eA-2882-602/2021

Administracinė byla Nr. eA-2882-602/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04579-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.  Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-37-15198 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją atlikti papildomą tyrimą iš naujo, įpareigojant pakeisti Nelaimingo atsitikimo darbe akto N1 17 punkte įrašą dėl nelaimingo atsitikimo priežasties „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ į įrašą, kuris atitiktų papildomo tyrimo objektyviai nustatytas aplinkybes.

2.  Pareiškėjas ginčijo Sprendimą, iš esmės teigdamas, kad papildomas tyrimas atliktas neišsamiai. Atliekant papildomą tyrimą buvo ignoruojamos ir netiriamos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios buvo patvirtintos Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-702-621/2015, neįvertinti šioje byloje apklaustų liudytojų parodymai. Neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimo 1 punktas, kadangi atliekant papildomą tyrimą nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29.1, 29.2, 30.1 ir 30.2 papunkčiais, nes buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai nustatytos įvykio aplinkybės ir priežastys bei koks buvo įvykio priežastinis ryšys su darbu, ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Nelaimingo atsitikimo darbe akto N1 17 punkte įvardinta įvykio darbe priežastis „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ yra neatitinkanti tikrovės, todėl turi būti panaikinta. Nei pirminio, nei papildomo tyrimo metu nėra pateikti įgaliotos institucijos sprendimai, kuriais būtų nustatyta, kad pareiškėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus ir dėl to jam būtų pritaikyta administracinė atsakomybė. Atliekant pirminį ir papildomą tyrimą buvo nukrypta nuo įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo įvertinti prieštaravimai dėl autotechnikos būklės baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-349-10, nebuvo įvertinti liudytojų parodymai civilinėje byloje Nr. e2-20-715/2017. Esant prieštaravimams atliekant papildomą tyrimą turėjo būti padaryta išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo galimai techninis automobilio gedimas dėl stabdžių ar važiuoklės pažeidimo, kurių pareiškėjas negalėjo pastebėti. Papildomo tyrimo metu padaryta išvada, jog pareiškėjas įvykio metu vykdė darbą, nesusijusį su pareiškėjo darbinėmis funkcijomis, neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Akivaizdu, kad pareiškėjo įvykio metu atlikti veiksmai – automobilio traukimas iš įklimpimo vietos, dėl ko, pareiškėjui nežinant, buvo sugadinta automobilio stabdžių ir važiuoklės sistema – buvo atlikti darbo tikslais. Pareiškėjas įvykio dieną vairavo tarnybinį automobilį, vykdamas į objektą apžiūrėti želdinių (pasodintus sodinukus). Tokia veikla yra betarpiškai susijusi su pareiškėjo darbinėmis funkcijomis. Visi kiti pašaliniai veiksmai, kurie buvo nurodyti papildomo tyrimo išvadoje, teisiškai nėra reikšmingi ir neturi priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus. Jokių duomenų apie tai, kad įvykio dieną buvo perkami kokie nors daiktai, kas nurodyta papildomo tyrimo išvadoje, nėra. Kadangi pripažintina, kad pareiškėjas įvykio metu atliko darbines funkcijas, turi būti paliktas galioti Nelaimingo atitikimo darbe aktas N1, tik pakeičiant jo turinį.

3.  Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.  Atsakovas nurodė, kad papildomo tyrimo metu buvo dar kartą apžiūrėta įvykio vieta, apklausti gyventojai, buvo gauti ir išnagrinėti pareiškėjo, jo tėvo paaiškinimai, Šiaulių apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai. Įvertinus visas naujai paaiškėjusias teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad įvykis, kurio metu sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, įvyko pareiškėjui nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu, todėl nėra pagrindo surašyti N-1 ar N-2 formos aktų, buvo surašytas laisvos formos aktas. Nėra pagrindo įvykį pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi nustatyta, kad įvykis, kurio metu pareiškėjas nukentėjo, įvyko ne darbo laiku, t. y. 17 val. 30 min. ne darbo vietoje, pareiškėjas įvykio metu nevykdė darbinių funkcijų, nevyko tarnybiniu automobiliu į darbą ar iš darbo, nėra duomenų, kad būtų dirbęs sau su darbdavio žinia. Kadangi įvykis darbe nebuvo pripažintas atsitikimu darbe ir nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe buvo ištirtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Sprendimu pagrįstai buvo padaryta išvada dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo. Todėl pripažinus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą N1 negaliojančiu, ginčai dėl jame įvardijamų išvadų negalimi ir nenagrinėjami. Tik pripažinus, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Inspekcijai kiltų pareiga pakartotinai įvertinti skundo turinį ir priimti administracinį aktą. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atlikti papildomą tyrimą ir redaguoti Nelaimingo atsitikimo darbe akto N1 17 punktą yra nepagrįsti.

5.  Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6.  Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad papildomas tyrimas atliktas visapusiškai išsamiai ir atsakingai. Tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad eismo įvykis, kurio metu nukentėjo pareiškėjas, įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą. Pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų skundo teiginį, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ne kelių eismo taisyklių pažeidimas, o tarnybinio automobilio techninis gedimas. Pareiškėjo skunde nurodytame Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas yra pats atsakingas už sudaužytą tarnybinį automobilį. Leisdamas traktoriui traukti jo vairuojamą tarnybinį automobilį, pareiškėjas prisiėmė riziką dėl galimų pažeidimų. Vien pradėdamas vairuoti techniškai netvarkingą automobilį pareiškėjas pažeidė kelių eismo taisykles. Minėtas teismas pripažino pareiškėjo atsakomybę dėl kilusio eismo įvykio ir tik pritaikius senaties terminą pareiškėjas išvengė žalos dėl sudaužyto automobilio atlyginimo.

7.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

8.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Inspekcijos Sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 348,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties, t. y. pareiškėjas prašymu siekė, kad papildomu tyrimu būtų patikslinta įvykio priežastis ir atitinkamai pakeistas įrašas 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgęs į išvadą, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų analizė nesuteikia pagrindo atnaujinti įvykio tyrimo, tačiau yra pagrindas paskirti papildomą tyrimą tam, kad būtų iš naujo įvertintas faktas, ar pareiškėjas, įvykus eismo įvykiui, atliko darbą, susijusį su jo darbo funkcijomis, paskyrė papildomą tyrimą. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, tačiau papildomas tyrimas buvo atliktas ne pareiškėjo pareiškimo pagrindu, kaip numato Nuostatai, o vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos išvados, kad egzistuoja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pagrindu, t. y. Inspekcijos iniciatyva, ko nenumato Nuostatai. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas priimtas viršijus vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui suteiktą kompetenciją, todėl yra neteisėtas ir naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 punkto pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad papildomas tyrimas per se (pats savaime) neteisėtas, o teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją atlikti konkrečius veiksmus nebuvo teismo tenkinamas.

10.  Nesutikdami su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė ir pareiškėjas, ir atsakovas. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos Sprendimą palikti galioti bei bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai nepriteisti. Pareiškėjas J. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir administracinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir spręsti klausimą dėl Inspekcijos įpareigojimo papildomą tyrimą atlikti iš naujo.

11.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo ir pareiškėjo apeliacinius skundus, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovo Inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė panaikinti atsakovo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-37-15198 tuo pagrindu, jog atsakovas pradėdamas papildomą 2010 m. spalio 25 d. įvykio tyrimą viršijo savo kompetenciją ir toks pirmosios instancijos sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 147 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl šioje byloje ginčijamo atsakovo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SD-37-15198 esmės nepasisakė, pareiškėjo skundo argumentų dėl šio sprendimo pagrįstumo nenagrinėjo, administracinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III.

13.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo J. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14.  Teismas nustatė, kad:

14.1.  2011 m. balandžio 7 d. priimtas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kurio 7 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, o 17 punkte nelaimingo atsitikimo priežastys: „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“.

14.2.  Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vyriausiąjį darbo inspektorių su prašymu dėl papildomo 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos eismo įvykio priežasties ištyrimo.

14.3.  Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius, ištyręs pareiškėjo prašyme pateiktą informaciją, įvertinęs įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, priėmė 2018 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. VD-30, kuria konstatavo, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų analizė nesuteikia pagrindo atnaujinti įvykio tyrimo, nes juose teisėsaugos institucijų nėra paneigti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-262 280(10) nurodyti kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau akcentuota, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. yra priėmęs neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015, kuria paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas J. P. įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, o vežant alų, t. y. atliekant darbą, nesusijusį su pareiškėjo darbo funkcijomis. Atsižvelgus į tai, pasiūlyta skirti įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d., kai vairuodamas tarnybinį automobilį autoįvykio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjas, papildomą tyrimą.

14.4.  Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, be kita ko, vadovaudamasis anksčiau nurodyta 2018 m. rugsėjo 4 d. išvada Nr. VD-30, priėmė 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. EV-226 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“, kurio 1 punktu skyrė papildomą tyrimą.

14.5.  Vykdydami Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą, Inspekcijos Telšių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ Mažeikių regioninio padalinio vyriausiasis inžinierius ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ Mažeikių regioninio padalinio medienos ruošos ir darbų saugos inžinierius priėmė 2018 m. lapkričio 9 d. papildomo tyrimo aktą (toliau – ir Aktas). Akte konstatuota, kad, įvertinus įvykio papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą, papildomo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, keičiamos įvykio aplinkybės, nurodytos 2011 m. balandžio 7 d. akto Nr. 1 7 punkte, išdėstant jas taip: „Ryte aptaręs būsimos dienos darbus su urėdo pavaduotoja E. P., apie 9 val. tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) miško želdinimo ir apsaugos inžinierius J. P. išvyko į (duomenys neskelbtini) girininkiją iš kur paėmė kultūrų projektą. Po to nuvyko į Naujosios Akmenės girininkiją ir taip pat paėmė kultūrų projektą. Kadangi pasodinto miško plotai J. P. buvo žinomi, jis su Naujosios Akmenės girininkijos girininko pavaduotoju A. R. susitarė, kad pavasario miško sodinimo darbus jis apžiūrės vienas ir po to iki 17 val. grįš aptarti apžiūrėtų rezultatų. Apie 15 val. 30 min. J. P. paskambino V. K. ir pasakė, kad jo vairuojamas tarnybinis automobilis yra užklimpęs miške už (duomenys neskelbtini) kalno, prašė atvažiuoti padėti išstumti automobilį. Tuo metu V. K. su B. A. ėjo link N. Akmenės miesto, susistabdė taksi automobilį ir nuvažiavo iki miško. Už (duomenys neskelbtini) kalno paėjus 300 metrų, pamatė ant keliuko užklimpusį J. P. vairuotą džipą (duomenys neskelbtini). Bandė automobilį išstumti, tačiau nepavyko. B. A. paskambino mamai, ši surado traktorininką su traktoriumi, kuris atvažiavo ir džipą ištraukė. Paklausus traktorininko M. Š., kiek yra jam skolingi, šis atsakė, kad porą „bambalių“ alaus. Sutarę, kad atveš alų, tarpusavyje pakalbėję, kad turi greitai susisukti, t. y. nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti alaus ir grįžti, kol traktorius dar nebus toli nuvažiavęs. Automobiliu (duomenys neskelbtini), nuvažiavę į Naujosios Akmenės parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nupirko alaus ir važiavo atiduoti alų traktorininkui. Važiuodami mašinoje, V. K. ir B. A. gėrė alų. Važiuojant iš N. Akmenės link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, link (duomenys neskelbtini) piliakalnio žvyrkeliu, pravažiavus kelio vingį už 111 m, pajuto, kad sumėtė automobilį, automobilis slydo ir keletą kartų vertėsi. Eismo įvykio metu J. P. buvo sunkiai sužalotas.“ Akte konstatuota, kad: dėl pasikeitusių įvykio aplinkybių, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų LR vyriausybės 2004 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1118, 56 punktu nelaimingo atsitikimo darbe aktas N1 nei N2 nesurašomas, nes įvykio metu J. P. vykdė darbą, nesusijusį su jo darbinėmis funkcijomis. Įvykio priežastis ištirta ir nurodyta Nelaimingo atsitikimo darbe 2011-04-17 akto Nr. 1 17 punkte“. Akte konstatuota, kad: „Įvertinant tai, kad abu J. P. bei A. P. ikiteisminio tyrimo metu, teismuose, kurie tęsėsi eilę metų, turėjo galimybę pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie įvykį ir ją apginti, įvykio papildomo tyrimo tyrėjai nevertino kitokių įvykio aplinkybių ir eismo įvykio priežasčių, nei nustatė teismai. Įvykio papildomo tyrimo tyrėjai savo išvadose naudojosi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-07 sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-16 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kurios iki šiol nėra paneigtos, panaikintos bei kitais galiojančiais anksčiau tirto įvykio dokumentais“.

14.6.  Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius priėmė 2018 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. VD-37 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Išvada), kuria, nustatęs, kad atlikto tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, ir vadovaudamasis Nuostatų 60 punktu siūlė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą darbe patyrė pareiškėjas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) pripažinti 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 negaliojančiu; 3) laikyti įvykio, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, tyrimo, kurį atliko Inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. L., bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi.

14.7.  Inspekcija, įvertinusi Išvadą ir vadovaudamasi Nuostatų 12 ir 60 punktais, priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) pripažinti 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 negaliojančiu; 3) laikyti įvykio, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, tyrimo, kurį atliko Inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. L., bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi; 4) administracinę procedūrą baigti.

14.8.  Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1689-463/2019 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-37-15198 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“, pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją atlikti konkrečius veiksmus netenkino, priteisė pareiškėjui iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 348,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14.9.  Pareiškėjas ir atsakovas pateikė apeliacinius skundus ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2004-525/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad atsakovo 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. EV-226 pradėtas papildomas 2010 m. spalio 25 d. įvykio tyrimas buvo inicijuotas ne paties atsakovo, o būtent įvykį patyrusio pareiškėjo J. P., jo 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymo pagrindu, tai atitinka Nuostatuose įtvirtintą atsakovo kompetenciją (Nutarties 42 punktas). Atsakovas pradėdamas papildomą 2010 m. spalio 25 d. įvykio tyrimą neviršijo savo kompetencijos (Nutarties 43 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad teismas pasisakytų dėl Sprendimo esmės ir pareiškėjo skundo argumentų dėl šio sprendimo pagrįstumo (Nutarties 45 punktas).

15.  Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. birželio 1 d.) (toliau – ir DSSĮ), Nuostatai (2010 m. liepos 1 d. redakcija) ir kiti teisės aktai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas. Įgyvendinant šią teisės normą buvo patvirtinti Nuostatai.

16.  Teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Nuostatų 12 ir 60 punktais. Pareiškėjas skunde teigė, kad pažeisti Nuostatų 29.1, 29.2, 30.1, 30.2 punktai, nes vadovaujasi kita Nuostatų redakcija. Teismas vadovavosi 2010 m. liepos 1 d. Nuostatų redakcija, nes sistemiškai aiškinant Nuostatus (Nuostatų 83 punktas) taikoma ta redakcija, kuri galiojo įvykio metu (eismo įvykis įvyko 2010 m. spalio 25 d.). Tačiau pareiškėjo nurodytus argumentus teismas analizavo, nes 2010 m. liepos 1 d. Nuostatų redakcijoje taip pat įtvirtintos pareiškėjo nurodytos taisyklės. Nuostatai nustato, kad tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, būtina nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (46.17 papunktis), prireikus atlikti kitus veiksmus, reikalingus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti, kaip nustatyta Metodiniuose nurodymuose (46.7 papunktis).

17.  Pareiškėjas nesutiko su Sprendime pateiktu vertinimu ir su Sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl priežasties, kodėl įvyko eismo įvykis (nurodo, kad traukiant automobilį iš užklimpimo galimai buvo pažeisti stabdžiai ir važiuoklė), dėl eismo įvykio sąsajumo su darbu (teigia, kad eismo įvykio metu dirbo darbdavio interesais).

18.  Teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus, nes, pirma, aplinkybes, nustatytas teismų sprendimuose, pareiškėjas vertina subjektyviai sau palankia linkme, antra, pareiškėjas kelia kitas eismo įvykio priežasties versijas, kurios yra spėjimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą skirti ekspertizę, tačiau automobilis, kurį vairuodamas pareiškėjas pateko į eismo įvykį, nėra išlikęs. Teismas nenustatė jokių priežasčių, kurios kliudė pareiškėjui prašyti automobilio ekspertizės, kol tai buvo objektyviai įmanoma. Būtent pareiškėjas savo veiksmais sukūrė situaciją, kai jo keliamos versijos (eismo įvykis įvyko, nes traukiant automobilį iš užklimpimo galimai buvo pažeisti stabdžiai ir važiuoklė) nebeįmanoma patikrinti objektyviais įrodymais (atliekant automobilio apžiūrą, ekspertizę ir kt.). Dokumentai buvo įvertinti tiek Inspekcijos, tiek įvairių eismo įvykį įvairiais aspektais nagrinėjusių teismų, kurie ir yra kompetentingi pateikti teisinį situacijos, užfiksuotos dokumentuose, vertinimą.

19.  Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl eismo įvykio sąsajumo su darbu. Atsakovas papildomo tyrimo metu dar kartą apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė gyventojus, iš pareiškėjo gavo ir išnagrinėjo paaiškinimus, išnagrinėjo pareiškėjo tėvo paaiškinimus, Šiaulių apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus. Teismas darė išvadą, kad šie papildomo tyrimo veiksmai tik patvirtino, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai pakenkta J. P. sveikatai, įvyko nukentėjusiajam nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu. Taip pat teismas vadovavosi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. I-702-621/2015 nurodytomis aplinkybėmis: pareiškėjas J. P. po to, kai buvo ištrauktas įklimpęs jo vairuojamas tarnybinis automobilis, su V. K. ir B. A. važiavo į Naująją Akmenę nupirkti alaus M. Š., vežant alų M. Š. ir įvyko eismo įvykis, t. y. atliekant darbą, nesusijusį su jo darbinėmis funkcijomis. Šiaulių apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog traktoriui išraukus tarnybinį automobilį, jis su abiem draugais važiavo į Naujosios Akmenės girininkiją, pakeliui dar norėdamas apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą, t. y. pareiškėjas dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą ir tada įvyko avarija. Teismas vadovavosi liudytojų parodymais bei visais surinktais įrodymais, atsižvelgė į faktą, kad eismo įvykis įvyko 2010 m. spalio 25 d. apie 17 val. 30 min. prieblandoje, todėl pareiškėjo versiją, jog traktoriui ištraukus tarnybinį automobilį jis dar norėjo apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą, atmetė. Teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, įvyko nukentėjusiajam nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu. Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.). Teismui buvo privalomas įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, o papildomo tyrimo metu tirtos faktinės aplinkybės tik patvirtino įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytas išvadas.

20.  Pareiškėjas teigė, kad užklimpo, nes važiavo darbo reikalais, kad traukdamas automobilį iš užklimpimo veikė darbdavio interesais. Teismas pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko ne traukiant automobilį iš užklimpimo, o paskui, kai pareiškėjas kartu su keleiviais nuvažiavo ir nupirko alaus traktorininkui, ir vežė jį atiduoti. Taigi tai, kad pareiškėjas tam tikruose epizoduose dirbo darbdavio naudai, nepaneigė, kad epizode, kai įvyko eismo įvykis, pareiškėjas nedirbo darbdavio interesais (važiavo iš parduotuvės nupirkęs alaus traktorininkui).

21.  Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nepadarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo, nes už KET pažeidimus nebuvo nubaustas nei baudžiamąja nei administracine tvarka teismas pabrėžė, kad šie argumentai nėra reikšmingi, nes įvykis buvo pripažintas nesusijusiu su darbu.

22.  Dėl pareiškėjo argumentų, kad eismo įvykio priežastis galimai buvo techninis automobilio gedimas, įvykęs iki automobilį traukiant iš užklimpimo, teismas pažymėjo, kad šie argumentai nėra reikšmingi, nes įvykis buvo pripažintas nesusijusiu su darbu. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykis įvyko ne traukiant automobilį, o po to vykstant, kaip nustatė teismai, iš parduotuvės ir vežant alų traktorininkui. Taigi eismo įvykio priežastis ir pareiškėjo kaltės pasireiškimo forma (pradėjo vairuoti techniškai netvarkingą automobilį, viršijo greitį ir / ar kt.) neturėjo reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes nepakeičia fakto, kad pareiškėjas eismo įvykio metu nedirbo darbdavio interesais.

23.  Atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas ir įvertinęs konkrečias šios nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Sprendime nurodyti teisiniai jo priėmimo pagrindai (Nuostatų 12 ir 60 punktai), faktinės aplinkybės konstatuotos ir įvertintos teisingai. Jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

24.  Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją atlikti papildomą tyrimą iš naujo, įpareigojant pakeisti Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte įrašą dėl nelaimingo atsitikimo priežasties „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ į įrašą, kuris atitiktų papildomo tyrimo objektyviai nustatytas aplinkybes, teismo laikytas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus atsakovo sprendimo teisėtumą, atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti papildomą tyrimą, įpareigojant pakeisti Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte įrašą dėl nelaimingo atsitikimo priežasties „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ į įrašą, kuris atitiktų papildomo tyrimo objektyviai nustatytas aplinkybes.

25.  Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

IV.

26.  Pareiškėjas J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai.

27.  Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, visiškai neatsižvelgęs į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, jų nenagrinėjo, bylos įrodymus tyrė neišsamiai, nevisapusiškai, kai kurių įrodymų ir aplinkybių išvis netyrė ir nevertino, be to, netinkamai atliko įrodymų vertinimą, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, kai turi būti vertinamas įrodymų visetas, o ne pavieniams įrodymams suteikiamas prioritetas. Tuo teismas pažeidė ABTĮ 80 ir 86 straipsnių reikalavimus, kurie įpareigoja teismą būti aktyviu, visapusiškai ir objektyviai tirti visus įrodymus, atsakyti į visus skundo klausimus ir ištirti visus argumentus.

28.  Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos, kaip ši, kurioje tiriamos ir nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su žmogaus (darbuotojo) socialinėmis garantijomis, turi būti tiriamos ypatingai kruopščiai, išsamiai, teikiant prioritetą protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Tačiau teismas visiškai nesivadovavo šiais principais, todėl ir priėmė sprendimą, kuris neatitinka byloje iš tikro nustatytoms aplinkybėms ir pateiktiems teisiniams argumentams.

29.  Pareiškėjas dėsto įvykio aplinkybes ir teigia, kad šioje situacijoje laikyti, jog jis vykdė veiklą (darbą) nesusijusią su darbo funkcijomis prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Be to, išvadai, kad automobiliu eismo įvykio metu buvo vežamas alus traktorininkui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tam įrodymų nepakanka, o duomenys, kurie yra byloje nesudaro vientiso komplekso ir nepertraukiamos grandinės duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad įvykis nesusijęs su pareiškėjo darbo funkcijų atlikimu. Todėl Sprendimas, kad įvykis nesusijęs su darbu, ir kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas forma Nr. 1 ar Nr. 2 nesurašomas, o surašomas laisvos formos aktas, visiškai nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, teismas, nustatydamas ar įvykis susijęs su darbo funkcijų atlikimu, turėjo nenukrypti nuo esminių aplinkybių ir nevertinti situacijos atsižvelgiant tiktai į šalutinius teisiškai nereikšmingus darbuotojo veiksmus, t. y. teismas turi objektyviai ir visapusiškai (ABTĮ 80 str.) tirti bylą, vertinti įrodymus ir aplinkybes, o ne apsiriboti teisiškai nereikšmingais, neesminiais faktais.

30.  Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl epizodiškumo padarė todėl, kad ne tik netinkamai vertino įrodymus, bet ir neatsižvelgė į teismų praktiką, numatytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-586/2014. Be to, teismo teiginiai, kad prieš tai priimti teismų sprendimai: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1355/2014, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-702-621/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-20-715/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-A-580- 883/2017, turi prejudicinę galią (ABTĮ 57 str. 2 d.), neturi pakankamo pagrindo. Visi šie teismų sprendimai (nutartys) buvo priimti bylose, kurių ieškinių (pareiškimų, prašymų, skundų) dalykas ir pagrindas iš esmės skiriasi nuo skundo dalyko ir pagrindo nagrinėjimo šioje byloje ir yra visai kitokie.

31.  Pareiškėjas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis teismo prašė skirti autotechninę ekspertizę, nes autotechninių ekspertizių, atliktų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 51-1-349-10, rezultatai (išvados) visiškai prieštarauja esantiems byloje rašytiniams įrodymams. Teismas, atmesdamas prašymą dėl ekspertizės skyrimo, teigė, kad pats sugebės įvertinti pateiktus minėtus duomenis iš autoservisų, bet sprendime ne tik neįvertino šių duomenų, bet ir nepašalino esminio prieštaravimo, pareikšdamas šioje situacijoje, kad teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl eismo įvykio priežasties sąsajumo su darbu. Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kad turi būti vertinami visi įrodymai. Negali būti vertinami tiktai vieni įrodymai, o kiti, kurie nenaudingi kuriai nors šaliai (šiuo atveju atsakovui), atmetami ir nevertinami. Pareiškėjo teigimu, jis net negalėjo įtarti, kad taip šališkai teismas vertins nepalankius jam įrodymus. Priešingu atveju, pareiškėjas būtų šalinęs teismą nuo bylos nagrinėjimo.

32.  Pareiškėjo tvirtinimu, visi įrodymai šioje byloje yra reikšmingi ir turi būti vertinami tinkamai. Eismo įvykio priežastis turi esminę reikšmę šioje byloje, kadangi tai Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, apie kurią, daromas įrašas Nelaimingo atsitikimo darbe akte (forma Nr. 1)17 punkte. Būtent šio įrašo teksto panaikinimas, be kita ko, yra šios bylos skundo dalykas. Todėl teismo teiginiai, kad eismo įvykio priežastis neturi reikšmės visiškai nepagrįsti.

33.  Pareiškėjas nurodo ir tai, kad teismas formaliai, paviršutiniškai, nevisapusiškai nagrinėdamas bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekse 6 straipsnio 2 dalies nustatytą reikalavimą, t. y. nesivadovavo fundamentaliu darbo teisėje įtvirtintu principu: ginčo atveju visos abejonės aiškinamos darbuotojo, kaip silpnosios šalies naudai.

34.  Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, bei bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai nepriteisti.

35.  Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde subjektyviai ir tendencingai bando interpretuoti įvykių seką, pateikdamas įrodymais nepagrįstas, hipotetines įvykio aplinkybes, šiuo atveju bandydamas įteigti, kad įvykis įvyko pareiškėjui vykstant pakeliui iš darbo į gyvenamąją vietą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateikiama įvykių seka prieštarauja tiek Inspekcijos atlikto įvykio darbe tyrimo metu pareiškėjo teiktiems Inspekcijos inspektoriui paaiškinimams (nukentėjusysis įvykio darbe tyrimo metu aiškino, kad vyko į Naujosios Akmenės girininkiją), tiek ir administracinės bylos Nr. I-702-621/2015 nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms.

36.  Atsakovas pažymi, kad Spendimo tekste pareiškėjo nurodomų Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-715/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-A-580- 883/2017 tarp procesinių dokumentų, kuriais vadovautasi priimant skundžiamą Sprendimą, nėra įvardijama. Pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, kad „vadovaujasi Šiaulių apygardos administracinio teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. I-702-621/2015 nurodytomis aplinkybėmis“ ir būtent teismas nurodė, kad vadovaujasi šiuo procesiniu dokumentu, nes nedraudiminiam įvykiui pripažinti taikytini itin aukšti įrodinėjimo standartai. Atsakovo nuomone, Šiaulių apygardos administracinio teismo nustatytų faktinių teisiškai reikšmingų, sąlygojančių įvykio pripažinimą / nepripažinimą nelaimingu atsitikimu darbe, aplinkybių tyrimas Inspekcijos kompetencijų aprėptyje pakartotinai negali būti atliktas.

37.  Atsakovas nurodo, kad teisės aktų nuostatos suponuoja vienareikšmišką išvadą – įvykio darbe priežastinio ryšio su darbu konstatavimas / paneigimas yra būtina ir pakankama sąlyga užbaigti įvykio darbe tyrimą. Tokiu būdu, Inspekcijos inspektorius, įvertinęs visas naujai paaiškėjusias teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes, sprendė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, įvyko nukentėjusiajam nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu, todėl nėra pagrindo surašyti nelaimingo atsitikimo darbe N-1 ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktą, ir surašė laisvos formos aktą. Atsakovas, pasisakydamas dėl automobilio ekspertizės skyrimo, visiškai sutinka su teismo pozicija ir mano, kad tokios ekspertizės objektyvus atlikimas neįmanomas.

38.  Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinė miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39.  Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su sprendime išsakytais teismo argumentais, jog pareiškėjas visas aplinkybes dėl KET pažeidimo, dėl priežasties, kodėl įvyko eismo įvykis (neva traukiant automobilį iš užklimpimo galimai buvo pažeisti stabdžiai ir važiuoklė), dėl eismo įvykio sąsajumo su darbu, vertina subjektyviai sau palankia linkme, kelia kitas eismo įvykio priežasties versijas, kurios yra spėjimai, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl visi pareiškėjo argumentai atmestini. Taip pat sutinka ir su teismo argumentais dėl pareiškėjo prašymo skirti ekspertizę. Trečiasis suinteresuotas asmuo pamini, kad automobilis, kurį vairuodamas pareiškėjas pateko į eismo įvykį, nėra išlikęs. VĮ Valstybinė miškų urėdijos nuomone, pareiškėjo prašymas nurodyti, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra ne „kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“, o „tarnybinio automobilio techninis gedimas, apie kurį nežinojo vairuotojas, saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimų nenustatyta“, pažeistų kitų dalyvaujančiųjų byloje asmenų teises ir interesus. Nes Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-20-715/2017 aiškiai nurodė, kad pareiškėjas leisdamas traktoriumi traukti jo vairuojamą tarnybinį automobilį prisiėmė riziką dėl automobilio patirtų pažeidimų, o pradėdamas vairuoti techniškai netvarkingą automobilį pažeidė KET 15 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: V.

40.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SD-37-15198 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat atsakovo įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą iš naujo.

41.  Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Telšių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, VĮ Valstybinių miškų urėdija Mažeikių regioninio padalinio vyriausiasis inžinierius ir VĮ Valstybinių miškų urėdija Mažeikių regioninio padalinio medienos ruošos ir darbų saugos inžinierius priėmė 2018 m. lapkričio 9 d. papildomo tyrimo aktą. Akte konstatuota, kad, įvertinus įvykio papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą, papildomo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, keičiamos įvykio aplinkybės, o dėl pasikeitusių įvykio aplinkybių, vadovaujantis Nuostatų 56 punktu nelaimingo atsitikimo darbe aktas N1 nei N2 nesurašomas, nes įvykio metu J. P. vykdė darbą, nesusijusį su jo darbinėmis funkcijomis.

42.  Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius priėmė 2018 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. VD-37 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“, kurioje nustatęs, kad atlikto tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, vadovaudamasis Nuostatų 60 punktu siūlė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą darbe patyrė pareiškėjas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) pripažinti 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 negaliojančiu; 3) laikyti įvykio, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, tyrimo, kurį atliko Inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. L., bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi.

43.  Inspekcija, įvertinusi Išvadą ir vadovaudamasi Nuostatų 12 ir 60 punktais, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) pripažinti 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 negaliojančiu; 3) laikyti įvykio, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, tyrimo, kurį atliko Inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. L., bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi; 4) administracinę procedūrą baigti.

44.  Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1689-463/2019 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-37-15198, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2004-525/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad atsakovo pradėtas papildomas 2010 m. spalio 25 d. įvykio tyrimas buvo inicijuotas ne paties atsakovo, o būtent įvykį patyrusio pareiškėjo, jo 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymo pagrindu, tai atitinka Nuostatuose įtvirtintą atsakovo kompetenciją, be to, pradėdamas papildomą 2010 m. spalio 25 d. įvykio tyrimą atsakovas neviršijo savo kompetencijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad teismas pasisakytų dėl Sprendimo esmės ir pareiškėjo skundo argumentų dėl šio sprendimo pagrįstumo.

45.  Pakartotinai nagrinėdamas šią bylą, pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Teismas įvertino, kad pareiškėjas skunde aplinkybes, nustatytas teismų sprendimuose, vertina subjektyviai sau palankia linkme, bei kelia kitas eismo įvykio priežasties versijas, kurios yra spėjimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą skirti ekspertizę, tačiau automobilis, kurį vairuodamas pareiškėjas pateko į eismo įvykį, nėra išlikęs, taigi pareiškėjas savo veiksmais sukūrė situaciją, kai ekspertizė neįmanoma. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl eismo įvykio sąsajumo su darbu ir nustatė, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, įvyko nukentėjusiajam nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu. Teismas vadovavosi faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje. Nustatė, kad pareiškėjo elgesio vertinimas (pažeidė ar nepažeidė KET) neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Teismui konstatavus atsakovo Sprendimo teisėtumą, atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti papildomą tyrimą.

46.  Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, jį motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, neištyrė visų įvykio aplinkybių, nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą skirti autotechninę ekspertizę. Dėstydamas įvykio aplinkybes, pareiškėjas teigia, kad šioje situacijoje laikyti, jog jis vykdė veiklą (darbą) nesusijusią su darbo funkcijomis prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl epizodiškumo padarė todėl, kad ne tik netinkamai vertino įrodymus, bet ir neatsižvelgė į teismų praktiką, be to, teismo teiginiai, kad prieš tai priimti teismų sprendimai turi prejudicinę galią, neturi pakankamo pagrindo. Pareiškėjo teigimu, teismas šališkai vertino nepalankius jam įrodymus.

47.  ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48.  Apeliaciniame skunde, pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagrįsdamas šį savo nesutikimą pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.

49.  Pabrėžtina, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas paminėtų ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatų nagrinėjamu atveju nepažeidė. Tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

50.  Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v. Spain). Pirmosios instancijos teismas sprendime nagrinėjamai bylai aktualiame kontekste išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo kitus atsakovo surašytuose aktuose konstatuotus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų pažeidimus, taip pat susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatas.

51.  Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, pažymi, kad patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl visų kitų pareiškėjo skunde keltų argumentų.

52.  Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

53.  Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepalankiai jam įvertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėjai buvo šališki.

54.  Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, Metodiniuose Nurodymuose, įtvirtintos teisės normos.

55.  DSSĮ (nagrinėjamam ginčui aktuali nuo 2010 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

56.  DSSĮ 42 straipsnio 3 dalis nustato, kad pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu: 1) nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo; 2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).

57.  Atsakovo Sprendimas priimtas vadovaujantis Nuostatų 12 ir 60 punktais. Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d.) 12 punktas nustato, jog nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas. Nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu, yra įvykiai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis: 1) sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; 2) susižalojo ar mirė darydamas nusikalstamą veiką; 3) savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios dirbo sau (savo interesais); 4) nukentėjo, kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu. Nuostatų 60 punktas nustato, kad papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiaga nagrinėjama Valstybinėje darbo inspekcijoje. Nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant šių Nuostatų reikalavimų, per 10 darbo dienų nuo papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiagos gavimo ji išsiunčiama šių Nuostatų 53 punkte nustatyta tvarka, nurodžius sprendimą dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo.

58.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikdamas įvykių seką, pateikia ir savo įvykių vertinimą, tačiau pareiškėjo nurodomas įvykių interpretavimas prieštarauja ne tik Inspekcijos atlikto papildomo tyrimo metu padarytoms išvadoms, tačiau ir teismuose administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ankstesni teismų sprendimai turi prejudicinę galią šioje byloje. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo teiginiu, kadangi teismui yra privalomas įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, bei sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad papildomo tyrimo metu tirtos faktinės aplinkybės tik patvirtina įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytas išvadas.

59.  Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl eismo įvykio sąsajumo su darbu, nurodė, kad atsakovas papildomo tyrimo metu dar kartą apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė gyventojus, iš pareiškėjo gavo ir išnagrinėjo paaiškinimus, išnagrinėjo pareiškėjo tėvo paaiškinimus, Šiaulių apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus. Teismas padarė išvadą, kad šie papildomo tyrimo veiksmai tik patvirtino, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai pakenkta J. P. sveikatai, įvyko nukentėjusiajam nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu. Taip pat teismas vadovavosi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. I-702-621/2015 nurodytomis aplinkybėmis: pareiškėjas J. P. po to, kai buvo ištrauktas įklimpęs jo vairuojamas tarnybinis automobilis, su V. K. ir B. A. važiavo į Naująją Akmenę nupirkti alaus M. Š., vežant alų M. Š. ir įvyko eismo įvykis, t. y. atliekant darbą, nesusijusį su jo darbinėmis funkcijomis. Šiaulių apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog traktoriui išraukus tarnybinį automobilį, jis su abiem draugais važiavo į Naujosios Akmenės girininkiją, pakeliui dar norėdamas apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą, t. y. pareiškėjas dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą ir tada įvyko avarija. Teismas vadovavosi liudytojų parodymais bei visais surinktais įrodymais, atsižvelgė į faktą, kad eismo įvykis įvyko 2010 m. spalio 25 d. apie 17 val. 30 min. prieblandoje, todėl pareiškėjo versiją, jog traktoriui ištraukus tarnybinį automobilį jis dar norėjo apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą, atmetė.

60.  Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015 konstatavo, kad nelaimingu įvykio darbe pripažinimas yra su šiuo įvykiu siejamų faktinių aplinkybių įvertinimo rezultatas. Administraciniame įvertinime prioritetinę, tačiau ne lemiamą reikšmę turi nustatytos formos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, kuris turi būti įvertinamas kartu su kitais šiam tyrimui reikšmingais dokumentais, t. y. turi būti įvertintas kaip vienas iš pagrindinių dokumentų (įrodymų) kartu su kitais pridėtais ar papildomai gautais dokumentais. Pagrindinę įrodomąją reikšmę nustatant tikrąsias šios teisės normos taikymo prasme reikšmingas paminėto nelaimingo atsitikimo su pareiškėju aplinkybes (tai, ar pareiškėjas šio atsitikimo metu vykdė arba nevykdė darbines funkcijas) turi šiame įvykyje dalyvavusių asmenų (liudytojų) parodymai. Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta jų analizė yra išsami ir visapusiška. Teisėjų kolegija, sutikdama su teismo pateiktais argumentais, sutiko ir su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimo išvadomis ir paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė

61.  Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, įvyko nukentėjusiajam nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje.

62.  Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl automobilio autotechninės ekspertizės, pažymi, kad automobilio ekspertizės atlikimas ir jos išdavoje teikiamos išvados niekaip negali sąlygoti sprendimų priėmimo dėl įvykio pripažinimo / nepripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe proceso, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas savo veiksmais sukūrė situaciją, kai jo keliamos versijos (eismo įvykis įvyko, nes traukiant automobilį iš užklimpimo galimai buvo pažeisti stabdžiai ir važiuoklė) nebeįmanoma patikrinti objektyviais įrodymais (atliekant automobilio apžiūrą, ekspertizę ir kt.), ir tokios ekspertizės objektyvus atlikimas ne tik kad netikslingas, bet ir neįmanomas.

63.  Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo ginčijamas ir prašomas panaikinti Inspekcijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SD-37-15198 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.

64.  Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

65.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                      Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė