eA-272-629/2024

Administracinė byla Nr. eA-272-629/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02271-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. L.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 3R-(2.12-1.E) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 19 d. skundą.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1.    Pareiškėjas į Inspekciją su skundu kreipėsi dėl advokato R. L. (toliau – ir Advokatas) veiksmų – informacijos rinkimo apie pareiškėjo valdytą nekilnojamąjį turtą ir šių duomenų panaudojimo, tačiau Inspekcija Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Inspekcija nustatė, kad Advokatas duomenis apie pareiškėjo ir jo motinos turtą rinko teisėtai, t. y. teisinių sutarčių, sudarytų su O. P. (toliau – ir O. P., klientė), pagrindu.

2.2.    2019 m. gegužės 9 d. sutartis tarp Advokato ir klientės buvo sudaryta dėl santuokos nutraukimo) bylos vedimo, o 2020 m. sausio 24 d. sutartis tarp Advokato ir klientės buvo sudaryta bylos vedimui dėl įpareigojimų nustatymo ir skolos regreso teise priteisimo. Pareiškėjo duomenys buvo tikrinti ne teisinių paslaugų teikimui šeimos byloje ir ne dėl įpareigojimų nustatymo ar skolos regreso tvarka išieškojimo. Advokatas įvardino, kad duomenys rinkti dėl negalėjimo išieškoti iš skolininko turto actio Pauliana tikslu. Sutartis su O. P.dėl teisinių galimybių išieškoti iš skolininko turto ar ginčyti jo sandorius sudaryta nebuvo, pavedimas teikti teisines paslaugas šiais klausimais negautas. Advokatas nepateikė rašytinių įrodymų, kad į jį nurodytais teisiniais klausimais kreipėsi O. P., davė konkrečius pavedimus, o jis šias paslaugas suteikė klientei. Nesant jokių įrodymų apie klientės pavedimą gauti teisines paslaugas dėl spendimo įvykdymo, actio Pauliana teikimo, faktinės aplinkybės rodo, kad Advokatas, rinkdamas duomenis apie pareiškėjo valdytą nekilnojamąjį turtą ir šiuos duomenis panaudodamas, veikė savavališkai.

2.3.    Advokato veiksmai tvarkant asmens duomenis pažeidė teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Teisėtumo principas pažeistas nesant teisinio pagrindo rinkti ir valdyti duomenis, o duomenų kiekio mažinimo principas pažeistas, nes tie patys duomenys pakartotinai buvo gauti po pusės metų. Inspekcija vertino, kad 2020 m. gruodžio 17 d. atliktas pakartotinas tų pačių duomenų gavimas yra teisėtas esant teisėtam interesui, tačiau jokių faktinių priežasčių pakartotinai gauti tapačius duomenis dėl actio Pauliana teikimo po 2020 m. birželio 30 d. neatsirado, nors disponuojami duomenys buvo pakankami teikti ieškinį dėl sandorio nuginčijimo atsakovais traukiant R. L. ir Z. L., net antrą kartą gavus tuos pačius duomenis jie nepanaudoti deklaruojamam tikslui – actio Pauliana. Nepanaudoti duomenys turėjo būti sunaikinti apie tai pranešant pareiškėjui, tačiau to padaryta nebuvo.

3.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Inspekcija atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1.    Advokatas 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. R1-22 pateikė atitinkamų atstovavimo klientei sutarčių (2019 m. gegužės 9 d., 2020 m. sausio 24 d., 2021 m. balandžio 10 d. ir 2021 m. liepos 27 d.) kopijas. Išnagrinėjus pateiktas atstovavimo sutartis buvo nustatyta, kad viena iš jų, t. y. 2020 m. sausio 24 d. sutartis dėl teisinės pagalbos, susijusios su įpareigojimų nustatymo ir skolos regreso teise priteisimo, galiojo ir pareiškėjo nekilnojamojo turto peržiūros metu (2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d.).

3.2.    Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo nekilnojamojo turto duomenų tvarkymas nebuvo susijęs su 2020 m. sausio 24 d. sutarties dėl teisinės pagalbos vykdymu, kuris buvo susijęs su įpareigojimų nustatymu ir skolos regreso teise priteisimu. Pažymi, kad pagal actio Pauliana instituto paskirtį – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, actio Pauliana taikymas gali būti susijęs ir su įpareigojimų nustatymu ir su skolos regreso tvarka priteisimu.

3.3.    Sprendime yra nurodyta, jog Plungės apylinkės teisme 2020 m. sausio 28 d. buvo pradėta civilinė byla pagal klientės ieškinį pareiškėjui ir pareiškėjo priešieškinį klientei dėl skolos priteisimo ir įpareigojimų nustatymo ir pažymėta, kad „šios bylos nagrinėjimo metu O. P., matydama, kad R. L. prievolės kreditoriui nemoka, todėl buvo dar kartą analizuojama teisinė perspektyva dėl jo ir jo motinos 2019-12-30 sudaryto sandorio ginčijimo.“, todėl pareiškėjo teiginiai, jog 2020 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo turto išrašo gavimo teisėtumą advokatas siejo tik su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-600-618/2021 bei teiginiai, kad Inspekcija sutiko su tuo, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. vasario 23 d. priimtas sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-600-618/2021 buvo tinkamos priežastys trys mėnesiai iki Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo ir septyni mėnesiai iki Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 25 d. nutarties gauti asmens duomenis 2020 m. gruodžio 17 d., yra nepagrįsti.

3.4.    Sprendime yra pateiktos aplinkybės, kad 2019 m. gruodžio 30 d. Telšių apylinkės teismas bei 2020 m. balandžio 28 d. Šiaulių apygardos teismas klientės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma 2 950 Eur. Taip pat buvo nustatyta, kad skolos iš pareiškėjo išieškoti nėra galimybės, todėl pagal skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą, matyti, kad vyko teisiniai ginčai ir buvo ieškoma skolos išieškojimo galimybių.

3.5.    Advokatas nurodė Inspekcijai, kad pareiškėjo duomenis rinko vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu; jog atstovaujant klientei kilo būtinybė surinkti duomenis apie pareiškėjo turėtą / turimą turtą, dėl to 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazėje buvo peržiūrėti pareiškėjo duomenys apie nekilnojamąjį turtą. Dėl 2020 m. birželio 3 d. NTR išrašo Advokatas paaiškino, kad jo klientė iš antstolės gavusi duomenis, kad skolos iš pareiškėjo išieškojimas yra apsunkintas, todėl pagal sudarytą atstovavimo sutartį kreipėsi į advokatą, išsiaiškinti, kodėl skolos negalima išieškoti iš pareiškėjo nekilnojamojo turto, jai priteisto po santuokos nutraukimo. Atlikęs pareiškėjo turto paiešką NTR, Advokatas sužinojo, kad pareiškėjas minimą nekilnojamąjį turtą 2019 m. gruodžio 30 d. dovanų sutartimi perleido savo motinai. Paaiškėjusias aplinkybes Advokatas paaiškino savo klientei kartu nurodydamas, kad išieškojimas nėra galimas, nes būtina sudarytą sandorį ginčyti kaip nesąžiningą actio Pauliana pagrindu.

3.6.    Advokatas turi teisę gauti informaciją, siekiant teisėtų interesų, todėl Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad Advokatas 2020 m. birželio 3 d. teisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis. Dėl 2020 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo turto išrašo gavimo Advokatas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu matant, kad pareiškėjas prievolės kreditoriui nemoka, buvo dar kartą analizuojama teisinė perspektyva dėl jo ir jo motinos sudaryto sandorio ginčijimo, todėl 2020 m. gruodžio 17 d. buvo atlikta pareiškėjo turimo / turėto nekilnojamojo turto su istorija paieška ir klientei paaiškinta, kad procesiniai terminai sandorį ginčyti actio Pauliana pagrindu yra praleisti. Inspekcija įvertino, kad Advokatas tinkamai pagrindė pareiškėjo asmens duomenų gavimo iš Nekilnojamojo turto registro ir tolimesnio tvarkymo teisėtumą ir būtinumą.

3.7.    Advokatas 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. R1-22 buvo pateikęs ne tik jau minėtas sutartis, bet ir 2021 m. liepos 28 d. pareiškimą prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, kuriame advokatas, kaip vieną iš duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, nurodė pareiškėjo su savo motina sudarytą dovanojimo sutartį, kuria pareiškėjas neatlygintinai savo motinai padovanojo visą jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, advokato teigimu, taip siekdamas sąmoningai ir tyčia apsunkinti skolos išieškojimą.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. R. L. atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1.    Teisinį pagrindą rinkti duomenis patvirtina tiek Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, tiek Inspekcijai pateiktos 2019 m. gegužės 9 d. ir 2020 m. sausio 24 d. teisinės pagalbos sutartys, sudarytos su kliente O. P. ir kurių pagrindu jai atstovavo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose nagrinėtose civilinėse bylose bei kurių pagrindu rinko duomenis apie pareiškėjo nekilnojamąjį turtą.

4.2.    Vien tai, kad Inspekcijai nebuvo pateikta teisinės pagalbos sutartis, kurioje būtų susitarta dėl teisinės pagalbos teikimo actio Pauliana klausimais, nereiškia, kad advokatas negalėjo konsultuoti ir teikti teisinių patarimų klientei, be kita ko, ir šiais klausimais. Tarp advokato ir kliento sudaryta atstovavimo sutartis patvirtina advokato įgaliojimus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, valstybės ir valdžios institucijomis. Kadangi ieškinys šiuo teisiniu pagrindu nebuvo rengtas, todėl ir sudaryti atskiros sutarties vien tam, kad galėtų suteikti teisines konsultacijas (patarimą) ir šiuo klausimu klientei nebuvo privaloma. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, teikiant teisines konsultacijas, aiškinantis kliento problemą, teikiant teisinius patarimus paliečiama daug įvairių teisės sričių, todėl dėl kiekvienos iš jų sudaryti atskirus susitarimus būtų ne tik, kad nelogiška ir neprotinga, tačiau tai gerokai apsunkintų teisinių paslaugų teikimą, operatyvios teisinės pagalbos suteikimo asmenims galimybes, todėl pareiškėjo skunde nurodytas teisinės pagalbos sutarčių apimties aiškinimas yra nepagrįstas ir nepatvirtina, kad advokatas negalėjo teikti O. P.  teisinių paslaugų, susijusių ir su actio Pauliana instituto taikymu.

4.3.    Pagal sudarytas 2020 m. gegužės 9 d. ir 2020 m. sausio 21 d. teisinių paslaugų sutartis Advokatas turėjo teisę teikti teisines konsultacijas, atstovauti klientei valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui. Teisinės paslaugos konkrečiais šiuose sutartyse nurodytais klausimais (susijusiais su šeimos teise ir susijusiais su įpareigojimų nustatymu ir skolos regreso tvarka priteisimu), nepasibaigė teismui priėmus galutinį sprendimą, Advokatas taip pat turėjo teisę teikti teisines paslaugas ir teismo sprendimo vykdymo proceso stadijoje. Klientė kreipėsi teisinės pagalbos pagal tas pačias teisinės pagalbos sutartis, siekdama išsiaiškinti teisinius klausimus bei gauti patarimą teismo sprendimo vykdymo procese, kadangi pagal tuo metu turimus duomenis pareiškėjo vardu turėjo būti registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau faktiškai išieškojimas iš šio turto nevyko. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais vertino pareiškėjo argumentus, jog teisinio pagrindo rinkti duomenis apie pareiškėjo turtą nebuvo. Sprendimą kreiptis ar nesikreipti į teismą priima tik klientas, įvertinęs tokios bylos perspektyvas, galimą bylos nagrinėjimo trukmę, su bylos nagrinėjimu susijusius emocinius išgyvenimus, išlaidas bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju teisinių paslaugų teikimas buvo apsiribotas tik konsultacijų suteikimu, kas taip pat, remiantis Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra priskiriama prie advokato teikiamų teisinių paslaugų ir kurias teikiant advokatas turi teisę rinkti duomenis.

4.4.    Pareiškėjas 2019 m. birželio 30 d., tai yra tą pačią dieną, kuomet Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai priėmė sprendimą priteisti iš pareiškėjo 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, dovanojimo sutartimi perleido savo artimam giminaičiui – motinai, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu padarydamas neįmanomu arba iš esmės apsunkindamas priteistos skolos išieškojimą iš jo turto. Duomenų rinkimas iš valstybės institucijų, siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes su tikslu padėti apginti kliento teises bei teisėtus interesus, įvykdyti teismo sprendimą, pasinaudojant įstatyme įtvirtintomis advokato teisėmis, yra teisėtas asmens duomenų rinkimo tikslas ir yra pateisinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga. Juo labiau, kad gauti asmens duomenys buvo panaudoti kreipiantis į prokuratūrą bei informuojant teisėsaugos institucijas apie galimai padarytą baudžiamąjį nusižengimą, tokiu būdu siekiant ir viešojo intereso užtikrinimo tikslų.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteisė 1 000 Eur.

6.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1.    Inspekcijoje 2021 m. birželio 30 d. buvo gautas pareiškėjo 2021 m. birželio 19 d. skundas, patikslintas 2021 m. liepos 7 d. el. pranešimu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad Advokatas neaiškiu pagrindu rinko informaciją apie pareiškėją ir jam priklausantį turtą. Tarp pareiškėjo ir Advokato nėra sudarytos sutarties, todėl Advokatas neturėjo teisėto pagrindo tikrinti informacijos apie pareiškėją. Skunde nurodyta, kad Advokato prisijungimai prie NTR buvo atlikti 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d.

6.2.    Valstybės įmonė Registrų centras Inspekcijai 2021 m. birželio 16 d. nurodė, kad, patikrinus NTR duomenų bazės paieškų audito sistemoje esančią informaciją, buvo nustatyta, jog pareiškėjo motinai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto duomenis peržiūrėjo Advokatas. Atlikęs paiešką pagal buvusio turto savininko asmens duomenis (pavardę ir asmens kodą) suformavo jam priklausančio nekilnojamojo turto sąrašą su istoriniais duomenimis ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus su istoriniais duomenimis: 2020 m. birželio 3 d. – registro išrašą Nr. 97/38616 su istorija; 2020 m. gruodžio 17 d. – registro išrašus Nr. 97/38616 ir 75/3276 su istorija.

6.3.    Advokatas, Inspekcijos prašymu, pateikė įrodymus, kad pareiškėjo duomenų peržiūros metu turėjo įgaliojimus atstovauti savo klientės O. P. interesams nurodytose bylose bei, kad skunde nurodytų peržiūrų duomenys buvo panaudoti teikiant klientei teisines paslaugas. Advokatas 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. R1-22 pateikė atitinkamų sutarčių (2019 m. gegužės 9 d., 2020 m. sausio 24 d., 2021 m. balandžio 10 d. ir 2021 m. liepos 27 d.) dėl teisinės pagalbos kopijas bei 2021 m. liepos 28 d. pareiškimo prokuratūrai dėl nusikaltimo kopiją ir nurodė, kad iš VĮ Registrų centro gauti duomenys buvo išimtinai naudojami civilinėse bylose.

7.       Teismas, apžvelgęs Advokatūros įstatymo nuostatas (44 str. 1 p.), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (42 str. 2 d. 5 p., 3 d. 6 p., 42 str. 4 d.), taip pat įvertinęs teisinių paslaugų sutarčių tarp Advokato ir O. P. turinį, nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su Inspekcijos išvadomis, kad Advokatas, teikdamas duomenis Inspekcijai, įrodė tiek duomenų apie pareiškėją rinkimo teisinį pagrindą, tiek duomenų apie pareiškėją rinkimo teisėtą tikslą.

8.       Teismas pažymėjo, kad Advokatas, 2020 m. birželio 3 d. NTR registre patikrinęs duomenis apie pareiškėjo valdomą nekilnojamąjį turtą, su tikslu išsiaiškinti galimus klientės teisių gynimo būdus (dėl priteistos skolos išieškojimo), veikė galiojančios teisinių paslaugų sutarties ribose ir tai reiškia, kad veikė teisėtai. Klientė, tų pačių teisinių sutarčių pagrindu, į Advokatą kreipėsi konsultacijos dėl tolimesnės teisinės perspektyvos teismo sprendimo vykdymo procese, t. y. dėl sandorio, kuriuo pareiškėjas perleido turtą, nuginčijimo (actio Pauliana). Tačiau klientei nepriėmus sprendimo teikti ieškinį šiuo pagrindu, tolimesni veiksmai šiuo aspektu nebuvo atliekami. Tai, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu teismui pateiktas nebuvo (tokį sprendimą priėmus klientei), Advokato savanaudiškumo renkant duomenis neįrodo. Advokatas, veikdamas galiojančių sutarčių pagrindu, turėto teisę teikti teisines konsultacijas, tame tarpe ir teismo sprendimo vykdymo procese, padedant klientei rasti teisėtas priemones skolai iš atsakovo ieškoti.

9.       Teismas nenustatė, kad duomenys apie pareiškėją buvo renkami neteisėtais, savanaudiškais tikslais. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai (atstovavimo sutartys), tik patvirtina, kad su pareiškėju susiję duomenys buvo renkami išimtinai atliekant tik su advokato veikla susijusias funkcijas, siekiant užtikrinti klientės teises bei teisėtus interesus, t. y. siekiant išaiškinti teisines galimybės išieškoti teismo sprendimu priteistą skolą iš pareiškėjo turto, todėl darytina išvada, kad duomenų rinkimas apie pareiškėjo turtą buvo teisėtas ir atitinkantis tiek BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte, tiek Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir ADTAĮ) įtvirtintas teisėtumo sąlygas.

10.     Teismas padarė išvadą, kad Inspekcija teisingai taikė teisės aktų normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pripažinęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 19 d. skundą.

III.

11.     Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas.

12.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

12.1.  Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisinė pagalba visada teikiama konkrečiu klausimu, reikalaujančiu teisinių žinių, todėl būtina advokato ir kliento sutarties dėl teisinės pagalbos sąlyga yra konkretūs klausimai, dėl kurių teikiama teisinė pagalba, arba bent jau tam tikra veiklos sritis, kurioje tokia pagalba teikiama.

12.2.  2020 m. birželio 3 d. gavus duomenis apie valdomą nekilnojamąjį turtą, nebebuvo jokio pagrindo ir priežasties 2020 m. gruodžio 17 d. vėl tariamai dėl sprendimo neįvykdymo ir to paties actio Pauliana ieškinio parengimo tikslu rinkti ir gauti tuos pačius duomenis apie pareiškėjo valdomą nekilnojamąjį turtą. Teismas, pateisinęs 2020 m. birželio 3 d. duomenų rinkimą pagal 2019 m. gegužės 9 d. sutartį, nepasisakė dėl tų pačių duomenų rinkimo 2020 m. gruodžio 17 d. pagal 2020 m. sausio 24 d. sutartį.

12.3.  Advokatas paaiškino, kad ir antrą kartą gavus duomenis apie pareiškėjo turtą, klientei neprireikė actio Pauliana ieškinio parengimo. Gavęs duomenis, kurių rinkti Advokatas neturėjo klientės pavedimo, kurie niekam nebuvo reikalingi ir nebuvo naudojami teisėtam tikslui, kuriam gauti, duomenų valdytojas privalėjo juos sunaikinti. Disponuodamas duomenimis apie pareiškėjo nekilnojamojo turto sandorį Advokatas jų nesunaikino ir daugiau nei po pusmečio sudarė su O. P. 2021 m. liepos 27 d. teisinių paslaugų sutartį dėl atstovavimo ikiteisminiame tyrime. Šio susitarimo pagrindu pateiktas 2021 m. liepos 28 d. pareiškimas prokuratūrai, pridedant neteisėtai disponuojamus duomenis, kurie privalėjo būti sunaikinti. Tuo tarpu duomenų rinkimo ir naudojimo tikslas turi egzistuoti iki jų gavimo.

12.4.  Advokato veiksmai tvarkant asmens duomenis pažeidė teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Teisėtumo principas pažeistas nesant teisinio pagrindo rinkti ir valdyti duomenis. Duomenų kiekio mažinimo principo nesilaikyta tuos pačius duomenis pakartotinai gaunant po pusės metų, nesunaikinant, paaiškėjus, kad šie duomenys duomenų valdytojui ir jo klientui yra nereikalingi.

12.5.  Advokatas gavo duomenis, kurių nereikėjo pagal sutartis su kliente ir kuriuos Advokatas surinko neturėdamas teisinio pagrindo, jų nesunaikino, o panaudojo juos vėliau, taip pažeisdamas duomenų rinkimo tikslingumo principą.

12.6.  Pirmosios instancijos teismas vertindamas skundžiamus veiksmus nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Advokatas neturėjo teisėto teisinio pagrindo rinkti duomenis apie pareiškėjo valdomą nekilnojamąjį turtą, sudarytus sandorius. Advokatas neatstovavo klientės konkrečioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo pakankami ir išsamūs duomenys apie išieškojimą. Klientė nesudarė sutarties su Advokatu dėl konsultavimo actio Pauliana ieškinio klausimu, net du kartus gavusi duomenis, kurie buvo pakankami inicijuoti bylą ginčijant sandorį, abu kartus jie nenaudoti, nes nebuvo tokios sutarties, pavedimo ir tikslo. Rašytine sutartimi neįrodytas egzistavęs teisėtas tikslas rinkti duomenis iki jų gavimo ir panaudojimo. Tų pačių duomenų gavimas antrą kartą, jų saugojimas ir nesunaikinimas ir panaudojimas po tai, kai jie gauti pagal vėliau sudarytą sutartį pažeidė tikslo apribojimo ir duomenų mažinimo principus.

13.     Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14.     Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

14.1.  Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Advokatas, 2020 m. birželio 3 d. NTR patikrinęs duomenis apie pareiškėjo valdomą nekilnojamąjį turtą, su tikslu išsiaiškinti galimus klientės teisių gynimo būdus (dėl priteistos skolos išieškojimo), veikė galiojančios teisinių paslaugų sutarties ribose ir tai reiškia, kad veikė teisėtai.

14.2.  Pareiškėjas akcentuoja, kad 2019 m. gegužės 9 d. teisinių paslaugų sutartis sudaryta dėl atstovavimo šeimos teisės klausimais, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečioji knyga, reglamentuojanti šeimos teisę, taip pat apima ir šeimos turtinius santykius.

14.3.  Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje, tiek ir motyvuojamojoje dalyse yra aprašomos dvi sutartys (2019 m. gegužės 9 d. ir 2020 m. sausio 24 d.), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tų pačių duomenų pakartotinio rinkimo (2020 m. gruodžio 17 d.) pagal 2020 m. sausio 24 d. sutartį.

14.4.  O. P. teisinės problemos, dėl kurių ji kreipėsi į advokatą pagal jau minėtas sutartis, nebuvo išspręstos nei atlikus 2020 m. birželio 3 d., nei 2020 m. gruodžio 17 d. paieškas NTR, t. y. klientei iš pareiškėjo priteista skola nebuvo sugrąžinta. Minėtos sutartys su kliente suteikė advokatui tiek teisę, tiek ir pareigą ieškoti įvairių (ne tik actio Pauliana) klientės teisių gynimo būdų (dėl priteistos skolos išieškojimo), vienas iš kurių ir buvo panaudotas advokatui pateikus 2021 m. liepos 28 d. pareiškimą prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

15.     Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.     Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo 2021 m. birželio 19 d. skundas, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti jo 2021 m. birželio 19 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

17.     Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad duomenų rinkimas apie pareiškėjo turimą / turėtą nekilnojamąjį turtą atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo skundą atmetė.

18.     Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pateisinęs 2020 m. birželio 3 d. duomenų rinkimą pagal 2019 m. gegužės 9 d. sutartį, nepasisakė dėl pakartotinio tų pačių duomenų rinkimo 2020 m. gruodžio 17 d. pagal 2020 m. sausio 24 d. sutartį, be to, Advokato veiksmai tvarkant asmens duomenis pažeidė teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

19.     Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.     Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti informaciją, yra konstatavęs, jog advokato kreipimasis turi būti motyvuotas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). „Motyvuotas“ prašymas reiškia, kad abstraktus nurodymas, kad „duomenys reikalingi nagrinėjant civilinę bylą“ ar „duomenys reikalingi parengti bylą teisminiam nagrinėjimui“ nėra pakankamas, kadangi duomenų valdytojas, be kita ko, turi įvertinti ir prašomų pateikti duomenų būtinumą. s

21.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti asmens duomenis, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz., 2016 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).

22.     BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais (a punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį (b punktas); tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus (d punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (f punktas).

23.     Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Tais atvejais, kai nesąžiningas trečiasis asmuo iš skolininko įgytą turtą yra perleidęs sąžiningam kitam trečiajam asmeniui, tai kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ir kitos nesąžiningos sandorio šalies solidariai atlyginti turto vertę pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002).

24.     Byloje nustatyta, kad Advokatas paaiškinimuose nurodė, jog su kliente sudarė 2020 m. sausio 24 d. teisinių paslaugų sutartį dėl įpareigojimų nustatymo ir skolos regreso teise priteisimo, kurią vykdant (t. y. atstovaujant O. P.) kilo būtinybė surinkti duomenis apie pareiškėjo turėtą / turimą turtą, todėl Advokatas 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. NTR duomenų bazėje peržiūrėjo pareiškėjo duomenys apie nekilnojamąjį turtą.

25.     Advokatas, pasisakydamas dėl 2020 m. birželio 3 d. NTR išrašo, paaiškino, kad jo klientė iš antstolės gavusi duomenis, kad skolos iš pareiškėjo išieškojimas yra apsunkintas, pagal sudarytą atstovavimo sutartį kreipėsi į advokatą, kad išsiaiškinti, kodėl skolos negalima išieškoti iš pareiškėjo nekilnojamojo turto, jam priteisto po santuokos nutraukimo. Atlikęs pareiškėjo turto paiešką NTR, advokatas sužinojo, kad pareiškėjas minimą nekilnojamąjį turtą 2019 m. gruodžio 30 d. dovanų sutartimi perleido savo motinai. Paaiškėjusias aplinkybes advokatas paaiškino savo klientei kartu nurodydamas, kad išieškojimas nėra galimas, nes būtina sudarytą sandorį ginčyti kaip nesąžiningą actio Pauliana pagrindu.

26.     Advokatas, pasisakydamas dėl 2020 m. gruodžio 17 d. NTR išrašo, nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2A-600-618/2021 nagrinėjimo metu, nustačius, kad pareiškėjas prievolės kreditoriui nemoka, buvo dar kartą analizuojama teisinė perspektyva dėl pareiškėjo ir jo motinos 2019 m. gruodžio 30 d. sudaryto sandorio ginčijimo, todėl 2020 m. gruodžio 17 d. buvo atlikta pareiškėjo turimo / turėto nekilnojamojo turto su istorija paieška ir klientei paaiškinta, kad procesiniai terminai sandorį ginčyti actio Pauliana pagrindu yra praleisti.

27.     Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas turi turtinių įsipareigojimų O. P. (pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-600-618/2021).

28.     Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taikytiną teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Advokatas tinkamai pagrindė abi paieškas NTR, motyvuotai susiedamas jas su tinkamu turimų sutarčių su kliente vykdymu (actio Pauliana instituto taikymas yra aktualus, siekiant atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą), todėl nagrinėjamu atveju egzistavo BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytas duomenų tvarkymo pagrindas.

29.     Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

30.     Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

31.     Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė