A-2267-815/2024

Administracinė byla Nr. A-2267-815/2024 Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00257-2024-8 Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui P. K. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui, vertėjai Olgai Vostrenkovai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui P. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.    Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui P. K. (toliau – ir Užsienietis) paskirtos alternatyvios sulaikymo priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. spalio 3 d.

2.    Centras teikimą grindė šiais argumentais:

2.1.    Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir 2022 m. lapkričio 3 d. buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu P. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį. 2022 m. gruodžio 6 d. Užsienietis Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2.2.    Atlikęs bausmę, P. K. 2023 m. liepos 3 d. buvo paleistas iš kalėjimo ir sulaikytas Centro pareigūnų bei pristatytas į Centrą. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamento sprendimu jis buvo apgyvendintas Centre. Turėdamas galimybę laisvai judėti, P. K. išvyko iš Centro ir 2023 m. lapkričio 2 d. į jį negrįžo. Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu buvo nutrauktas Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimas. 2024 m. balandžio 18 d. P. K. buvo sulaikytas ir perduotas Centrui.

2.3.    Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. liepos 19 d. 2024 m. balandžio 30 d. P. K. prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo atnaujintas.

2.4.    Užsienietis neturi jokio galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, lėšų pragyvenimui bei socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje; būdamas Lietuvos Respublikoje, jis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgus į tai, yra pakankamas pagrindas manyti, kad taikant alternatyvią sulaikymui priemonę su laisvu judėjimu, P. K. gali bandyti pakartotinai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir taip sutrukdyti prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui.

2.5.    Alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

3.    Teismo posėdyje Centro atstovas palaikė teikimą ir prašė trims mėnesiams pratęsti P. K. pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Centro atstovas paaiškino, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, buvo pradėta baudžiamoji byla ir jis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį. Centro atstovas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog Užsienietis buvo pateikęs prieglobsčio prašymą, jis buvo apgyvendintas Centre, tačiau iš jo išvyko; šiuo metu P. K. prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra atnaujintas.

4.    Teismo posėdyje Užsienietis P. K. paaiškino, kad su Centro teikimu nesutinka. Nurodė, kad jis jau 3 mėnesius yra sulaikytas, gailisi, jog pažeidė nustatytą tvarką ir išvyko iš Centro. Užsienietis pažymėjo, kad jis iš Lietuvos nebuvo išvykęs, gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) mieste; Lietuvos Respublikoje jis gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturi. Teismo posėdyje P. K. atstovė paaiškino, kad su Centro teikimu nesutinka, ir prašė Užsieniečiui skirti su judėjimo laisvės ribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę. P. K. atstovė akcentavo, kad Užsienietis paaiškino, jog iš Centro išvyko dėl nesusipratimo, kadangi nesuprato, jog yra būtina gauti Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo gyventi pasirinktoje vietoje.

II.

5.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. liepos 18 d. sprendimu Centro teikimą patenkino, t. y. pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui P. K. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. spalio 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6.  Teismas nustatė, kad:

6.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir, padaręs nusikalstamą veiką, 2022 m. lapkričio 3 d. buvo sulaikytas. P. K. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį; atlikęs bausmę, jis 2023 m. liepos 3 d. buvo paleistas iš kalėjimo.

6.2. Užsienietis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 23S100089 jis buvo apgyvendintas VSAT. Turėdamas galimybę laisvai judėti, P. K. 2023 m. spalio 31 d. išvyko iš Centro ir į jį negrįžo. Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 23S205458 Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas.

6.3. Užsienietis 2024 m. balandžio 18 d. buvo sulaikytas ir perduotas Centrui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu P. K. buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. liepos 19 d.

6.4. Užsienietis pateikė pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 24S111800 atnaujino jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą. P. K. yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė yra nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, kadangi, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti.

7.  Teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog P. K. gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8.  Remdamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

9.  Teismas akcentavo, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas pažymėjo, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 14019 str. 2 d.).

10.  Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

11.  Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką 2022 m. atvyko neteisėtai, padaręs nusikaltimą, jis buvo sulaikytas, o vėliau nuteistas; P. K. prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė būdamas sulaikytas; turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis 2023 m. spalio 31 d. išvyko iš apgyvendinimo vietos – Centro, ir į jį negrįžo, taip pažeidė Centro vidaus tvarkos taisykles bei sutrukdė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui; Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 23S205458 P. K. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas; Užsienietis nuo 2023 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, kol 2024 m. balandžio 18 d. buvo sulaikytas; P. K. nurodė, kad Lietuvos Respublikoje jis neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio; Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas atnaujintas, teismas sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, P. K. gali vėl neteisėtai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir taip pažeisti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus; taip Užsienietis sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

12.  Teismo nuomone, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Teismas akcentavo, kad tokią praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

13.  Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas turi būti pratęstas.

III.

14.  Užsienietis P. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15.  Pacitavęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktų ir 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 6–11 punktų nuostatas, Užsienietis pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Aptaręs teismo sprendimo turinį, P. K. nurodo, kad teismo sprendimas iš esmės yra motyvuojamas tuo, jog Užsienietis jau buvo pažeidęs jam pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kai, išvykęs iš Centro, nustatytu laiku į jį nesugrįžo. P. K. akcentuoja, kad, kaip jis nurodė teismo posėdyje, dėl šio padaryto pažeidimo gailisi, suprato savo klaidą ir daugiau jos nekartos. Užsienietis pažymi, kad jis niekur neketino bėgti ir slėptis ar išvykti iš Lietuvos, tiesiog norėjo gyventi savo pasirinktoje vietoje, kadangi susirado darbą ir norėjo dirbti, jog galėtų pats save išsilaikyti, kol bus išnagrinėta jo prieglobsčio prašymas.

16.  Užsienietis nurodo, kad prieglobsčio prašymą Migracijos departamentui jis pateikė 2022 m. gruodžio 6 d., o pagal Įstatymo 81 straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Nurodytu terminu Migracijos departamentas P. K. prašymo neišnagrinėjo. Ši institucija 2024 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Užsienietį apgyvendinti Centre (jau tada nagrinėjimo terminas buvo suėję). P. K. po to dar 4 mėnesius gyveno Centre ir laukė, kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas. Užsienietis akcentuoja, kad, kaip buvo nurodyta, jis susirado darbą ir norėjo dirbti bei pats pasirūpinti savo gyvenamąja vieta ir pats save išsilaikyti, todėl ir išvyko iš Centro, tačiau jis nepagalvojo, jog to, negavęs atskiro Migracijos departamento sprendimo, negali padaryti. Šią savo klaidą P. K. suprato ir prašo daugiau jam nebetaikyti alternatyvios sulaikymui priemonės be teisės išvykti iš Centro, kadangi nori dirbti. Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Taigi, Užsienietis, pagal Įstatymo nuostatas, jau seniai turi teisę dirbti ir galėtų tai daryti, jeigu jam nebūtų taikoma viena griežčiausių priemonių – apgyvendinimas Centre, be teisės iš jo išvykti.

17.  P. K. pažymi, kad jam yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, Užsienietis yra apgyvendintas sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora ir saugomas pareigūnų; P. K. nėra suteikta teisė iš bendrabučio išeiti į bendrą Centro teritoriją. Užsienietis nurodo, kad jį nuo asmenų, kurie yra sulaikyti, skiria tik šie požymiai: 1) sulaikyti užsieniečiai gali naudotis mobiliaisiais telefonais tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečiai jais gali naudotis nevaržomai; 2) sulaikyti užsieniečiai gali išeiti į lauke aplink pastatą aptvertą teritoriją tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečiai į aptvertą perimetrą aplink pastatą gali išeiti bet kuriuo metu.

18.  P. K. pažymi, kad sulaikymo sąvoka yra savarankiška Europos Sąjungos teisės sąvoka, todėl apgyvendinimo vietų kvalifikavimas pagal valstybės narės teisę neturi jokios įtakos jos vertinimui. Užsienietis akcentuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva 2013/33/ES), 2 straipsnio h punktą, sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos normą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje.

19.  Užsienietis akcentuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime, priimtame byloje C‑808/18, yra išaiškinta, jog tai, kad tarptautinės apsaugos prašytojai, kurių buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) tranzito zona, privalo nuolat gyventi atitinkamoje tranzito zonoje, aptvertoje aukšta siena su spygliuota viela, kurioje negali susitikti su šioje zonoje negyvenančiais asmenimis, išskyrus jų teisinius atstovus, o jų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje bei jos prieigose budinčių tvarkos pareigūnų, kol yra nagrinėjamas jų prašymas, taip pat prireikus – kol vyksta teismo procesas dėl skundo, kuriuo ginčijamas galimas sprendimas atmesti tarptautinės apsaugos prašymą, turi būti laikoma sulaikymu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame byloje C‑72/22, pasisakydamas dėl Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, leidžiančio užsieniečiams taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, pažymėjo, kad remiantis suformuota jurisprudencija, trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė. Dėl sąvokos „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad iš šios nuostatos formuluotės, genezės ir konteksto matyti, jog tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo kitų gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje; pažymėta, kad tą dieną, kai nagrinėtas prašymas taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, užsienietis buvo taikoma „alternatyvi“ sulaikymui priemonė, kaip tai suprantama pagal Lietuvos teisę, t. y. apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad nors užsienietis faktiškai galėjo judėti atitinkamame Centre, iš jo teritorijos jis negalėjo išeiti be leidimo ir palydos. Taigi, suinteresuotas asmuo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės; atsižvelgiant į tai, užsienietis turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą.

20.  P. K. nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje yra identiškos aplinkybės – jis yra laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje, nustatant teisę judėti tik bendrabučio, kuris yra aptvertas tvora ir atribotas nuo likusios Centro teritorijos, ribose, be teisės laisvai judėti visoje Centro teritorijoje, t. y. Užsieniečiui iš esmės yra sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose: jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje bei jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos P. K. nėra galima. Užsienietis yra laikomas de facto (faktiškai) sulaikytu.

21.  P. K. akcentuoja, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nėra keliamas; sprendime nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, P. K. yra nurodęs, kad gailisi, jog pasišalino iš Centro, bei paaiškino, kad tiesiog norėjo dirbti ir gyventi savo pasirinktoje vietoje, todėl ir išvyko iš Centro, iš Lietuvos jis niekur nebuvo išvykęs, gyveno (duomenys neskelbtini), suprato savo klaidą ir teigė, kad daugiau pažeisti įstatymų neketina. P. K. nuomone, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą jam taikyti tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą, kaip de facto sulaikymas. Užsienietis teigia, kad Įvertinus individualią jo situaciją, manytina, kad Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22.  Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras prašo P. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23.  Aptaręs faktines bylos aplinkybes, Centras teigia, kad Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, be kita ko, tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir šį sprendimą įvykdyti. Centro nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Savo poziciją Centras grindžia šiais argumentais:

23.1.    P. K. prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė (apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų, kadangi alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, taikymo galimybę.

23.2.    Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko iš (duomenys neskelbtini) pusės ir tuo pat metu darė sunkią nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno kitus užsieniečius. Neteisėtai atvykęs į iš (duomenys neskelbtini), P. K. dėl prieglobsčio suteikimo nedelsdamas nesikreipė, nors tokia galimybę tikrai turėjo, tačiau jis tyčia ir sąmoningai nesiekė kreiptis į Lietuvos Respublikos institucijas dėl teisinės padėties nustatymo, o priešingai – toliau vykdė nusikalstamą veiką, kol buvo sulaikytas. Užsienietis dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi tik tada, kai buvo suimtas įkalinimo įstaigoje, todėl darytina išvada, kad jo atvykimas į Lietuvos Respubliką buvo ne prieglobsčio prašymo pateikimas, o neteisėtas migrantų gabenimas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritoriją.

23.3.    Pirmosios instancijos teismas P. K. taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte; ši alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečio judėjimo laisvės visiškai nesuvaržo, kadangi jis gali laisvai ir bet kuriuo paros metu judėti apgyvendinimo vietos nustatytoje teritorijoje, be to, minėta alternatyvi sulaikymui priemonė numato teisę su apgyvendinimo vietos vadovo leidimu išvykti iš apgyvendinimo vietos, todėl negalima teigti, kad P. K. judėjimo laisvė yra visiškai atimta. Norėdamas dirbti, Užsienietis galėjo laisvai išeiti iš apgyvendinimo vietos teritorijos 24 valandoms, o, pateikęs prašymą, galėjo išvykti 72 valandoms, todėl jis galėjo laisvai dirbti ir būdamas apgyvendinimo vietoje.

23.4.    Iš byloje esančio 2024 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. MD-900 matosi, kad sulaikymo metu P. K. nuo atvykusių pareigūnų bandė slėptis, yra akivaizdu, kad jis vengė būti gražintas į apgyvendinimo vietą. Užsieniečio pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos atveju ir kai jo buvimo vieta nėra žinoma, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra nutraukiamas, kadangi tokio prašymo išnagrinėjimas tampa neįmanomu.

23.5.    P. K. yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, jo judėjimo laisvė yra suvaržyta, tačiau apgyvendinimo vietoje tokie asmenys gauna tokią pačią medicininę, psichologinę bei kitą reikiamą pagalbą, kaip ir laisvą judėjimo teisę turintys užsieniečiai.

23.6.    Užsieniečio prieglobsčio prašymas iki šiol yra nagrinėjamas ir jo prieglobsčio byloje nėra priimtas joks sprendimas, nėra nustatyti P. K. prieglobsčio prašymo motyvai, Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymus bei Lietuvos Respublikos teritorijoje daryti nusikalstamas veikas, be to, jis yra pripažintas keliančių grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. P. K., nagrinėjant jo prašymą, jau buvo vieną kartą pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos, todėl išlieka rimta rizika, kad jis, turėdamas laisvą judėjimo laisvę, pakartotinai gali bandyti pasišalinti iš Centro bei taip sutrukdys tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą ir priimti galutinį sprendimą. Atsižvelgus į Įstatymo 112 straipsnį, manytina, kad, siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą ir užtikrinti valstybės saugumą bei viešąją tvarką, apsaugoti žmonių sveikatą ar dorovę, taip pat nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, yra tikslinga pirmosios instancijos teismo taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

24.  Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – taikymo terminą iki 2024 m. spalio 3 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

25.  Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

26.  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).

27.  Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

28.  Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

29.  Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

30.  Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje yra nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

31.  Įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tiek charakterizuojančius Užsienietį, tiek ir apibūdinančius jo ankstesnį elgesį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo atveju yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, kadangi egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytos aplinkybės, sudarančio pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Pakankamo pagrindo visiškai neriboti P. K. judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje nebuvo nustatyta.

32.  Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad P. K. ne tik neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau ir iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno ir kitus užsieniečius, 2022 m. lapkričio 3 d. jis buvo sulaikytas ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Užsienietis Migracijos departamentui pateikė tik 2022 m. gruodžio 6 d. Atlikęs bausmę, P. K. buvo paleistas iš kalėjimo. Jis Migracijos departamento 2023 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 23S100089 buvo apgyvendintas Centre. Turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis 2023 m. spalio 31 d. išvyko iš Centro ir į jį negrįžo, atsižvelgus į tai, Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 23S205458 P. K. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas. 2024 m. balandžio 18 d. Užsienietis, nors ir slėpėsi nuo atvykusių pareigūnų, tačiau buvo sulaikytas ir perduotas Centrui, o iki tol jis Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai. P. K. Migracijos departamentui 2024 m. balandžio 24 d. pateikė 2024 m. balandžio 19 d. prašymą atnaujinti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir Migracijos departamento 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 24S111800 šis Užsieniečio prašymas buvo patenkintas bei prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo atnaujintas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu P. K. buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius, bet ne ilgiau, nei bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

33.  Byloje esantis 2023 m. rugpjūčio 28 d. Centro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolas patvirtina, kad Centro vidaus tvarkos taisykles P. K. buvo pažeidęs ir 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje (grįžo pavėlavęs). VSAT Migracijos skyrius rašte „Dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo“, kurį Migracijos departamentas gavo 2024 m. gegužės 7 d., pateikė nuomonę, kad Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentui pateikė 2024 m. gegužės 7 d. išvadą Nr. 5-S-15968, kurioje nurodė, kad P. K. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tokia išvada buvo padaryta įvertinus Užsieniečio elgesį, pasireiškiantį nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, kuris neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad P. K. nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl yra reali tikimybė, jog jis ateityje darys naujus teisės pažeidimus.

34.  Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu Užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ir motyvai nėra nustatyti, P. K. yra pažeidęs Centro tvarkos taisykles bei sutrukdęs jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui ir Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, yra pagrindas manyti, jog yra didelė tikimybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, P. K. neteisėtai pasišalins iš apgyvendinimo vietos, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir taip pažeis tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir trukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

35.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

36.  Užsienio asmens byloje esančius ir šioje nutartyje aptartus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančias pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir termino pratęsimo teisėtumo, pagrįstumo bei proporcingumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo P. K. pratęsimo klausimą, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, neapribojus jo laisvės judėti, P. K. gali išvykti iš Lietuvos. Nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje nebuvo įtikinamai įrodyta, kad Užsieniečio individualius poreikius ir jo situaciją geriau atlieptų kitokia priemonė, nei pirmosios instancijos teismo pratęstoji. P. K. taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp jo judėjimo laisvės ir VSAT bei Šengeno erdvės integralumo, o Užsieniečio siekis dirbti Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytus argumentus, nesudaro pagrindo visiškai neriboti jo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalimi, jeigu užsieniečiui yra skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika. Jokių duomenų, kad P. K. Centrui būtų teikęs prašymą dėl darbo leisti jam laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, administracinėje byloje nėra.

37.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgus į tai, P. K. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio P. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                     Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis