2AT-29-654/2023

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-29-654/2023 Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00021-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.5.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Aleno Piesliako (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu L. V. nubausta pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį 150 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. birželio 2 d. 17.46 val. Radviliškio r. sav., magistralinio kelio Panevėžys–Šiauliai (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 61,0886 kilometre, vairuodama transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 130 km/h greičiu, nors leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/h, taip leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 38,7 km/h.

2.   Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi L. V. skundas atmestas; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3.   Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis palikta nepakeista, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinis skundas netenkintas.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.   Pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį, taip pat Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo:

4.1. Administracinio nusižengimo byla atnaujintina dėl esminio materialiosios ir proceso teisės pažeidimo. Abiejų instancijų teismai iš esmės pažeidė proceso teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėtoms nutartims priimti.

4.2. Abiejų instancijų teismai iš esmės pažeidė proceso teisės normas, įtvirtintas ANK 611 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nes, nesant techninėmis priemonėmis nustatytų duomenų apie matavimo prietaiso ir automobilio buvimo vietą matavimo metu, nustatė šias aplinkybes remdamiesi liudytojų policijos pareigūnų parodymais, t. y. nusižengimas nebuvo užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Byloje esančios fotonuotraukos su tariamai pareiškėjos vairuoto automobilio važiavimo greičiu padarytos matavimo prietaisu, bet ne panaudojant pažeidimų fiksavimo sistemą.

4.3. Policijos nutarime nurodyta, kad kontrolė buvo vykdoma greičio matuokliu „LaserCam 4“ Nr. LE1031. Šis matavimo prietaisas nelaikytinas matavimo sistema, kadangi jame nenumatyta galimybė fiksuoti prietaiso buvimo vietos. O prietaiso „LaserCam 4“ matavimo rezultato (automobilio greičio konkrečioje kelio atkarpoje) neįmanoma nustatyti nežinant prietaiso buvimo vietos. Šiuo atveju matavimas buvo atliktas kelio ženklo Nr. 556 „Automobilių kelio pabaiga“ matomumo zonoje, kur leidžiamas maksimalus greitis yra 120 km/h. Matavimas galėjo būti atliktas tiek iki kelio ženklo Nr. 556, tiek už jo, o tokiu atveju matavimo rezultatas priklauso nuo to, kurioje vietoje buvo pareigūnas, atlikęs matavimą. Taigi, prietaisu „LaserCam 4“ atlikto matavimo rezultatas priklauso ne nuo matavimo sistema užfiksuotų objektyvių ir metrologiškai patikimų duomenų, o nuo prietaisą naudojusio pareigūno parodymų, kad pareigūnas buvo toje, o ne kitoje vietoje.

4.4. Matavimo prietaise „LaserCam 4“ yra fiksuojamos prietaiso buvimo vietos koordinatės GPS sistemoje, tačiau GPS sistemos paklaida gali būti nuo 15 m iki kelių šimtų metrų, priklausomai nuo oro sąlygų ar reljefo nelygumų arba pastatų buvimo. Matavimo prietaiso GPS koordinatės nėra metrologiškai patikrintos, o tai objektyviai apskritai nėra įmanoma, nes rezultatas priklauso nuo sąlygų. Atitinkamai „LaserCam 4“ koordinatėmis nustatyta tariama matavimo vieta neatitinka Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir ANK 611 straipsnio 3 dalies, kadangi nebuvo naudojama matavimo sistema, kurios visi matavimo parametrai yra metrologiškai patikrinti.

4.5. Skundžiamas policijos nutarimas grindžiamas matavimą atlikusio pareigūno paaiškinimu, kad jis greičio kontrolę vykdė iš nežymėto tarnybinio automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame esančioje transporto kontrolės sistemoje „Ecofleet GPS“ buvo užfiksuotos automobilio koordinatės, ir iš to daroma prielaida, kad pareigūnas, tikėtina, buvo greta automobilio ir apytikriai užfiksuotose koordinatėse. Taigi, skundžiamas nutarimas grindžiamas asmens parodymais, o tai neatitinka ANK 611 straipsnio 3 dalies.

4.6. Transporto priemonės buvimo vietos fiksavimo sistema „Ecofleet GPS“, kurios nustatytomis koordinatėmis grindžiama tariama matavimo vieta, neatitinka Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi „Ecofleet GPS“ nėra matavimo priemonė, ji nėra įtraukta į matavimo priemonių registrą, todėl matavimams (atstumo, laiko, datos) negali būti naudojama. Nors skundžiamame policijos nutarime nurodyta, kad iš plano nustatyta, jog tarnybinis automobilis stovėjo ir matavimo prietaiso koordinatės fiksavo vietą ties kelio Nr. A9 60,964 kilometru, tačiau šie skaičiavimai yra teoriniai ir grindžiami matavimo prietaisą naudojusio pareigūno parodymais. Kadangi vien tik iš matavimo prietaiso „LaserCam 4“ duomenų negalima nustatyti, kur buvo atliktas matavimas (prieš kelio ženklą ar už kelio ženklo), pareigūno parodymai ir transporto priemonės buvimo vietos fiksavimo sistema „Ecofleet GPS“ neatitinka Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, o ANK 611 straipsnio 3 dalis draudžia matavimus įrodinėti liudytojų parodymais.

4.7. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad į bylą pateikta prietaiso „LaserCam 4“ rodmenų fotonuotrauka bei vaizdo įrašas patvirtina, jog L. V. vairuotas automobilis 2020 m. birželio 2 d. 17.46 val. važiavo 130 km/h greičiu; transporto priemonės važiavimo greitis nėra įrodinėjamas liudytojų parodymais ar kitais duomenimis, jis yra užfiksuotas metrologiškai patikrintu prietaisu. Tačiau, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vaizdo įrašas nepatvirtina, kad automobilio važiavimo greitis yra užfiksuotas būtent tame kelio ruože, kuriame nurodo liudytojas. Prietaiso metrologinė patikra galioja tik greičio matavimams, bet ne atstumo iki transporto priemonės ar prietaiso buvimo koordinatėms. Matavimo atlikimo vieta kelio ženklo atžvilgiu vaizdo įraše neužfiksuota. Teismo išvada paremta prielaida, kad greičio matavimo rezultatas užfiksuotas toje vietoje, kurioje vaizdo įraše yra automobilis, tačiau prietaiso metrologinėje patikroje vaizdo įrašo ir matavimo rezultato susiejimo tikslumas nėra patvirtinti. Be atstumo nuo prietaiso iki transporto priemonės ir be prietaiso bei transporto priemonės buvimo koordinačių vaizdo įrašas nepatvirtina važiavimo greičio nurodytu laiku nurodytoje vietoje. Matavimo tikslumas ir vieta šiuo atveju akivaizdžiai priklauso nuo matuojančiojo veiksmų, kadangi matavimo metu transporto priemonės koordinatės nefiksuojamos. Tai patvirtina, kad matavimo prietaisas nėra matavimo sistema, kurioje visi transporto priemonės parametrai (judėjimo greitis, laikas, koordinatės) yra fiksuojami ir metrologiškai patikrinti. Teismas išvadas apie matavimo vietą ir matavimo laiką, t. y. išvadas dėl esminių nusižengimo aplinkybių, darė remdamasis išimtinai liudytojo M. Andriulaičio parodymais, o tai imperatyviai draudžia ANK 611 straipsnio 3 dalis.

4.8. Pareiškėjai pažeidimo vietoje nebuvo sudaryta galimybė įsitikinti matavimo vieta ir laiku, todėl ji neturėjo jokių galimybių pateikti savo argumentus dėl matavimo tikslumo. Taip buvo pažeista jos teisė į tinkamą teismo procesą, nes teismas iš anksto laikė matavimo vaizdo įrašą įrodymu, turinčiu absoliučią galią, kurio pareiškėja neturi galimybės realiai ginčyti, nors išvadas faktiškai darė remdamasis M. Andriulaičio parodymais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja neginčija paties greičio viršijimo fakto, tačiau ginčija greičio matavimo prietaiso tinkamą panaudojimą. Tokia teismo išvada neatitinka apeliacinio skundo turinio, kuriame nurodyta, kad su skundžiamu policijos nutarimu ir teismo nutartimi pareiškėja nesutinka, taip pat ginčija matavimo vietą ir matavimo rezultatą.

4.9.  Prietaiso „LaserCam 4“ instrukcija nepatvirtina teismo išvadų apie prietaiso rodmenų reikšmes, t. y., pagal liudytojo M. Andriulaičio parodymus, „L1“ žymimas leistinas greitis, „C1“ – greičio riba, nuo kurios bus matuojamas viršytas greitis, „D“ – atstumas iki transporto priemonės, o konkretus užfiksuotas transporto priemonės viršytas greitis rodomas ekrano viršutiniame dešiniajame kampe. Liudytojo M. Andriulaičio parodymai vertintini kritiškai, o apeliacinės instancijos teismas vadovavosi vien tik savo nuomone ir nepagrindė šios išvados technine dokumentacija ar specialisto išvada.

4.10. Matavimo prietaiso „LaserCam 4“ naudojimo instrukcijos 2.1.4.1 punkte nurodyta, kad indeksu „C1“ yra žymimas užfiksuotas greitis (pirmoji anglų k. žodžio „capture“ raidė). Matavimo prietaiso ekrano nuotraukoje užfiksuotas greitis C1 = 122 km/h. T. y. prietaisas fiksavo 122 km/h, o ne 130 km/h greitį. Ekrane stambiu šriftu užfiksuotas greitis 130 km/h – viso stebėjimo metu užfiksuotas didžiausias greitis. Šiuo atveju 130 km/h greitis nebuvo užfiksuotas ir ekrano nuotrauka bei ekrane esantys duomenys neatspindi vietos ir aplinkybių, kuriomis užfiksuotas šis greitis. Taip pat šiam orientaciniam greičio fiksavimui negalioja metrologinė patikra, kadangi matavimo laikas ir kiti parametrai nėra fiksuojami.

4.11. Nustatant, kurie matavimo prietaiso ekrano rodmenys reiškia matavimo rezultatą, o kurie – matavimo prietaiso kitus nustatymus, reikia specialių žinių, kurių abiejų instancijų teismai neturėjo. Abiejų instancijų teismai, pagrįsdami savo išvadas ne specialiomis žiniomis ir technine matavimo priemonės dokumentacija, iš esmės pažeidė ANK 569 straipsnio 1 dalį.

4.12. Matavimo prietaisas „LaserCam 4“ Nr. LE1031 matavimo metu neturėjo metrologinės patikros, todėl, remiantis Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisės pažeidimams nustatyti negalėjo būti naudojamas. Policijos medžiagoje yra „Eesti metroloogia keskasutus“ patvirtinimo pažymėjimas TTRS-19/00311, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 19  d. buvo atlikta prietaiso patikra, tačiau pažymėjime nenurodyta, iki kada galioja ši patikra, t. y. ar ji galiojo 2020 m. birželio 2 d. Be to, „Eesti metroloogia keskasutus“ nėra įgaliota atlikti Lietuvos Respublikoje naudojamų matavimo priemonių patikrų, patvirtinimo pažymėjimas nėra patvirtintas apostile, taip pat nėra duomenų, kad „Eesti metroloogia keskasutus“ apskritai yra licencijuota atlikti matavimo priemonių patikras. Teismų išvados, kad patikra greičio matavimo metu galiojo, nepatvirtina pažymėjimo Nr. TTRS-19/00311 turinys.

5.   Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Damauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

5.1. Prašymas nėra pagrįstas. Nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismai pažeidė pareiškėjos nurodytas procesines teisės normas, todėl šios teismų nutartys yra teisėtos bei pagrįstos. Tuos pačius motyvus bei argumentus pareiškėja buvo nurodžiusi ir apeliaciniame skunde, kuriuos jau nagrinėjo ir savo teisinį vertinimą davė Šiaulių apygardos teismas, 2022 m. rugsėjo 12 d. priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6.   Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. prašymas atmestinas.

Dėl pažeidimo aplinkybių įrodinėjimo

7.   Šioje byloje L. V. nubausta pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad magistralinio kelio Panevėžys–Šiauliai (ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 61,0886 kilometre, vairuodama transporto priemonę, važiavo 130 km/h greičiu, nors leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/h. Pareiškėjos teigimu, pažeidimo aplinkybės – maksimalus leistinas greitis kelio ruože ir jos važiavimo greitis jame – buvo nustatytos netinkamai, abiejų instancijų teismams pažeidžiant ANK nuostatas.

8.   ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

9.   L. V. vairuoto automobilio greitis buvo matuotas ir užfiksuotas prietaisu „LaserCam 4“ Nr. LE1031. Pareiškėjos teigimu, teismai šio greičio matavimo prietaiso rodmenis aiškino netinkamai, teismai neturi specialių žinių, reikalingų nustatant matavimo prietaiso rodmenų reikšmes. Tokie pareiškėjos motyvai atmetami. Iš teismų priimtų nutarčių turinio matyti, kad vertindami matavimo prietaiso „LaserCam 4“ rodmenų reikšmes teismai analizavo pritaiso instrukciją, rėmėsi šio prietaiso rodmenų fotonuotrauka, vaizdo įrašu, vertino šiuos duomenis kartu su liudytojo policijos pareigūno M. Andriulaičio parodymais, taip pat Institucijos, surašiusios nutarimą dėl administracinio nusižengimo, atstovės pateiktais paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdyje. Taigi, darydami išvadas dėl prietaiso rodmenų reikšmių, teismai įvertino bylos duomenų visuma, kaip to reikalauja įstatymas, ir šių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad prietaiso „LaserCam 4“ ekrane matomas rodmuo „L1“ – 90 km/h – reiškia leistiną greitį, „C1“ – 122 km/h – greičio ribą, nuo kurios fiksuojamas greitis, o užfiksuotas transporto priemonės greitis rodomas viršutiniame dešiniajame kampe, šiuo atveju – 130 km/h. Tuo tarpu pareiškėjos pateiktos prietaiso rodmenų reikšmių aiškinimo versijos jokie bylos duomenys nepatvirtina. Pareiškėja prašyme nenurodė, kokių gi specialių žinių reikėtų vertinant instrukciją ir pagal ją naudotą prietaisą. Kita vertus, prašyme pareiškėja vertina šiuos duomenis, siūlo savo jų vertinimo variantą, tačiau nenurodė, kokių specialių žinių turi ji. Vertinant šiuos duomenis ir darant išvadas nereikėjo pasitelkti jokių specialistų ar turėti kokių nors specialių žinių.

10. Pareiškėja nesutinka su teismų išvada, kad didžiausias leistinas greitis kelio ruože, kuriame užfiksuota, jog ji važiavo 130 km/h greičiu, buvo 90 km/h; nurodo, kad byloje tinkamai nenustatyta, ar greičio matavimas atliktas iki kelio ženklo Nr. 556 „Automobilių kelio pabaiga“, ar už jo.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad klausimas dėl L. V. vairuoto automobilio greičio matavimo vietos (ar greičio kontrolė buvo atlikta iki kelio ženklo Nr. 556 „Automobilių kelio pabaiga“, kur leidžiamas maksimalus greitis 120 km/h, ar už jo) buvo keliamas nuo pat administracinio nusižengimo bylos tyrimo pradžios ir teismai skyrė šiam klausimui pakankamai dėmesio. Taip Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal L. V. skundą, nustatęs, kad tyrimas šioje byloje atliktas neišsamiai, jo atlikimo metu neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, 2020 m. birželio 2 d. protokole ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarime užfiksuota nusižengimo padarymo vieta neaiški, o tokie protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą, 2021 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą bei Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria šis nutarimas paliktas galioti, ir grąžinti bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

12. Vykdant Šiaulių apygardos teismo nutartį buvo patikslinta greičio kontrolės vieta bei L. V. vairuoto automobilio vieta greičio fiksavimo metu, gauti papildomi duomenys (tarnybinio automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ecofleet GPS“ transporto kontrolės sistemos 2020 m. birželio 2 d. suformuota ataskaita, įvykio vietos planas, pritaiso „LaserCam 4“ naudojimo instrukcija, 2022 m. sausio 18 d. tarnybinis pranešimas), pagal kuriuos nustatyta, kad tarnybinis automobilis, iš kurio 2020 m. birželio 2 d. buvo atliekama greičio kontrolė, stovėjo ties kelio Nr. A9 60,964 kilometru; atstumas nuo greičio matuoklio iki L. V. vairuoto automobilio buvo 124,6 m, taigi, automobilis buvo užfiksuotas kelio Nr. A9 61,0886 kilometre. Kelio ženklas Nr. 556 „Automobilių kelio pabaiga“ stovi šio kelio 61,920 kilometre. Taigi, L. V. vairuotas automobilis užfiksuotas už 831,4 metro nuo (už) kelio ženklo Nr. 556, o leistinas greitis šiame kelio ruože (už ženklo) yra 90 km/h.

13. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023).‏‏‎ ‏‏‎ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021).

14. Teismų ištirti ir įvertinti įrodymai ir skundžiamų teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad įrodymai šioje byloje buvo tiriami ir vertinami netinkamai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei teismų praktikoje suformuotas taisykles. Tokių pažeidimų nepatvirtina ir L. V. pareiškimo argumentai, kurie iš esmės grindžiami pareiškėjos nesutikimu su teismų nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl ANK 611 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo

15. Pareiškėjos teigimu, greičio matuoklis „LaserCam 4“ nelaikytinas matavimo sistema, nes jame nenumatyta galimybė fiksuoti prietaiso buvimo vietos, todėl teismai pažeidė ANK 611 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, draudžiančias administracinius nusižengimus, užfiksuotus ne asmens, įtariamo šio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, įrodinėti liudytojų parodymais. Tokie pareiškėjos teiginiai atmestini, jie grindžiami netinkamu ANK nuostatų turinio aiškinimu ir skirtingų kategorijų dydžių maišymu.

16. ANK 611 straipsnyje nurodyta, kad kai kodekso atitinkamuose straipsniuose, įskaitant ir 416 straipsnį, nustatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (arba tik nutarimas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) (1 dalis). Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis (3 dalis).

17. Prašyme naudodama dvi kategorijas – greičio matavimą ir vietos nustatymą, pareiškėja argumentuoja, kad vietos nustatymo sistema nėra patikima ir nėra metrologiškai patikrinta, jos negalima įrodinėti kitomis priemonėmis, taip pat liudytojų parodymais. Pagal Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 4-523 įsakymu patvirtintą Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašą (2020 m. spalio 7 d. įsakymo redakcija) tik stacionarios ir mobiliosios transporto priemonių greičio matavimo priemonės ir sistemos (įsakymo 5.4 punktas) priskiriamos teisinio metrologinio reglamentavimo sričiai ir joms nustatytas laiko intervalas tarp periodinių patikrų. L. V. yra nubausta pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už nustatyto greičio viršijimą, todėl tik greičio viršijimo fiksavimas turi būti atliktas darant nuotraukas arba vaizdo įrašus, kuriose (kuriuose) užfiksuojami nusižengimai, arba stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Tokiais atvejais teisės aktai nekelia reikalavimo dar ir nusižengimo vietą fiksuoti nuotraukomis ar vaizdo įrašais arba stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, o vietos nustatymas remiantis liudytojų parodymais ar GPS nustatymo priemonėmis ANK nuostatų nepažeidžia.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad įstatymų nustatyta tvarka prietaisui „LaserCam 4“ Nr. LE1031 periodiškai atliekamos metrologinės patikros – tai patvirtina byloje esantys 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 21 d. atliktų šio prietaiso patikrų pažymėjimai. Taip pat šiuo prietaisu yra galimybė daryti vaizdo įrašus, t. y. objektyviai fiksuoti pažeidimų padarymo aplinkybes.

19. Nustatydami greičio matavimo vietą teismai pagrįstai rėmėsi prietaisu „LaserCam 4“ padarytais vaizdo įrašas bei jo rodmenų fotonuotrauka – šiais duomenimis objektyviai užfiksuotas L. V. 2020 m. birželio 2 d. vairuoto automobilio važiavimo greitis. Remiantis liudytojo M. Andriulaičio parodymais, „Ecofleet GPS“ sistemos duomenimis, įvykio vietos planu, prietaiso „LaserCam 4“ rodmenimis, buvo nustatyta greičio matavimo vieta. Toks bylos duomenų vertinimas ir faktinių aplinkybių nustatymo metodas atitinka ANK 569 straipsnio ir 611 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.

Dėl metrologinės patikros

20. Pareiškėja teigia, kad matavimo, atlikto 2020 m. birželio 2 d., metu matavimo prietaisas „LaserCam 4“ Nr. LE1031 neturėjo Lietuvos Respublikoje galiojančio metrologinės patikros pažymėjimo, – „Eesti metroloogia keskasutus“, išdavusi patikrinimo pažymėjimą, nėra įgaliota atlikti Lietuvos Respublikoje naudojamų matavimo priemonių patikros.

21. Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonės, kuri nepatenka į techninių reglamentų taikymo sritį ir kurios patikra yra atlikta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje pagal šių valstybių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, patikra Lietuvos Respublikoje pripažįstama už metrologijos sritį atsakingo ministro tvirtinamose matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo „Dėl Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ 40 punkte nurodyta, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse atlikta matavimo priemonės pirminė ir periodinė patikra pripažįstama Lietuvos Respublikoje, jei ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti kompetentingų įstaigų, atlikusių pirminę ar periodinę patikrą, išduotą matavimo priemonės patikros sertifikatą ar kitą lygiavertį dokumentą ir (arba) jeigu matavimo priemonės yra pažymėtos atitinkamais ženklais ir (arba) žymenimis. Remiantis šiomis nuostatomis, metrologinė prietaiso „LaserCam 4“ Nr. LE1031 patikra, atlikta Estijos institucijų, išduodant tai patvirtinančius sertifikatus, galioja ir Lietuvos Respublikoje. 2021 m. gruodžio 21 d. šio prietaiso patikra atlikta ir patikros sertifikatas išduotas AB Vilniaus metrologijos centro.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Artūras Pažarskis       Olegas Fedosiukas       Alenas Piesliakas