AS-625-525/2025

Administracinė byla Nr. AS-625-525/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01872-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti visus jai surašytus nutarimus dėl administracinių nusižengimų, kai protokolas nesurašomas, kaip nepagrįstus ir pildytus netinkamoje formoje.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. A. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui). Teismas nurodė, kad iš skundo turinio ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja ginčija 2017–2019 metų laikotarpiu jai surašytus nutarimus dėl administracinių nusižengimų, t. y. pareiškėja siekia inicijuoti ginčą ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veikiančio pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, veiklos ir priimtų sprendimų teisėtumo, o dėl administracinių nusižengimų teisenos. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl institucijų sprendimų, kuriais atsisakyta pradėti administracinių nusižengimų teiseną ar ji yra pradėta, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme Tai, kad nutarimai dėl administracinio nusižengimo skundžiami apylinkės teismui Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 621–623 straipsniuose nustatyta tvarka, nurodyta ir pačiuose nutarimuose. Teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną Regionų administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėja A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį. Pareiškėja nurodo, kad negali pateikti argumentuoto skundo, nes ji nėra teisininkė, o valstybės garantuojama teisinė pagalba jai nėra nemokamai teikiama antroje byloje. Pareiškėjos įsitikinimu, jos skundą turi nagrinėti administracinis teismas, nes nutarimai dėl administracinio nusižengimo buvo pildyti netinkamoje formoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vertindamas, kad ginčai dėl pareiškėjos skundžiamų nutarimų dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nepriskirtini Regionų administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėja atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad nutarimai dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, buvo pildoma netinkama forma, kuri labiau palanki nutarimą surašančiai institucijai. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėja, paduodama skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistų 2017–2019 metų laikotarpiu jai surašytus nutarimus dėl administracinių nusižengimų, kai protokolas nesurašomas. Minėtuose nutarimuose pareiškėjai buvo išaiškina apskundimo tvarka, įtvirtina ANK 621–623 straipsniuose. Pagal ginčijamų nutarimų dėl administracinių nusižengimų, kai protokolas nesurašomas, priėmimo metu galiojusios redakcijos ANK 622 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją; institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Iš pareiškėjos teismui paduoto skundo turinio matyti, kad ji nesutikimą su nutarimais dėl administracinių nusižengimų grindžia argumentais, jog buvo pateikta netinkama administracinio nusižengimo fiksavimo forma, t. y. kad 2017 metai pildyta forma skiriasi nuo 2019 metais pildytos formos, kad specialistai, pildantys formą, tam tikras aplinkybes įrašo patys, neleisdami to padaryti asmenims, dėl kurių pildoma forma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savivaldybių administracija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-217-1062/2021; 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-556/2024). Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK, o, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019); taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo pagrįstumas bei teisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009). Sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartį Nr. T-30/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018). Įvertinus tai, kad pareiškėja siekia ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistų 2017–2019 metų laikotarpiu jai surašytus nutarimus dėl administracinių nusižengimų, kai protokolas nesurašomas, konstatuotina, kad pareiškėja siekia inicijuoti ginčą, kuris kildinamas iš savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su administracinių nusižengimų teisena. Todėl pripažintina, kad pareiškėja, nesutikdama su nutarimais dėl administracinių nusižengimų, kai protokolas nesurašomas, šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, kadangi tokio pobūdžio bylas kompetentingi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas