2AT-6-387/2023

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-6-387/2023 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01212-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 9.37 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. spalio 28 d. nutarimu V. G. nubausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį 1200 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdama UAB „A“ muitinės tarpininko atstovė, būdama atsakinga už prekių pateikimą muitinės tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, 2021 m. kovo 20 d. 19.19 val. Malkų įlankos jūrų uosto postui Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis pateikė įforminti TIR Carnet knygelę, kurią popieriuje taip pat užpildė pati, ir, deklaruodama prekes TIR procedūrai, TIR knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir NTKS priemonėmis pateiktoje deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos 5 prekės: 2 motociklai – „Harley-Davidson“ ir „Kawasaki EN650D“ bei 3 automobiliai – „Ford Escape“, „Tesla Model S“ ir „Honda Accord LX“. Tačiau, atlikus muitinį (rentgeno kontrolės sistema) tikrinimą, rasta nedeklaruotų 11 pakuočių su automobilio „Tesla“ detalėmis ne gamyklinėse pakuotėse. Taip V. G., nedeklaruodama automobilio detalių, kurių bendra vertė 1103,20 Eur, o galinti atsirasti mokestinė prievolė – 277 Eur, pažeidė prekių deklaravimo tvarką ir padarė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 15 straipsnio 2 dalies a punkto ir 158 straipsnio 1 dalies, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“ 21.6 punkto ir 2007 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1B-343 „Dėl TIR knygelės pildymo taisyklių patvirtinimo“ 7.2.6 papunkčio pažeidimus.

2.   Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato E. Vinckaus skundas netenkintas ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. spalio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3.   Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartis pakeista: Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. spalio 28 d. nutarimu V. G. paskirta 1200 Eur dydžio bauda sumažinta iki 600 Eur. Kita administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. skundo dalis atmesta.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovas advokatas E. Vinckus prašo panaikinti skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas – Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, 158 straipsnio 1 dalį, ANK 211 straipsnį, neteisingai nustatė šiame straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir padarė nepagrįstas išvadas, kad V. G. yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas; kad ji pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte ir 158 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą tvarką; kad šiose teisės normose yra įtvirtinta muitinės formalumų atlikimo tvarka. Be to, apygardos teismas pažeidė ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, t. y. ANK 567 straipsnį.

5.2. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta nei bendra tvarka, nei muitinės formalumų atlikimo ar prekių deklaravimo tvarka. Šioje teisės normoje yra tik išvardytos konkrečios deklaracijų rūšys ir apibrėžtas subjektas, kuriam gali būti taikoma atsakomybė. Joje taip pat nėra nurodyta, kad asmuo prisiima atsakomybę už duomenų pateikimą TIR knygelėje. Todėl atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-48-511/2019, 2AT-8-895/2020).

5.3. V. G. nepažeidė jokios muitinės formalumų atlikimo tvarkos ir jos veiksmai nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai būtų galima taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį. Teismai V. G. nepagrįstai laikė tranzito procedūros vykdytoja pagal TIR knygelę. Šiuo atveju TIR knygelės faktinė turėtoja ir tranzito procedūros vykdytoja buvo UAB „S“, kuri atsako už visų bei nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą muitinės įstaigai, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi (Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a, b punktai). Todėl būtent UAB „S“, kaip tranzito procedūros vykdytoja, pateikdama TIR knygelę, buvo atsakinga už joje nurodytos informacijos tikslumą ir išsamumą, o V. G. tik kaip techninė UAB „S“ atstovė, veikdama šios bendrovės vardu bei interesais, perkėlė pačios muitinės patvirtintus įvežimo bendrosios deklaracijos (pirminio dokumento) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis į TIR knygelę. V. G. neveikė ir kaip deklarantas, kuris muitinei pateikė pasirašytą deklaraciją ir su kuriuo UAB „S“ buvo sudariusi muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį. Įvežimo bendrąją deklaraciją KIPIS sistemoje pateikė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pati UAB „S“ konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias prekes pateikė išvykimo muitinės įstaigai pagal tokį aprašymą, kaip jos buvo deklaruotos įvežimo bendrojoje deklaracijoje (pirminiame dokumente) Nr. (duomenys neskelbtini) („AUTO PARTS INSIDE ESCAPE“). Be to, Europos Sąjungos muitų teisės aktai neįpareigoja deklaranto deklaruoti prekių, dėl kurių deklaravimo nėra gavęs prekių savininko, TIR knygelės turėtojo ar tranzito procedūros vykdytojo pavedimo ir prekes lydinčių dokumentų. Todėl V. G. objektyviai negalėjo perkelti kitų duomenų, nei buvo nurodyta įvežimo bendrojoje deklaracijoje, kurios duomenų teisingumas buvo patvirtintas pačios muitinės. Apygardos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės padarytos klaidos neturėjo įtakos V. G. veiksmų kvalifikavimui ir inkriminuoto administracinio nusižengimo būtinų sudėties elementų nustatymui.

5.4. Sąjungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalyje taip pat nenustatyta jokia muitinės formalumų atlikimo tvarka, o tik įtvirtinta galimybė deklaruoti prekes pasirinktai muitinės procedūrai. Šiuo atveju V. G. apskritai nesprendė, kokią procedūrą pasirinkti, nes ji nebuvo nei TIR knygelės turėtoja, nei tranzito procedūros vykdytoja. Todėl pažeisti Sąjungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalies reikalavimų ji taip pat negalėjo.

5.5. Teismai nepagrįstai savo iniciatyva papildė kaltinimą, nurodydami naujus teisės aktus, kurių reikalavimų neva nesilaikė V. G. ir kurie nebuvo nurodyti jai surašytame administracinio nusižengimo protokole (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 1B-525, 2009 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 1B-360).

6.   Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato E. Vinckaus prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. spalio 28 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis. Atsiliepime į prašymą nurodama:

6.1. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai pripažino, kad V. G. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, nes pateikiant tranzito procedūrai prekes buvo nesilaikyta muitinės formalumų ir pažeista jų atlikimo tvarka, o apylinkės ir apygardos teismai pagrįstai šį nutarimą paliko galioti.

6.2. Atsiliepime nesutinkant su pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais dėl teismų padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų iš esmės yra pakartojamos apylinkės ir apygardos teismų nutartyse nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados. Papildomai pažymima, kad apygardos teismas prašyme nurodytų proceso teisės normų pažeidimų nepadarė ir teisingai konstatavo, kad V. G. jai inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma, nes pateikdama duomenis TIR knygelėje ir NTKS priemonėmis deklaracijoje, neįsitikinusi konteinerio turiniu, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti, deklaravo prekes nurodytai muitinės procedūrai, t. y. sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, todėl turi prisiimti ir dėl tokių savo veiksmų kylančius teisinius padarinius.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas atmestinas.

Dėl ANK 211 straipsnio 1 dalies taikymo

8.   ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo ir pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis – prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką.

9.   V. G. pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį nubausta už vienos iš minėtų alternatyvių veikų padarymą – prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. už tai, kad, kaip muitinės tarpininko atstovė deklaruodama prekes TIR procedūrai, TIR knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir NTKS priemonėmis pateiktoje deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamos deklaruotos 5 prekės: motociklai „Harley-Davidson“, „Kawasaki EN650D“ ir automobiliai „Ford Escape“, „Tesla Model S“, „Honda Accord LX“, tačiau atlikus prekių muitinį tikrinimą konteineryje rasta nedeklaruotų 11 pakuočių su automobilio „Tesla“ detalėmis ne gamyklinėse pakuotėse. Skundžiamuose Klaipėdos teritorinės muitinės nutarime ir teismų nutartyse konstatuota, kad V. G. taip pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkto ir 158 straipsnio 1 dalies, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintų Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisyklių 21.6 punkto ir 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1B-343 patvirtintų TIR knygelės pildymo taisyklių 7.2.6 punkto nuostatas.

10. Nesutikdamas su V. G. nubaudimu pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas prašymą panaikinti skundžiamas teismų nutartis iš esmės grindžia dviem aspektais, t. y. kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte ir 158 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta jokia muitinės formalumų atlikimo tvarka ir kad V. G. tokios tvarkos nepažeidė, taip pat kad V. G. šiuo atveju nėra tinkamas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes nebuvo TIR knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoja bei tranzito procedūros vykdytoja, todėl neatsako už muitinei pateiktos informacijos teisingumą.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą bylą, konstatuoja, kad šie argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad dėl iš esmės analogiškų argumentų, kurie taip pat buvo išdėstyti administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato E. Vinckaus skunde apylinkės teismui bei apeliaciniame skunde, abiejų instancijų teismai motyvuotai pasisakė skundžiamose nutartyse.

12. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte, 158 straipsnio 1 dalyje ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintų Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisyklių 21.6 punkte bei 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1B-343 patvirtintų TIR knygelės pildymo taisyklių 7.2.6 punkte).

13. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui būtiną pagalbą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime ar prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Sąjungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, nurodomos muitinės deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti.

14. 2015 m. liepos 28 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nustatyta, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. 8 pastraipoje nurodyta, kad tranzito procedūros vykdytojo arba jo įgaliotojo atstovo parašas daro jį atsakingą už visus su Sąjungos tranzito operacija susijusius duomenis pagal Sąjungos tranzito nuostatas, įtvirtintas Sąjungos muitinės kodekse bei šiame reglamente.

15. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, nurodytas teisinis reglamentavimas ne tik nustato bendrą deklaravimo tvarką, bet ir apibrėžia deklaranto atsakomybės ribas, t. y. konkrečiai nurodo, už ką deklarantas laikomas atsakingu ir už kokius atvejus prisiima atsakomybę, kartu nustato deklarantui prievolę deklaruoti muitinei visas pateiktas prekes pasirinktai muitinės procedūrai, laikantis muitinės nustatytų formalumų. Tai atitinka ir teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-628/2022).

16. 1975 m. lapkričio 14 d. Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau – TIR konvencija, Konvencija) 1 straipsnyje TIR gabenimas apibrėžiamas kaip krovinių vežimas iš išvykimo muitinės įstaigos į paskirties muitinės įstaigą pagal TIR procedūrą, nustatytą šioje Konvencijoje (a punktas); TIR operacija – TIR gabenimo susitariančiojoje šalyje dalis iš išvykimo arba įvežimo (tarpinės) muitinės įstaigos į paskirties arba išvežimo (tarpinę) muitinės įstaigą (b punktas); TIR operacijos pradžia reiškia, kad kelių transporto priemonė, automobilinis traukinys ar konteineris pristatyti į išvykimo arba įvežimo (tarpinę) muitinės įstaigą su kroviniu ir jį atitinkančia TIR knygele kontrolei atlikti ir kad muitinės įstaiga TIR knygelę priėmė (c punktas). Konvencijos 21 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje tarpinėje muitinės įstaigoje ir paskirties muitinės įstaigose kelių transporto priemonė, automobilinis traukinys ar konteineris kartu su gabenamu kroviniu ir jį atitinkančia TIR knygele pateikiami muitiniam tikrinimui. Taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, TIR knygelė yra vienas iš esminių TIR procedūros elementų. Šio dokumento įforminimas pradedamas išvykimo šalyje, o kaip TIR procedūros kontrolės dokumentas jis naudojamas išvykimo, tranzito ir paskirties šalyse. TIR konvencijos 1 straipsnio o punkte įtvirtinta, kad TIR knygelės turėtojas – asmuo, kuriam TIR knygelė išduota pagal atitinkamas Konvencijos nuostatas ir kurio vardu TIR knygelės forma pateikta muitinės deklaracija, kuria parodomas pageidavimas įforminti prekes pagal TIR procedūrą išvykimo muitinės įstaigoje. Turėtojas yra atsakingas už kelių transporto priemonės, automobilinio traukinio ar konteinerio su kroviniu bei jį atitinkančios TIR knygelės pateikimą išvykimo muitinės įstaigai, tarpinei muitinės įstaigai ir paskirties muitinės įstaigai ir tinkamą visų kitų Konvencijos nuostatų laikymąsi. TIR knygelės forma yra patvirtinta TIR konvencijos 1 priede.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar įforminant prekėms tranzito (TIR) procedūrą buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, yra aktualios Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1B-343 patvirtintos TIR knygelės pildymo taisyklės, kurių 7.2.6 punkte nustatyta, kad pildydamas TIR knygelę TIR knygelės turėtojas arba jo įgaliotas asmuo 10 langelyje nurodo prekių kiekį, pakuočių tipą ir skaičių, prekių aprašymą. 7.2.9 papunktyje įtvirtinta, kad 15 langelyje TIR knygelės turėtojas arba jo įgaliotas asmuo pasirašo, nurodo TIR knygelės užpildymo vietą ir datą. Šiuo parašu patvirtinama, kad TIR knygelės 1–12 langeliuose pateikta informacija yra teisinga ir išsami. Minėtų taisyklių 20 punkte nustatyta, kad TIR knygelės turėtojas ar jo įgaliotas asmuo atsako už neteisingos informacijos TIR knygelėje pateikimą teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atstovavimo muitinėje samprata ir reikalavimai atstovams muitinėje (muitinės tarpininkams) įtvirtinti Sąjungos muitinės kodekso 2 skirsnyje „Atstovavimas muitinėje“ ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 18 straipsnio 1 dalį bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje. Toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais. Sąjungos muitinės kodekso 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santykiuose su muitine atstovas muitinėje pareiškia, kad veikia atstovaujamojo asmens interesais, ir nurodo, ar jo atstovavimas yra tiesioginis, ar netiesioginis. Asmenys, kurie nepareiškia, kad jie veikia kaip atstovai muitinėje, arba kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, neturėdami atitinkamų įgaliojimų, laikomi veikiančiais savo vardu ir savo interesais.

19. Byloje nustatyta, kad vykdant tranzito (TIR) procedūrą V. G. veikė kaip UAB „A“ muitinės tarpininko atstovė, užpildė TIR knygelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir užpildė bei NTKS priemonėmis pateikė deklaraciją (duomenys neskelbtini). Todėl pritartina teismų išvadai, kad, vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, būtent V. G., kaip TIR knygelės turėtojos UAB „S“ įgaliotas asmuo, turėjo prievolę deklaruoti muitinei visas pateiktas prekes pasirinktai muitinės procedūrai, laikydamasi muitinės nustatytų formalumų, todėl, pateikusi teritorinei muitinei deklaruojamas prekes TIR procedūrai, tapo atsakinga už TIR knygelėje bei muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Nustatyta, kad TIR knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir deklaracijoje (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, jog konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos 5 prekės: 2 motociklai – „Harley-Davidson“ ir „Kawasaki EN650D“ bei 3 automobiliai – „Ford Escape“, „Tesla Model S“ ir „Honda Accord LX“. Atlikus šio konteinerio muitinį tikrinimą, rasta nedeklaruotų 11 pakuočių su automobilio „Tesla“ detalėmis ne gamyklinėse pakuotėse. Šios 11 pakuočių nebuvo nurodytos nei TIR knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) 10 langelyje, kaip to reikalaujama TIR knygelės pildymo taisyklių 7.2.6 punkte, nei deklaracijoje (duomenys neskelbtini). Todėl byloje teismai pagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu V. G. pažeidė ne tik Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte, 158 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą deklaravimo tvarką, TIR knygelės pildymo taisyklių 7.2.6 punkto nuostatas, bet ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintų Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis arba raštu, surašymo taisyklių 21.6 punkto nuostatas, įtvirtinančias, kokie prekių identifikavimo duomenys, kaip antai prekių aprašymas, pakuočių rūšis, skaičius ir kt., privalo būti nurodyti deklaracijoje.

20. Pareiškėjas teigia, kad V. G. TIR knygelėje negalėjo nurodyti kitų duomenų (deklaruoti daugiau prekių), nei buvo nurodyta įvežimo bendrojoje deklaracijoje (pirminiame dokumente) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenis patvirtino pati muitinė, tačiau tai, kad minėtame pirminiame dokumente nurodyti duomenys yra neteisingi, neišsamūs, nepaneigia V. G. kaip muitinės tarpininko atstovės atsakomybės už teisingų duomenų pateikimą muitinės įstaigai. Teismų praktikoje pažymėta, kad muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2815/2011). Viena iš tokių priemonių yra muitinės prižiūrimų prekių tikrinimas. Kaip teisingai atkreipė dėmesį bylą išnagrinėję teismai, veikos padarymo metu galiojusių Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punkte buvo įtvirtinta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), gavęs kompetentingos muitinės įstaigos leidimą. Nagrinėjamu atveju V. G. teise patikrinti deklaruojamas prekes nepasinaudojo, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes jai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruojamų prekių atitikties faktiškai gabenamoms prekėms ir jų kiekiui, nes bendrojoje deklaracijoje (pirminiame dokumente) Nr. (duomenys neskelbtini), be pirmiau nurodytų 2 motociklų ir 3 automobilių, buvo nurodyta ir „AUTO PARTS INSIDE ESCAPE“ (automobilių dalys „Escape“ viduje). Neįsitikinusi šioje deklaracijoje nurodytų duomenų apie faktiškai gabenamas prekes ir jų kiekį teisingumu ir fiziškai nepatikrinusi gabenamų prekių, šiuos duomenis V. G. nurodė ir TIR knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) bei deklaracijoje (duomenys neskelbtini) ir pateikė muitinės įstaigai. Teisėjų kolegija pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturi pagrindo nepritarti teismų išvadoms, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. G. ne tik prisiėmė riziką dėl galimos faktinės prekių ir jų kiekių neatitikties nurodomiems deklaracijoje, bet ir nurodydama deklaracijoje neteisingus duomenis prisiėmė atsakomybę dėl to.

21. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, iš bylos medžiagos matyti, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių ir 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių nuostatų pažeidimai V. G. teismų papildomai nebuvo inkriminuoti, todėl vien šių teisės aktų paminėjimas skundžiamuose teismų sprendimuose nesudaro pagrindo konstatuoti administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. procesinių teisių žinoti, kuo yra kaltinama, ir nuo to kaltinimo gintis pažeidimų.

22. Pareiškėjo teiginys, kad apygardos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ANK 567 straipsnis), yra deklaratyvus ir nepagrįstas teisiniais argumentais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nutartį, esminių proceso teisės pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis, kaip to prašo pareiškėjas, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                         Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas