2K-214-387/2022

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-214-387/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00173-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 18 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei, nuteistojo R. K. (R. K.) gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui,  viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tadeušo Osipovičiaus (Tadeuš Osipovič) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti 1000 Eur, kuriuos savanoriškai pateikė liudytojas R. D.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintos proceso išlaidomis psichotropinės medžiagos – arabinio dusūno, dėžių ir pakuočių saugojimo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. išlaidos – 6,16 Eur, sulaikytų daiktų – arabinio dusūno palydos į naikinimo vietą išlaidos – 166,26 Eur bei arabinio dusūno sunaikinimo išlaidos – 1742,54 Eur; šių išlaidų atlyginimas išieškotas iš R. K. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria R. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir, perkvalifikavus jo veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, R. K. paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 30 parų ir 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria iš R. K. išieškotas arabinio dusūno, dėžių ir pakuočių saugojimo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. išlaidų – 6,16 Eur, palydos į naikinimo vietą išlaidų – 166,26 Eur bei sunaikinimo išlaidų – 1742,54 Eur atlyginimas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai siuntėsi bei neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, būtent: jis, pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 81 straipsnį, turėdamas tikslą neteisėtai atsiųsti iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ją iš naujo supakuoti, kad siuntos pakuotė neatspindėtų trečiosios šalies kilmės, ir vėliau neteisėtai išsiųsti ją (psichotropinę medžiagą) naujoje pakuotėje iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresus, kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą, ir kurie, pasitelkę pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 11 d., išsiuntė R. K. vardu iš Angolos Respublikos į Lietuvos Respubliką nurodytais adresais ((duomenys neskelbtini)) psichotropinę medžiagą – 360,37683 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą), ši medžiaga buvo siunčiama pašto siuntomis adresu: (duomenys neskelbtini), o pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – adresu: (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai, pažeisdamas nurodytus teisės aktus, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB Lietuvos pašto Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Rodūnios kel. 9, Vilniuje; 2018 m. spalio 11 d. šios siuntos su psichotropine medžiaga per patikrinimą buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė asmens, kuris dėl šios veikos nėra kaltas, – R. D. duomenis ir pastarojo adresą: (duomenys neskelbtini), kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą, ir kurie, pasitelkę pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 12 d., išsiuntė iš Angolos Respublikos į Lietuvos Respubliką R. D. vardu ir pastarojo adresu: (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 327,24 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ši medžiaga buvo siunčiama pašto siuntomis adresu: (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas pirmiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB Lietuvos pašto Vilniaus pašto skirstymo departamentą; 2018 m. spalio 16 d. šios siuntos su psichotropine medžiaga, atlikus muitinį patikrinimą, buvo sulaikytos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų LP EXPRESS patalpose. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą: (duomenys neskelbtini), kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą, ir kurie pasitelkę pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 20 d., išsiuntė iš Angolos Respublikos į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 15,574 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ši medžiaga buvo siunčiama pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB Lietuvos pašto Vilniaus pašto skirstymo departamentą; 2018 m. spalio 20 d. ši siunta su psichotropine medžiaga per patikrinimą buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą: (duomenys neskelbtini), bei asmens, kuris dėl šios veikos nėra kaltas, – S. S. S. (S. S. S.) duomenis ir pastarojo adresą: (duomenys neskelbtini), kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą, ir kurie pasitelkę pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 23 d., išsiuntė iš Angolos Respublikos bei Nigerijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), bei S. S. S. vardu ir nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 83,964 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ji (psichotropinė medžiaga) buvo siunčiama pašto siuntomis iš Angolos Respublikos jo (R. K.) vardu adresu: (duomenys neskelbtini), bei siuntomis iš Nigerijos Federacinės Respublikos S. S. S. vardu adresu: (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas pirmiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB Lietuvos pašto Vilniaus pašto skirstymo departamentą; 2018 m. spalio 23 d. šios siuntos su psichotropine medžiaga per patikrinimą buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą: (duomenys neskelbtini), kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą, ir kurie pasitelkę pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. lapkričio 28 d., išsiuntė iš Kenijos Respublikos į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 7,818 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ši medžiaga buvo siunčiama pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas pirmiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą į Lietuvos Respubliką. Tokiu būdu R. K. kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. neteisėtai siuntėsi ir neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 812,19983 kg arabinio dusūno (Catha edulis) (360,37683 kg + 17,227 kg + 327,24 kg + 15,574 kg + 83,964 kg + 7,818 kg = 812,19983 kg).

2.   R. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, būtent: 2018 m. spalio 11 d. 17.20 val. savo gyvenamojoje vietoje, bute, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I sąrašo, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą ir 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą), tai yra 0,0088 g kanapių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 9 proc., kol jas kratos metu aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

3.   Taip pat R. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, būtent: jis laikotarpiu iki 2020 m. vasario 17 d. 00.05 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I sąrašo, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą ir 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą), tai yra 58,35 g kanapių (antžeminių dalių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 15,3 proc., ir 1,912 g MDMA (rausvos spalvos stačiakampio formos tabletę (1 vnt.) su įspaudu „Rolls Royce“ bei 2 vienetus jos dalių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,336 g; 3 vienetus rausvos spalvos pailgos formos tablečių su įspaudu „TEKKEN“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,578 g; 5 vienetus rausvos spalvos trikampio formos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,998 g (0,336 g + 0,578 g + 0,998 g = 1,912 g), kol minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas per patikrinimą, suveikus R. K. intensyvios priežiūros elektroniniam stebėjimo įtaisui, aptiko ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad spręsdamas dėl veikų, nustatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dalį motyvų grindė prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, ir tai teismui sutrukdė priimti teisingą sprendimą.

5.   Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visus R. K. padarytų veikų objektyviuosius požymius, tačiau nepakankamai išsamiai įvertino padarytų veikų subjektyviuosius požymius – teismo motyvais nebuvo įtikinamai paneigta R. K. pozicija, kad šis nesuprato ir nesuvokė, jog gaudamas, perpakuodamas ir išsiųsdamas siuntas į užsienio šalis daro pavojingą ar uždraustą veiką. Teismas, grįsdamas R. K. kaltę, įrodymus dėl pinigų perlaidų iš užsienyje esančių asmenų, dėl R. K. siuntų į Suomiją ir Latviją, dėl B. A. telefone užfiksuotų nuotraukų panaudojo grįsdamas savo sprendimą, bet nepakankamai įvertino jų įrodomąją reikšmę, neatliko šių įrodymų analizės ir nepateikė motyvų, kaip kiekvienas jų atskirai ar bendrame įrodymų kontekste įrodo R. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

6.   Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, R. K. negalėjimas tiksliai paaiškinti muitinės mokesčių Lietuvoje, Švedijoje ir trečiojo pasaulio šalyse ar galimo pelno dėl siuntų iš Lietuvos persiuntimo į Švediją neįvardijimas nei patvirtina, nei paneigia R. K. padarius nusikalstamas veikas, taip pat nesumažina jo parodymų patikimumo. Nuteistojo paaiškinimas, kodėl nesidomėjo chna rinka Švedijoje, yra logiškas ir nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie prieštarautų R. K. pozicijai dėl B. (B.) buvimo, veiksmų ir vaidmens padarant veikas. Pirmosios instancijos teismas nesuformulavo išvados, kaip faktas apie pinigų perlaidas paneigia R. K. poziciją dėl chna siuntų persiuntimo ir patvirtina, kad jis siuntė į Švedijos Karalystę psichotropinę medžiagą. Taip pat byloje nenustatyti jokie R. K. konspiraciniai veiksmai, kurie rodytų, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir siekė nuslėpti siuntų turinį: visos siuntos buvo gabenamos jo tikru vardu ir pavarde, nurodant realų jo gyvenamosios vietos adresą, medžiagos siuntiniuose nebuvo maskuojamos, buvo sudėtos į permatomus maišus, siuntos buvo pristatomos per muitinės kontrolės postą ir išsiunčiamos per DPD ar kitos siuntų pristatymo įmonės kurjerius, t. y. nevengiant siuntų patikrinimo. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai įvertino pareigūnų parodymus ir motyvuojamojoje dalyje nurodė tik tuos, kurie atitiko kaltinančią poziciją, kad arabinį dusūną galima atskirti iš išvaizdos, – muitinės pareigūnų parodymai nepatvirtino, kad R. K. turėjo ir galėjo suvokti, jog gaunamose ir persiunčiamose į užsienio šalis siuntose yra ne chna, o arabinis dusūnas, ir šias medžiagas atskirti. Visų liudytojų muitinės pareigūnų parodymuose nurodyta, kad siuntos įtarimą sukėlė ne dėl viduje esančios medžiagos specifinės išvaizdos ar kvapo, bet dėl išorinių siuntų išvaizdos detalių ar nurodytos informacijos kriterijų (kiekio, pavardžių, siuntimo šalių, siuntų dydžio ir t. t.) ir tik po to buvo tikrinamas pats siuntų turinys. Atsižvelgdamas į tai, kad net pareigūnai tiksliai negalėjo nustatyti, koks augalas yra siuntose, ir turėjo siuntų turinį tikrinti laboratorijoje, teismas pažymėjo, kad R. K. gyvenimiška patirtis, nei vertinant atskirai, nei kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, negalėjo būti laikoma pakankama psichotropinei medžiagai atskirti, o tuo labiau kad jis būtų pripažintas kaltu dėl disponavimo tokia medžiaga.

7.   Aplinkybę, kad R. K. galėjo nesuvokti, jog disponuoja draudžiamomis medžiagomis, patvirtina: jo paties parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs; liudytojų R. D. ir S. S. S. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad R. K. nesiūlė jiems atlikti neteisėtų veiksmų, o priešingai, buvo įsitikinęs ir įtikino liudytojus, kad daroma veikla yra tik verslas, kuriuo nebus pažeidžiami įstatymai; liudytojo G. B. E. G. (G. B. E. G.), kuriam jis rodė namuose esančias dėžes su medžiaga, paaiškinimas, kad R. K. jam sakė, jog dėžėse yra chna; už siuntų persiuntimus gautos nedidelės pajamos, kurios yra neproporcingos tokio pobūdžio nusikalstamos veikos darymo rizikai, tai, kad siunčiamos augalinės medžiagos kilmės sertifikatuose, sąskaitose faktūrose bei kituose siuntėjų pridedamuose dokumentuose buvo nurodyta, jog siuntų turinys yra natūrali chna (heninė lavsonija), t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. K. suprato, jog siuntų dokumentuose nurodyta informacija yra melaginga, o gabenamos augalinės kilmės medžiagos yra neteisėtos.

8.   Įvertinus byloje esančius įrodymus, padaryta išvada, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, jog R. K. suvokė, kad neteisėtai disponavo dideliais psichotropinių medžiagų kiekiais ir siuntė jas kontrabandos būdu į užsienio šalis. Abejonės dėl R. K. padarytų veikų subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, negalint kategoriškai nustatyti, kad jis bent bendrais požymiais suvokė, kad disponuoja dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabena jas kontrabandos būdu į užsienio šalis, aiškintos R. K. naudai ir jis dėl šios dalies išteisintas.

9.   Dėl R. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje nustačius, kad R. K. nesuvokė, jog disponuoja psichotropinėmis medžiagomis (arabiniu dusūnu), tokia pat situacija yra ir dėl kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastos 3,87 kg arabinio dusūno psichotropinės medžiagos. R. K., jo veikoje nenustačius tiesioginės tyčios dėl 3,87 kg arabinio dusūno laikymo, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atitinkamai išteisinus R. K. dėl 2018 m. spalio 11 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rasto 3,87 kg arabinio dusūno laikymo, BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo perkvalifikuota į baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nes R. K. gyvenamojoje vietoje laikė ir 0,0088 g kanapių.

III. Kasacinio skundo argumentai

10. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Osipovičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nevertino ir nuosprendyje nepasisakė dėl dalies įrodymų – 2018 m. spalio 11 d. kratos protokolo bei 2020 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, klaidingai pasisakė dėl įrodymų tarpusavio ryšio, todėl padarė nepagrįstą galutinę išvadą dėl R. K. tyčios darant nusikaltimus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gauta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad R. K. suvokė, jog siuntose buvo ne henna lapai, o psichotropinė medžiaga. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas aptarė nustatytas aplinkybes, tačiau ties kiekvieno jų analize apsiribojo lakoniška išvada, kad tai nesusiję su nuteistojo žinojimu apie siuntų turinį arba neparodo ir neįrodo R. K. kaltės, suvokiant, jog persiunčiamuose siuntiniuose yra psichotropinė medžiaga.

10.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai viršenybę suteikė nuteistojo pozicijai. R. K. parodymai keitėsi dėl šalių, į kurias jis išsiųsdavo siuntas, dėl siuntų jo vardu į Latviją, dėl Latvijoje sulaikytos siuntos turinio, dėl supratimo apie siunčiamą medžiagą. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog siuntos buvo siunčiamos ne tik į Švediją, kaip savo pirminėje apklausoje nurodė R. K., bet ir į Vokietiją, Suomiją, Austriją, Norvegiją. R. K. nurodyta versija dėl Švedijos mokesčių yra tik jo gynybinė pozicija, kuri buvo paneigta teisminio nagrinėjimo metu.

10.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. yra tiesiogiai susijęs su keliomis psichotropinių medžiagų siuntomis, kurios buvo siunčiamos į Suomiją. Trys siuntos su draudžiama psichotropine medžiaga buvo nusiųstos į Suomiją laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. liepos 30 d., t. y. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikoje pradžios. Europos tyrimo orderio medžiagoje, gautoje iš Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, nurodyta, kad Latvijos Respublikoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2017 m. vasario 10 d., dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų kontrabandos per Latvijos Respublikos valstybės sieną. Analizuojant turimą medžiagą nustatyta, kad pirmasis siuntimas į Latviją, įvykęs 2016 m. gruodžio 21 d., buvo realizuotas, kadangi pareigūnai rado tik šios veikos pėdsakus (psichotropinė medžiaga jau buvo persiųsta į kitas šalis), o antrasis, įvykęs 2017 m. vasario 8–10 d., buvo užkardytas Latvijos Respublikos pareigūnų. R. K., reaguodamas į susidariusią padėtį, psichotropinę medžiagą pradėjo siųsti iš Lietuvos Respublikos. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, R. K. niekaip negalėjo paaiškinti, iš kur ir kodėl ties jo vardu ir pavarde siuntose su psichotropine medžiaga buvo nurodyti skirtingi adresai, t. y. (duomenys neskelbtini) (2017 m. vasario 8–10 d. siuntos), (duomenys neskelbtini) (2016 m. gruodžio 29 d. siuntos), nes tokiais adresais jis negyveno ir nedeklaravo gyvenamosios vietos. R. K. jau tada ėmėsi tam tikros konspiracijos, kad jo negalėtų atsekti, jei siuntos būtų sulaikytos. Dar viena svarbi aplinkybė, paneigianti nuteistojo galimą nežinojimą, kad siuntose, kurios buvo sulaikytos Latvijoje, buvo siunčiama psichotropinė medžiaga, yra byloje užfiksuotas jo susirašinėjimas su muitinės tarpininke – bendrove „A“.

10.4. Nesutinkama su teismo išvada, jog R. K. neturi tokios kaip muitininkų kvalifikacijos, jo studijuojami mokslai nesusiję su gamta, o, pasak kaltinamojo, Indijoje arabinis dusūnas neauga, todėl jis negalėjo siuntose esančių medžiagų atskirti pagal išvaizdą, kvapą ar su siuntomis susijusius rizikos veiksnius. Teismas neįvertino tai, kad R. K. disponavo įvairių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. 2018 m. spalio 11 d. ir 2020 m. vasario 17 d. kratų metu pas jį rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, elektroninės svarstyklės su psichotropinių medžiagų pėdsakais, jis pats vartojo draudžiamas medžiagas, iš jo apklausų protokolo matyti, kad jis žino narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavadinimus, turi supratimą apie jų svorį ir kainą. Visos šios aplinkybės, patvirtinančios R. K. kaltę bei supratimą apie narkotines ir psichotropines medžiagas, liko neįvertintos apeliacinės instancijos teismo.

10.5. Nesutinkama ir su teismo išvada dėl pinigų perlaidų vertinimo. Analizuojant R. K. gaunamas pinigų perlaidas už siunčiamas siuntas, buvo nustatytos sąsajos tarp R. K. ir Vengrijoje atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl arabinio dusūno kontrabandos. Vengrijoje atliekamame tyrime nustatyti įtariamųjų ryšiai su R. K., taip pat ir su Švedijoje esančiais asmenimis, kurie siuntė perlaidas R. K. ir kurių ankstesnis elgesys susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandomis. R. K. negalėjo pakomentuoti tiek Vengrijoje atliekamo ikiteisminio tyrimo, šiame tyrime užfiksuotų jo duomenų, kodėl šiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo jam siuntė į Lietuvą perlaidą, kurią jis atsiėmė, ir kodėl pas tą asmenį yra dokumentų kopijos (nuotraukos) su Latvijoje tiriamomis siuntomis su psichotropine medžiaga – arabiniu dusūnu bei į Lietuvą jam siųsta siunta, kuri buvo pristatyta adresu: (duomenys neskelbtini).

10.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad visų nusikalstamų veikų veikimo būdas buvo analogiškas. Arabinio dusūno kontrabanda buvo padaroma pasinaudojant pašto paslaugas teikiančiomis įmonėmis, visur draudžiama medžiaga buvo maskuojama kitos medžiagos pavadinimu – henna; visur psichotropinė medžiaga keliavo iš neaiškių adresų, kurie nesusiję su teisėta veikla ir naudojami tokiai veiklai nuslėpti; visais atvejais reikėdavo gautą psichotropinę medžiagą perpakuoti ir išsiųsti ją į kitas Europos Sąjungos šalis; finansavimas šioms veikoms buvo gaunamas iš asmenų, susijusių su tokios medžiagos ir kitų narkotinių medžiagų kontrabanda.

10.7. Skunde pažymima, kad susirašinėjime tarp R. K. ir R. D. nurodyta, jog R. K. prašo R. D. nurodyti jam savo anketinius duomenis (vardą, pavardę), tikslų adresą prekių tarptautiniam gabenimui. Prašydamas R. D. paskyros prisijungimo duomenų ir jos slaptažodžio, nurodydamas R. D. konkrečių siuntų duomenis ir numerius, R. K. ėmėsi veiksmų, kad būtų išvengta bet kokio jo identifikavimo ir kad niekas iš išorės negalėtų suvokti, jog jis tiesiogiai, o ne R. D. yra atsakingas už šių siuntų pristatymą ir atsiėmimą. Pažymėtina, kad panašių duomenų (vardų, pavardžių, šių asmenų adresų) jis prašė ir kitų asmenų: S. S. S. ir G. B. E. G..

10.8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2018 m. spalio 12 d. R. K., būdamas informuotas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, jo pobūdį (veikos padaromos imituojant henna medžiagos importą, ir ši medžiaga buvo siunčiama iš tų pačių šaltinių ir vienodais adresais), jo vaidmenį padarant šias veikas, nenustojo veikti nusikalstamai, o priešingai, dar 2018 m. lapkričio 28 d. bendravo su byloje apklaustu liudytoju S. S. S. ir tarėsi su juo dėl jo vardu siunčiamų siuntų atsiėmimo bei nurodė liudytojui siuntos su psichotropine medžiaga sekimo Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir, kaip pats teigė ikiteisminio tyrimo metu, po sulaikymo nebendravo su B., kuris, pasak jo, viską ir organizavo. R. K., siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnus ir teisėją, sprendusį dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo, 2019 m. sausio 9 d. pateikė šiuos duomenis prokuratūrai ir teismui kaip teisinančius jį dėl ankstesnių veikų padarymo ir, jo nuomone, parodančius, kad kiti asmenys, jam nieko nežinant, toliau siunčia jo vardu psichotropinę medžiagą, imituodami henna medžiagos, su kuria jis nieko neturi bendro, importą. Siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siųsta tuo pačiu adresu kaip ir kitos siuntos, dėl kurių R. K. taip pat neprisipažįsta.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Osipovičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

12. Kasaciniame skunde keliama esminė problema yra nuteistajam R. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymio, t. y. kaltės (tiesioginės tyčios), nustatymo klausimas. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl minėto požymio nebuvimo yra klaidingos, nes netinkamai įvertintas įrodymų tarpusavio ryšys, neįvertinti visi byloje esantys įrodymai.

13. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2013, 2K-8-696/2016).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinami tik tais atvejais, kai nustatomos teisės taikymo klaidos, padarytos vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395-489/2016, 2K-406-507/2016).

15. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų. Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiškia, kad teismo išvados negali būti grindžiamos duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, ar įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka minėtus reikalavimus. Spręsdamas klausimą dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, teismas turi patikrinti, ar duomenys susiję su nagrinėjama byla, ar duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar laikytasi reikalavimo duomenis rinkti teisėtais būdais, ar duomenų patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais.

16. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.

17. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, iš naujo įvertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo, daug dėmesio skirdamas byloje esančių įrodymų turinio analizei ir iš jos kylančių išvadų pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai ir detaliai įvertino paties R. K. parodymus dėl tikslo išvengti mokesčių Švedijoje ir byloje esančių įrodymų nepakankamumą šiai versijai paneigti, nenustatė prieštaravimų dėl jo įvardyto asmens vardu B. vaidmens, veiksmų. Atsižvelgta į R. K. veiklos pobūdį, t. y. siuntų persiuntimą, kuris nesuponuoja nuteistojo būtinybės domėtis chna rinka. Paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados dėl siuntų maskavimo – nustatyta, kad R. K. nesiekė išvengti siuntų patikrinimo, kadangi su muitinės darbuotojais bendravo nurodydamas savo tikrus kontaktinius duomenis (el. paštą, telefono numerį), siuntos buvo siunčiamos tiesiogiai nurodant nuteistojo vardą ir pavardę. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su pinigų perlaidomis, siuntomis, siųstomis į kitas šalis, t. y. ne tik į Švediją, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje pateiktos kaip R. K. kaltę pagrindžiantys įrodymai, tačiau šių faktinių aplinkybių pagrindu nėra suformuluotos teisinės išvados. Taip pat skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartos bylos aplinkybės, susijusios su R. K. veikla Latvijoje, atkreiptas dėmesys, jog, nepaisant Latvijoje ir Vengrijoje pradėtų ikiteisminių tyrimų, su R. K. nebuvo susisiekta, dėl to šis objektyviai negalėjo žinoti apie tikrąjį savo siunčiamų siuntų turinį. Įvertintos ir nuteistojo bendravimo su R. D., S. S. S., G. B. E. G. aplinkybės, 2018 m. lapkričio 28 d. nuteistojo žinučių dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) draugui S. S. S. žinučių turinys. Be kita ko, išryškinti pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo trūkumai analizuojant muitinės pareigūnų parodymus – šių selektyvus vertinimas, ignoruojant tikrąją siuntų sulaikymo priežastį, t. y. siuntų tikrinimą ne dėl pareigūnų gebėjimo siuntos patikrinimo metu atskirti psichotropinę medžiagą arabinį dusūną nuo chna, kas rodytų galimybę tai padaryti be papildomų priemonių, o dėl šalies, iš kurios gauta siunta, priskyrimo prie rizikos šalių sąrašo, siuntos kiekio, turinio pobūdžio (augalinės kilmės medžiagos). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nuosekliai ir detaliai atliko įrodymų vertinimą.

18. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir įvertino 2018 m. spalio 11 d. kratos metu gautus duomenis, šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokole užfiksuotas aplinkybes apie R. K. elgesį. Atitinkamai pažymėtina, kad dalis kasaciniame skunde dėstomų argumentų dėl klaidingai nustatyto įrodymų tarpusavio ryšio pateikiama ginčijant patį įrodymų vertinimą: teigiama, kad R. K. neidentifikavo asmens vardu B., nenurodė jo duomenų; nuteistasis kontroliavo R. D. veiksmus; kitų asmenų įtraukimas turi būti vertinamas kaip sąsajų tarp nusikalstamos veikos ir R. K. slėpimas ar tokio ryšio nustatymo apsunkinimas; susirašinėjimo aplinkybės dėl siuntinio Nr. (duomenys neskelbtini) rodo besąlygišką žinojimą apie daromą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas įvertino šiuos įrodymus ir padarė priešingas išvadas toms, kurios yra dėstomos kasaciniame skunde. Pažymėtina, kad prokuroras kasaciniame skunde nepateikia argumentų, kodėl toks vertinimas yra ydingas, teisės taikymo aspektu. Kaip minėta, kasaciniame skunde pateikiamas alternatyvus įrodymų vertinimas, apsiribojant nuomone, kad teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus, nepagrindžia BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas šiam priskirtą procesinę pareigą užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį ar jį pakeisdamas, turi aiškiai nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus įstatymo taikymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, kitus nustatytus esminius trūkumus. Tokio procesinio sprendimo turinys turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, nekelti abejonių dėl daromų išvadų pagrįstumo. Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta.

20. Kartu pažymėtina, kad būtent prokuroro kasaciniame skunde daroma galutinė išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis ir juos įvertino tiek atskirai, tiek kartu laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, nepagrįsta ir prieštaringa. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame teismas net nepasisakė dėl susirašinėjimo tarp R. K. ir S. S. S., nuosprendyje nebuvo vertintos aplinkybės dėl siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kurias pats prokuroras kasaciniame skunde įvardija kaip pagrindžiančias nuteistojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, buvimo.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką nebūtinai turi būti pagrįsta tiesioginiais įrodymais. Netiesioginių įrodymų reikšmė nėra paneigiama, tačiau šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prokuroro daroma išvada, kad ištirtų įrodymų vientisa seka rodo, jog R. K. neabejotinai žinojo apie psichotropines medžiagas gaunamuose siuntiniuose, nėra pagrįsta. Kasaciniame skunde pateikiamas įrodymų tarpusavio ryšio vertinimas ir iš to daromos išvados nepašalina apeliacinės instancijos teismo atlikto bylos įrodymų tyrimo sukeltų abejonių, kurios yra pagrįstos objektyviais bylos duomenimis, dėl R. K. kaltės.

22. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, keliančios abejonių dėl nuteistojo suvokimo disponuojant psichotropine medžiaga arabiniu dusūnu, o ne legalioje apyvartoje esančia medžiaga chna: R. K. nesiekė išvengti patikros atsiimdamas siuntas, jas atsiimdavo nurodydamas savo tikrąjį vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis; ankstesnėje siuntoje (nuteistojo 2017 m. birželio 16 d. susirašinėjimas su muitinės darbuotoju), kuri buvo perduota R. K., nebuvo rasta draudžiamų medžiagų ir dėl to nepradėtas ikiteisminis tyrimas; byloje nėra duomenų, kad dėl užsienyje vykstančių ikiteisminių tyrimų būtų susisiekta su nuteistuoju ir jam būtų žinoma apie siuntose rastą psichotropinę medžiagą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių kontekste kylančių dvejonių dėl asmens aiškaus suvokimo apie psichotropinių medžiagų siuntimąsi ir gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nėra galimybės pašalinti BPK nustatyta tvarka.

23. Atitinkamai pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021 ir kt.). Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nepadarė, aiškinosi visas bylos aplinkybes, vertino tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, tiek atskirai, tiek visumos kontekste.

25. Kasatorius kasaciniame skunde taip pat nurodo ir BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimus, tačiau šis teiginys yra deklaratyvus, nes teisinių argumentų, pagrindžiančių, kaip skundžiamas nuosprendis yra susijęs su šiais kasaciniame skunde nurodytais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, neišdėstė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tadeušo Osipovičiaus (Tadeuš Osipovič) kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė

Aurelijus Gutauskas

Algimantas Valantinas