eA-1354-624/2025

Administracinė byla Nr. eA-1354-624/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00453-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija 41. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 5-IL-5251 atsisakyti R. U. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Atsakovas, formaliai atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Atsakovas neatliko „kokybinio“ nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimo, t. y. nenurodė, kaip konkrečiai faktai apie pareiškėjo dalyvavimą įvykiuose, jo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį ir padarymo laiką, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, kas būtent sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Dėl to skundžiamas nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatytų reikalavimų administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui): VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 (įstatymo viršenybė – nors skundžiamame sprendime yra nurodytas aiškus atsisakymo teisinis pagrindas, iš dalies pasisakyta apie įstatymo leidėjo įstatymais suformuotą ginklų leidimų išdavimo vertinimą ar požiūrį (teleologinis aiškinimas), tačiau nepateikti jokie aiškūs, reikšmingi ir vertingi pareiškėjo veiksmų ar elgesio sulyginimo su nurodomu teisiniu pagrindu motyvai), 5 (išsamumas – nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo išryškintos tik jį neigiamai apsakančios aplinkybės, visiškai nebuvo pasisakyta ir vertinta teigiamos aplinkybės, kurios galbūt ir paneigia neigiamus faktorius), 6 (lygiateisiškumas – Vilniaus apskrities Vyriausiasis Policijos Komisariatas (institucija, iki 2024 m. išdavinėjusi leidimus laikyti (nešiotis) ginklus ar šaudmenis) kitiems asmenims yra išdavęs leidimus laikyti (nešiotis) ginklą, nors prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo metu šie asmenys praeityje buvo bausti dėl padarytų administracinių nusižengimų, analogiškų kaip ir pareiškėjo (greičio viršijimas ar duomenų nepateikimas), turėjo galiojančias administracines nuobaudas) ir 9 (objektyvumas – pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas skundžiamu nutarimu dėl šališkų, subjektyvių ir į pareiškėjo asmenį (ne asmenybę, charakterizuojančia prasme) nukreiptų, o ne objektyvių ir pagrįstų priežasčių atsisakydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą piktnaudžiauja savo įgaliojimais, netinkamai taiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas ir siekia pareiškėjui nepagrįstai apriboti teisę gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą) punktuose nustatytų reikalavimų.

2.2. Pareiškėjo teistumas yra jau seniai išnykęs, jam ir toliau nepagrįstai yra taikomi teisiniai apribojimai – remiantis pareiškėjo praeityje padarytais nusikaltimais, už kuriuos yra atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Teisinės valstybės ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą pačią veiką) principų sampratos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, viešojo administravimo subjektui, siekiant atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą vadovaujantis biografiniais faktais, kaip asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, be kita ko, turi būti nustatoma, ar padaryti pažeidimai vis dar yra aktualūs, t. y., ar buvo padaryti nenutolusiu laike momentu. Nagrinėjamu atveju nuo pirmojo pareiškėjo nusikaltimo yra praėję daugiau kaip 34 metai, antrasis nusikaltimas buvo padarytas prieš daugiau nei 14 metų. Nusikaltimo padarymo metu pareiškėjas buvo jaunas (pirmuoju atveju vos 18 metų) ir ambicingas. Šiuo metu pareiškėjas yra sėkmingai integravęsis į visuomenę, sukūręs šeimą, turi tvirtus socialinius ryšius, yra įkūręs ne vieną įmonę bei suteikęs daug darbo vietų darbuotojams, yra teigiamai charakterizuojamas. Be šių pareiškėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių papildomai pažymi, kad pareiškėjas nuo 1999 m. yra medžiotojas, jam 2005 m. – 2012 m. laikotarpiu buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą medžioklės tikslu, pareiškėjas su ginklais visuomet elgėsi rūpestingai, niekada nepažeidė nustatytos tvarkos. Pareiškėjas užsiima ginklų sportu, lanko treniruotes, turi tvirtus saugaus ginklo naudojimo pagrindus, šaudymo klubo direktoriaus yra charakterizuojamas teigiamai, jam rekomenduojama išduoti leidimą ginklui. Taigi, nėra objektyvaus pagrindo neigti, kad pareiškėjas pakeitė savo elgesį ir požiūrį į gyvenimą, jo vertybes bei visuotinai priimtinas elgesio taisykles, yra teigiamai charakterizuojamas visuomenėje ir nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.3. Atsakovo išvardinti pareiškėjo praeityje padaryti administraciniai nusižengimai nepatenka nei į ANK VIII skyrių (su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję administraciniai nusižengimai), nei į XIII skyrių (administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), nei į XVII skyrių (administraciniai nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis), nei į XXIV skyrių (administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka). Tai lemia, kad pareiškėjo praeityje padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį nėra priskiriami prie administracinių nusižengimų, susijusių su grėsmės kėlimu kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.4. Atsakovas piktnaudžiauja savo įgaliojimais, nes dėl praeityje padarytų administracinių nusižengimų pareiškėjas neterminuotai praranda teisę gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjo elgesys, padaryti administraciniai nusižengimai (pažeidimai), tarp kurių yra ir vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (vairuojant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį), - neigiamai apibūdina jo asmenybę ir akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles.

3.2. Nustatyti ir išdėstyti faktai Sprendime apie pareiškėją lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą. Daromi administraciniai nusižengimai (pažeidimai) naudojant didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) – jo neatsakingo elgesio faktai. Pareiškėjo nuteisimas už tiesiogine tyčia padarytą turto prievartavimą panaudojant psichinę prievartą bei buvimas aplinkoje susijusioje su pasikėsimu nužudyti žmones ir žmonių nužudymu su šaunamaisiais ginklais, leidžia spręsti, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Laikydamas šaunamuosius ginklus, t. y. disponuodamas didesnio pavojaus šaltiniu (ginklu), pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma kaip aplinkybė, apribojanti asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis.

3.3. Atsižvelgiant į pareiškėjo elgesio faktus, jo padarytų veiksmų pobūdį ir juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas yra neproporcinga priemonė, įvertinus tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams.

3.4. Surinkti duomenys apie pareiškėją vertintini kaip neigiamai jį charakterizuojantys, sietini su pavojumi, nenoru laikytis moralės normų, nenoru laikytis visuomenėje nusistovėjusių taisyklių ir valstybėje taikomų teisės normų, todėl atsakovas turėjo pakankamą teisinį faktinį pagrindą priimti skundžiamą sprendimą, t. y. Policijos departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo elgesys ir jo padaryti pažeidimai atspindi jo gyvenimo būdą, mąstymą bei požiūrį į įstatymo laikymąsi, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes jo požiūris į įstatymų nesilaikymą gali ir ateityje nesulaikyti jo nuo įstatymų pažeidimų, tarp jų ir dėl ginklų laikymo bei naudojimosi jais srityje, jeigu jam būtų ir toliau leista laikyti turėti ginklus. Tai suponuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto būtinybę, kadangi šios normos taikymui pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas išanalizavo VAĮ 3 straipsnio 1 punktą, 10 straipsnio 5 dalį, teismų praktiką, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

6. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nustatyti pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai ir duomenys apie pareiškėją, esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, neabejotinai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją kaip asmenį, linkusį pažeidinėti nustatytą tvarką, kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, kad vien Kelių eismo taisyklių pažeidimais viršijant leistiną greitį yra vertintina kaip grėsmė kitų asmenų ar pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų galima taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuoti, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nebūtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jį charakterizuojantys biografiniai faktai buvo padaryti praeityje ir nėra aktualūs. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas 3 kartus (2022 m. birželio 14 d., 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. balandžio 18 d.) baustas už greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 2 dalis, ANK 416 straipsnio 3 dalis, ANK 416 straipsnio 4 dalis), todėl šiuo atveju negalima teigti, kad padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Anksčiau padaryti teisės pažeidimai rodo, kad pareiškėjas yra linkęs pakartotinai daryti teisės pažeidimus. Pareiškėjo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai ir argumentai, kad jis skundo pateikimo teismui metu charakterizuojamas teigiamai ir nė karto nepadarė Ginklų ir/ar šaudmenų laikymo bei nešiojimo taisyklių pažeidimų, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų. Teigiamas charakteristikas rengę ūkio subjektai neturi priėjimo prie aptariamų teisės pažeidimų duomenų bazės, todėl tam tikroje veikloje pareiškėjo teigiamas charakterizavimas negali paneigti asmens padarytų teisės pažeidimų, kurie, kaip biografiniai duomenys, leidžia daryti išvadą, kad asmuo neatitinka aptartų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimų.

8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucijos Teismo praktiką ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl principo non bis in idem pažeidimo, atmetė pareiškėjo argumentus. Teismas nurodė, kad Policijos departamentas, vertindamas pareiškėjo atitiktį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui, turi teisę įvertinti duomenis apie pareiškėją, esančius administracinių nusižengimų registre ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre kaip asmenybę charakterizuojančius biografinius duomenis.

9. Sprendime aiškiai nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, nes išvada apie pareiškėjo keliamą ir galimą pavojų padaryta remiantis ne vien tik pareiškėjo padarytų pažeidimų įvardijimu, bet išanalizavus ir nurodžius, kaip šie faktai apibūdina pareiškėjo asmenybę, jo požiūrį į galiojančius įstatymus ir valstybėje nustatytą tvarką, iš kurios pagrįstai nuspręsta, kad tai liudija apie keliamą ir galimą jo pavojų visuomenei. Dėl to ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus dėl tinkamo motyvavimo. Vien tai, jog pareiškėjo netenkina Sprendimo motyvai ir policijos turimų duomenų vertinimas, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu ar nepakankamai motyvuotu ir dėl to jį panaikinti ir ar įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

III.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas neįsigilino į bylos esmę, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo aktualios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos.

10.2. Teismų praktikoje yra numatyta, kad svarbios yra ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės bei byloje esantys objektyvūs įrodymai, kurie pagrindžia faktą, jog pareiškėjas yra sėkmingai integravęsis į visuomenę, charakterizuojamas teigiamai, nėra pavojingas visuomenei ir nekelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

10.3. Teismas apsiribojo tik formaliu pareiškėjo patraukimo praeityje baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktų išvardijimu, tačiau neatliekant jokio nurodytų aplinkybių individualaus vertinimo.

10.4. Pareiškėjo teistumas yra pasibaigęs ir pareiškėjas yra laikomas neteistu.

10.5. Pareiškėjas nurodo Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pateiktus išaiškinimus.

10.6. Nuo 2023 m. balandžio 18 d. pareiškėjas (apeliantas) neturi jokių nuobaudų ir visos jo nuobaudos šiuo metu laikomos negaliojančiomis, todėl laiko prasme taip pat yra praradę savo aktualumą ir šiuo metu necharakterizuoja pareiškėjo kaip asmens, galinčio kelti arba keliančio grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui,

10.7. Nagrinėjamu atveju atsakovas subjektyviai ir selektyviai vertino pareiškėją ir jo praeityje padarytus administracinius nusižengimus, kadangi pareiškėjo turimomis žiniomis atsakovas kitiems asmenims yra išdavęs leidimus laikyti (nešiotis) ginklą medžioklei, nors prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo metu šie asmenys praeityje buvo bausti dėl padarytų administracinių nusižengimų, analogiškų kaip ir pareiškėjo, bei turėjo galiojančias administracines nuobaudas.

11. Atsakovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Dėl teistumo atsakovas nurodo aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

11.2. Aktualūs Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarime pateikti išaiškinimai.

11.3. Pareiškėjo neatsakingas elgesys, pasireiškiantis administracinių nusižengimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad Apeliantas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Nevienkartinis nustatyto greičio viršijimas sietinas su realiu pavojumi asmens sveikatai, gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

11.4. Daromi administraciniai nusižengimai naudojant didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) – jo neatsakingo elgesio faktai. Pareiškėjo nuteisimas už tiesiogine tyčia padarytą turto prievartavimą panaudojant psichinę prievartą bei buvimas aplinkoje susijusioje su pasikėsimu nužudyti žmones ir žmonių nužudymu su šaunamaisiais ginklais, leidžia spręsti, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Laikydamas šaunamuosius ginklus, t. y. disponuodamas didesnio pavojaus šaltiniu (ginklu), R. U. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Policijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju nustatyti pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai ir duomenys apie pareiškėją, esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, neabejotinai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją kaip asmenį, linkusį pažeidinėti nustatytą tvarką, kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas, nustatęs, kad atsakovas, įvertinęs turimus duomenis, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, konstatavo, jog Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pareiškėjo teistumas yra pasibaigęs, jis yra sėkmingai integravęsis į visuomenę, charakterizuojamas teigiamai, nėra pavojingas visuomenei ir nekelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pareiškėjo vertinimu, teismas neįsigilino į bylos esmę, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo aktualios Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 1 d.), bei nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus, ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 2 d.).

17. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), be kita ko, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus).

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

19. Aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad joje kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

20. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar policijos įstaiga (šiuo atveju – Policijos departamentas) surinko pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų apie asmenį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurių visuma sudarytų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo saugomiems teisiniams gėriams).

21. Skundžiamas Sprendimas, priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

22. Sprendime ir bylos duomenimis nustatyta:

22.1. informacija apie pareiškėją, esanti administracinių nusižengimų registre, t. y. nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2024 m. vasario 9 d. pareiškėjas baustas 5 kartus dėl ANK numatytų pažeidimų: 3 kartus (2022 m. birželio 14 d., 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. balandžio 18 d.) baustas už greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 2 dalis, ANK 416 straipsnio 3 dalis, ANK 416 straipsnio 4 dalis), 1 kartą (2019 m. sausio 31 d.) baustas už tai, kad policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris vairavo įmonei priklausantį automobilį (ANK 431 straipsnio 1 dalis), 1 kartą (2018 m. spalio 26 d.) baustas už tai, kad transporto priemonę paliko stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti (ANK 417 straipsnio 2 dalis).

22.2. informacija apie pareiškėją, esanti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, t. y. pareiškėjui įtarimai pagal BK straipsnius buvo pareikšti 4 kartus: 1) Kauno miesto teismas 1991 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu R. U. pripažino kaltu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (turto prievartavimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1991 m. birželio 12 d. nutartimi pakeitė 1991 m. balandžio 19 d. teismo nuosprendį – R. U. pripažino kaltu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 45 straipsnio 1 dalimi paskyrė galutinę bausmę – 3 metai; 2) 1999 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (bendrininkavimo formos), BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus (nužudymas), BK 22 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), BK 24 straipsnio 4 dalį (bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys) dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos 1999 m. sausio 10 d., 1999 m. sausio 11 d., 2001 m. lapkričio 24 d. 2020 m. rugsėjo 23 d. R. U. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 3) Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2010 m. birželio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (turto prievartavimas). Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu (kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo); 4) Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu R. U. pripažino kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog surinkti duomenys apie pareiškėją ir jų visumos įvertinimas sudaro prielaidas asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, be kita ko, jo požiūrio į nustatytos teisinės tvarkos laikymąsi, vertinimui. Iš Sprendimo turinio, kuriuo atsakovas nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, matyti, kad atsakovas įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką bei administracinius nusižengimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir dėl to atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika ir administraciniai nusižengimai yra siejami su pavojumi savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, saugumui ir nuosavybei. Nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų pobūdis leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, apie pakankamą faktinį pagrindą manyti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.

25. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl padarytų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų aktualumo laiko aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai); nustatydamas šias priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarimą). Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įgyvendino Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamą pareigą nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti minėtą teisę nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus.

26. Nors pareiškėjas tvirtina, kad praeityje jo padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai yra praradę aktualumą laiko aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, ir aktualumo vertinant jo elgesį šių dienų kontekste. Pareiškėjo praeityje padaryta nusikalstama veika ir administraciniai nusižengimai nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo teistumas yra išnykęs. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, jog kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas; tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas bei visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

28. Be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį ir rekomendacija neišduoti tokiam asmeniui ginklo (-ų), yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Be to, priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pagrindą priimti Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikti, teigiamai jį charakterizuojantys, rašytiniai įrodymai neleidžia daryti priešingų, nei nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovo Sprendime, padarytų išvadų. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo įtvirtintų reikalavimų.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

32. Nurodytos aplinkybės ir išvados sudaro pagrindą konstatuoti, kad surinktų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, be kita ko, atsižvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Surinkti duomenys apie pareiškėją rodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu.

33. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose pateikė daugiau argumentų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jie nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. U. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan