eA-1087-662/2023

Administracinė byla Nr. eA-1087-662/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00904-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-01146-e (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad priimant Sprendimą buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos administracinių teisės aktų, reglamentuojančių teisės laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą ir atsakomybę už šių teisės aktų pažeidimus, normos. Pareiškėjui 2013 m. sausio 29 d. Kauno AVPK sprendimu buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Teisės aktų nustatyta tvarka ginklai nuolat buvo saugomi su atsakovu suderintoje vietoje, kur buvo užtikrintas ginklų saugumas, ginklais negalėjo pasinaudoti kiti asmenys. Namas, kuriame buvo nuolatinė ginklų saugojimo vieta, priklauso pareiškėjo sesei.

2.2. 2022 m. kovo 5 d. vakare pareiškėjas 3 ginklus – lygiavamzdį šautuvą, graižtvinį šautuvą ir kombinuotą šautuvą persivežė į nuomojamą butą, nes tos pačios dienos vakare ketino vykti, tačiau neišvyko į medžioklę, o ginklai liko nuomojamame bute, nes pareiškėjas tikėjosi medžioti kitą dieną. 2022 m. kovo 6 d. apie 6.30 val. pareiškėjo nuomojamame bute dėl melagingo skundo policijai, kad jis išprievartavo į butą atėjusią merginą, buvo atliekama įvykio vietos apžiūra ir jos metu rasti ginklai. Dėl šio įvykio Kauno AVPK nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Apžiūrą atlikę policijos pareigūnai pareiškėją informavo, kad už ginklų laikymo tvarkos pažeidimą jis bus nubaustas administracine tvarka, tačiau ginklai nebuvo paimti. Pareigūnams pareikalavus, pareiškėjas ginklus geranoriškai pristatė į Kauno AVPK Licencijavimo skyrių, kur jam buvo pranešta, kad Sprendimu panaikinta teisė laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus ir ginklai iš jo buvo paimti.

2.3. Sprendime buvo nurodytas netinkamas pagrindas – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, pagal kurį būtina nustatyti ne vien naudojimosi ginklu pažeidimą, bet ir dėl to atsiradusias pasekmes – tai, kad pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas neatsižvelgė į pažeidimo aplinkybes, į tai, kad padarytas pažeidimas nekėlė grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.4. Pareiškėjas teigė, kad ginklo naudojimas ir laikymas nėra tapačios sąvokos. Nuomojamame bute laikomų šaunamųjų ginklų pareiškėjas nenaudojo nei medžioklės, nei kitais Įstatymo 11 straipsnyje numatytais tikslais, juos tik laikė.

2.5. Nuo leidimo išdavimo pareiškėjas nė karto nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn nei už ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių, nei už medžioklės taisyklių pažeidimus, nei už pažeidimus gamtos apsaugos srityje, neteistas, administracine tvarka yra baustas tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Baudas sumokėjo, todėl jo padaryti pažeidimai pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti savarankišku pagrindu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis.

2.6. Medžiotojų būrelis pareiškėją charakterizuoja kaip sąmoningą, pareigingą ir reiklų medžiotoją. Ginklus, nors ir ne tam skirtoje vietoje, jis laikė dėkluose, išardytus, be dėtuvių, šaudmenis – atskirai. Ginklai ir šaudmenys buvo laikomi paslėpti bute trumpą laiką. Butas buvo saugus. Pašaliniai asmenys nekontroliuojami į butą patekti negalėjo, todėl realios grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui pareiškėjo padarytas pažeidimas nesukėlė. Tai pripažino ir policijos pareigūnai, nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 25 d. palikdami juos pareiškėjui saugoti.

2.7. Sprendimas panaikinti leidimą yra neproporcingas, nes už pirmą kartą dėl lengvabūdiškumo padarytą tokio pobūdžio pažeidimą, kuris nei realios grėsmės, nei žalingų pasekmių nesukėlė, atimta teisė laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus neribotam laikotarpiui, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl to gailisi, kad padėjo pažeidimą išaiškinti, kad yra aukštos kvalifikacijos medžiotojas.

2.8. Padarytą pažeidimą skirtingai reglamentuoja dviejų įstatymų normos, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnis. Pareiškėjo nuomone, teisės normos, įtvirtintos ANK 229 straipsnyje, reguliavimo sritis yra siauresnė. Jos tikslas – apibrėžti GŠKĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus ir numatyti už juos administracinę atsakomybę. Todėl ANK 229 straipsnis laikytinas specialiąja norma GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto atžvilgiu. Pareiškėjo padarytas pažeidimas turėjo būti vertinamas taikant ANK 229 straipsnį ir, vadovaujantis šia norma, pareiškėjas turėjo būti tik traukiamas administracinėn atsakomybėn už padarytą administracinį nusižengimą.

2.9. Atsakovui netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus ir jų normas, atsirado neteisėtos ir neproporcingos pasekmės, netaikant teisėtos, pagrįstos ir proporcingos administracinės nuobaudos už administracinį nusižengimą, numatytos ANK 229 straipsnio 2 dalyje.

3. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Asmenims, turintiems teisę įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus, yra privaloma žinoti ir vykdyti tiek Įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nesilaikė ginklų – padidinto pavojaus šaltinio – civilinės apyvartos tvarkos taisyklių ir tai jį charakterizuoja kaip asmenį, keliantį grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

3.2. Nustačius, kad pareiškėjas laikė tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, pažeisdamas šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimus, t. y. nesuderinęs su teritorine policijos įstaiga dėl kitos ginklų, šaudmenų laikymo vietos ir neįsirengęs tinkamų sąlygų jiems laikyti, taip pat nustačius, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus į namus atsivedė neblaivią viešnią, Sprendimu pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nes neatsakingas pareiškėjo elgesys kėlė grėsmę aplinkinių asmenų gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias bylai aktualias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjui Kauno AVPK 2013 m. sausio 29 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

5.2. 2022 m. kovo 23 d. Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriuje buvo gauta Kauno AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos surinkta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenimis, 2022 m. kovo 6 d. apie 6.43 val. gavus moters pranešimą telefonu, kad nepažįstamas vyras parsivedė ją į namus ir ją išprievartavo, tikslinant informaciją policijos pareigūnams nuvykus į nurodytą butą įvykio vietos apžiūros metu pareiškėjo nuomojamame bute po lova rasti laikomi ne seife pareiškėjui priklausantys trys šaunamieji ginklai – graižtvinis šautuvas, kombinuotas šautuvas, lygiavamzdis šautuvas. Pareiškėjui nustatytas 0,71 prom. neblaivumas, pareiškėjo namuose buvusiai merginai nustatytas 1,34 prom. neblaivumas.

5.3. Skundžiamu Sprendimu Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdyba panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Aprašas) XII skyriaus, reglamentuojančio leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, 92–94 punkto nuostatomis.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo 1–2, 30, 32, 40 straipsnių, Aprašo 93 ir 100 punktų, Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų, patvirtintų Policijos Generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 (toliau – ir Reikalavimai) 6–10 punktų, nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas – neproporcinga ir neadekvati priemonė padarytam pažeidimui, o įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas teisinis pagrindas taikytas nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai, nustatantys griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, pirmiausiai skirti prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis, taip pat išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą, nei kitais įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

7. Teismas pažymėjo, kad, nors Kauno AVPK 2022 m. kovo 14 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad netinkamai laikomi ginklai būtų buvę panaudoti smurtui kaip prievartos priemonė, tačiau padaryto pažeidimo pobūdis (ginklai buvo laikomi ne seife, laikantis teisės aktų reikalavimų, o tame pačiame kambaryje, kuriame įvyko konfliktinė situacija dėl galimos seksualinės prievartos, tiek pareiškėjui, tiek kitam asmeniui, esant neblaiviems, be to, iš nutarimo turinio nustatyta, jog moteris skambino policijai po jos draugo skambučio 2022 m. kovo 6 d. ryte), teismo teigimu, leidžia daryti išvadą, jog dėl neatsakingo, lengvabūdiško pareiškėjo elgesio pažeidžiant ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus, neabejotinai kilo grėsmė aplinkinių asmenų gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ginklai buvo laikomi dėkluose, o šaudmenys – atskirai, ir panašaus pobūdžio argumentai, teismo vertinimu, nepaneigia grėsmės visuomenei. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti Sprendimą, t. y. atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių ir proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju priešingos išvados prieš tai nustatytų aplinkybių kontekste nesuponuoja. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, taip pat ir akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas ėmėsi adekvačių ir proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas, teismo teigimu, nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Taip pat teismas pabrėžė, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytas 3 metų terminas, kuriam praėjus po leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo asmuo gali teikti prašymą dėl leidimo ginklui išdavimo, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Sprendimu taikytos sankcijos neapibrėžtumo.

9. Atsakovui teisės aktais suteikta kompetencija panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nustačius Įstatymo 40 straipsnyje numatytus leidimų panaikinimo pagrindus. Nustačius GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindą, minėta sankcija, teismo teigimu, buvo taikyta pagrįstai. Todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad atsakovas privalėjo taikyti ANK 229 straipsnio nuostatas. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad pareiškėjas dėl to gailisi, kad prieš tai nebuvo baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus, kad charakterizuojamas teigiamai ir pan., teismo vertinimu, nepaneigia fakto ir aplinkybių dėl neatsakingo elgesio, kuris negali būti toleruojamas viešo intereso apsaugos kontekste.

10. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas ir tinkamai motyvuotas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Nagrinėjamu atveju susidarė teisės normų kolizija – pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla ir už ginklo laikymo tvarkos pažeidimus, o pagal GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimai panaikinami tik esant ginklo naudojimui. Ginklo laikymo ir ginklo naudojimo sąvokos nėra tapačios – kai ginklas faktiškai turimas tam tikrose apibrėžtose patalpose ir nenaudojamas GŠKĮ 11 straipsnyje aptartiems tikslams (medžioklei, profesinei veiklai ir pan.), tokia veika traktuotina kaip laikymas. Kai ginklas yra naudojamas aukščiau aptartiems tikslams, traktuotina kaip naudojimas. Šią išvadą patvirtina ir GIŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Kai asmuo sukelia pavojų aplinkiniams, naudodamasis ginklu, leidimas ginklui panaikinamas GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, o kai asmuo per se yra pavojingas, leidimas ginklui panaikinamas GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Tačiau pareiškėjas baustas tik už mažareikšmius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, neteistas, medžiotojų klubo, darbuotojų charakterizuojamas teigiamai. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas laikytinas pavojingu. Panašaus pobūdžio bylose už panašaus pobūdžio pažeidimus taip pat taikoma ANK 229 straipsnio 2 dalis. Teismas neįvertino šių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

12.2. Būtina sąlyga atimti aptariamą leidimą pagal GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą – grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Tačiau skundžiamu teismo sprendimu melagingas policijos iškvietimas nepagrįstai traktuotas kaip grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas, pacitavęs nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes ir pateikęs jų vertinimą, pažymi, kad teismas nepagrįstinai konstatavo, kad buvo įvykusi „konfliktinė“ situacija, kadangi jokio bandymo išprievartauti nebuvo, o atvykę pareigūnai iš pareiškėjo nepaėmė turėtų ginklų. Kito asmens melagingas policijos iškvietimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjo pavojingumą charakterizuojanti aplinkybė. Pareiškėjas nukentėjo dėl to, kad pagailėjo neblaivios moters ir, siekdamas jai padėti, pasiūlė pas jį pernakvoti. Teismas taip pat kaip pavojų vertino faktą, kad pareiškėjo būste buvo moteris (pašalinis asmuo), tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ji ginklų nematė ir apie juos nežinojo, ginklai buvo lagamine, išardyti, be dėtuvių, šaudmenys laikomi atskirai. Net jei minėta moteris būtų radusi lagaminą ir jį atidariusi, ji nemokėjo jų surinkti ir užtaisyti. Be to, pareiškėjas visą laiką buvo tame pat kambaryje, taigi, kitas asmuo net teoriškai neturėjo galimybių paimti ginklų ir jais pasinaudoti.

12.3. Dėl apsvaigimo pareiškėjas pažymi, kad GŠKĮ nėra draudimo vartoti alkoholį ginklą laikant. Atitinkamai asmenys, net ir turintys ginklus, kartais vartoja alkoholinius gėrimus. Be to, pareiškėjui nustatytas tik lengvas girtumas, kuris neturėjo esminės įtakos gebėjimui adekvačiai vertinti situaciją, užtikrinti ginklų saugumą ir pan. Pareiškėjo namuose buvusios moters, kuriai taip pat nustatytas lengvas girtumas, apsvaigimas nėra pareiškėjo atsakomybė. Aplinkybė, kad mergina atrodė neblaivi ir teigė, kad jai reikia pagalbos, paskatino parsivesti ją į namus ir leisti pernakvoti.

12.4. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Regionų apygardos administracinio teismo praktika pažymi, kad Sprendimu taikyta administracinė priemonė yra neproporcinga. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes dėl ginklų laikymo, jo asmenybės, charakteristikos ir melagingo pareigūnų iškvietimo, bei teigia, kad griežčiausia įmanoma sankcija – teisės laikyti (nešiotis) ginklus atėmimas – nėra proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui ir kaltininko asmenybei. Ilgalaikis (nuo 2022 m. kovo mėn.) negalėjimas dalyvauti medžioklėse, pažeminimas, nemalonūs teisiniai procesai ir su tuo susijusios išlaidos savaime yra pakankamai griežta sankcija pareiškėjui. Be to, pareiškėjas neneigia padaręs ANK 229 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą ir yra pasiryžęs sumokėti jam paskirtą baudą.

12.5. Dėl galimybės įsirengti ginklų saugojimo vietą pareiškėjas pabrėžia, kad pažeidimą iš dalies lėmė pareiškėjo gyvenimo aplinkybės – nutraukęs santuoką jis apsigyveno nuomotame bute, o ginklus laikė savo sesei nuosavybės teise priklausančiame name. Pasikeitus planams dėl medžioklės, pareiškėjas pasielgė neatsakingai ir pasiliko ginklus savo bute, ketindamas grąžinti juos į saugojimui skirtą vietą kitą dieną. Tai, kad ginklai nuolat buvo laikomi su atsakovu suderintoje vietoje, patvirtina faktas, kad pareiškėjo bute buvo tik 3 iš 5 jo turimų ginklų – tie, kuriuos jis ketino naudoti medžioklėje. Šiuo metu pareiškėjas baigia įsirengti namą, kuris nėra baigtas. Minėtame name pareiškėjas deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena, turi galimybes įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią vietą ginklams laikyti. Ši aplinkybė vertintina kaip mažinanti riziką, jog pareiškėjas padarys pakartotinį nusižengimą ateityje. Be to, tai patvirtina dideles pareiškėjo pastangas atgauti teisę laikyti (nešiotis) ginklus ir užtikrinti teisėtą jų apyvartą.

12.6. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teisme pareiškė prašymą atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas savo iniciatyva, nesuderinęs šio prašymo su pareiškėju. Pareiškėjas šio reikalavimo atsisako, nes jis yra padaręs nusižengimą ir jo neneigia, nesutinka tik su jam pritaikyta poveikio priemone.

13. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

14. Kauno AVPK pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pagal ANK atsakomybė kyla už ginklo laikymo tvarkos pažeidimus, o pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimai panaikinami tik esant ginklo naudojimui. Atsakovas pabrėžia, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 17 dalį ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas – ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas, nešiojimasis, saugojimas, naudojimas.

14.2. Atsakovas kritiškai vertina argumentus, kad pareiškėjo bute buvusi neblaivi mergina ginklų nematė ir apie juos nežinojo. Teisės aktų nuostatos dėl griežto ginklų apyvartos reguliavimo, pirmiausiai, skirti prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės atsakomybės objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Minėti tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą nei kitais, įprastų ribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukštos reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

14.3. Atsakydamas į argumentus, kad į pareiškėjo butą atvykę pareigūnai neatėmė iš jo ginklų, atsakovas pažymi, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai tinkamai neįvertino situacijos pavojingumo ir tik Kauno AVPK Licencijavimo skyriui gavus pranešimą apie šį įvykį, netinkamai saugoti ginklai buvo paimti.

14.4. Teisės aktų reikalavimai dėl ginklų laikymo yra privalomi, pareiškėjas privalo juos žinoti ir jų laikytis. Pareiškėjas ginklus laikė kitoje vietoje, nei buvo nurodyta ginklų laikymo vieta. Pareiškėjas jam priklausančius ginklus laikė nuomojame bute, po lova, kuriame seifas net nebuvo įrengtas, į namus atsivedė neblaivią moterį, nesilaikė ginklų, kaip padidinto pavojaus šaltinio, griežtos civilinės apyvartos tvarkos ir laikymo taisyklių. Toks pažeidimas neabejotinai kelia grėsmę Įstatymo saugomoms visuotinėms vertybėms.

14.5. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jis yra pasižymėjęs medžiotojas, medžioklės vadovas, įmonės vadovas, o jam pritaikyta sankcija – neproporcinga. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, be kita ko, kad jis neteistas, baustas tik už mažareikšmius nusižengimus, nesusijusius su disponavimu ginklais, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus. Byloje nenustatyta išimtinių, svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

15. 2023 m. m. sausio 16 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai tinkamai neįvertino situacijos pavojingumo. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas šia aplinkybe pirmosios instancijos teisme nesirėmė. Tačiau, jei buvo nustatyta, kad 7 pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas ir paliko pavojingam asmeniui ginklus disponuoti dar 19 dienų, tie pareigūnai turėjo būti patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Atsiliepime neminima, kad tai būtų buvę padaryta, nepridėti jokie įrodymai apie pareigūnams iškeltas drausmės bylas, skirtus papeikimus ar kitokio pobūdžio drausmines nuobaudas. Vien faktas, kad Sprendimą surašiusi Kauno AVPK Licencijavimo skyriaus vyresnioji specialistė kitaip įvertino aplinkybes, nei aptarti pareigūnai, nepatvirtina, kad būtent minėti pareigūnai klaidingai įvertino aplinkybes, ypač įvertinant, jog pareigūnai buvo 7 (o specialistė – 1) ir jie matė įvykį tiesiogiai (o specialistė rėmėsi surinkta medžiaga). Jei atsakovas tvirtina, kad 7 statutiniai pareigūnai padarė klaidą, dėl kurios pareiškėjas, būdamas pavojingu visuomenei, disponavo ginklais dar 19 d., turėtų pateikti įrodymus, jog įstaiga yra nustačiusi šį faktą ir ėmėsi atitinkamų priemonių. Dėl kitų atsakovo argumentų pareiškėjas pažymi, kad Įstatymas įtvirtina kvalifikuotus požymius specialiajai teisei panaikinti. Aptariami kvalifikuojantys požymiai – pavojingumas ir (ar) pakartotinumas yra būtina sąlyga teisėtai panaikinti leidimą ginklui. Tačiau nei Sprendime, nei nagrinėjant administracinę bylą atsakovas neįrodė šių požymių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas ėmėsi adekvačių ir proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus, pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ginčo šalių argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais ir argumentais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

21. Įvertinus ginčo pobūdį ir aktualų teisinį reguliavimą pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog, pagal Konstituciją, valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves; ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

22. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Įstatymas (Įstatymo 1 str. 1 d.). Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus anksčiau teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

24. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

25. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtinti Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimai. Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų laikomų ginklų ir jų šaudmenų, ginklų priedėlių laikymo sąlygos ir reikalavimai detaliai nurodyti šių reikalavimų 35–37 punktuose, iš kurių nuostatų matyti, kad ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi patalpose, kuriose užtikrinamas jų saugumas ir ginklu (-ais) ir jų šaudmenimis negali pasinaudoti kiti asmenys (pvz., metalinėje spintoje (seife)).

26. Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Aprašo 92–94 punktais.

27. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

28. Aprašo 92 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS), arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų, įsiteisėjimo: Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka (92.1 p.). Aprašo 93 punkte reglamentuota, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybės, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sprendimas turi būti įkeltas į PLVIS. Tuo atveju, kai leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas dėl sąmoningai klaidingų duomenų ar suklastotų dokumentų pateikimo, pareigūnas nustatyta tvarka inicijuoja sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimą. Apie priimtą sprendimą teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja asmenį, kuriam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas. Asmeniui teritorinė policijos įstaiga privalo pateikti sprendimo kopiją. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, net jei jis ir ginčijamas. Taip pat Aprašo 94 punkte nurodyta, kad panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, leidimas ir ginklas (-ai) paimami, jei tai anksčiau nebuvo padaryta teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tais atvejais, kai asmuo atsisako grąžinti leidimą ir (ar) ginklo (-ų) pažymėjimą (-us), į PLVIS turi būti įkeliamas asmens paaiškinimas ir visa su tuo susijusi medžiaga.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

30. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

31. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. sausio 29 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovui 2022 m. kovo 23 d. pateikta Kauno AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos surinkta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad įvykio vietos dėl galimo išprievartavimo apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), po sofa lova buvo rasti laikomi ne seife pareiškėjo graižtvinis šautuvas, kombinuotas šautuvas ir lygiavamzdis šautuvas. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,71 proc. neblaivumas, t. y. pareiškėjas, būdamas neblaivus, į namus atsivedė neblaivų svečią (kuriai buvo nustatytas 1,34 prom. neblaivumas), kai tuo metu po lova gulėjo nesaugomi ginklai. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendime, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nurodyta, kad pareiškėjas privalo mokėti ir vykdyti ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jis yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą. Pareiškėjas, laikydamas šautuvus po lova, ne seife, ypač atsižvelgiant į tai, kad į jo namus galėjo patekti kiti asmenys, nesilaikė ginklų, kaip padidinto pavojaus šaltinio, griežtos civilinės apyvartos tvarkos ir laikymo taisyklių, ir toks pažeidimas neabejotinai kelia grėsmę Įstatymo saugomoms visuotinėms vertybėms.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl teisės normų kolizijos. Šiuo aspektu pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ANK normos. Tačiau administracinio nusižengimo teisenos metu yra vertinama asmens veika pagal ANK, o sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo vadovaujamasi Įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1758-756/2021). Todėl aptariami pareiškėjo argumentai atmestini.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bute, kurį nuomavosi, po lova laikė jo turėtus 3 ginklus, nors turėjo leidimą ginklus laikyti kitame bute. Taip pat į minėtą nuomojamą butą pareiškėjas buvo įleidęs neblaivią moterį, tuo metu pareiškėjas taip pat buvo neblaivus. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, laikydamas ginklus ir šaudmenis nurodytomis aplinkybėmis, neužtikrino saugaus jų laikymo, todėl padarytas ginklų, šaudmenų laikymo reikalavimų pažeidimas kėlė potencialią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju kilusios grėsmės vertinimas neturi būti siejamas su konkrečių pasekmių kilimu, pakanka konstatuoti, kad dėl daromo pažeidimo kyla teisės normoje nurodytos grėsmės reali galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl nėra pagrindo vertinti Sprendimo proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1532-756/2021; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija kritiškai vertina ir atmeta pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta reali grėsmė, o pritaikyta sankcija – neproporcinga.

34. Išdėstytų aplinkybių ir išvadų kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų; išskirtinių aplinkybių, paneigiančių šiuos argumentus, pareiškėjas nepateikė.

35. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (dėl pareiškėjo apsvaigimo, jo teigiamos charakteristikos, aplinkybės, kad pareiškėjo bute buvusi moteris galbūt nežinojo apie pareiškėjo ginklus, taip pat dėl to, kad į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai nepaėmė iš pareiškėjo ginklų ir kt.), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

36. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis