2K-279-697/2022

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-279-697/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32636-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.2.22.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. (J. T.) gynėjo advokato Pavelo Borkovskio (Pavel Borkovski) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo penkeriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams keturiems mėnesiams bausmės ir 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudos neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendis pakeistas – iš nustatytų J. T. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pašalinta aplinkybė, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. liepos 31 d., neteisėtai, t. y. neturėdamas jokio leidimo, įgijo ne mažiau kaip septynis 64 mm kalibro vienkartinio panaudojimo reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, priskiriamus A kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šarvuotai technikai ir gyvajai jėgai naikinti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti P. D., V. Š. (V. Š.) ir V. D., ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais. Jis tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2019 m. liepos 31 d., neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, įgijo ne mažiau kaip septynis 64 mm kalibro vienkartinio panaudojimo reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, priskiriamus A kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šarvuotai technikai ir gyvajai jėgai naikinti. J. T. apie turimus ginklus papasakojus V. D., šis prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos ir, turėdamas su J. T. bendrą tikslą šiuos ginklus realizuoti, pasiūlė P. D. juos įsigyti už 700 Eur. P. D. sutikus, V. D. tyrimo metu nenustatyta transporto priemone laikotarpiu iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 22.00 val. ginklus nugabeno į P. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini), perdavė juos P. D. ir gavo iš jo 700 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. T. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti vienos iš J. T. inkriminuotų alternatyvių veikų – ginklų įgijimo padarymo aplinkybes, todėl, visas abejones aiškinant nuteistojo naudai, šis alternatyvios veikos požymis iš nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šalintinas. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, byloje ištirtų įrodymų pakanka J. T. kaltei dėl neteisėto daugiau kaip trijų šaunamųjų ginklų realizavimo bendrininkaujant pagrįsti ir jo gynybinei pozicijai, kad jis nepadarė šios veikos, paneigti. Pašalinus iš nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių dalį J. T. inkriminuotų veiksmų – įgijimą, nustatytos tokios jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

2.1. J. T., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, t. y. jam siekiant realizuoti ne mažiau kaip septynis 64 mm kalibro vienkartinio panaudojimo reaktyvinius „RPG-18“ modelio granatsvaidžius, priskiriamus A kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šarvuotai technikai ir gyvajai jėgai naikinti, V. D., ne vėliau kaip 2019 m. liepos 31 d. iš jo apie tai sužinojęs, prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos ir, turėdamas su J. T. bendrą tikslą šiuos ginklus realizuoti, pasiūlė P. D. minėtus septynis granatsvaidžius įsigyti už 700 Eur. Pastarajam sutikus, V. D. tyrimo metu nenustatyta transporto priemone laikotarpiu iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. 22.00 val. nugabeno granatsvaidžius į P. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini), perdavė juos P. D. ir gavo iš jo 700 Eur.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.   Kasaciniu skundu nuteistojo J. T. gynėjas advokatas P. Borkovskis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir baudžiamąją bylą J. T. nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje ištirtų įrodymų pakanka J. T. kaltei dėl neteisėto daugiau kaip trijų šaunamųjų ginklų realizavimo veikiant bendrininkų grupe pagrįsti, padaryta netinkamai taikant baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 332 straipsnio reikalavimų.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas J. T. pripažino kaltu, nenustatęs nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymių, t. y. nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog J. T. ne pats tiesiogiai atliko visus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti, jo atsakomybės nešalina, kadangi veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, o bendrininkavimo atveju visi vykdytojai bendrai atsako už veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia, tačiau teismas neatskleidė, kuo pasireiškė J. T. bendrininkavimas su V. D., realizuojant granatsvaidžius. Byloje buvo būtina nustatyti, kad J. T. atliko bent dalį tokių veiksmų, kaip granatsvaidžių siūlymas V. D. ar P. D. pirkti, kainos, granatsvaidžių perdavimo aplinkybių aptarimas, pinigų už juos ar alternatyvaus atlygio gavimas ir pan. Tokių ar panašių veiksmų J. T. neatliko. Siekis realizuoti nėra BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis. Siekis, noras, troškimai, pageidavimai, mintys, pažiūros, sumanymai, ketinimai, kad ir kokie jie kraštutiniai, agresyvūs būtų, net jeigu jų realizavimas būtų labai pavojingas, negali būti baudžiami, kol asmuo nieko konkretaus nepadaro. Tyčios padaryti nusikaltimą iškėlimas nėra nusikaltimas. Taigi siekis realizuoti granatsvaidžius nelaikytinas disponavimu šaunamaisiais ginklais BK 253 straipsnio prasme, nes tai nėra nusikalstama veika.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. D., sužinojęs apie J. T. siekį realizuoti ginklus, prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos ir atliko jam inkriminuotus veiksmus, tačiau tokia teismo išvada yra klaidinga, kadangi siekis ką nors daryti, kol jokie realūs veiksmai neatlikti, nėra nusikaltimas. Be to, J. T. nėra inkriminuota jokia veika, dėl kurios V. D. galėjo sužinoti apie siekį realizuoti granatsvaidžius. J. T. nepranešė V. D. apie siekį realizuoti šaunamuosius ginklus, niekaip jo neskatino, nei su juo, nei su P. D. neaptarinėjo granatsvaidžių kainų, pardavimo–pirkimo, atsiskaitymo aplinkybių. Iki kontakto su policijos pareigūnų kontroliuojamu A. G. J. T. neatliko jokių veiksmų, susijusių su granatsvaidžių realizavimu.

3.4. Byloje liko neaiškus J. T. inkriminuoto nusikaltimo mechanizmas, t. y. neaišku, kaip galima siekti realizuoti šaunamuosius ginklus, kai šių ginklų nei J. T., nei niekas kitas prieš tai neįgijo, nelaikė, nenešiojo, negabeno (jais nedisponavo). Taigi iki kontakto su policijos pareigūnų kontroliuojamu A. G. J. T. neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip disponavimą šaunamaisiais ginklais. Iš nuteistojo pokalbių su A. G. ir jo veiksmų galima būtų daryti prielaidą, kad jis atliko tam tikrus aktyvius veiksmus realizuojant granatsvaidžius A. G., tačiau šie veiksmai nebuvo inkriminuoti nei J. T., nei kitiems nuteistiesiems, kadangi jie padaryti aktyviai skatinant A. G., t. y. dėl provokacijos. J. T. veiksmai, atlikti bendraujant su A. G., negali turėti jokios įtakos vertinant jo veiksmus iki susitikimo ir pažinties su juo, kadangi J. T. inkriminuotas veikimas turėjo būti užbaigtas dar iki J. T. kontaktų su A. G. J. T. pokalbiai su A. G. ir kai kurie veiksmai galbūt ir leistų daryti prielaidą, kad jis galėjo žinoti apie disponavimą granatsvaidžiais, tačiau žinojimas apie daromą nusikalstamą veiką ir ketinimas daryti nusikalstamą veiką negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, jeigu jokie realūs veiksmai nebuvo atlikti, išskyrus atvejus, nustatytus BK 238 straipsnyje.

4.   Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Įvertinus nuteistojo gynėjo skunde nurodytus argumentus, darytina išvada, kad kasatorius iš esmės ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Kasatorius skunde pateikia selektyvų, atsietą nuo bendro konteksto įrodymų vertinimą, siekdamas nuteistajam J. T. naudingų išvadų apie įrodymų jo kaltei pagrįsti nepakankamumą. Teismai išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizuodami kiekvieną jų atskirai, juos gretindami ir jungdami į vientisą loginę grandinę. Teismų sprendimuose išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos jų išvados dėl nuteistojo J. T. padaryto nusikaltimo, ir motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė nuteistojo gynybinę versiją. Kasacinio skundo teiginiai ir argumentai nepaneigia nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų išvadų, todėl naikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti nėra pagrindo. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.   Nuteistojo J. T. gynėjo advokato P. Borkovskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 25 straipsnio 2 dalies ir 253 straipsnio 2 dalies taikymo

6.   Kasaciniame skunde teigiama, kad J. T. netinkamai taikyta BK 253 straipsnio 2 dalis – jis nuteistas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

7.   Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu nuo minėto kiekio ir galios šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Išvardytos veikos yra alternatyvios, todėl kiekviena iš jų, kai yra padaryta, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Nagrinėjamoje byloje aktuali neteisėta ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų realizavimo, juos parduodant, veika.

8.   Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė ne vien J. T. siekį realizuoti granatsvaidžius, kaip teigiama kasaciniame skunde, bet ir tai, kad šis siekis buvo įgyvendintas – J. T. kartu su V. D. už 700 Eur pardavė juos P. D. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs ir išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejęs į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. J. T. kaltę teismas grindė nuosekliais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikusio liudytojo A. G. parodymais, kad iš V. M. jis sužinojo apie tai, jog J. T. disponuoja granatsvaidžiais, o jiems kartu nuvykus į J. T. garažą pastarasis A. G. nurodė, kad per draugą (kaip nustatyta, V. D.) šiuos granatsvaidžius pardavė P. D. Tuomet A. G. pagal teisėsaugos pareigūnų parengtą planą pasiūlė perpirkti granatsvaidžius iš P. D., o J. T. sutiko suorganizuoti jų susitikimą ir pats jame dalyvauti. Tokius liudytojo A. G. parodymus patvirtina ir byloje esančiuose veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokoluose užfiksuoti A. G., V. M. ir J. T. susitikimai ir jų pokalbiai, iš kurių turinio matyti, kad J. T. A. G. teigė granatsvaidžius pardavęs, nurodė jų pardavimo kainą, kiekį, kam jie buvo parduoti, kad juos P. D. nuvežė jo pažįstamas, veikęs kaip tarpininkas. Susitikimų metu J. T. taip pat nurodė, kad iš pradžių granatsvaidžių niekas nenorėjo imti, aptarinėjant galimą jų atpirkimo kainą klausė A. G., kiek šis siūlo, parodė P. D. gyvenamąją vietą. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose taip pat užfiksuoti reikšmingi J. T. kaltei pagrįsti jo ir V. M. pokalbiai dėl susitikimo su P. D., susitarimas nuvežti pas jį A. G. bei V. D. ir P. D. pokalbis, kurio metu V. D. pranešė P. D., kad J. T. teiravosi dėl granatsvaidžių paėmimo. Keliais skirtingais įrodymų šaltiniais patvirtintas paties J. T. prisipažinimas per tarpininką V. D. pardavus granatsvaidžius P. D., jo aktyvus dalyvavimas derybose su A. G. dėl šių ginklų perpirkimo leido apeliacinės instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes J. T. padarė BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismas taip pat aptarė J. T. gynybinę poziciją, kad iki granatsvaidžių realizavimo P. D. iš tiesų jais disponavo V. M., o J. T. pastarojo buvo pasitelktas tik siekiant brangesnio granatsvaidžių pardavimo A. G., atpirkus juos iš P. D., ir motyvuotai konstatavo, kad ši versija prieštarauja bylos įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

9.   Apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų visumos vertinimas paneigia kasacinio skundo teiginį, kad teismo išvada, jog byloje ištirtų įrodymų pakanka J. T. kaltei dėl neteisėto daugiau kaip trijų šaunamųjų ginklų realizavimo veikiant bendrininkų grupe pagrįsti, padaryta netinkamai taikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kartu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ir jo gynėjas, gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus – joje išdėstyti išsamūs ir pagrįsti įrodymų vertinimo motyvai, pateikti įtikinantys argumentai, kodėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. T. kaltės įgijus kaltinime nurodytus granatsvaidžius neatitinka bylos aplinkybių, taip pat argumentuotai paneigti esminiai apeliacinių skundų argumentai.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistojo J. T. veiksmų vertinimui neturi reikšmės tai, kad byloje nenustatytos tikslios granatsvaidžių įgijimo ir laikymo aplinkybės, nes, kaip minėta, visos BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos yra alternatyvios ir kiekviena iš jų gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas, o viena iš tokių veikų – J. T. inkriminuotas granatsvaidžių realizavimas, juos parduodant.

11. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kuo pasireiškė J. T. bendrininkavimas su V. D., realizuojant granatsvaidžius. Toks teiginys neatitinka apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio.

12. J. T. inkriminuota, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas su V. D. bendrininkų grupe. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimą apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-1-719/2020). Pažymėtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).

13. Nutarties 34–35 punktuose apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl J. T. veikimo bendrininkų grupe su V. D. Byloje nustatyta, kad J. T. pardavė P. D. granatsvaidžius, o J. T. draugas V. D. šiame sandoryje veikė kaip tarpininkas – nugabeno granatsvaidžius į P. D. namus, perdavė jam ir gavo už ginklus 700 Eur. Visas šias aplinkybes, atskleidžiančias J. T. ir V. D. susitarimo veikti bendrai turinį, jų konkrečius atliktus veiksmus, siekiant bendro tikslo, J. T. pats nurodė liudytojui A. G., nuteistojo tik nagrinėjant bylą teisme iškelta gynybinė versija, kad jis apsimetė granatsvaidžių pardavėju V. M. prašymu, teismų motyvuotai paneigta. Granatsvaidžių pardavimo aplinkybes patvirtina ir A. G. pagal teisėsaugos pareigūnų parengtą planą įvykdyta granatsvaidžių „atpirkimo operacija“, kai jis J. T. pasiūlė perpirkti granatsvaidžius iš P. D., o J. T. sutiko suorganizuoti jų susitikimą ir pats jame dalyvauti. Ši J. T. pateikta informacija rekonstruoja pirminio ginklų pardavimo proceso eigą. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, tai, kad byloje J. T. pats asmeniškai visų objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių nerealizavo (nenustatyta, kad jis būtų pats tiesiogiai realizavęs granatsvaidžius P. D.), jo veiksmų teisiniam vertinimui esminės reikšmės neturi ir baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes jis buvo neteisėto ginklų pardavimo sandorio dalyvis ir be jo veiksmų šis sandoris nebūtų įvykęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad nuteisiant J. T. už neteisėtą daugiau kaip trijų šaunamųjų ginklų realizavimą veikiant bendrininkų grupe buvo netinkamai pritaikytos BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatos.

14. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo J. T. (J. T.) gynėjo advokato Pavelo Borkovskio (Pavel Borkovski) kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                Tomas Šeškauskas

Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis