eA-334-815/2023

Administracinė byla Nr. eA-334-815/2023 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00304-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 14.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekobazė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Departamento skyrius) 2021 m. liepos 13 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J35-238/2021/J04 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei paskirta 1 200 Eur dydžio bauda, arba paskirtą baudą ženkliai sumažinti.

2.  Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento pareigūnai 2021 m. kovo 15 d. atliko Bendrovės Vilniaus padalinio neplaninį išplėstinį patikrinimą. Patikrinimo rezultate buvo surašytas Departamento 2021 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (16.1)-PA-1045 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad supresuotų plastiko atliekų ir kartono atliekų laikymas bei kartono atliekų presavimas buvo vykdomas netinkamose vietose, vedamame atliekų tvarkymo apskaitos žurnale atitinkamais laikotarpiais 2020 m. ir 2021 m. atliekų likučiai buvo minusiniai, taigi apskaitoje pateikti neteisingi atliekų kiekiai. Vėliau Departamento skyrius Bendrovei surašė Nutarimą, kuriuo paskirta 1 200 Eur bauda. Pareiškėjo teigimu, Nutarimas yra nepagrįstas, nes supresuotos plastiko atliekos faktiškai buvo paruoštos išvežimui antrinės žaliavos. Tą patvirtina Bendrovės atstovo 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu Departamentui teikti paaiškinimai, taip pat ir fotonuotraukos, pridėtos prie Patikrinimo akto, kuriose matoma, kad supresuotas (supakuotas į kipas) plastikas, kaip antrinė žaliava, yra paruošta išvežimui ir dėl to laikoma ant kieto pagrindo atviroje teritorijoje. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai leidžia antrines žaliavas, paruoštas išvežimui, supresuotas arba konteineriuose laikyti ne uždarose patalpose, o teritorijoje ant kietos dangos iki jų išvežimo. Patikrinimo metu supresuotas plastikas (antrinės žaliavos) buvo išvežtas galutiniam sutvarkymui. Pareiškėjas pripažino, kad supresuotas plastikas (antrinės žaliavos) buvo laikomas galimai netinkamoje vietoje, bet nukrypimas sudarė vos kelis metrus, todėl yra menkavertis ir neužtraukia administracinės atsakomybės. Konteinerių laikymo vietoje buvo likusi dalis iš klientų atvežtų ir iškrautų pilnų konteinerių su kartono atliekomis. Tačiau pilni konteineriai buvo likę šioje vietoje tik todėl, kad darbuotojai dar nebuvo spėję įstumti jų į angarą. Atvežtų kartono atliekų konteinerių laikinas iškrovimas konteinerių laikymo vietoje nėra Bendrovės Taršos leidimo Nr. TL-V.7-35/2015 Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 70 punkto nuostatų pažeidimas. Pareiškėjas pripažino, kad patikrinimo metu kartono atliekas presavo presuojančia šiukšlių surinkimo mašina, tačiau tik tam, kad jos užimtų mažiau vietos, šiukšlių surinkimo mašinos eksploatavimui nėra reikalingi papildomi leidimai, tai nėra atliekų tvarkymo įrenginys, kuriam būtų taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio reikalavimai.

3.  Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė negalėjo būti baudžiama pagal Įstatymo 55 straipsnio 5 dalį, nes nebuvo raštiškai įspėta. Įstatymo 93 straipsnio 3 dalies pažeidimas nebuvo įvykdytas, nes Bendrovė Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir Sistema) pati neteikė ir techniškai negalėjo pateikti neigiamų atliekų likučių. Pastarieji likučiai Sistemoje buvo sugeneruoti pačios sistemos, atsižvelgiant į kitus joje vedamus duomenis. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad atliekų siuntėjai per nustatytus terminus neatlieka visų procedūrų – neuždeda „varnelių“, kad formaliai būtų užbaigti atliekų vežimai. Dėl šios priežasties į atliekų apskaitą „neįkrenta“ Bendrovės gauti atliekų kiekiai ir Sistema gali sugeneruoti minusinius atliekų likučių kiekius. Pareiškėjas paaiškino, kad į Sistemą visi atliekų kiekiai sukrenta ne tuomet, kai suformuojamas atliekų vežimo lydraštis, patvirtinamas jo gavimas, taip pat ir ne tuomet, kai atliekos faktiškai yra išsiunčiamos ir gaunamos Bendrovėje, o tik tuomet, kai siuntėjas patvirtina Bendrovės informaciją apie gautų atliekų svorį Sistemoje. Kol siuntėjas Sistemoje neuždeda atitinkamos „varnelės“ ir nepatvirtina, kad atliekų svoris, kurį nustatė Bendrovė, yra teisingas, tol Sistema rodo, kad Bendrovė jokių atliekų iš siuntėjo negavo, nors faktiškai atliekos jau yra pristatytos į Bendrovę. Be to, neigiami atliekų likučių kiekiai Sistemoje taip pat galėjo susidaryti dėl per vėlai (po faktinių atliekų išvežimų) apskaitoje suvestų rūšiavimo duomenų.

4.  Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra tiksliai aišku, kuo yra kaltinama Bendrovė. Net ir konstatavus pažeidimą, Bendrovei būtų galėjusi kilti atsakomybė tik pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, bet ne pagal 93 straipsnio 3 dalį, tokiu atveju taip pat Bendrovė turėjo būti įspėta. Pareiškėjo teigimu, Bendrovei paskirta ekonominė sankcija yra per griežta, nes inkriminuojami pažeidimai yra mažareikšmiai, formalūs, jais nebuvo padaryta jokia žala aplinkai, jie neturi didelės reikšmės teisėtiems interesams, nebuvo nustatyti tyčiniai Bendrovės veiksmai ir kitos sunkinančios aplinkybės. Pažeidimai neaktualūs, pašalinti ar išsisprendę. Atitinkamai už pažeidimus Bendrovei negalėjo būti taikomos poveikio priemonės.

5.  Atsakovas Departamento skyrius sutiko, kad prieš skiriant baudą Bendrovei pagal Įstatymo 55 straipsnio 5 dalį Bendrovė turėjo būti įspėta, tačiau nesutiko su pareiškėjo skundu dėl Nutarimo dalies, kuria Bendrovė nubausta pagal Įstatymo 93 straipsnio 3 dalį, ir prašė šioje dalyje skundą atmesti.

6.  Atsakovas nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui už Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 1 200 Eur bauda, už Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 300 Eur bauda. Galutinė Bendrovei skirta ekonominė sankcija – 1 200 Eur bauda. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundu, kadangi patikrinimo metu Bendrovė pakoregavo atliekų tvarkymo apskaitos duomenis, ištaisant atliekų kiekius, tai yra Bendrovė turėjo galimybę tinkamai pildyti Sistemą. Atsakovas pažymėjo, kad visas ataskaitas formuoja Sistema, tačiau jas tvirtina Bendrovė, todėl prieš patvirtindama ataskaitą Bendrovė turi įsitikinti, kad ji teisinga. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo švelninti pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją, nes jo įvykdyti nusižengimai savo pavojingumu nėra mažiau pavojingi, nei padaromi analogiški nusižengimai. Pareiškėjas prašymo sumažinti paskirtą ekonominę sankciją nepagrindė jokiais objektyvias duomenimis, parodančiais, kad paskirta ekonominė sankcija jam būtų finansiškai nepakeliama. Be to pareiškėjas nesikreipė į Departamentą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo dalimis.

II.

7.  Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, panaikino Nutarimo dalį, kuria Bendrovei už pažeidimą, numatytą Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, paskirta ekonominė sankcija – 1 200 Eur bauda. Teismas pakeitė Nutarimu Bendrovei už Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirtą 300 Eur baudą į 250 Eur baudą. Teismas priteisė Bendrovei iš Departamento 731,90 Eur atstovavimo išlaidų ir 11,25 Eur žyminio mokesčio.

8.  Teismas vadovavosi Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktu, nustatė, kad Bendrovė supresuotą plastiką (antrinę žaliavą) laikė ne Reglamento 3.2 punkte numatytoje vietoje (šalia Reglamente įvardintos 0.009 ha ploto aikštelės), lauko teritorijoje laikė ne paruoštas išvežimui, bet iš klientų priimtas kartono atliekas, siekiant jas ten vietoje supresuoti. Teismas darė išvadą, kad tuo buvo pažeistas Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktas.

9.  Teismas nurodė, kad Bendrovės veika formaliai atitinka Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies dispoziciją, tačiau vadovavosi Įstatymo 47 straipsniu, kuris, teismo vertinimu, aiškintinas kaip ūkio subjektui privalomai suteiktina galimybė gera valia pašalinti atitinkamuose Įstatymo straipsniuose numatytą pažeidimą per kontroliuojančios institucijos nustatytą terminą, ir tik tuomet pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena, jeigu pažeidimas per nustatytą terminą nepašalinamas. Teismas nurodė, kad atsakovas, nustatęs Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, pareiškėjo raštu neįspėjo. Tai pripažino ir pats atsakovas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies pažeidimą – rašytinio įspėjimo Bendrovei nebuvimą, vertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą, sudarantį pagrindą naikinti Nutarimo dalį, kuria Bendrovei buvo paskirta ekonominė sankcija pagal Įstatymo 55 straipsnio 5 dalį.

10.  Teismas nustatė, kad Nutarimu Bendrovei taip pat paskirta ekonominė sankcija pagal Įstatymo 93 straipsnio 3 dalį – 300 Eur bauda už tai, kad ji laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. balandžio 1 d. Sistemoje įmonės padalinio atliekų tvarkymo apskaitos žurnale pateikė akivaizdžiai neteisingus duomenis: Nutarime nurodytų ketvirčių aktualiose atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės yra fiksuoti neigiami atliekų likučiai.

11.  Teismas vadovavosi Įstatymo 93 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – ir Apskaitos taisyklės) 29, 31 punktais ir laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus šiuo aspektu. Teismas vadovavosi Apskaitos taisyklių 34, 35 punktais, Atliekų tvarkymo taisyklių 9, 41, 42, 45 punktais ir pažymėjo, kad Bendrovė pastoviai turi duomenis apie atliekų judėjimą, gautų atliekų kiekius. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjo paaiškinimus, Bendrovės priimamų atliekų srautai ir kiekiai yra dideli ir pastovūs, todėl teismas darė išvadą, kad atliekų tvarkymo apskaitos suvestinėse užfiksuoti neigiami atliekų likučiai yra akivaizdžiai neteisingi duomenys.

12.  Teismas vadovavosi Apskaitos taisyklių 5, 43 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas duomenis apie iš siuntėjų priimtus atliekų kiekius, kurie siuntėjų Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka bei terminais nėra patvirtinti Sistemoje, bei matydama dėl to Sistemoje sugeneruotus akivaizdžiai neteisingus duomenis (neigiamus likučius), tokių suvestinių negalėjo tvirtinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjui ekonominė sankcija pagal Įstatymo 93 straipsnio 3 dalį skirta pagrįstai. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad pažeidimas mažareikšmis ir negalėjo užtraukti atsakomybės, kadangi Taršos integruotos kontrolės ir prevencijos (toliau – ir TIPK) leidime nustatomi maksimalūs galimi laikyti, naudoti, perdirbti ir pan. atliekų kiekiai, todėl neteisingas atliekų apskaitos vykdymas, tikėtina, gali sudaryti prielaidas pažeisti Bendrovei išduoto TIPK leidimo sąlygas.

13.  Teismas nenustatė Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pažymėjo, kad Bendrovės atsakomybę lengvina tai, jog pareiškėjas padėjo tyrimo metu (teikė paaiškinimus, schemas ir fotonuotraukas), savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti (pradėjo tvarkyti atliekas, laikantis Reglamento nustatytų reikalavimų, ištaisė klaidingus duomenis Sistemoje).

14.  Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog Bendrovės veiklos apimtys Nutarime įvardintu aspektu buvo didelės, Bendrovė yra stambi įmonė, todėl sukontroliuoti atliekų tvarkymo apskaitos teisingą vedimą yra ganėtinai sunku, įvertinęs lengvinančias aplinkybes, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei skirti minimalią Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą, todėl pakeitė Nutarimo dalį dėl Bendrovės nubaudimo pagal Įstatymo 93 straipsnio 3 dalį.

15.  Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad pareiškėjo advokatei sumokėta už skundo surašymą suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytos maksimalios sumos, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (panaikinta Nutarimo dalis, kuria Bendrovei paskirta ekonominė sankcija pagal Įstatymo 55 straipsnio 5 dalį), sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 731,90 Eur turėtų atstovavimo išlaidų ir 11,25 sumokėto žyminio mokesčio.

III.

16.  Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikta galioti Nutarimo dalis, kuria Bendrovė pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje ir už šį pažeidimą jai skirta 250 Eur bauda, bei bylos nagrinėjimą šioje dalyje nutraukti.

17.  Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas dalyje dėl atsakomybės Bendrovei taikymo pagal Įstatymo 93 straipsnio 3 dalį iš esmės nagrinėjo ir vertino tik Apskaitos taisyklių ir Atliekų tvarkymo taisyklių pavienes nuostatas, t. y. teorinį šių nuostatų taikymą, bet ne visą Sistemos veikimo mechanizmą ir faktines aplinkybes, susijusias su praktiniais šių nuostatų Sistemoje įgyvendinimo ir apskaitos vedimo aspektais. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai nusprendė, kad Bendrovė yra kalta dėl padaryto pažeidimo, t. y. akivaizdžiai neteisingų duomenų atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitose pateikimo. Pareiškėjas vadovaujasi Apskaitos taisyklių 29 punktu ir paaiškina, kad Sistemoje atliekų apskaitos duomenis veda ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir atliekų darytojai / siuntėjai. Šių asmenų į Sistemą vedami duomenys yra apdorojami ir susiejami tarpusavyje. Todėl atliekų tvarkytojas pats savo inciatyva negali suvesti į Sistemą duomenų apie iš atliekų siuntėjo gautus atliekų kiekius, jei atliekų siuntėjas į savo Sistemos paskyrą nėra suvedęs duomenų apie atliekų tvarkytojui perduodamas atliekas (išskyrus gana retus atvejus, kai atliekų darytojas neturi pareigos vesti apskaitos Sistemoje). Pareiškėjas nurodo, kad tam, kad Sistema rodytų teisingą atliekų tvarkytojo faktiškai laikomų atliekų kiekį, kuris gautas iš atliekų siuntėjų (kitų atliekų tvarkytojų), turi būti atlikti veiksmai, nurodyti Atliekų tvarkymo taisyklių 42.1, 42.4, 42.8–42.12 punktuose. Todėl atliekų gavėjas gali faktiškai pas save turėti gautas atliekas, būti jas pasvėręs bei pasvertą svorį patvirtinęs Sistemoje, tačiau šios atliekos neatsispindės jo apskaitos žurnale Sistemoje (t. y. žurnalas nebus automatiškai užpildytas Sistemoje) tol, kol atliekų siuntėjas Sistemoje nepatvirtins atliekų gavėjo pasverto atliekų kiekio. Tik tuomet, kai atliekų siuntėjas atlieka paskutinį privalomą veiksmą Sistemoje – patvirtina gavėjo pasvertą atliekų kiekį, duomenys apie šias atliekas ir jų kiekį „sukrenta“ į atliekų apskaitos žurnalą Sistemoje, nepaisant to, kad faktiškai atliekos pas atliekų gavėją yra jau pristatytos bei laikomos. Pareiškėjas pažymi, kad iš esmės analogiški reikalavimai pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 45 punktą yra taikomi ir tuo atveju, kai atliekų siuntėjas yra atliekų darytojas, kuris nėra atliekų tvarkymo įmonė.

18.  Pareiškėjas vadovaujasi Apskaitos taisyklių 34, 2.1 punktais ir daro išvadą, kad atliekų apskaitos suvestinėje faktiškai atsiduria tik tie duomenys, kurie yra automatiškai sugeneruoti apskaitos žurnale. O apskaitos žurnale atliekų gavėjo faktiškai gauti atliekų kiekiai pagal lydraščio duomenis atsiranda tik tuomet, kai atliekų siuntėjas, naudodamasis Sistema, patvirtina atliekų gavėjo pasvertą ir lydraštyje nurodytą atliekų kiekį (Atliekų tvarkymo taisyklių 42.12, 45.11 p.). Pareiškėjo teigimu, net ir laikantis reikalavimų suvedant duomenis į Sistemą dėl procedūrų atlikimui suteiktų terminų (pvz., ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Atliekų tvarkymo taisyklių 42.10 p.) faktiškai atliekos jau gali būti pas atliekų gavėją, tačiau Sistemoje atliekų apskaitos žurnalo duomenys atitiks faktą tik kitą darbo dieną, kai atliekų siuntėjas patvirtins gavėjo pasvertą atliekų kiekį ir lydraščio duomenys automatiškai užpildys žurnalą. Pareiškėjas daro išvadą, kad apskaitos žurnaluose duomenys nuolat kinta ir jau vien tik dėl nustatytų procedūrinių terminų suformuotos suvestinės gali neatspindėti faktinės situacijos apie atliekų kiekius. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į liudytojo T. K. parodymus. Pareiškėjas daro išvadą, kad Bendrovė negalėjo būti pripažinta kalta dėl pažeidimo, numatyto Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje, kurio, be kita ko, vienas iš būtinųjų požymių yra tyčiniai veiksmai, padarymo, todėl Bendrovės atžvilgiu pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, nesant visų būtinųjų pažeidimo sudėties požymių, turėjo būti nutraukta. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo, liudytojo T. K. paaiškinimus bei Atliekų tvarkymo taisyklių 42.12 ir 45.11 punktų nuostatas. Pareiškėjas daro išvadą, kad už automatinį Sistemos duomenų sugeneravimą bei suvestinių suformavimą su neigiamais atliekų kiekiais Bendrovei negali būti taikoma atsakomybė pagal Įstatymo 93 straipsnio 3 dalį.

19.  Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Bendrovė, netvirtindama suvestinių Apskaitos taisyklių 43 punkte nustatytais terminais arba tvirtindama suvestines, tačiau savavališkai koreguodama duomenis (t. y. nepaisydama to, kas yra suvesta į Sistemą atliekų siuntėjų ar pan.), būtų padariusi pažeidimus (Įstatymo 93 str. 3, 4 d., Administracinių nusižengimų kodekso 247 str. 31 d.). Pareiškėjas pažymi, kad Apskaitos taisyklių 50–56 punktų nuostatos parodo, jog atliekų apskaitos trūkumai faktiškai gali būti nustatomi tik tuomet, kai yra patvirtinama metinė atliekų apskaitos ataskaita. Pareiškėjo teigimu, šios nuostatos papildomai patvirtinta, kad ketvirčių suvestinių duomenys, apskaitos žurnalų duomenys nepasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t. y. kalendoriniams metams, neatspindi ir negali atspindėti tikrosios situacijos apie atliekų kiekius. Atitinkamai, suvestinių patvirtinimas, kai jose Sistema sugeneruoja neigiamus atliekų kiekius, negali būti laikomas Įstatymo 93 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

20.  Atsakovas Departamento skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21.  Atsakovas nesutinka, kad Bendrovės padalinio atliekų tvarkymo apskaitos žurnale laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio 1 d. nebuvo pateikiami akivaizdžiai neteisingi duomenys, nes minusiniai atliekų kiekiai galėjo susidaryti ne dėl Bendrovės kaltės. Atsakovas nurodo, kad tai paneigia aplinkybė, jog dar patikrinimo metu Bendrovė pakoregavo atliekų tvarkymo apskaitos duomenis, ištaisant atliekų kiekius. Tuomet atliekų tvarkymo apskaitos dokumentuose buvo įrašyti teisingi duomenys vietoj neteisingų, dėl ko ir tapo teisingi (ne minusiniai) suvestinių atliekų kiekiai. Tačiau apeliaciniame skunde Bendrovė siekia įrodyti priešingai, kad atliekų tvarkymo apskaitos dokumentuose pateikiamų duomenų teisingumas nepriklauso nuo pačios Bendrovės. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės už atliekų tvarkymo apskaitą atsakingas asmuo, suformuodamas į apskaitos dokumentus suvedamų atliekų tvarkymo duomenų suvestinę, matydamas, kad atliekų likučiai yra minusiniai, suvokė, jog šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, tačiau vis tiek juos pateikinėjo ir tvirtino Sistemoje. Todėl Bendrovė pagrįstai buvo patraukta atsakomybėn pagal Įstatymo 93 straipsnio 3 dalį. Atsakovas vadovaujasi Apskaitos taisyklių 5, 43 punktais ir pažymi, kad Bendrovė, turėdama duomenis apie iš siuntėjų priimtus atliekų kiekius, kurie siuntėjų Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka bei terminais nėra patvirtinti Sistemoje, bei matydama dėl to Sistemoje sugeneruotus akivaizdžiai neteisingus duomenis (neigiamus likučius), tokių suvestinių negalėjo tvirtinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.  Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J35-238/2021/J04, kuriuo Bendrovei paskirta 1 200 Eur dydžio bauda, arba paskirtą baudą ženkliai sumažinti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Nutarimo dalį, kuria Bendrovei už pažeidimą, numatytą Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, paskirta ekonominė sankcija – 1 200 Eur bauda; pakeitė Nutarimu Bendrovei už Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirtą 300 Eur baudą į 250 Eur baudą; priteisė Bendrovei iš Departamento 731,90 Eur atstovavimo išlaidų ir 11,25 Eur žyminio mokesčio.

23.  Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria palikta galioti Nutarimo dalis, kuria Bendrovė pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą jai skirta 250 Eur bauda, bei prašo bylos nagrinėjimą šioje dalyje nutraukti. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas dalyje dėl atsakomybės Bendrovei taikymo pagal Įstatymo 93 straipsnio 3 dalį iš esmės nagrinėjo ir vertino tik Apskaitos taisyklių ir Atliekų tvarkymo taisyklių pavienes nuostatas, t. y. teorinį šių nuostatų taikymą, bet ne visą Sistemos veikimo mechanizmą ir faktines aplinkybes, susijusias su praktiniais šių nuostatų Sistemoje įgyvendinimo ir apskaitos vedimo aspektais. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai nusprendė, kad Bendrovė yra kalta dėl padaryto pažeidimo, t. y. akivaizdžiai neteisingų duomenų atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitose pateikimo. Pareiškėjas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, be kita ko, šių taisyklių 42, 45 punktais, paaiškina, jog Sistemos duomenis veda ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir atliekų darytojai / siuntėjai, taip pat gavėjai, už kurių veiksmus Bendrovė negali būti atsakinga. Pareiškėjo teigimu, ketvirčių suvestinių duomenys, apskaitos žurnalų duomenys nepasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t. y. kalendoriniams metams, neatspindi ir negali atspindėti tikrosios situacijos apie atliekų kiekius. Atitinkamai, suvestinių patvirtinimas, kai jose Sistema sugeneruoja neigiamus atliekų kiekius, negali būti laikomas Įstatymo 93 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

24.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

25.  Šioje byloje sprendžiama, ar Nutarimas dalyje, kurioje Bendrovė pripažinta padariusi Įstatymo 93 straipsnio 3 dalies pažeidimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžtina, kad Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose ir (ar) atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitose pateikimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertinęs Apskaitos taisyklių 34, 35 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. „jog kitam atliekų tvarkytojui perduotas ir (ar) iš kito atliekų tvarkytojo gautas atliekų kiekis atliekų tvarkymo apskaitos žurnale apskaitomas automatiškai, Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka suformavus atliekų vežimo lydraštį ir įvykdžius atliekų perdavimo procedūrą, atliekų darytojo atliekos atliekų tvarkytojui perduodamos Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka suformavus atliekų vežimo lydraštį, atliekų darytojo perduotas atliekų kiekis atliekų tvarkymo apskaitos žurnale apskaitomas automatiškai, Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka įvykdžius atliekų perdavimo procedūrą“, pažymėjo, kad Bendrovė pastoviai turi duomenis apie atliekų judėjimą, gautų atliekų kiekius. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjo paaiškinimus, Bendrovės priimamų atliekų srautai ir kiekiai yra dideli ir pastovūs, todėl darė išvadą, jog atliekų tvarkymo apskaitos suvestinėse užfiksuoti neigiami atliekų likučiai yra akivaizdžiai neteisingi duomenys (žr. šios nutarties 11 punktą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, juolab, kad, ar yra įrodymų, jog duomenys yra „akivaizdžiai neteisingi“, turi vertinti teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1094-624/2022). Pareiškėjo argumentai, kad Sistemos duomenis veda ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir atliekų darytojai / siuntėjai, taip pat gavėjai, nepaneigia Bendrovės pareigos apskaitos ataskaitose pateikti teisingus duomenis, o, įvertinus tai, kad Bendrovės už atliekų tvarkymo apskaitą atsakingas asmuo, suformuodamas į apskaitos dokumentus suvedamų atliekų tvarkymo duomenų suvestinę, matydamas, kad atliekų likučiai yra minusiniai, suvokė, jog šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, tačiau vis tiek juos pateikinėjo ir tvirtino Sistemoje, vertintina, kad Bendrovė yra atsakinga už pažeidimo, numatyto Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

26.  Bendrovės argumentas, kad ketvirčių suvestinių duomenys, apskaitos žurnalų duomenys nepasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t. y. kalendoriniams metams, neatspindi ir negali atspindėti tikrosios situacijos apie atliekų kiekius, o todėl suvestinių patvirtinimas, kai jose Sistema sugeneruoja neigiamus atliekų kiekius, negali būti laikomas Įstatymo 93 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nėra pagrįstas, nes bendrovė turi teikti teisingus duomenis ir kiekvieną kalendorinį ketvirtį.

27.  Pabrėžtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skyrė minimalią Įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje numatytą nuobaudą, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

28.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

29.  Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                              Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė