eA-536-602/2023

Administracinė byla Nr. eA-536-602/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01765-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Poraistė“ kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. S-2106-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. R2-1818 „Dėl kadastro objekto išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo inicijavimo“; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą atlikti veiksmus – išregistruoti iš 80,0216 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotą mišką / miško žemę.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad miško žemė žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav.) (toliau – ir Žemės sklypas) registruota ir išregistruota tris kartus: (i) 2003 m. spalio 9 d. pagal 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (inventorizuoti ir registruoti taksaciniai miško žemės sklypao Nr. 33, 43, 44, 49, 50, 51, 52, 54, 55, 56, 59, 86); (ii) 2014 m. birželio 9 d. pagal 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (papildomai inventorizuoti ir registruoti taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 32, 37, 60); (iii) 2019 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. S-1902-3 buvo nuspręsta išregistruoti Kaišiadorių miškų urėdijos Palamonės girininkijos 431 miško kvartalo 86 taksacinį sklypą kaip per klaidą priskirtą miško žemei, nes neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų; miškas šiame sklype niekada neaugo.

3.    Dėl pirmosios miško /miško žemės inventorizacijos ir registracijos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pareiškėjas nurodė, kad teisės aktas, kuriuo vadovaujantis įtraukti duomenys į Miškų valstybės kadastrą, parengti tinkamai nepaskelbtu teisės aktu – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237 „Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės plotų kartografavimo bei įrašymo valstybiniame žemės kadastre tvarkos patvirtinimo“. Žemės sklypas 2002-2003 m. mišku / miško žeme inventorizuotas ir registruotas, t. y. taksaciniai žemės sklypai Nr. 33, 43, 44, 49, 50, 51, 52, 54, 55, 56, 59, 86 inventorizuoti ir registruoti pažeidžiant tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pirma, nuo 1995-1999 iki 2002 (per 3-7 metus) šioje teritorijoje galėjo išaugti, kaip matoma iš 2005-2006 m. viešai skelbiamų žemėlapių (ortofoto), darytų po pirmosios inventorizacijos ir registracijos praėjus dar 2-3 metams, išaugo tik pavieniai medžiai ir krūmai, neatitinkantys tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto miško apibrėžimo. Antra, ši teritorija negalėjo būti laikoma ir mišku neapaugusia miško žeme, kaip ji apibrėžta tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, kadangi iš 1987 m. medynų plano bei 1995-1999 m. žemėlapių (ortofoto) matyti, kad šioje teritorijoje miškas niekada neaugo, dėl ko ši teritorija negali būti laikoma nei kirtaviete, nei žuvusiu medynu, nei miško aikšte ar kitais miško žemės apibrėžime nurodomais miško žemės objektais (miško žemės objektų sąrašas baigtinis). Trečia, vadovaujantis pirmosios miško / miško žemės registracijos metu galiojusių Lietuvos miškotvarkos taisyklių 1 priedu, 4 priedo 2.6, 2.8.1-2.8.2 papunkčiais, pažeistai žemei – durpynui priklausanti teritorija apskritai negalėjo būti inventorizuojama Miškų valstybės kadastre registruojama kaip miškas / miško žemė. Dalinai apie tai yra pripažinęs ir atsakovas, kuris iš Miškų valstybės kadastro savo iniciatyva, neinformuojant apie tai UAB „Poraistė“, 2019 m. vasario 1 d. išregistravo iš Žemės sklypo taksacinį miško žemės sklypą Nr. 86. Apie tai pareiškėjas sužinojo 2020 m. sausio 27 d., paprašius atsakovo pateikti duomenis apie inventorizuotus ir registruotus miško žemės plotus žemės sklype.

4.    Dėl antrosios miško / miško žemės inventorizacijos ir registracijos Miškų valstybės kadastre pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypas 2012-2014 m. mišku / miško žeme inventorizuotas ir registruotas, t. y. taksaciniai miško žemės sklypai Nr. 32, 37, 60 inventorizuoti ir registruoti Miškų valstybės kadastre pažeidžiant tuo metu galiojusį reglamentavimą. Pirma, žemės sklype augę medžiai 2012-2014 m. inventorizuoti ir registruoti kaip miškas, neatitiko miško / miško žemės apibrėžimo, įtvirtinto Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 13 straipsnio 2 dalyje, t. y. žemės sklype augo pavieniai medžiai ir krūmai. Be to, šių medžių ir krūmų amžius nesiekė 20 metų, todėl šios teritorijos, vadovaujantis Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 7, 8 ir 15.2.2 punktais, tegalėjo būti įtrauktos į ne miško žemės, apaugančios mišku, registrą, o ne registruotos Miškų valstybės kadastre kaip jau apaugusios mišku. Antra, žemės sklypas, kuris suformuotas dar 2000-2003 m. žemėtvarkos projektais, skelbiamais viešai, kaip kitos paskirties žemės sklypas, įeinantis į Romato durpyno teritoriją, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2 skyriaus 2.2.5.3, 2.2.6 punktais, apskritai negalėjo būti registruotas kaip miškas / miško žemė.

5.    Dėl pareigos išregistruoti pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3, 30.4 punktai numato, kad Kadastro objektas išregistruojamas, kai paaiškėja, jog duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingai ir / arba kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos. Žemės sklype 2002-2003 m. ir 2012-2014 m. miškas / miško žemė inventorizuota, o vėliau Miškų valstybės kadastre registruota tiek dėl inventorizaciją, tiek dėl registraciją atlikusių asmenų klaidų. Inventorizaciją atlikę asmenys tai atliko pažeisdami tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir to pasėkoje Valstybinei miškų tarnybai pateikė klaidingus duomenis, o Valstybinė miškų tarnyba, kaip kadastro tvarkytoja, šių duomenų, atsižvelgdama į galiojusį teisinį reglamentavimą, nepatikrino. Todėl miškas / miško žemė iš Žemės sklypo turėtų būti išregistruota vadovaujantis minėtų nuostatų 30.3, 30.4 punktais. Akcentavo, kad teisės aktas, kuriuo vadovaujantis įtraukti duomenys į Miškų kadastrą, parengti vadovaujantis tinkamai nepaskelbtu teisės aktu – Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237 „Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės plotų kartografavimo bei įrašymo valstybiniame žemės kadastre tvarkos patvirtinimo“. 2001 m. liepos mėn. galiojusio Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numatė, kad Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

6.    Dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo ir žalos paaiškino, kad pareiškėjas nuo 1979 metų iki dabar nepertraukiamai valdo ir naudoja Žemės sklypą, kuriam nenustatyti jokie apribojimai, susiję su miško žemei taikomais teisės aktais. Pareiškėjui atsirado teisėti lūkesčiai, kad jis ir toliau galės naudotis ir eksploatuoti Romato durpyną pilna apimtimi. Skundžiamas sprendimas pažeidė teisėtų lūkesčių ir pagrindinius viešojo administravimo principus, nes pareiškėjas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su galimybe netrukdomai eksploatuoti Romato durpyną, sudarė sandorius, juos išviešino teisės aktų numatyta tvarka ir atitinkamai įgijo teises ir pareigas, ir tuo pačiu teisinius šių santykių stabilumo lūkesčius, tikėdamasis, jog nėra jokių kliūčių durpyno eksploatacijai. Tačiau atsakovas visiškai neįvertinęs aplinkybių, patvirtinančių, kad miško žemė Romato durpių telkinyje, o kartu ir žemės sklype, inventorizuota ir įregistruota per klaidą, atsisako pašalinti trikdžius Žemės sklypo naudojimui pagal tiesioginę paskirtį – išgauti naudingąsias iškasenas ir išregistruoti Miškų valstybės kadastre nepagrįstai įregistruotą mišką / miško žemę.

7.    Dėl kliūčių vykdyti priešgaisrinės apsaugos reikalavimo sudarymo nurodė, kad negali įgyvendinti keliamų reikalavimų, neturi objektyvių galimybių nei privažiuoti prie hidrotechninių statinių ir juos prižiūrėti, nei atlikti kitus pagal 2004 m. parengtame ir patvirtintame Kaišiadorių rajono Romato durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekte (toliau – ir Naudojimo Projektas) numatytus įsipareigojimus dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų užtikrinimo, kadangi tokie veiksmai būtų traktuojami kaip savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 272 str.) ir Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis (ANK 282 str.), kuris pareiškėjo atstovams užtrauktų administracinę atsakomybę. Taigi, tiek atsakovo veiksmai, kuriais pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Žemės sklype inventorizuotas ir registruotas miškas / miško žemė, tiek ir skundžiamas atsakovo sprendimas kelia itin didelį pavojų viešajam interesui, nes kilus gaisrui Romato durpyne, jį užgesinti taptų labai sudėtinga, o gaisro pasekmės tiek UAB „Poraistė“, tiek aplink gyvenantiems gyventojams ir aplinkai, bendrai – viešajam interesui – būtų labai sunkios.

8.    Dėl kliūčių atlikti Romato durpyno rekultivaciją sudarymo paaiškino, kad tiek atsakovo veiksmai, kuriais Romato durpyno teritorijoje esantis Žemės sklypas inventorizuotas ir Miškų valstybės kadastre registruotas mišku / miško žeme, tiek skundžiamas atsakovo sprendimas daro žalą ne tik UAB „Poraistė“, bet ir aplinkai, visuomenei – bendrai viešajam interesui.

9.    Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.  Atsakovas nurodė, kad neturi duomenų, jog 2002 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Miško žemės plotų, patenkančių į Žemės sklypą, Kadastre registruoti duomenys buvo atnaujinti pagal 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie Kadastre įregistruoti 2014 m. kovo 24 d., vadovaujantis 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo akto pagrindu. 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Tarnyba neturi duomenų, kad 2012 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Miško žemės plotai, patenkantys į Žemės sklypą, Kadastre buvo registruoti anksčiau nei buvo suformuotas Žemės sklypas. Apie teritorijoje esančius ir Kadastre registruotus miško žemės plotus žemės sklypo patikėtiniui (Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) buvo žinoma iki žemės sklypo suformavimo ir vėliau.

11.  Dėl ginčo sklypo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1312-422/2018. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudarė atsakovo Tarnybos 2017 m. spalio 16 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta keisti Miškų valstybės kadastro duomenis Kadastro nuostatų 30.6 punkte numatytu pagrindu. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-50-492/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą paliko nepakeistą.

12.  Paaiškino, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo vadovautis prof. Habil. Dr. R. D. ekspertine išvada Nr. 2020/11/30, antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir pareiškėjo 2020 m. vasario 20 d. prašyme Nr. 20/04 nurodyta ortofoto vaizdo medžiagos analize.

13.  Tarnyba nurodė, kad 2021 m. gegužės 27-28 d. atlikus išsamų Kadastro duomenų patikrinimą vietoje (akto Nr. 1797), nebuvo nustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas Kadastro objektas, yra klaidingi, o taip pat nebuvo nustatyta, kad Kadastro objektas registruotas dėl Kadastro tvarkytojo klaidos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 30.3 ir 30.4 punktais, tankini pareiškėjo prašymą išregistruoti iš Kadastro miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypą, Tarnyba neturi teisinio pagrindo. Tarnybos vertinimu, ji nepažeidžia pareiškėjo teisių, ginčo sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš Miškų valstybės kadastro Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

14.  Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame teigė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15.  Teigė, kad miško žemės plotų, patenkančių į Žemės sklypą, duomenys buvo atnaujinti pagal 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Urėdija neturi duomenų, kad 2002 m. ar 2012 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad 2002 m. ar 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Miško žemės plotai, patenkantys į žemės sklypą, Miškų valstybės kadastre buvo registruoti anksčiau nei buvo suformuotas žemės sklypas, o apie teritorijoje esančius ir Miškų valstybės kadastre registruotus miško žemės plotus žemės sklypo patikėtiniui (Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) buvo žinoma iki žemės sklypo suformavimo.

16.  Paaiškino, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. gegužės 27-28 d. Tarnybai atlikus išsamų Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (aktas Nr. 1797), nebuvo nustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas Miškų valstybės kadastro objektas, yra klaidingi, todėl, vadovaujantis Kadastro nuostatų 30.3 ir 30.4 punktais, manytina, jog tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypą, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo.

II.

17.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18.  Teismas nustatė, kad:

18.1.  1979 m. Jonavos valstybinei durpių įmonei išduotas valstybinis Romato durpyno žemės naudojimo teisės aktas Nr. 000198. Žemės sklypo ribos nustatytos suteiktos naudotis žemės plane. 2015 m. pareiškėjas užsakė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kuriuos atlikus šiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., patikslintas žemės sklypo plotas iš 79,6810 ha į 80,0216 ha. Duomenų apie tai, kad žemės sklypuose yra miškas ar miško žemės naudmenų, kadastrinių matavimų metu nenustatyta. Atitinkamai Nekilnojamojo turto registre nėra registruota specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga. Pareiškėjas 2015 m. birželio 22 d. su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujama Kaišiadorių skyriaus, sudarė žemės nuomos sutartį Nr. 6SŽN-26-(14.6.62.), kurios pagrindu šiuo metu UAB „Poraistė“ valdo ir naudoja Žemės sklypą. Žemės sklypas išnuomotas 25 metų laikotarpiui, t. y. iki 2040 m. kovo 17 d.

18.2.  Žemės sklypas yra kitos paskirties, jo naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos. Žemės sklypui yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – naudingųjų iškasenų telkinių. Jokių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų Žemės sklypo nuomos sutartyje taip pat nenumatyta. Pareiškėjui tapo žinoma, kad Romato durpyno ribose Miškų valstybės kadastre 2002-2014 m. yra inventorizuota ir Miškų valstybės kadastre įregistruota 29,07 ha miško / miško žemės. 2021 m. birželio 22 d. gautais duomenimis, miško / miško žemės sklype Miškų valstybės kadastre registruota 24,6007 ha, t. y. 4,47 ha mažiau.

18.3.  Pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išregistruoti šiuos duomenis kaip klaidingai miško / miško žemės inventorizacijos ir registracijos metu priskirtai miško žemei, nes tokio priskyrimo nenumatė galiojęs teisinis reglamentavimas. Tarnyba 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. R2-824-(39.4) atsisakė patenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl miško / miško žemės išregistravimo iš Žemės sklypo, tačiau pareiškėjas su minėtu sprendimu nesutiko ir jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Teismas 2021 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-159-554/2021, kuriuo UAB „Poraistė“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Tarnybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. R2-824-(39.4) ir įpareigojo atsakovą Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 4 d. prašymą Nr. 20/04.

18.4.  Atsakovas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-159-554/2021, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. vasario 4 d. prašymą Nr. 20/04 ir 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. R2-1818 apie tai informavo pareiškėją.

19.  Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų, jog 2002 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Taip pat nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, kad 2012 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat kad 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios.

20.  Teismas pažymėjo, kad miško žemės plotai, patenkantys į žemės sklypą, Kadastre buvo registruoti anksčiau nei buvo suformuotas žemės sklypas, o apie teritorijoje esančius ir Kadastre registruotus miško žemės plotus žemės sklypo patikėtiniui (NŽT) buvo žinoma iki Žemės sklypo suformavimo ir vėliau. 2021 m. gegužės 27–28 d. buvo atliktas išsamus Kadastro duomenų patikrinimas vietoje Žemės sklype (patikrinimo vietoje akto Nr. 1797), siekiant išsiaiškinti padarytas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidas ir Kadastre įregistruotų duomenų neatitiktis ir išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. 2021 m. gegužės 27-28 d., atlikus išsamų Kadastro duomenų patikrinimą vietoje (akto Nr. 1797), vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, taikant vizualinį medynų inventorizacijos metodą su matavimo elementais, buvo įvertintos miško žemės plotų išorinės ribos, miško žemės taksacinių sklypų ribos ir taksacinės charakteristikos.

21.  Teismas vadovavosi Kadastro nuostatų 30 punktu ir nurodė, kad jame klaidos turinys nėra nurodytas, taip pat klaidos apibrėžimo nėra ir kituose specialiuose teisės aktuose, todėl aiškinant klaidos sąvoką būtina remtis bendrąja teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsniu, kuriame nurodoma, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi, vadovaujantis minėtu administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, teismas priėjo prie išvados, jog klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro rodiklių. Pareiškėjo prašymas, susijęs su ribų pakeitimu, turi būti vertinamas kaip esminių Miškų valstybės kadastre esamų rodiklių pakeitimas, kadangi keičiant ribas būtų pakeistas miško plotas. Negali būti traktuojamas klaida sprendinys, iš esmės keičiantis situaciją ir, be to, sukeliantis teisines pasekmes. Tokias išvadas padarė atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, ir teisėjų kolegija visiškai pritarė ir sutiko su šiomis atsakovo išvadomis.

22.  Teismas pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 27-28 d., atlikus išsamų Kadastro duomenų patikrinimą vietoje (akto Nr. 1797), nebuvo nustatyta, jog valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas Kadastro objektas, yra klaidingi, taip pat nebuvo nustatyta, kad Kadastro objektas registruotas dėl Kadastro tvarkytojo klaidos; 2021 m. gegužės 27-28 d. Kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu (akto Nr. 1797) buvo nustatyta, kad pasikeitė kai kurių Kadastro objektų duomenys, todėl jie buvo patikslinti ir įregistruoti Kadastre, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. S-2106-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, vadovaujantis Kadastro nuostatų 33.3 punkto reikalavimais. Valstybinė miškų tarnyba, būdama Kadastro tvarkytoja, įgijo pareigą tikslinti Kadastro duomenis. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovas patikslino į ginčo sklypą patenkančių taksacinių sklypų duomenis Kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę.

23.  Teisėjų kolegija nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyto privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad galima būtų identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Taip pat pažymėjo, kad duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti.

24.  Teismas priėjo prie išvados, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013.

25.  Teismo vertinimu, iš esmės pareiškėjas siekia išregistruoti dalį miško žemės iš Miškų valstybės kadastro (pakeisti įregistruotas ribas), t. y. faktiškai miško žemę paversti kita. Tačiau tai būtų jau visai kita procedūra. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje toliau pacitavo Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, 5, 9 10 ir 17 punktus.

III.

26.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

27.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad teismas netinkamai pritaikė miško / miško žemės inventorizaciją ir registraciją reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat teismas netinkamai pritaikė klaidos ištaisymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.). Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo teisės aktų nustatyta tvarka įgytų lūkesčių dėl durpyno eksploatavimo galimybės ir tik formaliai nurodė normas, susijusias su miškų kadastro sąveika su nekilnojamojo turto kadastru. Ginčo atveju yra aktuali situacija dėl galimybės plėtoti durpyną arba palikti šią teritoriją iš esmės be vystymo, t. y. leisti vėl atsirasti pelkei.

28.  Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

29.  Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog faktiniai duomenys apie mišką ir miško žemę buvo rinkti ir į Miškų kadastrą įtraukti vadovaujantis tinkamai nepaskelbtu teisės aktu; taip pat visiškai nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas netinkamai pritaikė klaidos ištaisymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teigia, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog teismas nevertino pareiškėjo teisėtų lūkesčio, dėl durpyno eksploatavimo galimybės ir tik formaliai nurodė normas, susijusias su miškų kadastro sąveika nekilnojamojo turto kadastru. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teisė plėtoti durpyną negali būti absoliuti, tuo labiau, Tarnyba pareiškėjo teisių nepažeidė ir nepažeidžia.

30.  Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pareiškėjo reikalavimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nustačius, kad teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialiąją teisės normą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 ir 30.4 punktuose ir išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes ir faktus, nustatys, kad nevisapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės ir yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

31.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

32.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.

33.  Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34.  ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

35.  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

36.  Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 str.).

37.  ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

38.  ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

39.  Būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1273-438/2017).

40.  Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės grindžiama ginčo faktinėmis aplinkybėmis ir atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde išsamiai išdėstė motyvus, kodėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. S-2106-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. R2-1818 „Dėl kadastro objekto išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo inicijavimo“ yra neteisėti ir nepagrįsti, tačiau teismas neanalizavo pareiškėjo pateiktų argumentų, nesuformulavo savarankiškų motyvų, pagrįstų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimu ir ginčui aktualių teisės normų ir teismų praktikos taikymu ir aiškinimu, visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, žalos ir viešojo intereso pažeidimo.

41.  Taigi, nagrinėjamu atveju skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neatskleisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

42.  Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą patenkinti pareiškėjo skundą, pažymėtina, kad šiuo atveju vien tik apeliacinės instancijos teismui įvertinus pareiškėjo argumentus, kurių, kaip nustatyta, tinkamai neįvertino ir jų pagrindų bylos iš esmės neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, reikštų, kad bus pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, neužtikrinus galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą. Todėl aptartas apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.

43.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44.  Dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, jog administracinė byla yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl nėra pagrindo spręsti pareiškėjo pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje nėra žinoma, ar galutinis teismo sprendimas bus priimtas pareiškėjo naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius