eA-715-624/2025
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Administracinė byla Nr. eA-715-624/2025 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01638-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 30 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) 2023 m. liepos 11 d. raštą Nr. 30S6770 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas administracinio nusižengimo tyrimo metu.
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
2.1. Atsakovo atstovas, t. y., Komisariato tyrėja, 2023 m. vasario 3 d. nustačiusi, kad pareiškėjas galimai vairavo transporto priemonę, kurios galinių valstybinių numerių apšvietimas neveikė, jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje.
2.2. Atsakovo atstovas, 2023 m. kovo 23 d. nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 3 d. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių, ir, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje nutraukti.
2.3. Pareiškėjas elektroniniu paštu išsiuntė prašymą „Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo“, kurį atsakovas gavo 2023 m. birželio 29 d. (registracijos Nr. 30AP3047). Pareiškėjas savo rašte prašė atlyginti 200 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos administracinio nusižengimo byloje. 2023 m. liepos 11 d. atsakovas raštu Nr. 30S6770 nurodė, kad „atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje bylinėjimosi išlaidos nėra priteistos, kad policijos įstaiga nėra kompetentinga priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nustatyti išlaidų dydį, kad taikant ANK 666 straipsnio nuostatas ir mutatis mutandis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas tik administracinį nusižengimą išnagrinėjęs teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų priteisimo, kad nėra pateikti duomenys, patvirtinantys patirtas advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas“, prašymo netenkino. Minėtas Komisariato sprendimas neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
3. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
3.1. Komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjas, 2023 m. kovo 23 d. nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 3 d. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, ir, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje nutraukti.
3.2. Komisariate 2023 m. birželio 29 d. elektroniniu paštu gautas pareiškėjo prašymas „Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo“, kuriuo pareiškėjas prašė atlyginti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant minėtą administracinio nusižengimo bylą.
3.3. 2023 m. liepos 11 d. raštu Nr. 30-S-6770 Komisariatas pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebus tenkinamas, nes: teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje iki šiol pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos nėra priteistos; policijos įstaiga nėra kompetentinga priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nustatyti išlaidų dydį; taikant ANK 666 straipsnį ir mutatis mutandis BPK nuostatas tik administracinį nusižengimą išnagrinėjęs teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų priteisimo; pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių pareiškėjo patirtas advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas minėtoje administracinio nusižengimo byloje.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir taikytinose BPK normose. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas, kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Teismas pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju administracinį nusižengimą tyrusių policijos pareigūnų veiklos vertinimas nebuvo apskųstas teisme.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo prašymą sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 straipsnis) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl tokių išlaidų (žalos) atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas akcentavo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).
8. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti esant vieną iš būtinų valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), todėl byloje nenustačius vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
9. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu tiek pateikdamas 2023 m. birželio 29 d. prašymą dėl atstovavimo išlaidų, tiek pateikdamas skundą byloje, todėl jo prašymas negali būti išspręstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 str. 1 d.).
10. Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo Sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimas, nurodė, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas priėmė išvadas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, iš Sprendimo motyvų suprastinos leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastys, todėl darytina išvada, kad atsakovas teisinių nuostatų iš esmės nepažeidė, o pareiškėjo šiuo aspektu išdėstyti argumentai taip pat vertintini nepagrįstais.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:
12.1. Skundžiamame teismo sprendime yra nurodyta prieštaringa teismų praktika, kurioje, viena vertus, vertinamas administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo kaip pareigūno neteisėtų veiksmų rezultatas, antra vertus patvirtinama, kad policijos pareigūnas, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, gali būti vertintinas kaip įgaliotas asmuo, iki galo nevykdęs jas nustatytų įpareigojimų. Teismas nevertino aplinkybės, kad į visus galimo administracinio tyrimo metu išsakytus rašytinus prašymus įvykį tyręs policijos pareigūnas atsakė išimtinai žodine forma ir vienintelis rašytinis atsakymas buvo surašytas policijos pareigūno viršininko, kuris Lietuvos Respublikos policijos įstatyme nurodyta procedūra buvo apskųstas Policijos generaliniam komisarui, kuris savo priimtame sprendime net nenurodė jokios šio sprendime apskundimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nėra aišku, kokiu būdu jis galėjo pasinaudoti ANK 577 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtintomis administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisėmis, kai policijos pareigūnas visus su tyrimu susijusius klausimus sprendė nesurašant nei vieno procesinio sprendimo, kurio teisėtumą ir pagrįstumą butų galima patikrinti teismo nustatyta tvarka bandant įrodyti skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui, jog jis procese buvo aktyvus ir dar pirminėje tyrimo stadijoje reiškė aktyvų nepritarimą įvykį tyrusio pareigūno procesiniam elgesiui.
12.2. Teismas, nagrinėdamas skundą, neatskleidė bylos esmės, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos neegzistuojančios bylos aplinkybės: jokia administracinio pažeidimo byla nebuvo pradėta, nagrinėjamu atveju buvo tik administracinio nusižengimo teisenos pradinė stadija, susijusi tik su įvykio faktinių aplinkybių nustatymo procesu, kuris buvo nutrauktas priimant sprendimą toliau netęsti šio tyrimo, todėl jokios tolimesnės teisinės procedūros bendrosios kompetencijos teisme net negalėjo vykti, nors teismas į tai neatsižvelgė ir dėl šios faktinės aplinkybės nepasisakė.
12.3. Nėra suprantama teismo pozicija, kad „Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas priėmė išvadas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje joks departamentas nefigūruoja, o jo pozicija dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje gali būti sietina išimtinai su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Komisariato Raštas, kuriuo pareiškėjui atsisakoma kompensuoti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o teismas skundžiamame sprendime savo poziciją išimtinai grindžia norminiu reglamentavimu, susijusiu su užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkos ir kitų užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimų bei Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygų ir tvarkos nuostatomis. Pareiškėjas šiuo atveju net neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos, kadangi teismo sprendime nagrinėjama situacija bei jos vertinimas niekaip nesusijęs su pareiškėjo pirminiu dokumentu, kuriuo buvo kreiptasi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.
13. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, reikiamai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Skundžiamajame Komisariato rašte yra detaliai nurodyta visa galima minėto Rašto apskundimo tvarka. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020). Atsakovas mano, kad minėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai turi būti taikomi nepriklausomai nuo to, ar administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teismo sprendimu, ar ikiteisminio nagrinėjimo subjekto.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 30S6770 teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas administracinio nusižengimo tyrimo metu pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ANK 666 straipsnį ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra eksplicitiškai nustatęs konkrečioje teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, asmuo neįgyja reikalavimo teisės į tokių išlaidų atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. tokios asmens patirtos išlaidos nėra laikomos turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.
17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas, t. y., Komisariato tyrėja, 2023 m. vasario 3 d. nustačiusi, kad pareiškėjas galimai vairavo transporto priemonę, kurios galinių valstybinių numerių apšvietimas neveikė, jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 7 d. Atsakovo atstovas, 2023 m. kovo 23 d. nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 3 d. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, požymių, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje nutraukti. Pareiškėjas atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė prašymą „Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo“, kurį atsakovas gavo 2023 m. birželio 29 d. (reg. Nr. 30AP3047). Pareiškėjas savo rašte prašė atlyginti 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos administracinio nusižengimo byloje. 2023 m. liepos 11 d. atsakovas rašte Nr. 30S6770 nurodė, kad teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje bylinėjimosi išlaidos nėra priteistos, kad policijos įstaiga nėra kompetentinga priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nustatyti išlaidų dydį, kad taikant LR ANK 666 straipsnio nuostatas ir mutatis mutandis BPK nuostatas tik administracinį nusižengimą išnagrinėjęs teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų priteisimo, kad nėra pateikti duomenys, patvirtinantys patirtas advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas, todėl prašymo netenkino.
19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo byloje, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės kolegijos sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020. Minėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose, ir konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.
20. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-770-821/2023 nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2237-662/2020; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-565-968/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-353-822/2022, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-102-575/2023).
21. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-102-575/2023).
22. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus, kad policijos pareigūnai visus su tyrimu susijusius klausimus sprendė nesurašant nei vieno procesinio sprendimo, kurio teisėtumą ir pagrįstumą būtų galima patikrinti teismo nustatyta tvarka. Byloje paties pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad Komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. M. 2023 m. kovo 23 d. priėmė Nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kuriame konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, buvo parengtas nutarimas, kuris pareiškėjui buvo įteiktas.
23. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, jog „Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas priėmė išvadas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo“ nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualūs, tačiau teisėjų kolegija pažymi, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo bylą ir nurodyti nekorektiški motyvai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
24. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti turtinę žalą, patirtą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė