eA-498-789/2023

Administracinė byla Nr. eA-498-789/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02247-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 29.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Translukta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš NMA bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. NMA priėmė Sprendimą susigrąžinti išmokėtų paramos lėšų dalį – 72 553,47 Eur. 2021 m. birželio 4 d. NMA parengė raštą Nr. BRK, kuriuo informavo pareiškėją apie Sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad NMA Sprendimas turi būti panaikintas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalį, nes NMA yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo, pareikšto 2019 metais tuo pačiu teisiniu pagrindu. NMA Sprendime nurodė, kad Sprendimas priimtas, atsižvelgiant į Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 21R-199 (AG-136/01-2019), kuriuo nuspręsta panaikinti NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendimą ir įpareigoti NMA pakartotinai atlikti tyrimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl sankcijos taikymo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad dar 2019 m. sausio 16 d. NMA kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Translukta“ 133 547,51 Eur skolą už neteisėtai gautas išmokas, 5 proc. dydžio palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, paskaičiuotas, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14–15 punktais, nuo 2019 m. kovo 16 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Minėtoje byloje NMA, įtarusi Paramos gavėjo įgyvendinto projekto „Verslo kūrimas“ Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001 (toliau – ir Projektas) pažeidimus (t. y., kad Paramos gavėjas, įsigydamas žvakių gamybos liniją, dirbtinai užaukštino kainas) ir vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. NMA atsisakė savo ieškinio Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020. Kauno apygardos teismas priėmė 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį, kurioje nutarė „priimti ieškovės NMA atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-430-413/2020 pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Translukta“ dėl skolos priteisimo nutraukti“. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad „Teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas), konstatuojant, jog šalims dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu vėl kreiptis į teismą neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis)“.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad NMA Sprendimas iš esmės sutampa su NMA reikštu 2019 m. sausio 16 d. ieškiniu. Abiem atvejais kalbama apie tai, kad UAB „Translukta“ pernelyg brangiai įsigijo žvakių gamybos liniją. Skiriasi tik tai, kad 2021 m. birželio 9 d. ieškiniu NMA prašo priteisti mažesnę pinigų sumą, tuo tarpu visi pateikiami argumentai dėl tariamo UAB „Translukta“ įvykdyto pažeidimo yra tokie patys. Nurodė, kad UAB „Translukta“ tinkamai įgyvendino Projektą pagal su NMA pasirašytą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Sprendimo 2–3 puslapiuose NMA pažymėjo, kad UAB „Translukta“ buvo išmokėta visa prašyta 198 897,53 Eur paramos suma. Sprendimo 2 puslapyje NMA pažymi, kad UAB „Translukta“ pateikė daug ataskaitų už vykdytą projektą. NMA pripažino tai, kad pareiškėjas visiškai ir tinkamai įgyvendino Projektą pagal Paramos sutartį. Atsakovas Sprendime rėmėsi įrodymais, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą. Sprendimo 4 puslapyje NMA rėmėsi 2020 m. gruodžio 22 d. atlikta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-15 (toliau – ir Ataskaita). NMA manymu, atitinkama Ataskaita patvirtino, kad žvakių gamybos linijos įsigijimo kaina ženkliai viršijo vidutinę rinkos kainą. Ataskaitoje yra naudojami į lietuvių kalbą neišversti dokumentai iš anglų ir lenkų kalbos. Teisme nagrinėjamose bylose dokumentų vertimai turi būti tinkamai patvirtinti kvalifikuoto vertėjo.

5. Pareiškėjo nuomone, NMA pateikta Ataskaita neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio ir neįrodė, kad žvakių gamybos linijos įsigijimo kaina ženkliai viršijo vidutinę rinkos kainą. NMA, priimdama Sprendimą, kad UAB „Translukta“ tariamai įsigijo prekes padidintomis kainomis, nesirėmė tinkamai atliktos ekspertizės išvadomis. Ataskaitoje nepateikti originalūs laiškai anglų ir lenkų kalbomis, kurie buvo siunčiami į užsienį, teikiant užklausas žvakių gamybos linijos gamintojams, dalis elektroniniuose laiškuose nurodytos informacijos yra panaikinta ir užtušuota. Neaišku, kas ir kam siuntė elektroninius laiškus, nėra nurodyti adresatai, siuntėjai ir gavėjai, nėra pateikti tinkamai patvirtinti el. laiškų vertimai. Dėl Dolecki įmonės yra nurodyta, kad Dolecki įmonė „kainą vertina rėžiuose 600 000 – 1 000 000 PLN, tačiau pripažįsta, kad paprastai toks projektas kainuoja 600 000 PLN, jei klientas turi reikiamą infrastruktūrą, tai atitinka įrangos pirkimo sutartį tarp UAB „Translukta“ ir UAB „Pyplių ūkis“, kurioje nenumatyta gamybinių patalpų statyba ar kitos išlaidos. Be to, remiantis kitų potencialių tiekėjų pasiūlymais, išlaidos susijusiems darbams sudaro apie 10 proc. nuo įrangos sumos, todėl Dolecki pasiūlymo kaina laikome žemutinę rėžio ribą 600 000,00 PLN“. Neaišku, kodėl buvo pasirinkta žemutinė rėžio riba 600 000 PLN. Taip pat nėra pateiktas susirašinėjimas su Dolecki įmone, kuriame būtų nurodyta, kad žvakių gamybos linija turi būti vertintina rėžiuose tarp 600 000 –1 000 000 PLN. Ataskaitoje nėra nurodyta, koks konvertavimo kursas yra taikomas, keičiant 600 000 PLN į eurus. Rengiant Ataskaitą, nebuvo vertinto tokie esminiai veiksniai kaip patalpų pritaikymas, elektros, suspausto oro sistemų įrengimas, ventiliacijos, betoninio pado presui įrengimas ir t. t. Pareiškėjas nurodė, kad net 2 gamintojai pasisakė, kad tai yra „nuogos“ įrangos kaina – atvažiavai į paruoštas patalpas ir sumontavai. Tuo tarpu pareiškėjo įmonėje reikėjo atlikti daug papildomų darbų, ruošiant žvakių gamybos linijos montavimą. Pareiškėjo teigimu, išvadoje klaidingai rašoma, kad buvo įvertinti visi reikalavimai.

6. Pareiškėjas nurodė, kad turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis pareiškėjo atžvilgiu. Teigė, kad nagrinėjamoje byloje baudos, kurias gali skirti NMA, yra netgi griežtesnės už baudžiamąją atsakomybę. NMA nepateikus įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutartį, reikėtų daryti išvadą, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. NMA skyrė netinkamas sankcijas už tariamus pažeidimus, įsigyjant žvakių gamybos liniją,  pažeidė NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. BR1-8.3. NMA nepagrįstai priėjo išvados, kad pareiškėjas tariamai neteisėtai įsigijo žvakių gamybos liniją, UAB „Translukta“, įsigydama žvakių gamybos liniją, tariamai įvykdė fiktyvius viešuosius pirkimus. Pažymėjo, kad NMA, norėdama pagrįsti, jog viešieji pirkimai buvo fiktyvūs, turėtų pateikti atitinkamą poziciją pagrindžiančius įrodymus. Taip pat NMA turėtų aiškiai nurodyti, kokios konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos buvo pažeistos, vykdant viešuosius pirkimus. NMA nepateikė jokių paaiškinimų dėl pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o taip pat nepagrindė viešųjų pirkimų fiktyvumo.

7. Pareiškėjo nuomone, net jeigu NMA ir būtų nustačiusi tam tikrus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, NMA turėtų taikyti proporcingas sankcijas pagal NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. BR1-83 „Dėl sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“. Pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pažeidimas, reikėtų remtis šio įsakymo redakcija, kuri galiojo konkretaus tariamo pažeidimo įvykdymo metu. Tačiau NMA Sprendimu nusprendė skirti sankcijas, nesivadovaudama atitinkamu NMA direktoriaus įsakymu, bei nenurodė, kokius konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus įvykdė pareiškėjas ir kokios proporcingos sankcijos turi būti taikomos už atitinkamus pažeidimus.

8. Pareiškėjas negalėjo būti pripažintas atsakingu už tiekėjų veiksmus, atliktus viešųjų pirkimų metu. Sprendime NMA nepagrįstai nusprendė skirti sankcijas pareiškėjui už tai, kad žvakių gamybos liniją jam pardavusi bendrovė UAB „Pyplių ūkis“ tariamai įsigijo žvakių gamybos liniją iš Lenkijos bendrovės „Dolecki“ už gerokai mažesnę kainą nei vėliau buvo parduota pareiškėjui. Pareiškėjas negalėjo būti laikomas atsakingu už UAB „Pyplių ūkis“ veiksmus, parduodant jam žvakių gamybos liniją. Pareiškėjas tiesiog paskelbė viešąjį pirkimą, kuriame dalyvavo UAB „Pyplių ūkis“. Jis neprivalėjo domėtis, iš kur ir kokiomis sąlygomis UAB „Pyplių ūkis“ įsigijo atitinkamas prekes, be to, NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti neteisėtus pareiškėjo veiksmus viešuosiuose pirkimuose.

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad, pagal Paramos sutartį, jis nebuvo įpareigotas tikrinti, už kokią kainą viešajame pirkime dalyvaujantys tiekėjai įsigijo prekes užsienyje. NMA nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas pirkimus, nesilaikė pirkimo procedūrų, nurodytų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklėse (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir numatytų Paramos sutartyje. Pareiškėjo UAB „Translukta“ įvykdytas žvakių gamybos linijos įsigijimas nepablogino Projekto rodiklių. NMA nustatė, kad UAB „Translukta“ įsigijo žvakių gamybos liniją. NMA 2019 m. sausio 8 d. neturėjo teisės priimti šio Sprendimo, nes privalėjo iš pradžių sulaukti informacijos iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – ir FNTT) apie ikiteisminio tyrimo duomenis. Jeigu NMA nuspręstų vertinti UAB „Translukta“ įvykdyto žvakių gamybos linijos įsigijimo sandorio teisėtumą, akivaizdu, kad šis pirkimas nepablogino Projekto rodiklių.

10. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 29 d. NMA gavo Paramos gavėjo paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (reg. Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001) (toliau – ir Paraiška), pareiškėjui skirta iki 200 000 Eur (t. y. 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, jis įsipareigojo prisidėti iki 107 692,31 Eur (t. y. 35 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui „Verslo kūrimas“ Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001 įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Pagal Projektą buvo numatyta gaminti žvakes: arbatines ir cilindrines, gamyba planuota vykdyti viena pamaina. Įmonė neturėjo nuosavos žemės ir pastatų, todėl planuota vykdyti veiklą nuomojamame pastate. Nuo 2014 metų pradžios planuota priimti 2 naujus darbuotojus, kurie dirbtų prie gamybos linijos. Iš viso planuota priimti 3 darbuotojus. Paraiškoje Projekto priežiūros rodikliai numatyti iki 2015 m. Įrangos pajėgumai: nuo 800 iki 4 000 vnt. arbatinių žvakių per valandą ir nuo 400 iki 1 000 vnt. cilindrinių žvakių per valandą.

12. 2015 m. kovo 26 d. Paramos gavėjas pasirašė su NMA Paramos sutartį. Paramos sutarties 1.1 papunkčiu Paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. KT-09-18 „Dėl UAB „Translukta“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) dalies susigrąžinimo“ pritaikyta 397,80 Eur sankcija (0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 198 897,53 Eur x 0,2 proc.= 397,80 Eur). Iš viso išmokėta 198 897,53 Eur paramos suma. Sankcijos buvo pritaikytos už 2016 m. ir 2017 m. priežiūros rodiklių nepasiekimą po 397,80 Eur (397,80 Eur x 2 = 795,60 Eur). Įsipareigojimų laikotarpio pabaigos data – 2020 m. kovo 26 d.

13. NMA, įtarusi įgyvendinto Projekto pažeidimus (t. y. kad Paramos gavėjas, įsigydamas žvakių gamybos liniją, dirbtinai padidino kainas), vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. spalio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2756-662/2020), Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-332-821/2019 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. kovo 19 d. sprendime Nr. AG-136/01-2019 išdėstytus motyvus, vadovaudamasi NMA direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. pavedimu Nr. BR3-65, kuriuo pavesta atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą dėl paramos gavėjos įsigytos žvakių gamybos linijos kainos (paraiškos Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001) bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. NMA, Projekto priežiūros metu nustačiusi Projekto pažeidimus, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2021 m. balandžio 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BRK-4109 (14.5)) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie Paramos gavėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei Sprendimu nusprendė Paramos gavėjui už padarytą pažeidimą (nustatyta didesnė kaina, įsigyjant žvakių gamybos liniją) taikyti sankciją –išmokėtos paramos dalies (72 553,47 Eur) susigrąžinimą. Ministerija, įvertinusi NMA pateiktą informaciją, pritarė NMA siūlymui, t. y. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2021 m. gegužės 12 d. Ministerijos komisijos posėdyje (2021 m. gegužės 14 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-170 (5.50E)) informavo NMA, kad pritaria siūlymui paramos gavėjui taikyti išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 72 553,47 Eur. Nustatytas pažeidimas – Paramos gavėjas įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas.

14. FNTT 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 25/9-1-4-5882 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NMA apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16 pagal nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymius, susijusius su paramos gavėjų (įskaitant UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“) projektais. 2018 m. liepos 23 d. NMA, gavusi leidimą susipažinti su atitinkama ikiteisminio tyrimo medžiaga, susipažino su ja ir nustatė, kad Lenkijos gamintojas „Dolecki“ išrašė UAB „Pyplių ūkis“ 2 sąskaitas faktūras dėl įsigytos žvakių gamybos linijos, t. y. 2015 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 42/6/2015, kurioje nurodyta kaina 404 010 zlotų, ir 2015 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 43/6/2015, kurioje nurodyta kaina 3 422 zlotai, t. y. iš viso už 407 432 zlotus (97 642,29 Eur) (valiutos keitimo kursas birželio 25 d. buvo 1 Eur – 4,1727 zlotas, t. y. kada išrašytos sąskaitos faktūros). 2015 m. birželio 29 d. įranga buvo įvežta į Lietuvą (remiantis 2015 m. birželio 25 d. krovinių gabenimo važtaraščiu, pasirašė UAB „Pyplių vadovas“ L. G.). 2015 m. spalio 16 d. iš viso paramos gavėjui išmokėta 198 897,53 Eur paramos suma už įsigytą naują techniką ir įrangą (automatizuotą žvakių gamybos liniją LKK 4008) ir bendrąsias išlaidas. Mokėjimo prašyme deklaruojamų tinkamų finansuoti išlaidų suma – 303 100 Eur už žvakių liniją ir 2 896,20 Eur už verslo plano paruošimą ir administravimą (iš viso tinkamų finansuoti išlaidų suma – 305 996,20 Eur). Už žvakių gamybos liniją kompensuota ir išmokėta 197 015 Eur, už verslo plano paruošimą ir administravimą kompensuota ir išmokėta 1 882,53 Eur.

15. Remiantis 2020 m. gruodžio 22 d. atlikta Ataskaita, nustatytas 111 620,73 Eur be PVM arba 135 061,08 Eur su PVM kainos viršijimas. Ataskaita 2021 m. sausio 18 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo teikta susipažinti paramos gavėjui ir jos atstovui. Svarstant klausimą Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje ir atsižvelgiant į posėdžio metu išsakytus paramos gavėjo atstovo argumentus, buvo priimtas sprendimas atlikti patikrą vietoje. 2021 m. kovo 8 d. patikros ataskaitoje pažymėta (2021 m. vasario 25 d. papildomai atlikta nepriklausomų ekspertų patikra vietoje, siekiant įsitikinti, kad įsigyta įranga yra sumontuota Projekto įgyvendinimo vietoje ir yra naudojama, taip pat atsižvelgiant į paramos gavėjo pažeidimo tyrimo metu teiktus paaiškinimus), kad įranga sumontuota ir funkcionuojanti. Vizualinės apžiūros metu nebuvo užfiksuotas naujai įrengtas sustiprintas pamatas – betoninės grindys visoje gamybos bazėje vienodos struktūros ir spalvos. Už žvakių gamybos liniją buvo kompensuota 197 015 Eur (303 100 Eur x 65 proc. (intensyvumas) = 197 015 Eur), remiantis Ataskaita, žvakių gamybos linijos vidutinė rinkos vertė yra 111 620,73 Eur be PVM (įsigyta investicija turi pakankamai analogų rinkoje, todėl rinkos kaina nustatyta palyginamuoju metodu (vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika), 57 str., 58 str.), atsižvelgiant įvertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų, su kuriomis lyginamos vertinamos investicijos, skirtumus, ir daromos (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų arba gautų komercinių pasiūlymų kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, požiūriu. Remiantis minėta Metodika, taip pat buvo nustatyta automatizuotos žvakių gamybos linijos kartu su linijos pristatymo, sumontavimo, paleidimo ir apmokymo darbais rinkos kaina – 191 479,27 Eur be PVM, todėl, pritaikius intensyvumą, turėjo būti kompensuota 124 461,53 Eur (191 479,27 x 65 proc. (intensyvumas) = 124 461,53 Eur), taigi viršija 197 015 Eur – 124 461,53 Eur = 72 553,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, NMA, vadovaudamasi atlikta Ataskaita ir 2021 m. kovo 8 d. patikros ataskaita, taip pat susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga byloje Nr. 07-6-00011-16, kiek ji susijusi su paramos gavėjos Projektu, t. y. remiantis iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ gauta informacija, kad UAB „Pyplių ūkis“ įrangą įsigijo už 97 642,29 Eur, o paramos gavėjai pardavė už 366 751,00 Eur, t. y. kainą padidino 3,76 karto arba 269 108,71 Eur, priėmė sprendimą, kad apskaičiuotina grąžintina paramos dalis yra 72 553,47 Eur.

16. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (t. y. Paramos gavėja įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas), jo mastą ir sunkumą (remiantis iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ gauta informacija, UAB „Pyplių ūkis“ įrangą įsigijo už 97 642,29 Eur, o paramos gavėjai pardavė už 366 751,00 Eur, t. y. kainą padidino 3,76 karto arba 269 108,71 Eur), taip pat vadovaujantis Ataskaita, kurioje nustatyta, kad žvakių gamybos linijos kaina viršijo vidutinę rinkos kainą 111 620,73 Eur), vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.3, 197.3.14 papunkčiais, 253 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Paramos sutarties 25.4, 25.24 papunkčiais, 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ taikyta sankcija –išmokėtų paramos lėšų dalies (72 553,47 Eur) susigrąžinimas.

17. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde galimai sąmoningai klaidingai nurodė tiesos neatitinkančius argumentus, kad Sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį, nes NMA yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo pareikšto 2019 metais tuo pačiu teisiniu pagrindu. 2019 m. sausio 16 d. NMA pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį Nr. BR6-396 „Dėl skolos priteisimo ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ ir prašė priteisti iš pareiškėjo NMA naudai 133 547,51 Eur susidariusią skolą, pagal NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-1 „Dėl UAB „Translukta“ dalies išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“. LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020 paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3322-821/2019, kuriuo NMA skundas atmestas ir paliktas galioti LAGK 2019 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. AG-136/01-2019, kuriuo panaikintas NMA sprendimas, todėl 2020 m. lapkričio 10 d. NMA atsisakė ieškinio. Kaip nurodyta Sprendime, NMA atliko pažeidimo tyrimą iš naujo, kurio metu, nustačiusi pažeidimą, priėmė naują Sprendimą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kai atsisakoma priimti skundą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikė skundą. Atsakovas pažymėjo, kad nei LAGK sprendime, nei teismo sprendime, nei LVAT nutartyje nenurodyta, jog NMA turėtų netaikyti sankcijos pareiškėjui ar pareiškėjas nepadarė pažeidimo, o tik nurodyti panaikinto sprendimo trūkumai, kuriuos NMA ištaisė Sprendime. Atsakovas akcentavo, kad panaikintas sprendimas skiriasi nuo Sprendimo ne tik suma, bet ir tuo, jog Sprendimas priimtas, iš naujo atlikus pažeidimo tyrimą, atsižvelgus į LAGK sprendimo, teismo sprendimo ir LVAT nutartyje išdėstytus motyvus.

18. Atsakovas nurodė, kad Paraiškos XVI dalies „Pareiškėjo deklaracija“ 2 punktu pareiškėjas įsipareigojo, jog „prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma“. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 24.1 papunkčiu, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos Paramos sutartyje. Akivaizdu, kad daugiau nei tris kartus užaukštinta kaina nėra minimali Projektui įgyvendinti reikalinga suma, todėl nebuvo galima teigti, jog Projektas įgyvendintas tinkamai. Atsakovas tvirtino, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog Sprendime atsakovas remiasi įrodymais, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą. Sprendime remiamasi Ataskaita, kuri 2021 m. sausio 18 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo teikta susipažinti Paramos gavėjui ir jo atstovui. Ataskaita surašyta lietuvių kalba, o Ataskaitos priede pateikti visų dokumentų ne lietuvių kalba vertimai į lietuvių kalbą. Kaip buvo matyti iš Ataskaitos, joje visa informacija pateikiama ir lietuvių kalba. Ataskaita parengta UAB „Civitta“, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, todėl Ataskaita negalėjo būti vertinama kaip individualus administracinis aktas. Nurodė, kad tarp NMA ir Paramos gavėjo yra susiklostę administraciniai santykiai, o nekaltumo prezumpcija yra taikoma baudžiamajame procese, kuriame nurodoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusio teismo nuosprendžiu. Paramos gavėjo atveju kalbėti apskritai nebuvo tikslinga apie baudžiamąjį procesą ar civilinės atsakomybės reikšmę (nurodant nekaltumo prezumpciją), nes paramos lėšų susigrąžinimas buvo grindžiamas Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju NMA pritaikė paramos susigrąžinimo sankciją, kuri negalėjo būti prilyginama kriminalinei bausmei. Atsakovas pažymėjo, kad nebuvo vertintinas skundo teiginys, jog žvakių gamybos įsigijimas padidinta kaina nepablogino Projekto rodiklių, nes Sprendimu taikoma sankcija ne už rodiklių nepasiekimą, o už tai, kad už paramos lėšas buvo įsigyta investicija už padidintą kainą. Nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo NMA rėmėsi, priimdama skundžiamą Sprendimą, bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, Sprendimo motyvai, Sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimas atitiko visus VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

II.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

20.1. NMA 2015 m. kovo 23 d. su pareiškėju pasirašė Paramos sutartį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kuria susitarė, jog NMA projekto įgyvendinimui suteiks iki 200 000 Eur. Šios sutarties 1.1 punktu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutarties 2 punkte numatyta, jog pareiškėjui šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 200 000 Eur (65 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

20.2. Paramos gavėjas įsipareigojo prisidėti iki 107 692,31 Eur (t. y. 35 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Pagal Projektą buvo numatyta gaminti žvakes: arbatines ir cilindrines. Gamyba planuota vykdyti viena pamaina, veiklą vykdant nuomojamame pastate. Iš viso pareiškėjui išmokėta suma 198 897,53 Eur. Sankcijos buvo pritaikytos už 2016 m. ir 2017 m. priežiūros rodiklių nepasiekimą po 397,80 Eur, viso 795,60 Eur. Įsipareigojimų laikotarpio pabaigos data – 2020 m. kovo 26 d. NMA, įtaręs pareiškėją dėl įgyvendinto Projekto pažeidimų, t. y. kad pareiškėjas, įsigydamas žvakių gamybos liniją dirbtinai padidino kainas, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atsižvelgdamas į LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartyje (adm. byla Nr. eA-2756-662/2020), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. eI-332-821/2019 ir LAGK 2019 m. kovo 6 d. sprendime Nr. AG-136/01-2019 nurodytus motyvus, NMA direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d pavedimą Nr. BR3-65, kuriuo pavesta atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą dėl paramos gavėjo įsigytos žvakių gamybos linijos kainos bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. NMA, vadovaudamasis Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2021 m. balandžio 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BRK-4109(14.5)) pranešė Ministerijai apie pareiškėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą ir NMA sprendimu pareiškėjui už padarytą pažeidimą (nustatyta didesnė kaina įsigyjant žvakių gamybos liniją) taikytiną – dalies išmokėtos paramos 72 55,47 Eur susigrąžinimo, sankciją. Ministerija pritarė NMA siūlymui, 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos posėdyje (2021 m. gegužės 14 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-170(5.50E)) ir informavo NMA apie pritarimą taikyti pareiškėjui dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją (susigrąžinti 72 553,47 Eur). Nustatytas pažeidimas – pareiškėjas įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Administravimo taisyklių nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas, pildydamas paraišką, įsipareigojo , kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (XVIU skyrius „Pareiškėjo deklaracija“ 2 p.). FNTT 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 25/9-1-4-5882 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė NMA apie ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16, atliekamą pagal nusikalstamų veikų (Baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 216 str.1 d.) požymius, susijusius su paramos gavėjų (įskaitant UAB „Pyplių ūkis“ ir UAB „Translukta“) projektais. Atsakovas 2018 m. liepos 23 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kiek ji susijusi su pareiškėjo projektu. Buvo nustatyta, kad Lenkijos gamintojas „Dolecki“ išrašė UAB „Pyplių ūkis“ 2 sąskaitas faktūras dėl įsigytos žvakių gamybos linijos (2015 m. birželio 25 d. sąskaita faktūra Nr. 42/6/2015, kurioje nurodyta kaina 404 010 zlotų ir 2015 m. birželio 25 d. sąskaita faktūra Nr. 43/6/2015, kurioje nurodyta kaina 3 422 zlotai, viso už 407 432 zlotai (9 7642,29 Eur). 2015 m. birželio 29 d. įranga buvo atvežta į Lietuvą (2015 m. birželio 25 d. krovinių gabenimo važtaraštis, pasirašytas L. G. UAB „Pyplių ūkis“ vadovo). 2015 m. spalio 16 d. pareiškėjui išmokėta 198 897,53 Eur paramos suma už įsigytą naują techniką ir įrangą (automatizuotą žvakių gamybos liniją LKK 4008) ir bendrąsias išlaidas. Mokėjimo prašymo deklaruojamų tinkamų finansuoti išlaidų suma 303 100 Eur už žvakių liniją ir 2 896,20 Eur už verslo plano ruošimą ir administravimą (viso – 305 996,20 Eur). Išmokėta suma sudarė: už žvakių gamybos liniją kompensuota ir išmokėta 197 015 Eur; už verslo plano ruošimą ir administravimą – 1 882,53 Eur. Sutinkamai su Administravimo taisyklių 5.10 punktu, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atliekama užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė. NMA pasitelkė UAB „Civitta“ ekspertus, 2020 m. gruodžio 22 d. buvo surašyta Ataskaita, kuri buvo išsiųsta 2021 m. sausio 18 d. pareiškėjui ir jo atstovui. NMA UAB „Civitta“ pateikė užduotį suteikti ekspertinę konsultaciją dėl UAB „Translukta“ įsigytų investicijų projekte Nr.3VK-Kk-11-1-007984-PR001 pagal KPP priemonės Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Ekspertinė konsultacija reikalinga nustatyti paramos gavėjo įsigytos įrangos (žvakių gamybos linijos) vidutinę rinkos kainą įrangos įsigijimo dienai. Išvadoje nurodyta, kad automatizuotos žvakių gamybos linijos rinkos kaina nustatyta remiantis trijų potencialių tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti techninę specifikaciją ir reikalavimus atitinkančią įrangą, pasiūlymais. Rinkos tyrimo rezultatai ir rinkos kainų nustatymo analizė pateikiama Priede Nr.1, kuris yra neatskiriama Ataskaitos dalis. Rinkos kaina buvo nustatyta palyginamuoju metodu (Metodikos 57 str., 58 str.). Remiantis nurodyta metodologija, buvo nustatyta automatizuotos žvakių gamybos linijos kartu su linijos pristatymo, sumontavimo, paleidimo ir apmokymo darbais rinkos kaina. Remiantis minėta Ataskaita, nustatytas 111 620,73 Eur be PVM kainos viršijimas arba 135 061,08 Eur su PVM.

22. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai R. G. ir A. P. – UAB „Civitta“ darbuotojai. A. P. nurodė, kad ji buvo projekto koordinatorė, UAB „Civitta“ jos pareigos yra vyriausioji konsultantė. Ji nurodė, kad E. Š. palyginamuoju metodu atliko žvakių gamybos linijos  (įrangos) rinkos kainos vertinimą. Ji raštu kreipėsi į 7 tiekėjus, atsiliepė 3 tiekėjai, buvo surinkta informacija apie sandorio kainą. Liudytojas R. G. teisme paaiškino, kad yra UAB „Civitta“ partneris, jis, kaip projekto vadovas, pasirašė 2020 m. spalio 22 d. Ataskaitą kartu su projekto koordinatore A. P.. Užduotį atliko ekspertas E. Š.. Nurodė, kad NMA turi sutartį su UAB „Civitta“, todėl pagal Taisyklių nuostatas kreipėsi dėl ekspertinės konsultacijos, siekiant nustatyti paramos gavėjo įsigytos įrangos vidutinę rinkos kainą. Abu liudytojai nurodė, jog jie nėra Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Teismas vertino Ataskaitą, kaip vieną iš rašytinių įrodymų, kurių pagrindu, bet nepasiribojant, buvo priimtas ginčijamas atsakovo Sprendimas. Teismas konstatavo, kad UAB „Civitta“ Ataskaita, nors ir šiame dokumente naudojamas terminas „ekspertas“, nėra teismo paskirta, kaip tai numatyta ABTĮ 61 straipsnyje, ekspertų išvada, todėl šiam dokumentui nekeliami turinio ir formos reikalavimai, kurie yra nustatyti teismo ekspertizės aktui. Toks dokumentas byloje vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus kriterijus. Kartu atkreiptas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pateikė užklausų bei pasiūlymų dėl automatizuotos žvakių gamybos linijos ir atsakymų į juos vertimus į lietuvių kalbą. Pareiškėjas nepateikė savarankiškų įrodymų, kurie paneigtų Sprendime nurodytą pažeidimą, jog pareiškėjas įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas.

23. Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 197, 197.3.1 ir 197.3.14 punktais. Administravimo taisyklių III skirsnyje yra numatytos trys sankcijų rūšys (paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas), kurios taikomos priklausomai nuo paramos gavimo stadijos. Nagrinėjamu atveju NMA taikė jau išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, kuri numatyta 197.3 punkte ir vadovavosi Administravimo taisyklių 197.3.1 punktu (vykdydamas projektą pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu) ir 197.3.14 punktu (pažeidžia kitas Paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus). Sprendime NMA be kita ko vadovavosi Administravimo taisyklių 253.91 punktu, numatančiu, jog pažeidimas nustatomas, kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą (remiantis NMA atliktos užsakomosios ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadomis). Teismas pažymėjo, jog priimdamas ginčijamą Sprendimą, NMA rėmėsi ir Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, kuriame numatyta, kad „paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų  ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant Taisyklėse ir paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse“, Paramos sutarties: 25.4 papunkčiu, kuriame numatyta, kad „Sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu“, 25.24 papunkčiu, kuriame numatyta, kad „Sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas pažeidžia  kitas sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygas“.

24. Administravimo taisyklių 256 punkte nustatyta, kad „jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis, ir NMA priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis“. Teismas nurodė, jog apskaičiuodamas grąžintinos paramos dalį (725 53,47 Eur) atsakovas atliko savarankišką tyrimą ir nustatė, kad paramos gavėjas įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas). Remiantis iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ gauta informacija, UAB ‚Pyplių ūkis“ įrangą įsigijo už 97 642,29 Eur, o pareiškėjai pardavė už 366 751 Eur, t. y. kainą padidino 3,76 karto arba 269 108,71 Eur, Remiantis Ataskaita, buvo nustatyta, kad žvakių gamybos linijos kaina viršijo vidutinę rinkos kainą 111 620,73 Eur. Vertinant visus įrodymus, teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 253 punktais ir Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Paramos sutarties 25.4, 25.24 papunkčiais pritaikė pareiškėjui sankciją – dalies išmokėtų paramos lėšų 72 553,47 Eur susigrąžinimą. Ši sankcija yra pagrįsta ir teisėta, ją pritaikant atsižvelgta į nustatytą pažeidimą, jo mastą ir sunkumą.

25. Kartu teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nepagrįstas pareiškėjo prašymas panaikinti ginčijamą Sprendimą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį, nes NMA yra atsisakęs savo ankstesnio prašymo pareikšto 2019 m. tuo pačiu teisiniu pagrindu. NMA kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, prašant iš pareiškėjo priteisti NMA naudai 133 547,51 Eur susidariusią skolą pagal NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-1 „Dėl UAB „Translukta“ dalies išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“. Kadangi LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020 paliko nepakeistą VAAT 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3322-821/2019, kuriuo NMA skundas atmestas ir paliktas galioti LAGK 2019 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. AG-136/01-2019, kuriuo panaikintas NMA sprendimas, NMA 2020 m. lapkričio 10 d. atsisakė ieškinio. Ginčijamas NMA Sprendimas priimtas po naujai atlikto pažeidimo tyrimo, o šioje administracinėje byloje skundą pateikė pareiškėjas, todėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos.

26. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas pripažino, jog NMA Sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai motyvuotas ir atitinkantis VAĮ 10 straipsnio nuostatas. Sprendimas visiškai atitinka VAĮ įtvirtintus ir LVAT formuojamoje teisės aiškinimo praktikoje atskleidžiamus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

III.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

28.1. Pirmosios instancijos teismas remiasi dokumentais, kurių originalų neturi. VAAT vykusio žodinio nagrinėjimo metu NMA atstovai patvirtino, kad jie neturi originalų dokumentų, kuriais rėmėsi UAB „Civitta“ konsultantai rengdami Ataskaitą. NMA neturėjo elektroninių laiškų, kuriuos UAB „Civitta“ siuntė kitoms įmonėms siekdama išsiaiškinti žvakių gamybos linijos kainas. Atitinkamą klausimą dėl originalių dokumentų NMA atstovams uždavė bylą nagrinėjusios teisėjos. Ši aplinkybė yra pagrindas naikinti Sprendimą, kadangi NMA neištyrė byloje buvusių originalių dokumentų, kuriais rėmėsi UAB „Civitta“ konsultantai.

28.2. NMA pateikta ekspertinio konsultavimo Ataskaita neatitinka VAĮ 8 straipsnio ir neįrodo, kad žvakių gamybos linijos įsigijimo kaina ženkliai viršijo vidutinę rinkos kainą. Nagrinėjamoje byloje NMA priimdamas Sprendimą, kad UAB „Translukta“ tariamai įsigijo prekes padidintomis kainomis nesirėmė tinkamai atliktos ekspertizės išvadomis. Pirma, Ataskaitoje nepateikti originalūs laiškai anglų ir lenkų kalbomis, kurie buvo siunčiami į užsienį teikiant užklausas žvakių gamybos linijos gamintojams. Antra, dalis informacijos elektroniniuose laiškuose yra panaikinti ir užtušuota. Trečia, nėra pateiktas susirašinėjimas su įmone Dolecki, kuriame būtų nurodyta, kad žvakių gamybos linija turi būti vertintina rėžiuose tarp 600 000–1 000 000 PLN. Be to, Ataskaitoje nėra nurodyta koks konvertavimo kursas yra taikomas keičiant 600 000 PLN į eurus. Ketvirta, rengiant Ataskaitą nebuvo vertinta daug esminių veiksnių, kaip patalpų pritaikymas, elektros, suspausto oro sistemų įrengimas, ventiliacijos, betoninio pado presui įrengimas ir t. t. Penkta, net 2 gamintojai pasisakė, kad tai yra „nuogos“ įrangos kaina – atvažiavai į paruoštas patalpas ir sumontavai. Šešta, išvadoje klaidingai rašoma, kad buvo įvertinti visi reikalavimai. Septinta, analizei nebuvo panaudoti jokios Lietuvos įmonės ar atstovų Lietuvai duomenys. Aštunta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad žvakių gamybos linijos pardavėjai taiko didelę maržą specifiniams ir nišiniams produktams.

28.3. UAB „Civitta“ pateikta Ataskaita negalima remtis nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1K-159 nenumato galimybės atlikti „Ekspertinio konsultavimo ataskaitos“. Tokia sąvoka nėra naudojama ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Taigi, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės atlikti „Ekspertinio konsultavimo ataskaitos“, todėl ši Ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų. UAB „Civitta“ pateikta Ataskaita yra pasirašyta asmenų, kurie nėra ekspertai ir neturi tam reikalingos kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai remiasi Metodikos 58.1 punktu, kuris nustato, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Tuo tarpu Ataskaitoje nebuvo aptarti analogiškos žvakių gamybos linijų įsigijimo sandoriai sudaryti per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius. Taigi, nėra pagrindo remtis palyginamuoju metodu. Pareiškėjas pažymi, kad Administravimo taisyklių 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 papunkčiai įpareigoja NMA atlikti ekspertizę tuo atveju, jeigu NMA kyla įtarimai, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė. Darytina išvada, kad NMA privalo atlikti ekspertizę, jeigu NMA laikosi nuomonės, kad pareiškėjas prekes įsigijo padidintomis kainomis. Tačiau, „Konsultavimo ataskaita“ negali būti laikoma tapačia „Ekspertizei“. Pareiškėjo teigimu, Ataskaitoje vertinamo turto objektų nėra pagrindo laikyti analogiškais bei, juo labiau, atitinkančiais pareiškėjo įsigytą techniką. NMA, priimdama Sprendimą dėl nepagrįstai didelių Projekto veikloms vykdyti įsigytų prekių kainos į šias aplinkybes privalėjo atsižvelgti, tačiau to nepadarė, todėl Sprendimo dalis dėl 70 775,69 Eur dydžio paramos dalies susigrąžinimo sankcijos taikymo pareiškėjui, kuri yra grindžiama išimtinai UAB „Civitta“ surašytos Ataskaitos išvadomis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ji neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų ir yra naikintina. Analogiškos praktikos dėl UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitų išsamumo bei įrodomosios galios laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Akivaizdu, kad UAB „Civitta“ pateikta „Ekspertinio konsultavimo ataskaita“ neatitinka ABTĮ 61 straipsnio reikalavimų.

28.4. NMA ir UAB „Civitta“ nustatydami kainas negalėjo remtis užsienio tiekėjų komerciniais pasiūlymais. „Ekspertinio konsultavimo ataskaita“ buvo atlikta neobjektyviai ir šališkai. NMA ir UAB „Civitta“ siekdamos pagrįsti didesnę nei rinkos įsigijimo kainą remiasi užsienio tiekėjų komerciniais pasiūlymais, kurie buvo gauti elektroniniu paštu iš Vokietijos ir Lenkijos tiekėjų. Pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalėjo skelbti viešąjį pirkimą Lietuvos žiniasklaidoje ir neturėjo galimybių ieškoti pigesnių komercinių prekių kainų užsienio šalyse.

28.5. NMA skyrė netinkamas sankcijas už tariamus pažeidimus įsigyjant žvakių gamybos liniją, o taip pat tokiu būdu pažeidė NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. BR1-83. Pagal NMA direktoriaus įsakymą Nr. BR1-83 yra taikomos skirtingos sankcijos atsižvelgiant į įvykdyto pažeidimo turinį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju NMA Sprendimu nusprendė skirti sankcijas nesivadovaudama atitinkamu NMA direktoriaus įsakymu. Taip pat NMA nenurodė kokius konkrečiai viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus įvykdė pareiškėjas ir kokios proporcingos sankcijos turi būti taikomos už atitinkamus pažeidimus.

28.6. Pareiškėjas negali būti pripažintas atsakingu už tiekėjų veiksmus atliktus viešųjų pirkimų metu. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad sankcijos pareiškėjui skirtos už tai, kad žvakių gamybos liniją pareiškėjui pardavusi bendrovė UAB „Pyplių ūkis“, tariamai iš Lenkijos bendrovės „Dolecki“ įsigijo žvakių gamybos liniją už gerokai mažesnę kainą nei vėliau buvo parduota pareiškėjui. Pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už UAB „Pyplių ūkis“ veiksmus parduodant pareiškėjui žvakių gamybos liniją. Pareiškėjas Lietuvos žiniasklaidoje tiesiog paskelbė viešąjį pirkimą, kuriame dalyvavo UAB „Pyplių ūkis“. Pareiškėjas neprivalėjo domėtis iš kur ir kokiomis sąlygomis UAB „Pyplių ūkis“ įsigijo atitinkamas prekes. Šiame pirkime galėjo dalyvauti visos Lietuvos įmonės. Be to, NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti neteisėtus pareiškėjo veiksmus viešuosiuose pirkimuose.

28.7. NMA Sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį, nes NMA yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo pareikšto 2019 metais tuo pačiu teisiniu pagrindu. NMA 2021 m. gegužės 26 d. priimtas Sprendimas iš esmės sutampa su NMA reikštu ieškiniu 2019 m. sausio 16 d. NMA neatliko naujo pažeidimo tyrimo, nenustatė visiškai jokių naujų faktinių aplinkybių. Palyginus NMA 2019 ir 2021 metais priimtus sprendimus darytina išvada, kad NMA šiuose dviejuose atitinkamuose sprendimuose nurodė identiškas faktines aplinkybes ir nustatė identiškus teisės aktų pažeidimus. Taip pat sutampa NMA siūlomos taikyti piniginės sankcijos. Vienintelis besiskiriantis dalykas, tai NMA Sprendimas kreiptis į UAB „Civitta“ ir į bylą pateikta konsultacinė išvada.

28.8. Pareiškėjo UAB „Translukta“ įvykdytas žvakių gamybos linijos įsigijimas nepablogino projekto rodiklių. NMA nustatė, kad UAB „Translukta“ įsigijo žvakių gamybos liniją. Taip pat, kad NMA 2019 m. sausio 8 d. neturėjo teisės priimti Sprendimo, nes privalėjo iš pradžių sulaukti informacijos iš FNTT apie ikiteisminio tyrimo duomenis. Vis dėlto, net, jeigu NMA nuspręstų vertinti UAB „Translukta“ įvykdyto žvakių gamybos linijos įsigijimo sandorio teisėtumą, akivaizdu, kad šis pirkimas nepablogino Projekto rodiklių.

29. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

30.1. Įvertinus apeliacinio skundo turinį matyti, kad pareiškėjas bando atrasti NMA padarytų klaidų, procedūrinių pažeidimų ar kokių kitų netikslumų, tačiau nei skunde VAAT, nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu Paramos gavėjas nepateikė nė vieno argumento, ar įrodymo, kad už paramos lėšas įsigytą investiciją, t. y. žvakių gamybos liniją įsigijo ne už užaukštintą kainą ir pažeidimo nepadarė. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 24.1 papunkčiu, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Taigi, akivaizdu, kad daugiau nei triskart užaukštinta kaina nėra minimali reikalinga Projektui įgyvendinti suma, todėl negalima teigti, jog Projektas įgyvendintas tinkamai.

30.2. Pareiškėjas teigia, neva NMA Sprendimas turėtų būti panaikintas, nes NMA neturi originalių laiškų, kurie pateikti Ataskaitoje. Atsakovas pažymi, kad NMA į bylą yra pateikęs visų iš UAB „Civitta“ gautų dokumentų kopijas, Ataskaita 2021 m. sausio 18 d. el. paštu buvo teikta susipažinti Paramos gavėjui dar prieš svarstant klausimą Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje. Į bylą pateikti nenuasmeninti, pilni laiškai UAB „Civitta“ siųsti tiekėjams, bei jų atsakymai. Be to, Administravimo taisyklės numato NMA galimybę kreiptis į nepriklausomus ekspertus (Administravimo taisyklių 5.10 papunktis), tačiau jokiame teisės akte nėra numatyta NMA pareiga reikalauti pasitelktų ekspertų atlikto darbo pertikrinimo ar reikalauti iš ekspertų perduoti visus atlikto tyrimo originalius duomenis. NMA kreipėsi į patikimą įmonę, su kuria bendradarbiauja ne vienerius metus ir kurios rengtos ataskaitos, kaip įrodymai, bylose pripažįstama ir teismų praktikoje.

30.3. Pareiškėjas teigia, jog Ataskaita neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų. Visų pirma, atsakovas pažymi, kad skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde (jog VAĮ 8 str. nustatyti reikalavimai individualiam administraciniam aktui), jau nuo 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis nustato viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą. Be to, Ataskaita parengta UAB „Civitta“, kuri akivaizdžiai nėra viešojo administravimo subjektas, Ataskaita negali būti vertinama kaip individualus administracinis aktas. Ataskaita, kaip ir nurodoma VAAT sprendime, vertinama kaip vienas iš įrodymų pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies įtvirtintus kriterijus, kurio pagrindu, bet juo neapsiribojant buvo priimtas NMA Sprendimas.

30.4. Pareiškėjas teigia, neva UAB „Civitta“ pateikta Ataskaita negalima remtis nagrinėjamoje byloje. Tačiau, Metodika reglamentuoja vertinimo ataskaitos turinį, bet ne pavadinimą, kuris šiuo atveju buvo suderintas NMA ir UAB „Civitta“. Paramos gavėjo įsigyta investicija turi pakankamai analogų rinkoje, todėl rinkos kaina buvo nustatyta palyginamuoju metodu (vadovaujantis Metodikos 57 str., 58 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nuo investicijos įsigijimo iki pasiūlymų gavimo praėjo daugiau nei metai, investicijos įsigijimo kaina buvo diskontuota remiantis Lietuvos statistikos departamento pateiktais importuotų prekių (ekonominės veiklos rūšis – niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga) kainų indeksais.

30.5. Pareiškėjo teigimu Ataskaita negalima vadovautis dar ir todėl, kad Ataskaitos projekto vadovas, projekto koordinatorė ir UAB „Civitta“ ekspertas nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Atsakovas pažymi, kad ekspertizė atlikta dar nekilus teisminiam ginčui, ne teismo iniciatyva, todėl ją galėjo atlikti nepriklausomas ekspertas, šiuo atveju UAB „Civitta“ ekspertas E. Š., kurio kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai pateikti į bylą. ABTĮ 61 straipsnis nustato teismo ar teisėjo administracinėje byloje skiriamos ekspertizės reikalavimus. UAB „Civitta“ yra subjektas, turintis teisę atlikti ekspertinio konsultavimo veiksmus NMA naudai.

30.6. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad NMA ir UAB „Civitta“ nustatydami kainas negalėjo remtis užsienio tiekėjų komerciniais pasiūlymais, nes Europos Sąjungos paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo įsigyti prekes iš užsienio tiekėjų. Taip pat atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys, neva UAB „Civitta“ konsultantai parengę Ataskaitą neturėjo tinkamos kompetencijos, nes kainų analizė, atlikta palyginamuoju metodu, nereikalauja specifinių žinių. Visi techniniai parametrai nurodyti pirkimo dokumentuose. UAB „Civitta“ įvertino pareiškėjo Projekto dokumentus, susijusius su konkrečios investicijos, t. y. žvakių gamybos linijos įsigijimu ir atitinkamų parametrų investicijos kainos užklausė 7 potencialių tiekėjų, taip pat buvo įvertinti linijos pristatymo, sumontavimo, paleidimo ir apmokymo dirbti darbai, numatyti 2015 m. gegužės 12 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. Z0512/2015, sudarytos tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir Paramos gavėjo. Be to, iš į bylą pateiktų Ataskaitą atlikusio UAB „Civitta“ eksperto E. Š. išsilavinimo ir gyvenimo aprašyme nurodytų duomenų matyti, kad jis turėjo tinkamą kompetenciją tokiam tyrimui atlikti.

30.7. Pareiškėjo teiginius, kad Ataskaita nelaikytina ekspertize, paneigia suformuota teismų praktika (LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017, 2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; LVAT 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių UAB „Civitta“ nustatytą kainos viršijimą. Pareiškėjas, prieš įsigydama įranga turėjo pasidomėti, kokios jos kainos rinkoje. Jei įranga būtų perkama tik už nuosavas lėšas, t. y. be paramos lėšų, joks apdairus žmogus nepirktų jos už tokią sumą, nepasidomėjęs, ar rinkoje tikrai vyrauja tokios kainos. Šiuo atveju, iš Ataskaitos duomenų akivaizdžiai matyti, kad kaina buvo užaukštinta. Ir net, jei pareiškėjas ir nebūtų sąmoningai norėjęs pasipelnyti iš Europos Sąjungos lėšų, vis vien būtina vadovautis protingumo principu. Pareiškėjas turėjo užtikrinti, jog paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, t. y. turėjo pasidomėti rinkos kainomis. Ir sunku patikėti, kad Paramos gavėjas to nepadarė.

30.8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde galimai sąmoningai klaidingai nurodo tiesos neatitinkančius argumentus, neva Sprendimas „<...> turi būti panaikintas pagal ABTĮ 33 str. 2 d., nes NMA yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo pareikšto 2019 metais tuo pačiu teisiniu pagrindu“. Sprendimas priimtas po naujai atlikto pažeidimo tyrimo, todėl Sprendimas priimtas remiantis nauju pagrindu. NMA, be kita ko, vadovaudamasi įsiteisėjusiu LAGK sprendimu ir atliko naują pažeidimo tyrimą, buvo atlikta ekspertizė ir vadovaujantis visais pažeidimo tyrimo metu surinktais duomenimis, priimtas Sprendimas. Nevertintinas apeliacinio skundo teiginys, jog žvakių gamybos įsigijimas padidinta kaina nepablogino Projekto rodiklių, nes Sprendimu sankcija taikoma ne už rodiklių nepasiekimą, o už tai, kad už paramos lėšas buvo įsigyta investicija už padidintą kainą.

30.9. Atkreiptinas dėmesys į įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-1132/2021. Susipažinus su šios bylos baudžiamąja medžiaga, tapo žinoma, kad Paramos gavėjo direktorius L. G., būdamas UAB „Pyplių ūkis“ direktoriumi (vėliau tapo ir UAB „Translukta“ direktoriumi), bei veikdamas kitų asmenų vardu tyčia klaidino NMA teikdamas suklastotus dokumentus dėl įvairių investicijų kainų, taip pat dėl pirkimų organizavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NMA 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo nuspręsta susigrąžinti dalį išmokėtos paramos lėšų (72 553,47 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai motyvuotas ir atitinkantis VAĮ 10 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje neįrodyta, kad žvakių gamybos linijos įsigijimo kaina ženkliai viršijo vidutinę rinkos kainą.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 23 d. NMA su pareiškėju pasirašė Paramos sutartį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Pagal Paramos sutarties 1.1 punktą, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Paramos sutarties 2 punkte numatyta, jog pareiškėjui šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 200 000 Eur (65 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Paramos gavėjas įsipareigojo prisidėti iki 107 692,31 Eur (t. y. 35 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Iš viso pareiškėjui buvo išmokėta 198 897,53 Eur suma.

34.2. Nustatyta, kad atsakovas NMA, įtaręs pareiškėją dėl įgyvendinto Projekto pažeidimų, t. y. kad pareiškėjas, įsigydamas žvakių gamybos liniją, dirbtinai padidino kainas, vadovaudamasis Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko patikrinimą, atsižvelgdamas į LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2756-662/2020), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. eI-332-821/2019 ir LAGK 2019 m. kovo 6 d. sprendime Nr. AG-136/01-2019 nurodytus motyvus, vadovaudamasis NMA direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d pavedimu Nr. BR3-65, kuriuo pavesta atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą dėl paramos gavėjo įsigytos žvakių gamybos linijos kainos bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. NMA, vadovaudamasis Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2021 m. balandžio 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BRK-4109(14.5)) pranešė Ministerijai apie pareiškėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą ir pareiškėjui už padarytą pažeidimą (nustatyta didesnė kaina įsigyjant žvakių gamybos liniją) taikytiną sankciją – išmokėtos paramos dalies (72 55,47 Eur) susigrąžinimą. 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos posėdyje Ministerija pritarė NMA siūlymui (2021 m. gegužės 14 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-170(5.50E)) ir informavo NMA apie pritarimą taikyti pareiškėjui išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją. Nustatytas pažeidimas – pareiškėjas įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas.

35. Byloje taip pat nustatyta, kad FNTT 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 25/9-1-4-5882 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė NMA apie ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16, atliekamą pagal nusikalstamų veikų (Baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 216 str.1 d.) požymius, susijusius su paramos gavėjų (įskaitant UAB „Pyplių ūkis“ ir UAB „Translukta“) projektais. 2018 m. liepos 23 d. atsakovas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusia su pareiškėjo Projektu, ir nustatė, kad Lenkijos gamintojas „Dolecki“ išrašė UAB „Pyplių ūkis“ 2 sąskaitas faktūras dėl įsigytos žvakių gamybos linijos (2015 m. birželio 25 d. sąskaita faktūra Nr. 42/6/2015, kurioje nurodyta kaina 404 010 zlotų, ir 2015 m. birželio 25 d. sąskaita faktūra Nr. 43/6/2015, kurioje nurodyta kaina 3 422 zlotai, iš viso už 407 432 zlotai (9 7642,29 Eur)). 2015 m. birželio 29 d. įranga buvo atvežta į Lietuvą (2015 m. birželio 25 d. krovinių gabenimo važtaraštis, pasirašytas UAB „Pyplių ūkis“ vadovo). 2015 m. spalio 16 d. pareiškėjui išmokėta 198 897,53 Eur paramos suma už įsigytą naują techniką ir įrangą (automatizuotą žvakių gamybos liniją LKK 4008) ir bendrąsias išlaidas. Mokėjimo prašyme nurodytos deklaruojamos tinkamos finansuoti išlaidos – 303 100 Eur už žvakių liniją ir 2 896,20 Eur už verslo plano ruošimą ir administravimą (iš viso 305 996,20 Eur). Už žvakių gamybos liniją kompensuota ir išmokėta 197 015 Eur; už verslo plano ruošimą ir administravimą – 1 882,53 Eur.

36. NMA pasitelkė UAB „Civitta“ ekspertus, 2020 m. gruodžio 22 d. buvo surašyta Ataskaita, kuri 2021 m. sausio 18 d. buvo išsiųsta pareiškėjui ir jo atstovui. NMA UAB „Civitta“ pateikė užduotį suteikti ekspertinę konsultaciją dėl UAB „Translukta“ įsigytų investicijų projekte Nr.3VK-Kk-11-1-007984-PR001 pagal KPP priemonės Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Ataskaitoje nurodyta, kad automatizuotos žvakių gamybos linijos rinkos kaina nustatyta, remiantis trijų potencialių tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti techninę specifikaciją ir reikalavimus atitinkančią įrangą, pasiūlymais. Rinkos kaina buvo nustatyta palyginamuoju metodu (Metodikos 57 str., 58 str.). Remiantis nurodyta metodologija, buvo nustatyta automatizuotos žvakių gamybos linijos kartu su linijos pristatymo, sumontavimo, paleidimo ir apmokymo darbais rinkos kaina, nustatytas 111 620,73 Eur be PVM (135 061,08 Eur su PVM) kainos viršijimas.

37. NMA vadovavosi Administravimo taisyklių 5.10 papunkčiu, kuris nustato, jog NMA atlieka šias funkcijas: siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikоs finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti NMA gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Atsižvelgiant į tai, NMA pagrįstai atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.

38. Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (Administravimo taisyklių 197 p.).

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o NMA, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).

40. Taigi, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, NMA gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone, NMA sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau NMA, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, (Administravimo taisyklių 5.10 p.). NMA, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).

41. Pažymėtina, jog tam, kad ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas būtų galima vertinti kaip patikimas, turi būti atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derantį su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad NMA, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kainos, paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių (-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). NMA užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3859-438/2018). Vienu iš tokių NMA atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto išvada (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018).

43. NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą, atliko savarankišką tyrimą ir nustatė, kad paramos gavėja įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas. Remiantis iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ gauta informacija, UAB „Pyplių ūkis“ įsigijo įrangą už 97 642,29 Eur, pardavė ją pareiškėjui už 366 751 Eur, t. y. kainą padidino 3,76 karto arba 269 108,71 Eur. Remiantis Ataskaita, nustatyta, kad žvakių gamybos linijos kaina viršijo vidutinę rinkos kainą 111 620,73 Eur. Taigi atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, rėmėsi ne tik savo surinktais įrodymais, bet ir kitais byloje pateiktais duomenimis, Sprendime pateikė savo vertinimą ir, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 253 punktais ir Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Paramos sutarties 25.4, 25.24 papunkčiais, taikė pareiškėjui sankciją – išmokėtų paramos lėšų dalies (72 553,47 Eur) susigrąžinimą.

44. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams,  daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju NMA atliko visapusišką ir išsamų situacijos vertinimą. Pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas buvo grindžiamas išimtinai Ataskaitos bei UAB „Civitta“ pateikto paaiškinimo duomenimis, yra nepagrįsti.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą.

46. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

47. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus bei skundo argumentus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą, atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

49. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis