A-294-968/2025

Administracinė byla Nr. A-294-968/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01890-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas V. L. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2023 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 20-IL-14087 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir savigynai.

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, Sprendimas pažeidžia gero administravimo principą. Atsakovas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos. Atsakovas atliko patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, kuris 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu nutrauktas jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. padarė 38 administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi jis kelia ir gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime padaryta išvada, kad egzistuoja Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2.2. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, netinkamai vertino padarytus pažeidimus, kadangi nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms, tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Vien aplinkybė, jog pareiškėjas praeityje yra nusižengęs, nesudaro pagrindo taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas vertino pavienius faktus, neatsižvelgdamas į pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visumą. Dauguma nusižengimų padaryti labai seniai, nėra nukreipti į didžiąsias vertybes, žmonių gyvybę, sveikatą, visuomenės saugumą, todėl jų vertinimas negali atspindėti tikrosios pareiškėjo asmenybės.

2.3. Sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas vadovavosi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis kelia ar galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovas formaliai ir subjektyviai vertino pareiškėjo galimybę ateityje elgtis netinkamai.

2.4. Pareiškėjas šiuo metu yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Elparnas“ direktorius, charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, visomis išgalėmis remia visuomenines įstaigas ir organizacijas, 2023 m. sėkmingai baigė Šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimo ir panaudojimo mokymo programą.

3.  Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui pareiškėjas 2023 m. birželio 6 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Patikrinus policijos registruose fiksuotus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05697-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, pareiškėjui ir nukentėjusiajai susitaikius. Administracinių nusižengimų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. 38 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų: 24 kartus už nustatyto greičio viršijimą; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės, neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam; 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti; 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų; 3 kartus už vairavimą transporto priemonės neužsisegus saugos diržų; 2 kartus už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą; 1 kartą už tai, kad valstybinės reikšmės krašto kelyje, neturėdamas kelio savininko (Lietuvos automobilių kelių direkcijos) leidimo, vykdė tinklų įrengimo darbus; 2 kartus už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą; 1 kartą už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 1 kartą už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

3.2. Pareiškėjo nuolat daromi teisėtvarkos pažeidimai (fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, daugkartiniai nustatyto greičio viršijimo atvejai) patvirtina apie pareiškėjo keliamą pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Nors skunde pareiškėjas teigia, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo veiksmai buvo vertinami Įstatymo nuostatomis, nepriklausomai nuo jo kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Policijos registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles.

3.3. Įstatymas nenumato draudimo teikti naują prašymą dėl ginklo išdavimo ir nenustato termino per kurį nuo atsisakymo išduoti ginklą gali būti teikiamas naujas prašymas, tiesiog pareiškėjas savo elgesiu turi įrodyti, kad grėsmės visuomenei dėl jo elgesio nebėra, o tai be abejo liudytų tam tikras laikotarpis, per kurį pareiškėjas nenusižengtų teisės aktų reikalavimams, sumokėtų paskirtas baudas. Šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą.

II.

4.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.  Teismas nustatė, kad:

5.1. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05697-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, pareiškėjui ir nukentėjusiajai susitaikius. Nutarime  nustatyta, kad 2019 m. vasario 9 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

5.2. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. 38 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų: 24 kartus už nustatyto greičio viršijimą; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės, neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam; 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti; 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų; 3 kartus už vairavimą transporto priemonės neužsisegus saugos diržų; 2 kartus už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą; 1 kartą už tai, kad valstybinės reikšmės krašto kelyje, neturėdamas kelio savininko (Lietuvos automobilių kelių direkcijos) leidimo, vykdė tinklų įrengimo darbus; 2 kartus už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą; 1 kartą už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 1 kartą už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

5.3. Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu (šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

6.  Teismas, įvertinęs Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, LVAT praktiką, pažymėjo, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas.

7.  Teismas nustatė, kad nuo paskutinio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (2023 m. kovo 4 d.) iki ginčijamo spendimo priėmimo dienos praėjo tik 3 mėnesiai, todėl, teismo manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Be to, pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai (fizinis smurtas prieš artimąjį, padarytas esant neblaiviam, netinkamas elgesys vairuojant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį) sietini su pavojumi asmens sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, ir tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas Sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.

8.  Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, teismas, atsižvelgdamas į LVAT formuojamą praktiką, pažymėjo, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), jog formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

9.  Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, priėjo prie išvados, kad Sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą Sprendimą tinkamai motyvuoti. Atmetus skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

III.

10.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir įpareigoti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybą iš naujo spręsti dėl leidimo išdavimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir savigynai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.  Teismas iš esmės atkartojo atsakovo Sprendimo argumentus, neatsakydamas į esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl bendrųjų teisės taikymo taisyklių prieštaravimų aptariamuoju atveju. Teismo sprendime išdėstyti motyvai tik patvirtina tai, kad institucija jį charakterizuojančius duomenis įvertino formaliai ir neobjektyviai, rėmėsi išimtinai tik neigiamai jį charakterizuojančiais duomenimis, ignoravo ir visiškai nevertino su jo prašymu pateiktų, teigiamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų, netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiškose administracinėse bylose.

10.2.  LVAT yra pasisakęs, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto teisės normoje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai, taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas.

10.3.  Teismo sprendime įvardijami, kaip grėsmę visuomenės saugumui keliantys, administracinių pažeidimų duomenys yra daugiau nei 20 metų skaičiuojančioje praeityje, t. y. net nuo 2003 m. padaryti, tačiau dauguma jų savo aktualumą administracinės teisės kontekste jau praradę, įskaitant ir jo vairavimą motorinės transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Ilgą laiką ta pati institucija, disponuodama tais pačiais administracinių nusižengimų registrų duomenimis, nuolat išduodavo jam naujus leidimus laikyti (nešioti) ginklus, įvertinusi tuos pačius duomenis ir priėjusi prie išvados, kad jokios grėsmės jo veiksmuose nėra, kadangi nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog yra asmuo, linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui. Tuo metu, priimant skundžiamą Sprendimą, tuos pačius duomenis atsakovas Sprendime pateikė kaip faktorių, lemiantį jo grėsmingumą ir pavojingumą visuomenei. Tai reiškia, kad pati institucija, priimdama kardinaliai priešingus sprendimus tų pačių duomenų pagrindu, pažeidžia jo konstitucines teises ir teisėtus lūkesčius.

10.4.  Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus 2023 m. birželio 28 d. gautos pažymos priedų matyti, kad nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. kovo 6 d.; nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d.; nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2023 m. vasario 24 d. nebuvo baustas administracine tvarka už jokius administracinius nusižengimus. Absoliuti administracinių nusižengimų dauguma yra praradusi aktualumą, kaip ir tai, kad praeityje yra vairavęs transporto priemonę neblaivus. Taigi, nuo 2022 m. vasario 14 d. padaryti 2 administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, negali suponuoti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Bylos duomenys patvirtina, kad ne administraciniai nusižengimai, o patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nulėmė atsakovo poziciją neišduoti jam leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Tačiau teisiniu požiūriu aktualu tai, kad dar 2019 m. gegužės 9 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius susitaikymo institutą.

10.5.  Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti nesantis nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, kokiu pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo tik tuo atveju, kai <...> dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Tai reiškia, kad 2019 m. gegužės 9 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 1 dalies, kurio sankcijoje numatyta griežčiausia – 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, praėjus daugiau nei 4 metams, šis duomuo negalėjo būti vertinamas kitaip, nei numatyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte, todėl negalėjo būti pripažintas faktoriumi, lemiančiu jo neigiamą reputaciją ir grėsmę visuomenei. Kitu atveju Sprendimo motyvų ir argumentų turinys suponuoja neterminuotą jo teisės turėti ginklus ir šaudmenis apribojimą. Net jeigu pareiškėjas būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o ne atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2023 m. birželio 20 d. jo teistumas jau būtų laikomas išnykusiu pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį.

10.6.  Nei atsakovo Sprendime, nei teismo sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kad policijoje būtų gauta pranešimų, pareiškimų ar skundų dėl jo nederamo ir grėsmingo elgesio artimoje aplinkoje, gyvenamojoje, darbo ar poilsio vietose, ar jo elgesys kitaip pasižymėtų grėsmėmis visuomenei, jos nustatytai tvarkai ir rimčiai. Niekada nebuvo teisiamas ar teistas, nuo 2019 m. gegužės 9 d. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Pareiškėjas yra socialiai brandus, aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, dirbantis ir sąžiningai mokantis mokesčius, visas jam paskirtas administracines nuobaudas nedelsdamas sumokantis, šiuo metu einantis itin atsakingas energetikos įmonės vadovo pareigas, kurioms eiti keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, yra charakterizuojamas teigiamai, vedęs, remia visuomenines įstaigas ir organizacijas, už pagalbą religinei bendruomenei 2023 m. gavo bažnyčios padėką, 2023 m. gegužės 3 d. sėkmingai pakartotinai baigė Šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimo ir panaudojimo mokymo programą bei įgijęs papildomą teisę nešiotis profesinei veiklai skirtus ginklus, taip pat įsigyti ir turėti ginklus savigynai.

11.  Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nustatyti ir išdėstyti faktai apie pareiškėją, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatytas smurtinis elgesys konfliktinėje situacijoje, lemia neigiamą apelianto asmenybės vertinimą. Sistemingai daromi administraciniai nusižengimai (pažeidimai) naudojant didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) – jo neatsakingo elgesio faktai. Padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Laikydamas šaunamuosius ginklus, t. y. disponuodamas dar vienu didesnio pavojaus šaltiniu (ginklu), pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma kaip aplinkybė, apribojanti asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2023 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 20-IL-14087 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.  Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad atsakovas, įvertinęs turimus duomenis, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą (nešiotis) ginklus, Sprendimas yra tinkamai pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

14.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo padaryti išvadą, kad jis kelia ar gali ateityje kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas prašo įpareigoti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybą iš naujo spręsti dėl leidimo išdavimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir savigynai.

15.  Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

16.  Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

17.  Aiškindamas Įstatymo nuostatas, LVAT ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2146-492/2021, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022, 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-654-415/2024).

18.  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus).

19.  LVAT, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, yra pažymėjęs, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, jog šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-439-822/2023).

20.  Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05697-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą), nutrauktas, pareiškėjui ir nukentėjusiajai susitaikius (žr. šios nutarties 5.1 p.), taip pat, kad Sprendime nurodyti administraciniai nusižengimai (pažeidimai) (žr. šios nutarties 5.2 p.) buvo padaryti, už juos pareiškėjui taikytos administracinės nuobaudos.

21.  Vertinant atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nustatytina, ar atsakovo surinktų teisinių faktų visuma pagrindžia realią tikimybę, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas daro ne tik labai daug teisės pažeidimų, bet jie ir nuolat pasikartojantys. Tai liudija, kad pareiškėjas nelinkęs keisti požiūrio į pažeidimus, jis toleruoja įstatymo nesilaikymą kaip jam priimtiną elgesį, už kurį tiesiog papildomai sumoka skiriamas baudas ir toliau pažeidinėja teisės aktus. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytos aplinkybės (nustatytas pareiškėjo smurtinis elgesys konfliktinėje situacijoje) yra sietinos su pavojumi savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, saugumui ir nuosavybei. Todėl yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybė.

22.  Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad praeityje jo padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą laiko aspektu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, ir aktualumo vertinant jo elgesį šių dienų kontekste. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų sistemiškumas (vairuojant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį) nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką.

23.  Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo teigiamas savybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo visuomenei naudinga veikla nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas nuolatos pažeidžia įstatymų reikalavimus, o būtent tai indikuoja į galimas grėsmes kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir leidžia konstatuoti, kad atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atitinka konstitucinį proporcingumo principą.

24.  Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio reikalavimų, jog teismas nukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiškose administracinėse bylose, todėl kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 10.1 punkte.

25.  Dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios nutarties 10.5 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamu atsakovo Sprendimu nebuvo sprendžiama, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Atsakovo Sprendimo, ginčijamo šioje byloje, priėmimo metu galiojusi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies redakcija turi šios dalies 10 punktą. Jame įtvirtintas teisinis reguliavimas ne kartą išdėstytas šioje nutartyje, jį tinkamai taikė tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas. Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentais, kad atsakovo jam taikyti ribojimai turi neterminuotų ribojimų požymių. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta teisės norma įpareigoja atlikti visų teisinių faktų, kurie lemia išvadą, ar asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, vertinimą. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklą būtų suteikiamas bet kada pasikeitus tų teisinių faktų vertinimui, todėl pripažinti atsakovo teisių varžymą neterminuotu nėra teisinių pagrindų.

26.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Rytis Krasauskas

                                    Beata Martišienė

                                    Skirgailė Žalimienė