikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi.

33.     Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

34.     Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

35.     Atsakovas nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiais, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatos galėjo būti taikomos ne šiaip už nelegalų darbą, bet tik už tokį nelegalų darbą, kuris yra Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimas. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis numato alternatyvius leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti: už leidimą dirbti nelegalų darbą; už nedeklaruotą darbą ir už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, arba buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepaneigė, kad A. S. būnant UAB „Faleva“ (pareiškėjų darbdavio) vadovu buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta, praėjo mažiau kaip vieneri metai, todėl pareiškėjų leidimus laikinai gyventi Departamentas panaikino teisėtai ir pagrįstai.

36.     Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatyti imperatyvūs leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nors pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjai galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotus leidimus laikinai gyventi. Tai, jog minėtą administracinį nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „Faleva“ vadovas, o ne pareiškėjai, kurie neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjams negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotus leidimus laikinai gyventi.

37.     Atsakovas teigia, kad ginčijami Departamento Sprendimai neužkirto kelio pareiškėjams kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

38.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. vasario 18 d. sprendimų, kuriais pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

39.     Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus, pareiškėjų skundą atmetė.

40.     Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai nustatė faktus ir įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį. Bendrovės direktorius Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo nepadarė, todėl nebuvo pagrindo panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas.

41.     Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42.     Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

43.     Byloje nustatyta, kad pareiškėjas N. B. 2020 m. rugsėjo 10 d., o O. L. 2020 m. gruodžio 16 d. su prašymais kreipėsi į Departamentą, prašydami išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ketina dirbti UAB „Faleva“. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, priėmė sprendimus išduoti jiems leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje.

44.     Departamentas nustatė, kad VDI 2021 m. birželio 14 d. UAB „Faleva“ direktoriui A. S. surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą už pažeidimų, nustatytų Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje, Įstatymo 62 straipsnio 2 ir 7 dalyse, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte padarymą, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu UAB „Faleva“ direktoriui A. S. už minėtus pažeidimus administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5.-1926-1034/2021 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas), paskirta administracinė nuobauda – 1 200 eurų bauda, kuri sumokėta 2021 m. liepos 23 d. Šis nutarimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs.

45.     Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Faleva“ direktorius nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas), vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, 2022 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą dėl N. B. ir 2022 m. vasario 18 d. sprendimą dėl O. L., kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

46.     Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

47.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darbas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2629-1062/2020 ir kt.).

48.     Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

49.     Byloje nustatyta, jog pareiškėjams leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, kaip ketinantiems dirbti UAB „Faleva“. Minėta, kad Departamentas, nustatęs, jog Bendrovės direktorius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 birželio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, priėmė Sprendimus panaikinti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi.

50.     Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

51.     Taigi Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Faleva“ direktorius yra nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su darbu Bendrovėje, nepažeistais jokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, nepagrįstu nubaudimu už Bendrovės direktoriaus administracinį nusižengimą.

52.     Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

53.     Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų N. B. (N. B.) ir O. L. (O. L.) apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Artūras Drigotas

Beata Martišienė

Dalia Višinskienė