A-805-624/2023

Administracinė byla Nr. A-805-624/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02808-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 15B-6712 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Administraciją prašymą išnagrinėti iš naujo ir atlikti reikalaujamą veiksmą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjas nurodė, kad jis savo skunde prašė ištirti kontrolieriaus (valstybės tarnautojui prilygintas asmuo), kuris 2019 m. balandžio 9 d. privalomos techninės apžiūros metu tikrino transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis) ir išdavė techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 001-1690843, veiksmus ir juridinio asmens uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tuvlita“ vadovo (valstybės tarnautojui prilygintas asmuo) veiksmus atliekant pavaldžių darbuotojų priežiūrą. Pareiškėjo įsitikinimu, kontrolieriaus veiksmuose buvo požymių, kurie galėtų būti apibūdinami kaip nusikalstamas nerūpestingumas. Pareiškėjas pažymėjo, jog pareiškėjui nebuvo atsakyta į klausimą dėl UAB „Tuvlita“ darbuotojų (atskirai kontrolieriaus ir atskirai vadovo) veiksmų.

3.    Pareiškėjui buvo atsakyta, kad nėra pagrindo manyti, jog paslauga techninės apžiūros stotyje buvo atlikta nekokybiškai ir netinkamai. Pareiškėjas pažymėjo, jog nėra techninės apžiūros vaizdo įrašo, o atkurti atliktos techninės apžiūros eigos bei jos metu atliktų veiksmų eiliškumo ir kokybės nėra jokių galimybių. UAB „Tuvlita“ privalo atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimus kaip A tipo kontrolės įstaiga. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis 2019 m. balandžio 29 d. bei 2019 m. gegužės 7 d. raštais kreipėsi į UAB „Tuvlita“ prašydamas įvertinti situaciją ir kompensuoti jam patirtus nuostolius. Pareiškėjo manymu, UAB „Tuvlita“ turėjo pakankamai laiko išsaugoti 2019 m. balandžio 9 d. techninės apžiūros vaizdo įrašą, atkurti atliktos techninės apžiūros eigą bei jos metu atliktų veiksmų eiliškumą ir kokybę, bet galimai sąmoningai to nedarė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas turėtų įvertinti UAB „Tuvlita“ vadovo P. I. ir Technikos vadovo T. B. veikimą/ neveikimą, todėl darė išvadą, kad atsakovas neatliko visų veiksmų kontroliuodama UAB „Tuvlita“, be to, neatliko jo kaip vartotojo teisių gynimo.

4.    Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, neatlikęs jokio tyrimo, nurodė jam, kad Administracija neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų pradėti administracinę teiseną kontrolieriaus atžvilgiu. Anot pareiškėjo, atsakovas neatliko jokio tyrimo dėl 2019 m. vasario 15 d. patikrinimo metu ir 2019 m. balandžio 29 d. patikrinimo metu nustatytų trūkumų, kurie yra identiški. Atsakovas, vertindamas kontrolieriaus darbą, nepateikė jokių teisinių argumentų ir savo nuomonę grindė prielaidomis („galėjo nusidėvėti“, „galima manyti“ ir kt). Administracija nepateikė atsakymų dėl aptikto gedimo Nr. 5.3.4a aprašyto kaip - „DT Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (kairė priekis)“.

5.    Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas negrąžino jam 2021 m. birželio 9 d. sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų.

6.    Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl netinkamų UAB „Tuvlita“ darbuotojų veiksmų ir institucijos neveikimo kontroliuojant techninės apžiūros įmonės paslaugos kokybę patyrė materialinių nuostolių, nes teko papildomai investuoti į naujai įsigytą daiktą. Jis nurodė, jog transporto priemonių trūkumams šalinti buvo samdyta įmonė UAB „Martonas“ atitinkanti Kokybės valdymo sistemos standartus LST ES ISO 9001:2008 ir LST ES ISO 14001:2005. Bendra pareiškėjui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 7 d. atlikto remonto kaina – 850 Eur su PVM.

7.    Anot pareiškėjo, jis negavo informacijos, ar atsakovo Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus viršininkas turi įgaliojimus teikti atsakymus į pranešėjų prašymus (skundus).

8.    Pareiškėjas akcentavo, jog jis turėjo pagrįstus lūkesčius vykdydamas reikalavimus gauti teisės aktuose nustatytą teisinę pagalbą (informaciją). Pareiškėjas buvo sąžiningas, domėjosi susidariusia situacija, kreipėsi į atsakingus pareigūnus, tačiau klausimas iki šios dienos liko neišspręstas.

9.    Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.  Administracija nurodė, kad atlikusi prašyme nurodytų aplinkybių analizę, priėmė sprendimą, jog pagal prieinamą faktinę medžiagą nenustatyta jokių faktų, leidžiančių manyti, kad transporto priemonės pakartotinė techninė apžiūra techninės apžiūros stotyje atlikta nekokybiškai ir netinkamai. Techninės apžiūros vaizdo įrašas neišlikęs, atkurti atliktos techninės apžiūros eigos bei jos metu atliktų veiksmų eiliškumo ir kokybės nėra jokių galimybių. Be to, po techninės apžiūros transporto priemonė buvo toliau eksploatuojama – nuo pirminės techninės apžiūros, per kurią pirmą kartą buvo nustatyti automobilio techninės būklės trūkumai ir išduota kortelė Nr. 1 iki papildomos paslaugos, kai buvo išduota kortelė Nr. 3, nuvažiuoti 5605 kilometrai, o techninės būklės trūkumai, nustatyti per pirminę techninę apžiūrą (kortelė Nr. 1) ir teikiant papildomą paslaugą (kortelė Nr. 3), nebuvo identiški.

11.  Administracija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės nepateikia jokių naujų argumentų, kurie nebūtų įvertinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) ar ankstesniems teismams priimant sprendimus, o teismo sprendime nurodyti trūkumai pašalinti pateikus patikslintą atsakymą pareiškėjui.

12.  Administracija pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog tarp privalomosios techninės apžiūros atliktos 2019 m. balandžio 9 d. (kortelė Nr. 2) ir 2019 m. balandžio 29 d. atliktos papildomos apžiūros (kortelė Nr. 3) pravažiavo ne 5605 km, o 1613 km. Šiems teiginiams Administracija neprieštaravo, tačiau atkreipė dėmesį, kad kvestionuodamas 2019 m. balandžio 9 d. atliktos privalomosios techninės apžiūros rezultatus (kortelė Nr. 2), pareiškėjas apeliuoja į tai, kad trūkumai buvo nustatyti atliekant privalomąją techninę apžiūrą 2019 m. vasario 15 d. (kortelė Nr. 1), pagal kurią transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų. Administracijos įsitikinimu trūkumai, kurie buvo užfiksuoti atliekant privalomąją techninę apžiūrą 2019 m. vasario 15 d.  (kortelė Nr. 1) turėjo būti pašalinti ir transporto priemonė toliau eksploatuojama. Būtent nuo pirmosios techninės apžiūros atlikimo Administracija ir paskaičiavo automobilio ridą iki pareiškėjo atliktos papildomos apžiūros, kada vėl buvo nustatyti transporto priemonės techninės būklės trūkumai (kortelė Nr.3), ką savo atsakymuose ir konstatavo Administracija. Kiek kilometrų šiuo atveju nuvažiavo pareiškėjas su įsigyta transporto priemone visiškai nėra svarbu. Aktualu yra tai, kiek transporto priemonė buvo eksploatuojama nuo pirminio trūkumų nustatymo (kortelė Nr.1) iki momento, kai trūkumai buvo nustatyti antrą kartą (kortelė Nr.3). Todėl Administracijos nustatyti ir atsakyme pateikti ridos duomenys yra visiškai teisingi.

13.  Administracija nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tiek privalomosios techninės apžiūros atliktos 2019 m. vasario 15 d., tiek papildomos apžiūros atliktos 2019 m. balandžio 29 d. metu nustatyti trūkumai yra identiški, kadangi sutampa tik du trūkumų kodai, nustatyti atliekant privalomąją techninę apžiūrą 2019 m. vasario 15 d. ir atliekant papildomą apžiūrą 2019 m. balandžio 29 d.

14.  Administracija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal UAB „Tuvlita“ pateiktas ekspertines išvadas techninės būklės trūkumai: DT 2.1.3.b), DT 5.3.2.b), DT 5.3.4.a) labiausiai tikėtina atsirado eksploatuojant transporto priemonę laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. transporto priemonei užvažiavus ant žymaus kelio nelygumo, pvz. duobės. Iš pateiktų transporto priemonės fotonuotraukų, aiškiai matosi skysčio prasiskverbimo iš priekinio kairės pusės amortizatoriaus naujumas. Techninės būklės trūkumas DT 1.1.14.a) įprastai yra nustatomas vizualiai, o papildomos patikros metu šis trūkumas buvo nustatytas matuojant diskus slankmačiu, kas privalomosios techninės apžiūros metu nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, kad per papildomą apžiūrą nustatyti stabdžių diskų ribiniai minimalūs dydžiai tik 1 mm ir 1,2 mm skiriasi nuo gamintojo nustatytų minimalių ribinių dydžių, o atliekant pakartotinę techninę apžiūrą 2019 m. balandžio 9 d., tikėtina, šie skirtumai buvo dar mažesni, kadangi tarp šių matavimų automobilis buvo eksploatuojamas ir nuvažiavo apie 1600 km, laikytina, kad kontrolieriaus D. J. (toliau – ir kontrolierius) veiksmuose nebuvo ir nėra sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo bei veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymius. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiuo konkrečiu atveju kontrolieriui D. J. taikyti administracinės atsakomybės.

15.  Administracija pažymėjo, jog atliekant papildomą tyrimą buvo gauta informacija apie priemones, kurių UAB „Tuvlita“ ėmėsi užtikrinant tinkamą kontrolieriaus D. J. vykdomų funkcijų kokybę. Po 2019 m. balandžio 9 d. Vilniaus skyriaus kontrolinio patikrinimo ir nekokybiškai atliekamų pareigų, atleido D. J. iš techninių apžiūrų centro pamainos vadovo pareigų. Taip pat informavo, kad buvo imtasi papildomų veiksmų kontrolieriaus atžvilgiu: 1. kontrolieriui buvo skirti 24 rizikos balai ir jis priskirtas vidutinei rizikos grupei; 2. kontrolieriui, pagal surinktus rizikos balus, buvo skirtas 1 darbo kokybės stebėjimas (kontrolieriaus darbo kokybės stebėjimas – darbo patikrinimas vidaus kokybės darbuotojui stebint ar kontrolierius transporto priemonės techninę apžiūrą atlieka kvalifikuotai, kokybiškai, tinkamai atlieka procedūras, vadovaujasi jo darbą reglamentuojančiais norminiais dokumentais) ir 1 patikrintos transporto priemonės darbo kokybės kontrolinis tikrinimas (transporto priemonės kontrolinis tikrinimas – vidaus kokybės darbuotojo atliekamas pilnas arba dalinis kontrolieriaus atliktos transporto priemonės techninės apžiūros kokybės kontrolinis tikrinimas (įvertinimas)); 3. kontrolieriui 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas darbo kokybės stebėjimas – trūkumų nenustatyta; 4. kontrolieriui 2019 m. spalio 3 d. buvo atliktas transporto priemonės kontrolinis tikrinimas – trūkumų nenustatyta; 5. kontrolieriui 2020 m. sausio 27 d. buvo atliktas eilinis darbo vertinimas, kurio išvada – kontrolierius tinkamas užimamoms pareigoms. Įvertinus minėtas aplinkybes Administracija konstatavo, kad UAB „Tuvlita“ veiksmai šiuo konkrečiu atveju visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, vidaus kokybės kontrolės sistema veikia tinkamai, ją sudarančios priemonės ir procedūros yra įgyvendintos ir pakankamos. Teisės aktuose nustatytų pagrindų taikyti poveikio priemones UAB „Tuvlita“ nenustatyta.

16.  Administracija nurodė, jog administracinės atsakomybės įmonės vadovui ir už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingam asmeniui šiuo konkrečiu atveju taikyti nėra jokio teisinio pagrindo. Administracija neturi jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų taikyti UAB „Tuvlita“ vadovams kitų poveikio priemonių dėl veiksmų ar neveikimo dėl prašyme nurodytų aplinkybių.

17.  Administracija atkreipė dėmesį į tai, jog kiti skunde pateikiami pareiškėjo argumentai yra sunkiai suvokiami, todėl Administracijai yra sunku pateikti argumentuotą savo poziciją. Pareiškėjas savo argumentų ir teiginių negalėjo tinkamai ir argumentuotai paaiškinti ir skundą nagrinėjant Komisijos ir teismo posėdžių metu. Pareiškėjas teigė, kad kontrolieriaus veiksmuose pastebimi nusikalstamo nerūpestingumo požymiai, tačiau ką pareiškėjas nori pasakyti nurodydamas vieną iš kaltės formų - visiškai neaišku.

18.  Administracija pabrėžė, kad Administracijos vykdomos funkcijos visiškai nesusijusios su įmonių atliekančių privalomąją techninę apžiūrą kontrole, o tiesiogiai sietina su įmonių atliekančių transporto priemonių techninį aptarnavimą ir teikiančių remonto paslaugas kontrole vykdoma pagal teisės aktus.

II.

19.  Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo J. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20.  Teismas nustatė, kad:

20.1.    Pareiškėjas J. Z., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 10 dalimi, kreipėsi į Administraciją su 2019 m. gegužės 16 d. prašymu ištirti ir įvertinti UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros kontrolieriaus ir vadovų veiksmus (prašymas Administracijoje registruotas 2019 m. gegužės 17 d.). Prašyme paaiškino, kad 2019 m. balandžio 19 d. nusipirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini); pardavėjas kaip įrodymą, kad transporto priemonė tvarkinga, pateikė UAB „Tuvlita“ 2019 m. balandžio 9 d. techninės apžiūros rezultatų kortelę, kurioje pažymėta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Tačiau, pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, kilo abejonių dėl jos techninės būklės, o patikrinus techninės apžiūros istoriją, buvo rastas įrašas, kad 2019 m. vasario 15 d. techninės apžiūros metu buvo nustatyti 4 dideli trūkumai. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į UAB „Tuvlita“, buvo atlikta papildoma transporto priemonės apžiūra ir jos metu buvo nustatyti 4 trūkumai, iš kurių du tokie patys, kaip ir nustatyti 2019 m. vasario 15 d. apžiūroje.

20.2.    Administracijos Teisės skyrius 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 15B-4502 „Dėl transporto priemonės techninės apžiūros“ pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Komisijai.

20.3.    Iš Komisijos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 21R-582(AG-525/03-2019) matyti, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. Komisija įpareigojo Administraciją pateikti J. Z. atsakymą į jo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą dėl UAB „Tuvlita“ kontrolieriaus, 2019 m. balandžio 9 d. atlikusio transporto priemonės (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, veiklos įvertinimo.

20.4.    Administracijos Teisės skyrius 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 15B-6988 „Dėl transporto priemonės techninės apžiūros atlikimo“, vykdydamas Komisijos sprendimą, pateikė pareiškėjui pakartotinį (naują) atsakymą. Pareiškėjas ir šį atsakymą apskundė Komisijai.

20.5.    Komisija 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 21R-857(AG-790/03-2019) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20.6.    Pareiškėjas šį Komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). VAAT 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-2036-331/2020 pareiškėjo skundą patenkino; be kita ko, įpareigojo Administraciją per vieną mėnesį išnagrinėti jo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą.

20.7.    Administracija atsakė pareiškėjui 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 15B-9721, kurį pareiškėjas apskundė vėl Komisijai. Komisija 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 21R-88 (AG-939/02-2020) pareiškėjo skundą atmetė. VAAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I2-2499-860/2021) panaikino Komisijos ir Administracijos sprendimus  bei įpareigojo atsakovą Administraciją tinkamai atsakyti į pareiškėjo J. Z. 2019 m. gegužės 16 d. prašymą, atsakovo registruotą 2019 m. gegužės 17 d.

20.8.    Administracija, vykdydama VAAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimą, pareiškėjui pateikė šioje byloje ginčijamą Sprendimą.  Pareiškėjas nesutiko su juo, todėl skundė jį teismui.

21.  Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574, Viešojo administravimo įstatymo bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nuostatus, bei pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymo turinį, jame suformuluotą prašymą, konstatavo, kad pareiškėjo kreipimasis turi būti vertinamas kaip atitinkantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.4 punktą, t. y. laikomas kitu prašymu, kuriuo kreipiamasi į viešojo administravimo subjektą, kai tokiu kreipimusi pagal jo turinį ir pobūdį nebuvo siekiama apginti konkrečią besikreipusio asmens teisę ar teisėtą interesą.

22.  Teismas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime konstatuota, jog kontrolierius pagal tikrinimo metodą vizualiai įvertino stabdžių diskus, kurie nebuvo suaižėję, įtrūkę, skilę arba nepatikimai pritvirtinti, nes stabdžių diskų suaižėjimų, įtrūkimų nebuvo nustatyta ir atliekant papildomą paslaugą. Kontrolierius, atlikdamas privalomąją techninę apžiūrą laikėsi stabdžių diskų tikrinimo metodikos. Nuo kontrolieriaus atliktos privalomosios techninės apžiūros iki papildomos paslaugos automobilio rida padidėjo 1613 km. Dėl nuvažiuoto atstumo galėjo nusidėvėti stabdžių priekiniai diskai daugiau, nei leidžia gamintojo nustatyti ribiniai minimalūs dydžiai. Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog įvertinus išdėstytas aplinkybes, kontrolierius nepadarė sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo ar administracinio nusižengimo, dėl to Administracija neturi jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų pradėti administracinę teiseną kontrolieriaus atžvilgiu. Taigi, iš nurodyto matyti, jog Administracija vertino kontrolieriaus nefiksuotas stabdžių dilimo priežastis ir padarė išvadą, jog kontrolierius nepadarė sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo ar administracinio nusižengimo.

23.  Teismas sutiko su atsakovu, jog Administracijai nebuvo teisinio pagrindo pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 440 straipsnį pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „Tuvlita“ vadovo ir už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingo asmens atžvilgiu, kadangi minėti asmenys neatliko ginčo automobilio techninės apžiūros.

24.  Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su negrąžintomis VAAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimu priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teismas paaiškino pareiškėjui, kad  jei atsakovas geruoju neįvykdė sprendimo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo pareiškėjo naudai, tuomet pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kurį pareiškėjas turėtų pateikti antstoliui dėl priverstinio sprendimo vykdymo.

25.  Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, skundžiamas Sprendimas paliktas galioti, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

26.  Pareiškėjas J. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.  Pareiškėjas taip pat prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28.  Pareiškėjas atkreipė į skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje teismas nurodė, kad atmestinas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išduoti ginklą. Pareiškėjas nurodo, kad tokio reikalavimo jis nereiškė, todėl tai parodo, jog teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos ir neįsigilino į skundžiamo Sprendimo turinį.

29.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo skunde dėstytus argumentus.

30.  Pareiškėjo vertinimu, atsakovas formaliai ir nekompetentingai atliko tyrimą, nes neatsižvelgė į pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2019 m. vasario 15 d. patikrinimo metu ir 2019 m. balandžio 29 d. patikrinimo metu nustatyti trūkumai yra identiški (tikrinimo pozicijos 1.1.14a ir 5.3.4a). Pareiškėjo vertinimu, tokio pobūdžio gedimai kelia didelį pavojų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas prašė ištirti kontrolieriaus, kuris 2019 m. balandžio 9 d. privalomosios techninės apžiūros metu tikrino transporto priemonę ir išdavė techninę apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 001-1690843 veiksmus ir juridinio asmens UAB „Tuvlita“ vadovo veiksmus atliekant pavaldžių darbuotojų priežiūrą, tačiau, anot pareiškėjo, atsakymo dėl šių darbuotojų veiksmų teisinio įvertinimo negavo. Pareiškėjo nuomone, Administracija nevykdė Nuostatų 13.2.12 punkte nustatytų funkcijų. Pareiškėjas pabrėžia, kad Administracija neužtikrino techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo kokybės kontrolės (Nuostatų 13.2.13 p.), nes nėra techninės priežiūros vaizdo įrašo, neįmanoma atkurti atliktos techninės apžiūros eigos bei jos metu atliktų veiksmų eiliškumo ir kokybės.

31.  Pareiškėjas kaip reikšmingą įrodymą vertina kontrolieriaus 2019 m. balandžio 29 d. paaiškinimą, kuris nėra registruotas nustatyta tvarka ir kuriame kontrolierius savo darbą įvertino kaip atliktą neatsakingai ir aplaidžiai, tačiau Administracija šią situaciją įvertino kaip mažareikšmį pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, Administracija turėtų įvertinti UAB „Tuvlita“ vadovo P. I. ir technikos vadovo T. B. veikimą / neveikimą vertinant pavaldžius darbuotojus šiuo konkrečiu atveju.

32.  Pareiškėjas pažymi, kad Administracija, atsakydama jam, rėmėsi UAB „Tuvlita“ 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. 126, kuriame išdėstyta gynybinė pozicija neatliekant tyrimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad prie šio rašto nėra pridėta dokumento, pasirašyto aprašymo su specialistų nuomone ir parašais. Neaišku, kas tie specialistai, koks jų išsilavinimas, kompetencija, darbo stažas atliekant ekspertizės ir ar jie yra nešališki. Pareiškėjas kvestionuoja prie rašto pridėtų priedų teisėtumą. Pažymi, kad priedas Nr. 5 atspausdintas Radviliškyje, nors veiksmai buvo atliekami Vilniuje, be to buvo nepasirašytas.

33.  Pareiškėjas nurodo, kad Administracija neatlikus jokio tyrimo teigia, kad neturi jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų pradėti administracinę teiseną kontrolieriaus atžvilgiu.

34.  Pareiškėjas pabrėžia, kad Administracija nepasisakė dėl vertinimo atsakingų darbuotojų ir atitikimo UAB „Tuvlita“ Lietuvos standartui LST EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimų kaip A tipo kontrolės įstaiga.

35.  Pareiškėjas akcentuoja, kad Administracija negrąžino pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų.

36.  Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų UAB „Tuvlita“ veiksmų pareiškėjas patyrė nuostolių, nes teko investuoti į naujai įsigytą daiktą. Transporto priemonės remontui pareiškėjas sumokėjo 850 Eur su PVM (UAB „Martonas“ 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita-faktūrą Nr. 0099145).

37.  Taip pat pareiškėjas nurodo, kad iš Administracijos negavo atsakymo, ar Administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus viršininkas turi įgaliojimus teikti atsakymus į pranešėjų prašymus (skundus). Pareiškėjas mano, kad turėjo pagrįstus lūkesčius gauti informaciją. Nors Administracija pateikė, net 8 atsakymus, tačiau į pagrindinį paklausimą dėl kontrolieriaus ir bendrovės UAB „Tulvita“ vadovų atsakomybės negavo.

38.  Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

39.  Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia jokių naujų argumentų, kurie nebūtų įvertinti Komisijos ar teismų priimant sprendimus, o teismo nurodyti trūkumai pašalinti pateikus patikslintą atsakymą pareiškėjui.

40.  Atsakovas iš esmės palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

41.  Atsakovas atkreipia dėmesį, kad neaišku kodėl pareiškėjas teigia, kad Administracija ne visiškai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą, t. y. neatlygino 30 Eur bylinėjimo išlaidų. Šį pareiškėjo neteisingą kaltinimą, anot atsakovo, paneigia prie šio atsiliepimo pridėtas mokėjimo nurodymas.

42.  Pareiškėjas taip pat teigia, kad Administracijos pateikto atsakymo teiginiai prieštarauja Administracijos nuostatų 13.2.13 papunkčiui, kuris nustato, kad Administracija vykdo techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo kokybės kontrolę. Tačiau ši Administracijos vykdoma funkcija visiškai nesusijusi su įmonių, atliekančių privalomąją techninę apžiūrą, kontrole, o tiesiogiai sietina su įmonių, atliekančių transporto priemonių techninį aptarnavimą ir teikiančių remonto paslaugas, kontrole, vykdoma pagal teisės aktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

43.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos veiksmų, 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 15B-6782 atsakant pareiškėjui į jo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją jo prašymą išnagrinėti iš naujo ir atlikti reikalaujamą veiksmą pagrįstumo.

44.  Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. prašymu, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 10 dalimi, prašė Administracijos ištirti ir įvertinti UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros kontrolieriaus ir vadovų veiksmus. Administracija, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 15B-6782 „Patikslintas atsakymas į Jūsų prašymą“, atsakydama pareiškėjui į jo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą, nurodė, kad įvertinusi kontrolierius, atlikusio motorinės transporto priemonės privalomąją techninę priežiūrą, veiksmus, nusprendė, jog kontrolierius nepadarė sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo ar administracinio nusižengimo, o UAB „Tuvlita“ vadovo ir už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingo asmens, neatlikusių ginčo automobilio techninės apžiūros, atžvilgiu taikyti poveikio priemones nėra jokio teisinio pagrindo.

45.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl  2021 m. liepos 29 d. rašto Nr. 15B-6782S, pareiškėjo įvardijamo sprendimu, atmetė konstatavęs, kad: pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymo turi būti vertinamas kaip atitinkantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.4 punktą, t. y. laikomas kitu prašymu, kuriuo kreipiamasi į viešojo administravimo subjektą, kai tokiu kreipimusi pagal jo turinį ir pobūdį nebuvo siekiama apginti konkrečią besikreipusio asmens teisę ar teisėtą interesą; Administracija, įvertinusi kontrolieriaus veiksmus atliekant motorinės transporto priemonės privalomąją techninę priežiūrą, padarė išvadą, jog kontrolierius nepadarė sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo ar administracinio nusižengimo; Administracijai nebuvo teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „Tuvlita“ vadovo ir už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingo asmens atžvilgiu, kadangi minėti asmenys neatliko ginčo automobilio techninės apžiūros, todėl taikyti administracinę atsakomybę minėtų asmenų atžvilgiu nebuvo jokio teisinio pagrindo.

46.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia teismą, neįsigilinusį į bylos faktines aplinkybes, ginčą išnagrinėjus formaliai, pasisakius dėl reikalavimo, kurio pareiškėjas nekėlė.

47.  Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jų naikinti ar keisti: pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymo pateikimo metu galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymas nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 14 d.); skundą – asmens rašytinį kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atsakovui teikto 2019 m. gegužės 16 d. dokumento turinį, teisės aktais nustatytą Administracijos kompetenciją, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo pareiškėjo prašymu nebuvo siekiama apginti konkrečią besikreipusio asmens teisę ar teisėtą interesą.

48.  Asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami Prašymų nagrinėjimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.) nustatyta tvarka. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1-35.4 p.).

49.  2021 m. liepos 29 d. raštu Administracija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą, pateikė patikslintą atsakymą į pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas informuotas apie atliktą patikrinimą ir priimtus sprendimus, t. y. kad, Administracijos vertinimu,  kontrolierius nepadarė sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo ar administracinio nusižengimo, o UAB „Tuvlita“ vadovo ir už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingo asmens, neatlikusių ginčo automobilio techninės apžiūros, atžvilgiu taikyti poveikio priemones nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Administracijos laisva forma teikto atsakymo pareiškėjo į prašymą nėra pagrindo vertinti kaip neišsamų ir įpareigoti jį (prašymą) nagrinėti iš naujo. Tai, kad pareiškėjas nepritaria Administracijos padarytoms išvadoms, šio Sprendimo nedaro savaime nepakankamai išsamiu, o dėl pareiškėjo teiginio, kad Administracija nepasisakė dėl UAB „Tuvlita“ atitikimo Lietuvos standartui LST EN ISO/IEC 17020:2012, pažymėtina, kad tokio prašymo pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. prašyme ir nenurodė.

50.  Dėl 2021 m. liepos 29 d. rašto aspektų, kuriais Administracija vertino, kad kontrolierius nepadarė sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo, t. y. iš esmės nepradėti tarnybinio patikrinimo, ar administracinio nusižengimo, primintina, kad: administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016). Nagrinėjamu atveju Administracija informavo pareiškėją apie jo prašyme nurodytų kontrolierius veiksmų vertinimo rezultatus; tiek, kiek atsakymas yra susijęs su informacija apie nepradėtą administracinio nusižengimo teiseną, primintina, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-629/2020). Visi administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimai, priimti administracinio nusižengimo teisenos metu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, nes administracinis teismas nagrinėja bylas dėl sprendimų, priimtų viešojo administravimo srityje, o bylos dėl administracinį nusižengimą tiriančių pareigūnų sprendimų nepriskirtinos administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Tai, spręsdama teismingumo klausimus yra konstatavusi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2014; 2015 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-10/2015), taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017; 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017). Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymo  Administracijai savaime nėra pagrindo vertinti kaip kreipimosi dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, o 2021 m. liepos 29 d. Administracijos rašto – kaip procesinio sprendimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, bet kokiu atveju procesinio sprendimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, teisminė patikra ir negali būti vykdoma  nagrinėjamoje administracinėje byloje.

51.  Apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas dėl nesumokėtų bylinėjimosi išlaidų nėra susijęs su nagrinėjama byla. Be to, pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui priteistų, bet nesumokėtų išlaidų priverstinio išieškojimo tvarką. Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į atsakovo argumentus, kad pareiškėjo nurodytas išlaidas Administracija sumokėjo ir tai patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtas 2021 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 19.

52.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipė į skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje teismas nurodė, kad atmestinas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išduoti ginklą. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad jis tokio reikalavimo nekėlė, todėl šiuos pirmosios instancijos teismo teiginius iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalina. Tačiau įvertinus teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija nemato pagrindo dėl šio rašymo apsirikimo naikinti visą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

53.  Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

54.  Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

55.  Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.

56.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Arūnas Dirvonas

             Veslava Ruskan

             Dalia Višinskienė